Eurolygos finalo ketvertas pirmą kartą istorijoje vyks Lietuvoje, Kauno „Žalgirio“ arenoje. Dėl stipriausio krepšinio klubo karūnos kausis Pirėjo „Olympiakos“, „AS Monaco“, „Barcelona“ ir Madrido „Real“. Šis įvykis - ne tik didelis sporto renginys, bet ir galimybė Lietuvai parodyti savo krepšinio tradicijas ir organizacinius gebėjimus.
Finalo ketverto istorija
Stipriausiame Europos klubinio krepšinio turnyre, kuris per istoriją turėjo įvairių pavadinimų, finalo ketverto formatas atsirado dar 1988 metais. Nuo 2001 metų turnyro organizavimą iš FIBA perėmė Eurolygos organizacija.
Daugiausia titulų Eurolygoje yra iškovojęs Madrido „Real“ klubas - net 10. Antri su 4 pergalėmis yra CSKA, po 3 titulus turi „Real“ ir „Maccabi“.
Pastarąjį kartą naujokų finalo ketverte turėjome 2016-aisiais, kai į Berlyne vykusį finalo ketvertą pateko Krasnodaro „Lokomotiv“ ekipa, treniruojama dabartinio „Olympiakos“ trenerio Georgo Bartzoko. 2016 m. finalo ketverte „Lokomotiv“ pusfinalyje pralaimėjo CSKA ir tai buvo vienas iš dviejų atvejų, kai pusfinalyje derbį laimėjusi komanda vėliau tapo čempione. 2009 m. Kiti 7 tokie atvejai baigėsi pusfinalyje derbį laimėjusios komandos nesėkme finale.
Finalo ketvertas Lietuvoje ir kituose miestuose
Lietuvoje ir Kaune finalo ketvertas vyks pirmą sykį. Daugiausia, penkis sykius, jį organizavo ispanai, po dukart jis vyko Madride ir Barselonoje, o sykį žaistas Vitorijoje.
Taip pat skaitykite: NBA finalo ir KMT analizė
Savame mieste komandos Eurolygą yra laimėjusios penkis kartus: 2003 m. namie triumfavo „Barcelona“, 2004 m. - „Maccabi“, 2007 m. - „Panathinaikos“, 2015 m. - „Real“ ir 2017 m.
Žaidėjų ir trenerių patirtis
„Monaco“ ne tik debiutuoja finalo ketverte, bet savo sudėtyje turi tik 1 žaidėją, kuris turi finalo ketvertų patirties. Tai yra komandos lyderis Mike`as Jamesas, žaidęs finalo ketverte dar 2016 m. su Vitorijos „Baskonia“. Nei su „Panathinaikos“, nei su Milano „AX Armani“ ekipomis čia jis nepateko, 2019-2020 m. sezoną nutraukė pandemija, o 2020-2021 m. „Real“ ekipoje finalo ketvertų patirties turi 11 žaidėjų (neskaitant traumuotų G. Decko ir V. Poirier bei suspenduoto G. Yabuselle), „Olympiakos“ klube - 10, „Barcelona“ - 9 (neskaitant traumuoto C.
Tiesa, K. Sloukas Eurolygos čempionu tapo tik 3 sykius, o tai padarė su „Olympiakos“ (2012 ir 2013 m.) bei „Fenerbahče“ (2017 m.). Finalo ketverte pirmą kartą dalyvaus „Real“ treneris Chusas Mateo ir „AS Monaco“ strategas Saša Obradovičius. Tiesa, Ch. Mateo čia debiutuos tik kaip vyr. treneris. Šarūnas Jasikevičius ir Georgios Bartzokas dalyvaus savo ketvirtuose finalo ketvertuose. Tiesa, Šaras kaip treneris dar nėra iškovojęs nė vieno titulo, o G. Bartzokas laimėjo Eurolygą 2013 m.
Lietuvių indėlis Eurolygos finalo ketvertuose
Rokas Jokubaitis ir Donatas Motiejūnas yra vieninteliai du Lietuvos krepšininkai, dalyvausiantys šių metų ketverte. Tačiau ankstesniuose finalo ketvertuose lietuvių yra buvę ir daugiau. Šarūnas Jasikevičius yra žaidęs net 6 finalo ketvertuose ir 4 iš jų laimėjo. Penkis sykius finalo ketvertuose žaidė Ramūnas Šiškauskas, dukart jis juos laimėjo - 2007 m. triumfavo su „Panathinaikos“, o 2008 m. Eurolygą dar yra laimėjęs Robertas Javtokas (2007 m. su „Panathinaikos“, bet finale nežaidė), Martynas Gecevičius (2012 ir 2013 m. su „Olympiakos“, nežaidė abiejuose finalo ketvertuose) ir Jonas Mačiulis (2015 m.
Po J. Mačiulio triumfo 2015 metais joks kitas lietuvis nebežaidė Eurolygos finale. 2017 metais tas pats „Real“ su J. Mačiuliu suklupo pusfinalyje, 2018 m. pusfinalyje pralaimėjo Kauno „Žalgiris“, 2022 m. - „Barca“ su R. Iš viso finalo ketvertuose yra žaidę 23 Lietuvos krepšininkai - Š. Jasikevičius (6), R. Šiškauskas (5), Mindaugas Žukauskas (2), Kšyštofas Lavrinovičius (2), M. Gecevičius (2), J. Mačiulis (2), po kartą žaidė Darius Songaila, A. Macijauskas, R. Javtokas, S. Jasaitis, R. Kaukėnas, L. Kleiza, D. Lavrinovičius, A. Milaknis, A. Kavaliauskas, P. Jankūnas, G. Masiulis, E. Ulanovas, P. Valinskas, M. Sajus bei R. Vienintelis Š. Jasikevičius yra tapęs finalo ketverto MVP, kai 2005 m. Ne ką prasčiau tame finalo ketverte žaidė ir Vitorijos klubo snaiperis A. Galingai finalo ketvertuose žaidė ir R. Šiškauskas. Čempioniškame 2007 m. finalo ketverte puolėjas iš viso surinko 33 taškus, 2008 m. jau žaisdamas CSKA per abejas rungtynes pelnė 29, o 2009 m.
Taip pat skaitykite: Plaukimo čempionato apžvalga
Įdomu, kad R. Šiškauskas per visas 10 finalo ketvertuose sužaistų rungtynių pelnė 149 taškus, o Š. Jasikevičius - 147. Šaras sužaidė 11 mačų, mat 2012 m. Beje, reikia pažymėti, kad finalo ketverto MVP yra tapęs ir dar vienas lietuvis. Arvydas Sabonis su „Real“ triumfavo dar FIBA organizuotame 1995 m. finalo ketverte ir nuskynė prestižinį apdovanojimą. 1999 m. finalo ketverto MVP prizą nuskynė „Žalgirį“ į triumfą vedęs Tyusas Edney, 2014 m. Iš Lietuvos trenerių, be Š. Jasikevičiaus, finalo ketvertuose yra buvęs tik Jonas Kazlauskas. Būtent jis buvo „Žalgirio“ treneris 1999 m., kai kauniečiai laimėjo FIBA organizuotą Eurolygą. Dar sykį J.
Pirmą kartą per dešimtmetį į finalo ketvertą pateko net du užsienio klubams atstovaujantys Lietuvos krepšininkai. Rokas Jokubaitis su „Barcelona“ į Kaune vyksiantį renginį prasibrovė dar praėjusią savaitę, kai tame pačiame mieste sutvarkė reikalus prieš „Žalgirį“. Trečiadienį prie mažeikiškio prisijungė ir „Monaco“ vidurio puolėjas Donatas Motiejūnas, padėjęs Kunigaikštystės ekipai laimėti dramatišką ketvirtfinalio seriją prieš Tel Avivo „Maccabi“. Tad gegužės 19-21 dienomis ant „Žalgirio“ arenos parketo išvysime net du tautiečius ir tai bus pirmas toks kartas nuo 2013 metų. Per pastarąjį dešimtmetį nė karto Eurolygos finalo ketverte nežaidė daugiau nei vienas lietuvis, atstovaujantis užsienio komandoms. Lietuvių rekordai buvo gerinami 2018-ųjų renginyje Belgrade, bet tada visi ant „Štark“ arenos parketo išbėgę lietuviai atstovavo savo šalies klubui - „Žalgiriui“.
Vis dėlto kitais atvejais mūsų šalies krepšininkų finalo ketvertuose nebūdavo arba būdavo vos vienas. 2015 ir 2017 metais dėl Eurolygos trofėjaus lemiamose kovose varžėsi Madrido „Real“ spalvas gynęs Jonas Mačiulis, o 2022-aisiais ryškiausioje Europos krepšinio scenoje su „Barcelona“ apranga debiutavo R.Jokubaitis. 2014, 2016, 2019 ir 2021 metais finalo ketvertuose nebuvo nė vieno lietuvio žaidėjo, o 2020-aisiais sezonas buvo nutrauktas dar nesužaidus pusfinalių ir finalų. 2013-aisiais, kai pastarąjį kartą į finalo ketvertą atvažiavo daugiau nei vienas užsienio klube žaidžiantis lietuvis, jame dalyvavo net trys Baltijos šalies žaidėjai: Martynas Gecevičius (tuomet atstovavęs Pirėjo „Olympiakos“), Martynas Pocius („Real“) ir Šarūnas Jasikevičius („Barcelona“).
Tiesa, žaidė iš jų tik Šaras, per du susitikimus ant parketo praleidęs beveik 30 minučių. M.Gecevičius buvo registruotas abiem susitikimams, bet Pirėjo klubo triumfą stebėjo nuo atsarginių suolo, o M.Pocius dėl traumos finalo ketverto kovoms registruotas nebuvo. Dar daugiau - net keturi - lietuvių atvažiavo į 2012 m. Stambule vykusį renginį. Tuomet pirmąjį titulą su „Olympiakos“ iškovojo M.Gecevičius, finale jo ekipai nusileido Maskvos CSKA komandoje žaidę Ramūnas Šiškauskas ir Darjušas Lavrinovičius, o dar pusfinalyje kelionę link trofėjaus baigė Atėnų „Panathinaikos“ ekipoje paskutinį sezoną leidęs Š.Jasikevičius.
Keturi lietuviai, atstovaujantys užsienio klubams, buvo pakartotas rekordas. Tiek pat jų finalo ketverte žaidė ir 2008-aisiais Madride, kai dėl titulo kovėsi R.Šiškauskas (CSKA), Kšištofas Lavrinovičius, Rimantas Kaukėnas (abu - Sienos „Montepashi“) ir Simas Jasaitis (Vitorijos „TAU Ceramica“). Trys lietuviai finalo ketverte irgi yra žaidę dar vieną kartą - 2003 m. Barselonoje. Tuomet pirmuoju Eurolygos trofėjumi džiaugėsi Šaras („Barcelona“), o jam konkurenciją sudarė Darius Songaila (CSKA) ir Mindaugas Žukauskas („Montepaschi“). Daugiausiai kartų dėl trofėjaus kovėsi Š.Jasikevičius - net šešis. R.Šiškauskas į finalo ketvertus važiavo penkissyk, M.Žukauskas, K.Lavrinovičius, R.Kaukėnas, M.Gecevičius ir J.Mačiulis - po dukart. Antras kartas tai bus ir R.Jokubaičiui.
Taip pat skaitykite: NBA finalų apžvalga
Dar septyni žaidėjai finalo ketvertą su užsienio komandomis yra patyrę po kartą: D.Songaila, Arvydas Macijauskas, Robertas Javtokas, S.Jasaitis, Linas Kleiza, D.Lavrinovičius ir M.Pocius. Prie jų netrukus prisijungs ir D.Motiejūnas, tapsiantis 16-uoju su užsienio klubu finalo ketverte dalyvausiančiu lietuviu nuo 2002-ųjų. Su „Žalgiriu“ prieš penkerius metus finalo ketverto patirtį gavo Paulius Jankūnas, Artūras Milaknis, Antanas Kavaliauskas ir Edgaras Ulanovas. Paulius Valinskas ir Gytis Masiulis buvo registruoti finalo ketverto rungtynėse, tačiau nežaidė, o Martynas Arlauskas ir Martynas Sajus buvo to sezono komandoje, tačiau į finalo ketverto dvyliktuką nepateko.
Be Šaro, kuriam iš viso tai bus ketvirtas finalo ketvertas treniruojant, dėl Eurolygos trofėjaus yra kovęsis tik Jonas Kazlauskas, kuris 2012 m. stovėjo prie CSKA vairo. Dar prieš moderniosios Eurolygos pradžią J.Kazlauskas vadovavo ir „Žalgiriui“, kuris 1999-aisiais iškovojo turnyro trofėjų.
Lietuviai treneriai modernios Eurolygos finalo ketvertuose:
- Š.Jasikevičius (2018, 2021, 2022, 2023) - 4
- J.Kazlauskas (2012) - 1
Baltijos Krepšinio Lyga (BBL)
Baltijos Krepšinio Lyga (BBL) buvo svarbus etapas Baltijos šalių krepšinio istorijoje, suvienijęs pajėgiausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos klubus. Per septynerius BBL lygos gyvavimo metus, čempionų vardus iškovojo tik du Lietuvos klubai - Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“.
BBL finalo ketvertų istorija
Finalo ketvertas 2005:
- Pusfinalyje „Lietuvos rytas“ nugalėjo „Ventspils“ ekipą 86:75, o „Žalgiris“ įveikė „Šiaulius“ 89:61.
- Dėl trečios vietos „Šiauliai“ nugalėjo latvius 97:87.
- Finale „Žalgiris“ pranoko „Lietuvos rytą“ 64:60.
Finalo šešetas 2006:
- Pirmame ketvirtfinalyje „Ventspils“ ekipa pralaimėjo Kėdainių „Nevėžiui“ 71:77, kitame ketvirtfinalyje Rygos „Barons“ klubas nusileido „Šiauliams“ 57:68.
- Pirmame pusfinalyje „Žalgiris“ sutriuškino „Nevėžį“ 91:56, o „Lietuvos rytas“ nepaliko jokių vilčių „Šiauliams“ - 82:58.
- Mūšyje dėl bronzos „Šiauliai“ pranoko „Nevėžį“.
- Finale vilniečiai nukarūnavo žalgiriečius - 86:74.
Finalo ketvertas 2007:
- Pusfinalyje „Žalgiris“ nugalėjo „Šiaulius“ 105:72, o „Lietuvos rytas“ įveikė „Ventspils“ ekipą 99:75.
- Mažajame finale „Ventspils“ nugalėjo „Šiaulius“ 94:88.
- Finale vėl susitiko „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ krepšininkai. Antrą kartą iš eilės stipresnė buvo „Lietuvos ryto“ ekipa.
Finalo ketvertas 2008:
- Rygos ASK komanda pusfinalyje nusileido „Žalgiriui“ 82:100, o Rygos „Barons“ ekipa neatsilaikė prieš „Lietuvos rytą“ 73:89.
- Kovoje dėl bronzos medalių stipresnė buvo ASK, Rygos klubų derbyje įveikusi „Barons“.
- Finale „Žalgiris“ palaužė „Lietuvos ryto“ krepšininkų pasipriešinimą ir sugrąžino BBL titulą į Kauną.
Finalo ketvertas 2009:
- Tartu „Rock“ pralaimėjo „Žalgiriui“ 74:83, o „Lietuvos rytas“ nugalėjo Rygos ASK 85:76.
- Kovoje dėl bronzos „Rock“ krepšininkai nugalėjo latvius ir tapo pirma Estijos komanda, kuri užlipo ant BBL pakylos.
- BBL finale „Lietuvos rytas“ sutriuškino „Žalgirį“ 97:74. Chuckas Eidsonas pelnė 41 tašką ir surinko +58 naudingumo balus.
Finalo ketvertas 2010:
- „Šiauliai“ nusileido „Lietuvos rytui“ 78:81, o „Žalgiris“ nugalėjo „Ventspils“ 86:74.
- Finale „Žalgiris“ nugalėjo „Lietuvos rytą“ - 73:66.
Finalo ketvertas 2011:
- Rygos VEF įveikė „Lietuvos rytą“ 79:68, o „Žalgiris“ sutriuškino „Ventspils“ 108:55.
- Finale „Žalgiris“ nugalėjo Rygos VEF 75:67.
- Dėl trečios vietos „Lietuvos rytas“ įveikė „Ventspils“ 84:80.
BBL Žlugimas ir Latvijos-Estijos Lygos Įkūrimas
2018-2019 m. sezone, žlugus Baltijos krepšinio lygai (BBL), buvo įkurta Latvijos-Estijos lyga. Ši lyga siekė suvienyti Latvijos ir Estijos krepšinio klubus į vieną konkurencingą čempionatą.
Lygoje iš pradžių varžėsi 15 komandų, vėliau skaičius išaugo iki 16, tačiau lygoje rungtyniavo ir Slabožanskės „Prometey“ - klubas iš Ukrainos. Ukrainos klubo dalyvavimas liudijo apie skirtingą lygos komandų pajėgumą. Galiausiai lyga susitraukė iki 14 klubų.
Krepšinio Lygos Lietuvoje
Lietuva tradiciškai yra laikoma viena stipriausių krepšinio valstybių Europoje ir pasaulyje.
Finansiniai Iššūkiai
Lietuvos krepšinio klubai susiduria su finansiniais sunkumais, todėl kai kuriems klubams sunku surinkti biudžetą. Tai lemia žaidėjų migraciją į užsienio klubus, kur siūlomos didesnės algos.
LKL Komandų Skaičius
Šiuo metu LKL lygoje rungtyniauja 9 komandos. Anksčiau buvo bandoma plėsti lygą iki 12 komandų, tačiau dėl finansinių sunkumų ir kitų priežasčių tai nepavyko.
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Pasiekimai
Nepaisant finansinių sunkumų, Lietuvos krepšinio rinktinė tarptautinėje arenoje pasiekė reikšmingų pergalių. 2003 m. Lietuvos krepšininkai trečią kartą laimėjo Europos čempiono titulą, o 2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione.
Lietuvos klubiniai čempionatai
Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų. Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas - Aukščiausia lyga. 1990 - 1993 m. vyko Lietuvos čempionatas (3 sezonus).
Lietuvos Taurė
Nuo 1964 metų Lietuvos taurės turnyrą rengė „Sporto“ laikraštis. Nuo 1967 metų baigiamajame turnyre keturios komandos žaisdavo vienu ratu (išskyrus 1995, 1996 ir 2000 metus). 2013 metais finale buvo žaidžiamos dvejos rungtynės abiejų komandų aikštėse.
Lietuvos Supertaurė
Vienintelį kartą istorijoje Lietuvos Supertaurės turnyras buvo surengtas 2012-2013 m. 2012 m. rugsėjo mėnesį Kauno „Žalgiris” ir Vilniaus „Lietuvos Rytas”, kaip stipriausios šalies komandos kovojo dėl Supertaurės.
Estijos Krepšinio Lyga
Estijos krepšinio gerbėjai karštai trokšta pamatyti tarp stipriausių komandų ir savo krepšininkus. Vis dėlto komandos rezultatai pastarajame atrankiniame cikle įžiebė sirgaliams viltį, jog Estijos krepšinio laukia pakilimas.
Krepšinio Populiarumas Estijoje
Anksčiau krepšinis buvo populiariausias sportas Estijoje, o dabar, sporto registro duomenimis, pagal žaidžiančių skaičių, krepšinis užima penktą vietą šalyje.
Tartu „Rock“ Pasiekimai
Ryškiausią įrašą nepriklausomos Estijos krepšinio klubų istorijoje paliko Tartu „Rock“, 2008 metais patekęs į „FIBA Europe“ Iššūkio taurės turnyro finalinį ketvertą. Po metų „Rock“ finišavo trečia Baltijos krepšinio lygoje (BBL), šiemet šį rezultatą pakartojo Talino „Kalev/Cramo“.
Baltijos Taurės Turnyras
Baltijos taurės turnyras - tai tradicinis trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) turnyras. Pirmasis turnyras įvyko 1928 m. Latvijos rinktinė čia nugalėtojais tapo 13 kartų, lietuviai triumfavo 10 sykių, o Estijos rinktinės sąskaitoje - 3 laimėti turnyrai.
Vaikų Krepšinio Turnyrai
Baltijos šalyse vyksta tarptautiniai vaikų krepšinio turnyrai.
Šokių kolektyvas „The Red Foxes“ ir krepšinis
Didžiąją dalį laiko Lietuvoje gyvenančios ukrainietės Olenos Rozhkovos, tai pat žinomos Elena Foxes slapyvardžiu, įkurtas šokių kolektyvas „The Red Foxes“ gimė 2001-aisiais. Nuo mažens gimnastika užsiiminėjusi moteris paauglystėje atrado šokį, o vėliau - ir krepšinį, kuriame išvydo galimybę ir iki tol neišnaudotą potencialą, nes norėjo daryti dalykus kitaip.
Netrukus moderniai mąstančių NEBL ir „The Red Foxes“ keliai susikirto, o 2002 metais kolektyvas jau šoko turnyro finalo ketverto rungtynėse.
Jau kitais metais „The Red Foxes“ gavo kvietimą šokti Europos čempionate Švedijoje, o pasirodymai jame kolektyvui atnešė pasaulinį pripažinimą. Šokėjos buvo pastebėtos ir liaupsinamos už savo idėją kiekvienai šaliai sukurti atskirą šokį, panaudojant tos šalies muziką bei nacionalinius motyvus.
Šiuo metu pasaulį sužavėjęs šokių kolektyvas ruošiasi ypatingam renginiui - rugsėjo 21 dieną Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje vyksiančioms parodomosioms rungtynėms tarp „Auksinės“ 2003 metų Lietuvos rinktinės ir Lietuvos U20 rinktinės.
Olena Rozhkova tikisi, kad šiam renginiui pavyks vienam vakarui į aikštelę sugrąžinti ne tik krepšininkus, bet ir šokėjas, kurios šoko Stokholme prieš 20 metų. Bet kuriuo atveju, arenoje susirinkę žiūrovai mėgausis naujosios „The Red Foxes“ šokėjų kartos pasirodymais, bus atlikti legendiniais tapę 2003 metų Europos čempionato numeriai, o taip pat laukia daug staigmenų.
Kaip šokiai atsirado Olenos Rozhkovos gyvenime
Nuo mažens užsiiminėjau gimnastika, bet jau paauglystėje pajutau potraukį šokiui. Po kiekvieno turnyro vykdavo „gala“ koncertas, kuriam ruošdavau šokius ir galvodavau choreografiją. Šokti pradėjau būdama šešiolikos, bet profesionaliai - truputį vėliau, kai Kijeve buvo atidaryta viena šokio mokykla ir man pavyko gauti joje stipendiją. Tam persikėliau iš Lvivo į Kijevą. Universitete išbandžiau įvairiausius šokius: moderniuosius, šiuolaikinius, gatvės ir daug kitų. Iš pradžių šokau viena, vėliau šokome duetu, o galiausiai - su kolektyvu.
Kaip krepšinis atsirado Olenos Rozhkovos gyvenime
Viskas įvyko netyčia. Pamenu, universitete vyko sporto festivalis, kuriame lankėsi krepšininkai iš tokių šalių, kaip Didžioji Britanija. Tada pirmąkart dalyvavau krepšinio rungtynėse ir tai mane sužavėjo. Pamačiau šokį sporto atmosferoje ir suvokiau, kad galiu sukurti vertę. Įsidarbinau Kijevo krepšinio klubo šokėjų kolektyve, kur pamažu supratau, kad tai, ką darome, yra truputį atgyvenę ir per paprasta. Tikėjau, kad galiu tai pakeisti, pagerinti, nes turėjau kitokią viziją - sukurti šokį, kuris ne tik linksmintų fanus, bet ir suvirpintų žiūrovų širdis. Tai man buvo svarbiausias šokio aspektas. Taip gimė „The Red Foxes“ (liet. Raudonosios Lapės) šokėjų komanda, kuriai pavadinimą iš dalies sugalvojo mano mama, vadinusi mus lapėmis, o vėliau tiesiog pridėjome žodį „raudonosios“.
Apsilankymas Lietuvoje
Panašiu metu Lietuvoje Šarūnas Marčiulionis įkūrė Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL), kurios esmė buvo tobulinti Europos krepšinį, semiantis patirčių iš NBA. Oleksandras Volkovas Kijeve įsteigė krepšinio klubą, kuris taip pat ieškojo nestandartinių sprendimų, o mūsų kolektyvas tapo jo dalimi. Pirmą kartą Lietuvoje apsilankiau 2002 metais, kai Vilniuje šokome NEBL finalo ketverte. Čia sutikau ir savo būsimą vyrą Dmitrijų Buriaką, su kuriuo vėliau Lietuvoje susilaukiau pirmojo vaiko. Taigi, Lietuvoje vyko itin svarbūs įvykiai tiek karjeroje, tiek asmeniniame gyvenime. Dabar Lietuvoje praleidžiu maždaug pusę viso savo laiko, tuo metu kitą laiką leidžiu „ant lagamino“. (juokiasi)
Ryškiausias prisiminimas iš 2003 metų Europos čempionato
Stokholme (aut. past. - Švedijoje, kur vyko čempionatas) įvyko tai, kas tiesiog pakeitė mano gyvenimą. Buvo rungtynių pabaiga, mums buvo belikę atlikti vieną šokį. Šokėjos persirengusios sugrįžta iš rūbinės, nes netrukus gali tekti žengt į aikštę. Žiūrovai tai pamato ir visa arena pradeda skanduoti „PER-TRAU-KA“. Žaidėjai nesuprato, kas vyksta, tuo metu mes negalėjome patikėti tuo, kas vyksta. Kažkas nubėgo pasakyti vienam iš komandų trenerių ir šis specialiai paprašė minutės pertraukėlės. Nuo to laiko iki pat šių dienų straipsniai apie mus dažnai prasideda su fraze: „pasaulyje yra tik vienas šokėjų kolektyvas, kurį išvysti žmonės prašo minutės pertraukėlės“. Buvo nerealu. Šis čempionatas mums buvo pirmasis tokio lygio tarptautinis pasirodymas. Lietuvoje, NEBL turnyre, šokome tik finalo ketverte, keletoje rungtynių. Tuo metu Europos čempionatas buvo visai kas kita - tai tarsi maratonas, nes per tą dvejų savaičių laikotarpį vyksta kartais vyksta po 2 ar 3 rungtynes.
Kuo „The Red Foxes“ išsiskyrė iš kitų kolektyvų
Norėjome kažką daryti kitaip. Kažką, ko tuo metu Europoje nebuvo. Tada šovė paprasta idėja: sukurti po atskirą šokį kiekvienai šaliai. Sirgaliai tiesiog pamišo tai pamatę. Galbūt šiandien tai nebebūtų kažkas neįtikėtino, tačiau tuo metu, norint sukurti šokį ir suprasti, kas paliestų skirtingų šalių žmonių širdis, nebuvo lengva. Teko labai daug domėtis ir ieškoti visur, kur tik gali rasti informacijos, nes internetas nebuvo išsivystęs, kaip yra dabar. Kai kurioms šalims sukurti šokį nebuvo labai sunku, pavyzdžiui, Graikijos fanams sušokom sirtakį. Bet norint sukurti šokį, pavyzdžiui, Japonijai teko keliauti į biblioteką ir daug skaityti. Keliaudama taip pat nuolat rinkdavau apie šalis informaciją, kurią rasdavau oro uoste: informacinės skrajutės, kompaktiniai diskai, knygos… Savo nauju konceptu, kurį vadinu „kalbantys šokiai“, 2003 metų Europos čempionate mes pradėjome kažką naujo, kas vėliau padėjo išpopuliarinti patį FIBA prekės ženklą ir išgarsėjo pavadinimu „Penkių žemynų šokiai“. O tada mūsų idėją pastebėjo ir Olimpinių žaidynių organizatoriai, supratę, kad tai puikiai gali veikti ir ten. Mūsų kolektyvas tapo pirmuoju, kuris šoko Olimpinėse žaidynėse.
#