Europos sporto pirmenybės yra neatsiejama Europos sporto istorijos dalis, apimanti įvairias sporto šakas ir šalis. Lietuva, būdama šios istorijos dalimi, pasižymėjo tiek futbolo, tiek krepšinio, tiek rankinio srityse. Šiame straipsnyje panagrinėsime svarbiausius įvykius, susijusius su šių sporto šakų raida Lietuvoje ir jos pasirodymus Europos bei pasaulio arenose.
Krepšinio Pirmenybės
Pirmieji Žingsniai ir Lietuvos Triumfas
Europos vyrų krepšinio čempionatų istorija prasidėjo 1935 m. Ženevoje, Šveicarijoje. Pirmąjį čempionatą laimėjo Latvijos komanda, finale įveikusi Ispaniją. Lietuva šiame čempionate nedalyvavo. Tačiau jau 1937 m. Rygoje vykusiame antrajame Europos čempionate debiutavo Lietuvos rinktinė ir iškart iškovojo aukso medalius, finale nugalėdama Italiją rezultatu 24:23. Šis įvykis tapo reikšmingu Lietuvos sporto istorijos momentu.
1939 m. Lietuva surengė trečiąjį Europos krepšinio čempionatą Kaune. Tai buvo pirmasis Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Čempionate dalyvavo aštuonios komandos: Lietuva, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Estija, Italija, Vengrija ir Suomija. Lietuviai, būdami šeimininkai, apgynė čempionų titulą, finale įveikdami Latvijos rinktinę.
Kauno Sporto Halė ir Čempionato Atmosfera
Kauno sporto halė buvo pastatyta per rekordiškai trumpą laiką - vos per pusmetį. Architektas Anatolijus Rozenbliumas sukūrė puikią sporto areną.
Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai ir vengti incidentų. Ypač baimintasi galimų incidentų su Lenkijos sportininkais ir sirgaliais dėl Vilniaus krašto okupacijos. Laikraštis „XX amžius“ rašė, kad reikia vengti neapykantos ir būti nuoširdiems visiems svečiams.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Atvykstančios delegacijos buvo draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir apgyvendinamos Karo mokykloje. Žurnalistai pastebėjo, kad italai buvo temperamentingiausi, o latviai - rimtesni ir susikaupę.
Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne vyrų, o moterų krepšinio komandos iš Kauno ir Varšuvos. Lietuvės laimėjo rezultatu 29:28.
Čempionato Rezultatai ir Pokario Laikotarpis
Lietuvos rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Ji įveikė latvius (37:36), lenkus (46:18), estus (33:14), prancūzus (48:18), vengrus (79:15), suomius (112:9) ir italus (41:27). Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai.
Po 1939 m. triumfo, dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo, Europos krepšinio čempionatai buvo sustabdyti.
Sugrįžimas į Krepšinio Elitą
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai grįžo į tarptautinę areną. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse jie iškovojo bronzos medalius. 1995 m. Europos čempionate Atėnuose Lietuva užėmė antrąją vietą. 2003 m. Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate lietuviai vėl tapo čempionais, finale įveikdami Ispanijos rinktinę.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Futbolo Pirmenybės
Futbolo Ištakos Lietuvoje
Futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti XX amžiaus pradžioje. 1911 m. įvyko pirmasis tarpmiestinis futbolo mačas tarp Kauno ir Vilniaus. 1919 m. įkurta Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuri siekė surengti Lietuvos pirmenybes.
Pirmieji Čempionatai ir Tarpukario Futbolas
1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų. Tais pačiais metais Lietuvos futbolininkai sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Rygos YMCA. 1923 m. Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į FIFA.
1924 m. Lietuvos futbolo čempionu tapo Kauno „Kovas“, įveikęs Klaipėdos „Sportverein“. 1928 m. Lietuva atsisakė siųsti rinktinę į Amsterdamo olimpiadą dėl lėšų stokos. 1930 m. trečiasis Pabaltijo šalių turnyras įvyko Kaune, kur Lietuva iškovojo pirmąją vietą.
1925 m. 1927 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus. 1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos.
1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Pokario Futbolas
1940 m. nutarta futbolo varžybas rengti apygardose. 1941 m. Lietuvos čempionatą pradėjo 8 komandos, tačiau jau birželį vienus okupantus pakeitė kiti. 1945 m. Lietuvos pirmenybės buvo surengtos rudenį. 1946 m.
Futbolas Sovietmečiu
1948 m. Lietuvos rinktinė laimėjo pirmąjį po karo surengtą Pabaltijo čempionatą. Vilniaus futbolo meistrų komanda buvo įtraukta į TSRS „A“ klasės varžybas. 1951 m. Vilniaus „Spartakas“ iškopė į TSRS „A“ klasę.
Futbolo Raida
1953 m. sporto mokyklose įvesti futbolo skyriai, o Vilniuje atidaryta „Spartako“ vaikų futbolo mokykla. 1956 m. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasėje užėmė trečiąją vietą.
Be to, šiuo periodu keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS komandai. 1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę. Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą. 1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą. Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją. V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V.
Lietuvos Futbolo Rinktinė Nepriklausomybės Laikotarpiu
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo. 1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina. Visų pirma, Lietuvos futbolo istorija - tai istorija apie atkaklumą ir meilę sportui, kuris, nepaisant sunkumų, išlieka viena populiariausių sporto šakų šalyje. Po 1990 m. Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Taip pat keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m.
Istoriniai Susitikimai su Futbolo Grandais
Lietuvos futbolo rinktinė yra susitikusi su įvairiais futbolo grandais, o kai kurie mačai įsiminė ilgam. Štai keletas pavyzdžių:
- 1992 m. rugsėjo 23 d. Lietuva - Danija 0:0: Vilniaus „Žalgirio“ stadione Europos čempionų laukė komanda, pirmą kartą dalyvavusi pasaulio pirmenybių atrankos varžybose. Nors Lietuvos rinktinėje trūko kelių svarbių futbolininkų, trenerio Algimanto Liubinsko auklėtiniai nesidavė sudaužomi.
- 1995 m. balandžio 26 d. Lietuva - Italija 0:1: Į Vilnių italai atskrido būdami pasaulio vicečempionais. „Žalgirio“ stadione vyko 1996 m. Europos pirmenybių atrankos rungtynės, jų baigtį nulėmė Džanfranko Dzolos (Gianfranco Zola) įvartis, įmuštas 12 min.
- 2006 m. rugsėjo 2 d. Italija - Lietuva 1:1: Pasaulio čempionai italai turėjo vytis mūsiškius, nes 28 min. vartininką Džanluidžį Bufoną (Gianluigi Buffon) nuginklavo Tomas Danilevičius. Pasivijo 30 min., kai pasižymėjo F.Indzagis. Visgi vieną tašką lietuviai iš Neapolio išsivežė.
T. Danilevičiaus Įvartis Į Italijos Vartus
2006 metų rugsėjo 2-oji įsiminė T. Danilevičiaus įvarčiu į Italijos vartus Neapolio „San Paolo“ stadione. Tai buvo pirmosios oficialios Italijos rungtynės po finalinio pasaulio čempionato triumfo Berlyne. Pats T. Danilevičius prisimena, kad prieš rungtynes stadione tvyrojo šventinė atmosfera, tačiau lietuviams pavyko įmušti pirmiesiems, o tai tapo šaltu dušu italams.
Lietuvos ir Italijos Rinktinių Tarpusavio Rungtynės
Per visą Lietuvos ir Italijos rinktinių tarpusavio rungtynių istoriją, jos buvo susitikusios šešis kartus. Du kartus dvikovos pasibaigė lygiosiomis, o keturis kartus triumfavo Italijos futbolininkai. Bendras įmuštų įvarčių balansas taip pat nemalonus - lietuviai tituluotiems varžovams nusileidžia 1:12.
Lietuvos ir Italijos rinktinių tarpusavio rungtynių rezultatai:
| Data | Kur vyko? | Baigtis | Rezultatas | Turnyras |
|---|---|---|---|---|
| 1995 balandžio 26 d. | Lietuva, „Žalgirio“ stadionas | Pralaimėjimas | 0:1 | Europos čempionato atranka |
| 1995 lapkričio 15 d. | Italija, „Stadio Giglio“ | Pralaimėjimas | 4:0 | Europos čempionato atranka |
| 2001 kovo 28 d. | Italija, „Stadio Nereo Rocco“ | Pralaimėjimas | 4:0 | Pasaulio čempionato atranka |
| 2001 rugsėjo 1 d. | Lietuva, Dariaus ir Girėno stadionas | Lygiosios | 0:0 | Pasaulio čempionato atranka |
| 2006 rugsėjo 2 d. | Italija, „San Paolo“ stadionas | Lygiosios | 1:1 | Europos čempionato atranka |
| 2007 birželio 6 d. | Lietuva, Dariaus ir Girėno stadionas | Pralaimėjimas | 0:2 | Europos čempionato atranka |
Dabartinė Lietuvos Futbolo Rinktinė
Tiek B. Zelkevičius, tiek T. Danilevičius pripažįsta, kad dabartinė Lietuvos futbolo rinktinė toli gražu nebeprilygsta ankstesnio laikmečio vienuolikėms. Pasak T. Danilevičiaus, viena iš pagrindinių priežasčių yra aukšto lygio pasaulio futbolo lygose rungtyniaujančių futbolininkų trūkumas. B. Zelkevičius taip pat pažymi, kad Lietuvos futbolininkams trūksta meistriškumo.
2022 m. Pasaulio Čempionato Atranka: Lietuva prieš Italiją
Trečiadienį LFF stadione Valdo Urbono kariauna priims keturiskart pasaulio čempionus atrankos į 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatą rungtynėse. Šiuo metu be pralaimėjimų C grupėje žygiuojanti Italijos rinktinė savo sąskaitoje turi dvi pergales. Roberto Mancini auklėtiniai įveikė Šiaurės Airijos ir Bulgarijos futbolininkus. Tuo tarpu Lietuvos rinktinė žygį link 2022-ųjų planetos pirmenybių pradėjo pralaimėjimu 0:1 Šveicarijos ekipai.
Rankinio Pirmenybės
Rankinio Pirmenybių Ištakos
Europos rankinio pirmenybės yra gana jaunas turnyras. Pirmieji Europos rankinio čempionai paaiškėjo tik 1994 metais. Iki tol rankininkams užteko pasaulio pirmenybių, kurios buvo rengiamos nuo 1938 metų.
Pirmasis Čempionatas ir Tolimesnė Raida
Pirmasis Europos rankinio čempionatas įvyko Portugalijoje 1994 metais. Jame dalyvavo dvylika komandų. Pirmąsias rungtynes laimėjo Baltarusijos ir Švedijos rankininkai. Finale Švedijos rinktinė sutriuškino Rusijos komandą 34:21.
1996 m. Europos čempionatas vyko Ispanijoje. Finale Rusijos rinktinė įveikė Ispanijos rankininkus 23:22. 1998 m. Europos pirmenybės vyko Italijoje. Lietuvos rinktinė pirmą kartą pateko į Europos pirmenybes. Europos čempionės vardą susigrąžino Švedijos rinktinė, finale nugalėjusi Ispanijos komandą 25:23.
XXI Amžius
2000 m. Europos pirmenybės vyko Kroatijoje. Švedijos rinktinė finale palaužė Rusijos rankininkus 32:31. 2002 m. čempionate pirmą kartą dalyvavo 16 komandų. Švedijos rinktinė tapo Europos čempione, nugalėjusi Vokietijos komandą 33:31. 2004 m. Slovėnijoje vykusiame čempionate Vokietijos rinktinė pirmą kartą tapo Europos čempionais, finale įveikusi Slovėnijos komandą 30:25.
Naujausi Čempionatai
2006 m. Šveicarijoje vykusiame čempionate Prancūzijos rinktinė pirmą kartą tapo čempionais, finale sutriuškindama Ispanijos komandą 31:23. 2008 m. Norvegijoje vykusiame čempionate Danijos rinktinė nugalėjo Kroatijos komandą 24:20. 2010 m. Austrijoje vykusiame čempionate Prancūzijos rinktinė nugalėjo Kroatijos komandą 25:21.
Orientavimosi Sportas
Orientavimosi Sporto Ištakos
Orientavimosi sportas - tai sporto šaka, kurios metu sportininkai, naudodamiesi žemėlapiu ir kompasu, turi įveikti trasą su pažymėtais kontroliniais punktais. Pirmosios orientavimosi sporto varžybos įvyko 1897 m. Norvegijoje.
Orientavimosi Sportas Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios orientavimosi įgūdžių varžybos surengtos 1955 m. Nuo 1961 m. varžybos vyksta pagal tarptautines taisykles. 1961 m. Grabuciškėse (Trakų apyl.) surengtos pirmos oficialios Lietuvos orientavimosi sporto varžybos.
Tarptautinė Veikla
1961 m. įkurta Tarptautinė orientavimosi sporto federacija (IOF). Nuo 1962 m. vyksta Europos čempionatai, nuo 1966 m. - pasaulio čempionatai. 1991 m. Lietuvos orientavimosi sporto federacija priimta į Tarptautinę orientavimosi sporto federaciją (IOF).
Orientavimosi Sporto Populiarumas
Šiuo metu Lietuvoje orientavimosi sporto varžybose dalyvauja daug sportininkų mėgėjų. Prie didžiųjų miestų savaitės viduryje vyksta masinės varžybos visiems norintiems.