Įvadas
Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas ir turtingą istoriją, kurią paveikė politiniai ir socialiniai įvykiai. Straipsnyje apžvelgiama futbolo raida Lietuvoje nuo pirmųjų komandų susikūrimo iki nepriklausomybės atkūrimo ir dalyvavimo tarptautiniuose turnyruose.
Futbolo Pradžia Lietuvoje
Pirmosios futbolo komandos Lietuvoje susikūrė 1909 m., kai į Lietuvą grįžo Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų, kurias 10:5 laimėjo vilniečiai. Tais pačiais metais Kauno komanda žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais. 1919 m. įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės, kurias 4:2 laimėjo LSS. 1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 m. LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda.
Tarpukario Futbolas (1922-1940)
1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 m. Lietuvos sporto lyga (LFL) priimta į FIFA, pradėtas leisti LFL žurnalas "Sportas". 1924 m. suorganizuoti teisėjų kursai, surengtos Kooperacijos taurės rungtynės. Tais pačiais metais Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 1926 m. įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija. 1932 m. sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS), o 1933 m. joje įsteigta futbolo sekcija. 1936 m. pereita prie varžybų ruduo-pavasaris. 1937 m. sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas.
Lietuvos futbolo istorija tarpukario metais buvo kupina įvairių įvykių ir pokyčių. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
1923 m. FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
1924 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus.
1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos.
1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2.
1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
Futbolas Okupacijos Metais (1940-1990)
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 m. pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., Dinamo, Spartakas, Spartuolis). 1941 m. pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis Luftvaffe, Reichsbahn, Vermacht. 1942, 1943 vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus. 1945 m. vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno Spartakas, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus Dinamo), sudaryta laikinoji futbolo sekcija, nuo 1946 m. veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija. 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės futbolo varžybas. Kaune surengtas studentų čempionatas, įvyko ir kiti futbolo taurių turnyrai.
1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių Elnio ir Kauno Inkaro kova dėl pirmavimo. Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau Žalgirio) ir Jaunimo stadionai. 1957 m. atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras. 1953 m. paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas. 1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus.
1964 m. rekonstruotas Klaipėdos Žalgirio stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos. 1966 m. Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių. 1967 m. paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus. 1974 m. šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 m. pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai. 1983 m. Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė.
Šiuo periodu keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS komandai. 1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių.
Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę. Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą.
Lietuvos Futbolininkai SSRS Varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 m. rudenį. 1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate, tarp Vakarų zonos (ne meistrų grupės) komandų užėmė 4 vietą, Lietuvos jaunių rinktinė laimėjo SSRS taurę. 1947 m. Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus Dinamo. 1949 m. Vilniaus Spartako futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate. 1950 ir 1953 m. Lietuvos jauniai SSRS pirmenybių zoniniame turnyre buvo treti, Lietuvos klubų rinktinė 1954 ir 1957 m. Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiadoje užėmė 2 vietą. 1953 m. Vilniaus Spartakas žaidė SSRS A klasės čempionate. 1956 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo Estiją, pralaimėjo Maskvai, dar kartą įveikė Estiją, bet pralaimėjo Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 m. Šiaulių Elnias debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose.
1960 m. pradėtą rengti Pabaltijo vaikų futbolo turnyrą Draugystė laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos komanda. 1963 m. SSRS aukštųjų mokyklų pirmenybėse 2 vietą užėmė Kauno Kūno kultūros institutas, 1966 m. SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus Žalgiris, 1967 m. SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai. 1969 m. Žalgiris SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 vietą, 1971 m. I lygos - 20 vietą ir iškrito į II lygą. 1976 m. Vilniaus pedagoginio instituto komanda SSRS studentų pirmenybėse buvo antra, Žalgiris profsąjungų sporto draugijų turnyre - trečias. 1977 m. Žalgiris grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos, 1984 m. Lietuvos moksleivių spartakiados - 2 vietos, 1989 m. Perkėlos varžybų - 3 vietos laimėtojais. 1979 m. Vilniaus Žalgiris SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą. 1981 m. Odinio kamuolio varžybose Kauno Vilija užėmė 2 vietą, Klaipėdos Granitas laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno Kelininkas buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose. 1982 m. Žalgiris iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą; 1983 m. čia pelnė 3 prizus. 1983 m. SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo rinktinė, Odinio kamuolio jaunučių varžybas - Panevėžio Saturno futbolininkai.
SSRS rinktinėse žaidė: I rinktinėje - S. Jakubauskas, V. Ivanauskas, V. Sukristovas, II rinktinėje - A. Kulikauskas, olimpinėje - V. Kasparavičius, A. Janonis, S. Baranauskas, V. Ivanauskas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, studentų - A. Komskis, S. Šeibokas, jaunių - J. Jieznas ir V. Žitkus, V. Baltušnikas, R. Bubliauskas, D. Burbulevičius, D. Butkus, Z. Buzas, V. Černiauskas, R. Deltuva, V. Dančenka, V. Ivanauskas, A. Kalinauskas, R. Kapustas, D. Kazlauskas, K. Kumža, R. Martinaitis, R. Mažeikis, E. Meidus, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, A. Skrupskis, G. Staučė, A. Subačius, V. Šlekys, A. Štaliūnas, V. Talalajevas, S. Trainavičius, I. Urusovas, R. Zdančius, G. Žarkovas, A. Žemėnas ir kiti, jaunimo - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas, S. Baranauskas, V. Buzmakovas, A. Kalinauskas, R. Kučinskas, E. Liaudanskas, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, jaunių (iki 18 m.) - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas, G. Staučė, jaunių (iki 16 m.) - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas ir D. Kazlauskas, V. Baltušnikas, R. Kapustas ir G.
Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų. V. Kučinskas su Rygos Daugava žaidė SSRS A klasės čempionate. V. Tučkus, pakviestas į Maskvos Spartaką, tapo SSRS vicečempionu, čempionu, bronzos medalininku. Pašaukti atlikti karinės tarnybos žaidė Rygos ASK ir tapo Latvijos čempionais Č. Misiūnas, Č.Vasiliauskas, R. Vasiliauskas, F. Finkelis, J. Bugys, J. Vaitkevičius, P. Maskaliovas, V. Vožovas, H. Mackevičius, R. Milevičius. Nuo 1962 J. 1963 savo noru į SSRS kariuomenės futbolo klubus išvyko A. Stankevičius, R. Kučinskas, H. Januškevičius, A. Staškaitis. Po karinės tarnybos A. Stankevičius buvo Donecko Šachtariaus komandos žaidėjas, R. Kučinskas, žaidęs Rostovo ASK, tapo SSRS vicečempionu, rungtyniavo SSRS taurės finale. V. Žitkus žaidė Maskvos Spartako komandoje, laimėjo SSRS taurę ir dalyvavo Europos taurių laimėtojų taurės turnyre; jis buvo Maskvos Lokomotyvo komandos žaidėjas. L. Rumbutis su Minsko Dinamo komanda žaidė SSRS pirmoje ir aukščiausioje lygose. I.
Tarp 33 geriausių SSRS aukščiausios lygos žaidėjų buvo S. Jakubauskas, V. Jurkus, V. Kasparavičius, A. Janonis, S. Baranovas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, V. Ivanauskas.
Vaikų ir Jaunimo Futbolas
1948 m. į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos. 1953 m. sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta Spartako vaikų futbolo mokykla. 1954 m. vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 m. - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas. 1959 m. prie meistrų komandos S. Paberžio iniciatyva suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 m. įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 m. - Kauno futbolo mokykla, 1975 m. - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. 1973 m. įvyko Lietuvos jaunimo žaidynės, moksleivių žiemos taurės varžybos, 1981 m. išrinkti geriausi vaikų ir jaunimo treneriai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 m. įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija, 2003 m. - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija.
Moterų Futbolas
1970 m. žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės.
Futbolas Atkūrus Nepriklausomybę (nuo 1990)
1989 m. įkurta Lietuvos futbolo sąjunga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 m. suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas. 1995 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus Sandoris, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 m. įkurta Nuteistųjų futbolo federacija, 1999 m. - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 m. pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos, įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 m. - paplūdimio futbolo čempionatas. 1999-2000 m. Lietuvos studentų lygos organizuotą čempionatą laimėjo Kauno technologijos universiteto komanda.
1990 m. Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją.
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.
1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1.
Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Pirmosios Rungtynės su Šiaurės Airija po Nepriklausomybės Atkūrimo
Šiaurės Airija Lietuvos futbolo sirgaliams turėtų sugrąžinti tam tikrus atsiminimus iš praeities, mat būtent ši rinktinė buvo pirmoji Lietuvos varžovė oficialiose rungtynėse mūsų valstybei atgavus nepriklausomybę. 1992-ųjų balandžio mėnesį lietuviai viešėjo Belfaste, kur pradėjo atranką į 1994-ųjų pasaulio čempionatą. Lietuviai tose rungtynėse atsiliko 0:2, tačiau parodė charakterį bei po Armino Narbekovo bei Roberto Fridriko įvarčių grįžo į rungtynes ir iškovojo lygiąsias 2:2. Verta paminėti, kad tose rungtynėse žaidė ir dabartinis Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Ivanauskas. Visgi atsakomosiose rungtynėse pasiekti pergalės Lietuvos rinktinei taip pat nepavyko - namuose buvo nusileista 0:1.
Lietuvos Rinktinės Aspiracijos Europos Čempionato Atrankoje
Lietuvos rinktinė 1997-aisiais dalyvavo Europos čempionato atrankoje. Lietuviai ir airiai buvo suvesti į aštuntąją atrankos grupę, kur be šių dviejų komandų taip pat rungtyniavo Rumunija, Makedonija, Islandija ir Lichtenšteinas.
Likus dviem turams tiek lietuviai, tiek ir airiai turėjo po 14 taškų ir pergalė vienai iš šių ekipų būtų iš esmės garantavusi vietą atkrintamosiose. Pirmasis airių ir lietuvių mūšis tuometiniame „Lansdowne Road“ stadione baigėsi be įvarčių, tad pergalę Vilniuje iškovojusi ekipa įgautų ir tarpusavio rungtynių pranašumą.
Tame mače pirmi smogė airiai, kai pirmame kėlinyje po standartinės situacijos jie po Tony Cascarino įvarčio išsiveržė į priekį. Visgi antro kėlinio starte Tomas Žiukas gražiu smūgiu rezultatą išlygino ir pakėlė visą stadioną ant kojų. Kaip parodė įvykiai paskutiniame atrankos varžybų ture, lietuviams tame mače būtų pakakę lygiųjų, tačiau nebuvo lemta pasiekti ir jų - mačui jau artėjant prie pabaigos, tas pats T.Cascarino pasižymėjo dar sykį, taip išplėšęs savo komandai pergalę bei priartindamas ją prie pasaulio čempionato.
Paskutiniame ture lietuviai nugalėjo makedonus, o airiai lygiosiomis išsiskyrė su rumunais (pastariesiems tai buvo vieninteliai prarasti taškai atrankoje), o airius ir tąsyk gelbėjo 83 minutę rezultatą išlyginęs T.Cascarino.
Visgi airiai, nors ir pasiekė atkrintamųjų etapą, tačiau į finalinį turnyrą nežengė, mat dviejų rungtynių serijoje jie 2:3 nusileido Belgijos rinktinei.
Lietuvos rinktinės sudėtis: Gintaras Staučė, Tomas Kančelskis, Aidas Preikšaitis (46 min. Edgaras Jankauskas), Andrius Skerla, Andrius Tereškinas (76 min. Vaidotas Šlekys), Raimondas Vainoras, Tomas Žiukas, Raimondas Žutautas, Saulius Mikalajūnas (46 min. Rimantas Žvingilas), Arminas Narbekovas, Valdas Ivanauskas.
Airijos rinktinės sudėtis: Shayus Givenas, Kenny Cunninghamas, Ianas Harte, Denisas Irwinas, Gary Kelly, Steveas Stauntonas, Royus Keaneas, Jasonas McAteeras (83 min. Philas Babbas), Alanas McLoughlinas, Tony Cascarino, Davidas Connolly (90 min. Gary Breenas).
Dabartinė Situacija ir Perspektyvos
Šiandien Lietuvos futbolas susiduria su iššūkiais, tačiau išlieka populiarus tarp jaunimo. Futbolo mokyklos ir akademijos ugdo naują kartą žaidėjų, kurie tiki, kad ateityje galės sėkmingai atstovauti Lietuvai tarptautinėje arenoje.