Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, o Lietuvos ir Serbijos rinktinių keliai susikirto ne kartą. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių dviejų komandų tarpusavio susitikimų istoriją, apžvelgsime svarbiausias rungtynes, įvarčius ir žaidėjus, kurie paliko ryškų pėdsaką.
Pirmieji žingsniai: nuo Jugoslavijos iki Serbijos ir Juodkalnijos
Lietuvos ir Serbijos rinktinių istorija prasidėjo dar 2002 metais, kai ši šalis išgyveno permainų laikotarpį ir buvo gana dažnai keičiami valstybės pavadinimai. Metraščiuose užfiksuota, kad Lietuvos rinktinei teko žaisti prieš Jugoslaviją, Serbiją ir Juodkalniją bei Serbiją. Per penkis tarpusavio mačus lietuviai iškovojo vieną pergalę, serbai - keturias.
Pirmosios Lietuvos ir Jugoslavijos rinktinių draugiškos rungtynės vyko 2002 metais svečiuose Smederevo „Sartid“ stadione. Dabartinio Juodkalnijos futbolo federacijos prezidento Dejano Savičevičiaus treniruojami jugoslavai nugalėjo Benjamino Zelkevičiaus vadovaujamus lietuvius 4:1. Įvarčius mušė vėliau ryškius pėdsakus istorijoje palikę futbolininkai. Lietuvos rinktinėje taikliai vartus atakavo 2010-2011 m. Lietuvos rinktinę treniravęs Raimondas Žutautas. Jugoslavijos rinktinę į priekį vedė dažnai lietuvius skriaudęs Mateja Kežmanas, įmušęs 2 įvarčius. Dar vienas įdomus faktas - pirmą rungtynių įvartį įmušė Saša Iličius.
Pasaulio čempionato atrankos: serbų dominavimas
Dar du kartus abi rinktines burtai suvedė pasaulio čempionato atrankos turnyruose. 2006 metų pasaulio čempionato atrankoje Serbijos ir Juodkalnijos rinktinė dukart pranoko Algimanto Liubinsko treniruojamą komandą vienodu rezultatu 2:0. Pirmosios rungtynės 2005 metų rugsėjį Belgrado „Crvena zvezda“ stadione įsimins dabartiniam Lietuvos rinktinės treneriui Edgarui Jankauskui. Po susidūrimo su varžovu puolėjui buvo prakirsta galva ir jis turėjo nemažą dalį rungtynių žaisti sutvarstytas. Belgrade lietuvius vėl skriaudė įvarčius mušę M. Kežmanas ir S. Iličius. 2005 metų vasarą iš Londono „Chelsea“ į Madrido „Atletico“ perėjęs M. Kežmanas įvartį pelnė ir per antras rungtynes Vilniuje, tuometiniame „Vėtros“ stadione.
Apsikeitimas pergalėmis: 2010 m. atrankos ciklas
Lietuvos ir Serbijos rinktinės apsikeitė pergalėmis 2010 m. pasaulio čempionato atrankos turnyre. Pirmas susitikimas vyko 2008 m. spalį Belgrado „Crvena zvezda“ stadione, kuriame šeimininkus palaikė 22 tūkst. sirgalių. Vieno tituluočiausių Serbijos trenerių Radomiro Antičiaus (buvęs garsiausių Ispanijos klubų - Madrido „Real“, „Barcelona“, Madrido „Atletico“ - treneris) vadovaujami serbai laimėjo rezultatu 3:0.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Lietuvos ir Serbijos mačą
2009 m. spalį portugalo Jose Couceiro treniruojamiems lietuviams pavyko pasiekti revanšą Marijampolėje ir dukart pralaužti vienos ryškiausių Serbijos futbolo žvaigždžių Bronislavo Ivanovičiaus cementuojamą gynybą.
Jose Couceiro era: trumpas, bet įsimintinas laikotarpis
Prieš 2010 m. pasaulio čempionato atranką prie Lietuvos rinktinės vairo pirmą kartą istorijoje stojo užsienietis - Jose Couceiro. Portugalo vadovaujamas Kauno FBK klubas rugpjūčio 5 d. Tai buvo Čempionų lygos atrankos rungtynės, o „Rangers“ vos prieš metus buvo žengęs iki pat Europos lygos taurės finalo. Iškart po to J. Couceiro gavo kur kas solidesnį darbą - Lietuvos futbolo rinktinės vyr. J. Couceiro neturėjo nė vienų draugiškų rungtynių ir jau rugsėjo 6 d. Rumunijos mieste Kluže net 3:0 nušlavė Rumunijos rinktinę. Nors rumunai kurį laiką atrodė geriau, sužaidus pusvalandį puikų įvartį pelnė Marius Stankevičius. Kaip portalui LRT.lt sakė tose rungtynėse žaidęs Deividas Šemberas, įvartis rumunus labai sutrikdė, tad lietuviams liko tik užbaigti pradėtą darbą.
„Per pertrauką treneris Couceiro sako: vyrai, neužtenka vieno įvarčio, reikia būtinai antrą įmušti. Padrąsino mus, nuotaiką pakėlė, įmušėme dar du įvarčius. „Tai buvo geras etapas - ir vienos, ir kitos rungtynės. Gal kiek labiau įstrigo mačas su austrais, nes žaidėme kaip lygūs su lygiais ir pelnytai laimėjome įmušdami įvarčius. Su rumunais gal buvo kiek sėkmės faktoriaus, kai Mariaus puikus įvartis juos išmušė iš vėžių. Nors jie turėjo momentų, kontroliavo rungtynių eigą, bet nelaukto įvarčio įmušimas juos labai išmušė iš vėžių ir mes juos „damušėme“. Man su austrais prie savų sirgalių, pilnų tribūnų Marijampolėje buvo malonesnės rungtynės“, - atsimindamas mačą sakė D. Šemberas.
Įvarčių laukti reikėjo ilgiau, tačiau 52-ąją minutę mūsiškiams pasisekė. Teisėjui skyrus baudos smūgį labai toli nuo lietuvių vartų, Marius Stankevičius paleido galingą smūgį link vartų, o baudos aikštelėje kamuolį lyg ir netyčia lietęs T. Vos po 6 minučių visų laikų rezultatyviausias rinktinės futbolininkas pelnė ir antrąjį. Pats greitą Lietuvos rinktinės išpuolį nuo aikštės vidurio pradėjęs T. Danilevičius atliko gerą perdavimą dešiniajame krašte spurtavusiam Deividui Česnauskiui, o šis baudos aikštelėje skersavo perdavimą į vartininko aikštelę, kur akrobatišku smūgiu kulnu T. Danilevičius pasiuntė kamuolį į vartus - 2:0.
„Abejos rungtynės tikrai buvo vertos pergalės, komanda žinojo, ką daryti aikštėje, kokias užduotis kiekvienas turi išpildyti. Visi buvome labai susitelkę į tikslą. Asmeniškai gal kiek geriau atsimenu rungtynes su austrais dėl įvarčių, abu epizodai tikrai labai įsimintini“, - atsiminė T. Danilevičius. Ilgametis rinktinės gynėjas D. Šemberas atsimena, kad J. Couceiro suteikė komandai pasitikėjimo savimi.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
„Ką turėjo Couceiro - neįkainojamą pasitikėjimo savimi davimą žaidėjams. Mokė žaisti futbolą su kamuoliu, o ne be kamuolio. Jam buvo svarbi kamuolio kontrolė, intensyvumas, partnerio ieškojimas ir greitas perdavimas iš gynybos į ataką, vadinamoji tranzicija. Jis parodė tokį futbolą, kuris galbūt ne visiems žaidėjams buvo priimtinas, jis turėjo savo portugališkos mokyklos išskirtinumą. Jeigu neišeina greita tranzicija, kamuolį reikia palaikyti, ypač akcentuota buvo jo neprarasti, nes tai tik be reikalo eikvoja žaidėjų jėgas. Suteikė jis mums tą tokį laimėtojo mentalitetą, pasitikėjimą savo jėgomis“, - gražiais žodžiais apie buvusį trenerį atsiliepė D. Šemberas.
Paklaustas, ar J. Couceiro rinktinė buvo geriausia Lietuvos futbolo istorijoje, dabartinis federacijos prezidentas teigė, kad tai subjektyvus vertinimas, tačiau pateikė ir objektyvų: „Subjektyviai galime įvairiai vertinti, kuri rinktinė kada buvo geriausia, bet per 30 metų pasiektas aukščiausias rezultatas reitinge. Pagal FIFA reitingą ta rinktinė buvo pasiekusi aukščiausią istorijoje vietą - 37-ąją“, - kalbėjo T. Danilevičius.
Vis dėlto iki pasaulio čempionato lietuviams tuomet trūko daug. Nors šiame atrankos cikle lietuviai nustebino ir pergale prieš Serbiją namuose (2:1) bei dvejomis solidžiomis rungtynėmis su Prancūzija (0:1 ir 0:1), tiek austrai (2:1), tiek rumunai (0:1) pasiekė revanšą, Farerų salose buvo pralaimėta šeimininkų rinktinei 1:2.
2019 m. rungtynės: serbų revanšas
Vienas iš paskutinių susitikimų tarp Lietuvos ir Serbijos įvyko atrankos į Europos čempionatą rungtynėse 2019 m. Lietuviai pirmą kartą šiame atrankos cikle nepraleido įvarčio per pirmą kėlinį, tačiau to neužteko. 49-ąją minutę Aleksandras Mitrovičius iš kelių metrų pradėjo Lietuvos vartų bombardavimą, o po trijų minučių panašiu smūgiu iš panašaus atstumo persvarą padvigubino. 80-ąją minutę tribūnos stipriai atgijo, kai vos prieš kelias minutes aikštėje pasirodęs Donatas Kazlauskas taikliai pykštelėjo iš baudos aikštelės kampo, tačiau ištraukti antrojo taško šiame atrankos cikle mūsiškiams nepavyko. Rungtynės baigėsi rezultatu 1:2.
Serbija siekia revanšo
Taigi nieko keisto, kad į Kauną atvykusios rinktinės treneriui Draganui Stojkovičiui pirmas nuskambėjęs klausimas spaudos konferencijoje buvo labai tiesmukas ir konkretus: „Kokios nuotaikos po pralaimėjimo Vengrijai?“. „Nepaisant nesėkmės, atmosfera mūsų komandoje yra puiki. Atlikome rungtynių su Vengrija analizę, turėjome gerą ir konstruktyvų pokalbį su žaidėjais, supratome, kur suklydome. Dabar ne laikas galvoti, kas buvo. Kaune privalome spręsti kitas užduotis, o jos - labai aiškios. Turime laimėti“, - rungtynių prieš Lietuvą išvakarėse ryžtingai kalbėjo D.Stojkovičius.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Kalbėdamas apie komandos veidą sekmadienio mače su Lietuva, D.Stojkovičius pažadėjo, kad jis - keisis. „Taktine prasme bus tam tikrų pokyčių, taip pat ir sudėtyje. Turime rasti teisingus sprendimus ir pasiekti pergalę komandiniais veiksmais. Kita vertus, privalome būti atsargūs, nes Lietuva - pavojingas priešininkas. Tai be galo kovinga komanda, išalkusi rezultatų ir pergalių. Turime juos gerbti. Varžovai turi keletą solidžių ir puikių žaidėjų, kaip Gvidas Gineitis, Gytis Paulauskas ar Justas Lasickas. Visi jie gali bei moka pridaryti rūpesčių ir tai pamatėme mače su Juodkalnija, bet kad ir kaip bebūtų, atvykome į Kauną trijų taškų, kurie mums yra labai svarbūs“, - neslėpė D.Stojkovičius.
Aleksandras Mitrovičius: lietuvių gynėjų "baubas"
Viena ryškiausių Serbijos žvaigždžių Aleksandras Mitrovičius mūsiškių gynėjams yra tapęs savotišku baubu ir Lietuvą oficialiuose mačuose baudė jau penkis sykius. Iš savo 52-ejų už Orlovi įmuštų įvarčių daugiau serbas mušė tik Liuksemburgui - 6. „Su Lietuva esame žaidę kelis kartus, tad neblogai juos pažįstame. Šiuolaikiniame futbole paslapčių yra nedaug. Žinome vieni kitus kaip nuluptus, o kad pavykdavo įmušti - tai komandos draugų nuopelnas. Visi kartu tiek ginamės, tiek puolame. Kartu ir laimime, ir pralaimime. Visada svarbu surasti balansą. Prieš Vengriją to nepavyko padaryti, viską lėmė smulkios detalės. Bet čia bus kita istorija. Svarbiausia padaryti išvadas ir pasiimti tai, dėl ko ir atskridome - tris taškus“, - prieš rungtynes su Lietuva kalbėjo puolėjas.
Jaunasis talentas Justas Lasickas
Dvidešimtmetis Lietuvos rinktinės ir Balstogės „Jagiellonia“ komandos saugas Justas Lasickas turėjo gana įtemptą vasarą. „Buvau pasirengęs dar vieną sezoną tobulėti Serbijoje, man praėjęs sezonas buvo labai geras. Planavau ten tęsti karjerą, tobulėti, žaisti aukštame lygyje“, - kelių mėnesių istoriją prisimena J. Lasickas. „Tokia futbolininko dalia, - sako J. Lasickas. - Reikia kartais palaukti, turėti kantrybės. Jokių nuoskaudų ir pykčių su „Žalgiriu“ neturiu. Žinoma, gal ir galėjo visa situacija išsispręsti greičiau, tačiau išsiskyrėme taikiai. Vasara man buvo neįprasta, buvo daug laukimo, neaiškumo ir šiek tiek išsimušiau iš sportinės formos.
Lietuvos rinktinės perspektyvos
Lietuvos futbolininkai jau spalio mėnesį susirinks į dar vieną rinktinės stovyklą ir rengsis spalio 11 d. ir spalio 14 d. vyksiančioms UEFA Tautų lygos rungtynėms su Rumunija ir Juodkalnija. Nacionalinės komandos žaidėjams labai svarbi sirgalių parama LFF stadione, o šiuo metu visi kviečiami įsigyti Lietuvos rinktinės abonementus geriausiose stadiono vietoje abejoms rungtynėms. Edgaras Jankauskas ir jo auklėtiniai tikisi iškovoti pirmuosius taškus, tačiau tą padaryti nebus lengva. Pirmasis iššūkis - Rumunijoje.
Rumunija - būsimas varžovas Tautų lygoje
Lietuva prieš Rumuniją yra žaidusi 13 rungtynių, per kurias net 12 pergalių pasiekė Rumunija ir tik 1 pergalę iškovojo Lietuva (įvarčių skirtumas 21:6). Pirmosios draugiškos rungtynės įvyko dar 1931 m. (lietuviai pralaimėjo Kaune 2:4). Lietuvos rinktinė vienintelę pergalę iškovojo 2008 m. per pasaulio čempionato atrankos rungtynes Kluže 3:0 (įvarčius įmušė M.Stankevičius, S.Mikoliūnas ir M.Kalonas).