Europos Vyrų Krepšinio Čempionatas 2011: Statistika, Istorija ir Lietuvos Indėlis

2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas („EuroBasket 2011“) Lietuvai buvo ne tik sporto renginys, bet ir svarbus įvykis, vienijantis tautą ir turintis didelę reikšmę valstybei. Šiame straipsnyje apžvelgsime šio čempionato svarbiausius aspektus, statistiką ir įtaką Lietuvai, įskaitant pasirengimą, dalyvius, finalą, Lietuvos rinktinės pasirodymą, ekonominę naudą ir Lietuvos krepšinio istorijos bruožus.

Pasirengimas Čempionatui Lietuvoje

Lietuva ruošėsi šiam svarbiam renginiui iš anksto. Dar prieš čempionatą, A. Sabonis lankėsi Slovėnijoje, kur Liublianos „Union” viešbutyje pristatė „EuroBasket 2011“ Slovėnijos ir Balkanų šalių žurnalistams. Pristatymo metu žiniasklaida buvo supažindinta su pasirengimo „EuroBasket 2011“ ypatybėmis ir miestais, kuriuose vyks varžybos.

A. Sabonis taip pat dalyvavo šventiniame Vasario 16-osios priėmime, kurį surengė Lietuvos Respublikos ambasada Slovėnijoje. Vasario 16 dieną A. Sabonis dalyvavo specialiame Slovėnijos krepšinio federacijos projekte „Žaismingas krepšinis“, kurio tikslas - sudominti krepšiniu kuo daugiau vaikų.

Po kelionės į Slovėniją, pirmenybių ambasadorius planavo apsilankyti Vokietijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Izraelyje. Šias keliones su „EuroBasket 2011“ organizaciniu komitetu organizavo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) deda daug pastangų, kad mūsų šalis galėtų organizuoti aukšto lygio krepšinio renginius. Iki šiol Lietuva Europos čempionatą organizavo du kartus: 1939 ir 2011 metais. LKF siekia surengti 2029 m. Europos krepšinio čempionato grupės etapą Vilniuje arba Kaune.

Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionatui ruošėsi atsakingai, gyvendama atskirai nuo varžovų. Rinktinės fotografas Tomas Tumalovičius fiksavo krepšininkų kasdienybę, o sąlygos viešbutyje buvo puikios. Daug bendrauta su rinktinių atstovais, reaguojant į smulkiausius jų pageidavimus. Šarūnas Jasikevičius, vienas iš trijų krepšininkų, dalyvavusių neprivalomoje treniruotėje, teigė, jog komanda čempionatui pasirengė teigiamai.

Čempionato Vyksmas ir Dalyviai

„EuroBasket 2011“ vyko rugpjūčio 31-rugsėjo 18 dienomis šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tikėtasi sulaukti per 35 tūkst. sirgalių.

Čempionato metu buvo galima įsigyti įvairios „Eurobasket 2011“ ženkliuku pažymėtos atributikos. ZEPTER pristatė produktą „Bioptron“, kurio pavadinimas buvo matomas rungtynių metu.

Sirgalių Platforma

Fanspace2011 - sirgalių platforma su virtualiais žemėlapiais, vaistinių, ligoninių, policijos, maitinimo ir apgyvendinimo taškų nuorodomis. Platforma leido virtualioje erdvėje matyti, kur renkasi draugai ir tos pačios rinktinės gerbėjai.

Muzikinis Kamuolys

Prieš čempionatą Vilniuje vyko „Muzikinio kamuolio“ popietės, kurias organizavo Pirmasis Baltijos muzikinis kanalas.

Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos

Medaliai

„EuroBasket 2011“ medaliai buvo nematyto dizaino, kuriuos kūrė dailininkas Nerijus Treinys ir bendrovės „Alpera“ dizaineriai.

Oficiali Daina ir Skanduotė

Oficiali „EuroBasket 2011“ daina - Marijono Mikutavičiaus, Manto ir Mia „Celebrate Basketball“. Pagal dainą nufilmuotas ir vaizdo klipas. Lietuvos aistruoliai turėjo ir oficialią skanduotę: "Tikslas, ryžtas ir galia! LIETUVA, mes už Tave!"

Finalas ir Nugalėtojai

37-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato ("Eurobasket 2011") nugalėtoja tapo Ispanijos rinktinė, finale įveikusi Prancūziją rezultatu 98:85. Ispanijos komanda pergalingą pranašumą "susikrovė" antrojoje rungtynių pusėje. Rungtynių pradžioje aikštėje vyko lygi kova, tačiau ispanai greitai perėmė iniciatyvą.

Finalą stebėjo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ispanijos princas Felipė (Felipe). Sidabro medalių laimėtojus prancūzus apdovanojo Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir "FIBA Europa" generalinis sekretorius Naras Zanolinas.

Finalo Rungtynių Statistika

• Ispanija - Prancūzija: 98:85 (25:20, 25:21, 25:21, 23:23)
• Ispanijos rinktinė: Juan Carlos Navarro 27, Pau Gasol (10 atk. kam.) ir Jose Manuel Calderon po 17, Marc Gasol 11, Sergio Llull ir Serge Ibaka (5 blokuoti metimai) po 4, Felipe Reyes ir Victor Sada po 2.
• Prancūzijos komanda: Tony Parker 26, Boris Diaw 12, Joakim Noah 11, Nicolas Batum 10, Mickael Gelabale 8, Kevin Seraphin, Ali Traore ir Florent Pietrus po 4, Charles Kahudi 3, Nando De Colo 2, Andrew Albicy 1.

Ispanijos krepšininkai Europos pirmenybių medalius iškovojo dešimtąjį kartą.

Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos

Lietuvos Rinktinės Pasirodymas

2011 m. Europos čempionate Lietuva iškovojo 5 vietą. Kęstučio Kemzūros auklėtiniai pirmauja pagal įmestus taškus.

Lietuvos Rinktinės Statistika

Daugiausia Kęstučio Kemzūros pasitikėjimo sulaukė ir ilgiausiai aikštelėje praleisdavo Simas Jasaitis (vid. 27:16). Nedaug jam nenusileido Rimantas Kaukėnas (25:21) ir Mantas Kalnietis (23:32). Rezultatyviausiai žaidė įžaidėjas M.Kalnietis (11,0 tšk.), tik šiek tiek pranokęs R.Kaukėną (10,9). Jie vieninteliai rinktinėje per mačą surinkdavo dviženklį taškų skaičių. Įdomu, jog S.Jasaitis pirmauja ir pagal atkovotus kamuolius - vid. 5,2 per mačą. Rezultatyvių perdavimų daugiausia atliko įžaidėjai - Š.Jasikevičius (4,6) ir M.Kalnietis (3,8).

EuroBasket 2011: Lietuva - Serbija

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrajame Europos čempionato etape nugalėjo Serbijos komandą rezultatu 100:90. Prieš ilgąją pertrauką dviženklį pranašumą (54:44) įgiję lietuviai, nepaisant visų serbų pastangų, išsaugojo persvarą.

Lietuvos rinktinei Mantas Kalnietis pelnė 19 taškų (tritaškiai 5/7, 7 rez. perd.), Jonas Valančiūnas - 18, Šarūnas Jasikevičius (7 rez. perd.) - 14, Martynas Pocius ir Paulius Jankūnas (7 atk. kam.) po 13, Simas Jasaitis 9, Rimantas Kaukėnas 8, Robertas Javtokas 4, Darius Songaila 2. Serbijos komandai: Nenad Krstič 21, Miloš Teodosič ir Duško Savanovič po 16, Milenko Tepič 12, Milan Mačvan 8, Marko Kešelj 6, Kosta Perovič 4, Aleksandar Rašič 3, Nemanja Bjelica ir Stefan Markovič po 2.

R. Kaukėnas po pergalės džiaugėsi pergale, bet nebuvo patenkintas komandos žaidimu gynyboje. "Puolimo atžvilgiu tai buvo kol kas geriausios rungtynės čempionate, o gynyboje sekėsi sunkiai - mums įmetė 90 taškų. Tai nėra geras ženklas. Bet pergalė yra pergalė. Ji labai svarbi. Stengsimės gerinti žaidimą, kuo mažiau klysti gindamiesi", - sakė R. Kaukėnas.

K. Kemzūra po rungtynių sakė: "Labai džiaugiuosi, kad iškovojome pergalę. Nugalėjome labai stiprią ir gerai parengtą komandą. Manau, kad žaidėme gerą krepšinį. Mano nuomone, labiausiai laimėti padėjo tai, kad visas dėmesys buvos skirtas tik žaidimui. To pasimokėme iš rungtynių su ispanais."

Ekonominė Nauda Lietuvai

„EuroBasket 2011“ tiesiogines pajamas sudarė 34,8 mln. litų, išlaidas - kiek daugiau nei 32,5 mln. Valstybei, kuri buvo skyrusi mažiau nei pusę čempionatui surengti reikalingos sumos, vien per pridėtinės vertės mokestį sugrįžo 24,2 mln. litų.

Kita Statistika

• 90 tiesioginių televizijos transliacijų su Lietuvos įmonių reklama aikštėse, preliminariais skaičiavimais, buvo matomos daugiau nei 180 mln. žmonių visame pasaulyje - iš viso apie 150 šalių ir teritorijų.
• Buvo parduota 158 000 „EuroBasket 2011“ bilietų (t.y. 75 proc. visų rinkoje buvusių bilietų).
• Lietuvoje apsilankė per 20 000 užsienio šalių atstovų.
• „EuroBasket 2011“ surengti padėjo apie 1500 savanorių, kurie buvo atrinkti iš 6000 kandidatų.
• Čempionate buvo akredituota 1300 žiniasklaidos atstovų (200 TV ir radio komentatorių), iš viso išduota per 5300 akreditacijų.
• Arenose buvo įrengta per 3000 darbo vietų.
• Infrastruktūrai įrengti buvo sunaudota daugiau nei 200 km įvairių kabelių.

Lietuvos Krepšinio Istorijos Bruožai

Norint geriau suprasti 2011 m. Europos krepšinio čempionato reikšmę Lietuvai, verta prisiminti Lietuvos krepšinio istoriją. Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.

Krepšinio Pradininkai Lietuvoje

Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.

Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).

Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Stepono Dariaus Sportinė Veikla

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.

Beisbolas 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.Futbolas Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias LietuvosStepono Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“ rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).Krepšinis Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.Žiemos sportas 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).Kitas sportas Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.

Lietuvos Rinktinės Pasiekimai iki 2011 m.

Lietuvos rinktinė dalyvavo įvairiuose turnyruose ir pasiekė puikių rezultatų. Tarp svarbiausių pasiekimų:

• 1937 m. Europos čempionatas Rygoje: 1 vieta.
• 1939 m. Europos čempionatas Kaune: 1 vieta.
• 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: bronzos medaliai.
• 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: sidabro medaliai. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
• 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: bronzos medaliai.
• 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės: bronzos medaliai.
• 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: 1 vieta. Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
• 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: bronzos medaliai. Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: bronzos medaliai. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.

Dalyvavimas Svarbiausiuose Turnyruose ir Pasiekimai

1. 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
2. 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
3. 1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune. (2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.).
4. 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
5. 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
6. 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga. (2 rungtynės ir 0 pergalių). Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.
7. 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
8. 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
9. 1951 m. SSRS taurės varžybos. (2-1).
10. 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. (2-2). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
11. 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
12. 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
13. 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
14. 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas. (8-5). Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
15. 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-7). Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
16. 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
17. 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
18. 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
19. 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
20. 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
21. 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas. (9-6).
22. 1975 m. Baltijos taurės turnyras. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
23. 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas. (10-6).
24. 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (10-5).

Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.

Žaidėjai ir Treneriai

Per visą Lietuvos krepšinio istoriją, daug žaidėjų ir trenerių prisidėjo prie rinktinės sėkmės. Nuo 1992 metų Lietuvos rinktinėje žaidė 58 krepšininkai, J.Valančiūnas buvo - 59-as.

tags: #europos #vyru #krepsinio #2011 #metu #cempiontas