Šis straipsnis nagrinėja Maskvos „Dinamo“ futbolo klubo istorijos atspindžius Lietuvoje, pradedant sovietinės sistemos įtaka ir baigiant nepriklausomos Lietuvos sporto sąjunga. Straipsnyje remiamasi istoriniais faktais, archyvine medžiaga ir amžininkų prisiminimais, siekiant atskleisti „Dinamo“ vaidmenį Lietuvos sporto ir visuomenės gyvenime.
"Dinamo" Sporto Draugijos Įkūrimas Lietuvoje
„Dinamo“ buvo SSRS sporto draugijos padalinys, įkurtas 1923 m. Lietuvoje, po sovietinės okupacijos, "Dinamo" organizacija įkurta 1940 m. rugsėjo 22 d., vadovaujant Lietuvos respublikinei tarybai. Tai buvo dalis sovietinės politikos, siekiant integruoti Lietuvą į SSRS struktūras. Uždarius nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijas, dalis geriausių Kauno sportininkų buvo priversti prisijungti prie „Dinamo“. Buvo suburtos krepšinio, tinklinio, futbolo ir ledo ritulio komandos, taip pat pradėjo veikti dviračių sporto, lengvosios atletikos, šaudymo ir slidinėjimo sekcijos. 1941 m. sausio 15 d. įkurta Vilniaus miesto „Dinamo“ taryba, kurią sudarė 9 kūno kultūros kolektyvai ir 2 kūno kultūros ir sporto grupės. Vilniuje veikė sportinių žaidimų, lengvosios atletikos, gimnastikos, slidinėjimo, čiuožimo, šaudymo, vandens sporto šakų, dviračių sporto, automobilių ir medžiotojų sekcijos. Vidaus reikalų liaudies komisariato dalinių dislokavimo vietovėse buvo įkurtos 10 apskričių draugijos tarybos ir 11 valsčių sporto grupės.
1940-1991 m. daugumą „Dinamo“ vadovybės ir narių sudarė ne lietuviai, tai rodo Maskvos įtaką ir kontrolę. 1944 m. rugpjūčio 23 d. „Dinamo“ veikla Lietuvoje buvo atnaujinta. „Dinamo“ sportininkas J. Pimpis, 1945 m. laimėjęs SSRS dviračių kroso čempionatą, tapo pirmuoju lietuviu - SSRS čempionu, o 1946 m. - pirmuoju Lietuvos dviračių SSRS sporto meistru. Pirmojoje po karo Lietuvoje suburtoje krepšinio komandoje (Kauno „Dinamo“) žaidė ir Stepas Butautas. Pirmasis Lietuvos šaudymo SSRS sporto meistras buvo Vilniaus „Dinamo“ šaulys A. Tomimas (1947 m.). 1950 m. SSRS komandinių 100 km dviračių lenktynių čempionu tapo „Dinamo“ rinktinės narys Kazys Paršaitis.
"Dinamo" Indėlis Į Lietuvos Sportą
Nepaisant politinio konteksto, „Dinamo“ prisidėjo prie sporto plėtros Lietuvoje. 1946-1960 m. buvo parengta 26 SSRS sporto meistrai, 1961-1964 m. - 50 SSRS sporto meistrų. 1965-1968 m. parengta 78 SSRS sporto meistrai ir 5 SSRS tarptautinės klasės sporto meistrai, 1969-1972 m. - atitinkamai 90 ir 6, 1973-1976 m. - 96 ir 17, 1977-1980 m. - 146 ir 20, 1981-1984 m. - 151 ir 33, 1985-1988 m. - 155 ir 23.
Tarp žymiausių „Dinamo“ sportininkų, kuriems suteiktas SSRS nusipelniusio sporto meistro vardas, buvo Vilhelmina Bardauskienė (lengvoji atletika, 1978 m.), Kęstutis Šapka (lengvoji atletika, 1974 m.), Vladislovas Česiūnas (baidarių ir kanojų irklavimas, 1972 m.), Vitalijus Trukšinas (baidarių ir kanojų irklavimas, 1978 m.), Natalija Kalašnikova (baidarių ir kanojų irklavimas, 1979 m.), Remigijus Valiulis (lengvoji atletika, 1980 m.), Jonas Pinskus (akademinis irklavimas, 1981 m.), Jonas Narmontas (irklavimas, 1981 m.), Stasys Norušaitis (akademinis irklavimas, 1981 m.), Algimantas Šalna (biatlonas, 1984 m.), Gintautas Umaras (treko dviračių sportas, 1984 m.), Jonas Romanovas (treko dviračių sportas, 1984 m.), Romas Ubartas (lengvoji atletika, 1988 m.), Artūras Kasputis (treko dviračių sportas, 1988 m.), Laima Zilporytė (plento dviračių sportas, 1988 m.).
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Penkiems treneriams suteiktas SSRS nusipelniusio trenerio vardas: Janas Gadovičius (lengvoji atletika, 1978 m.), Rimantas Rudžionis (irklavimas, 1981 m.), Narsutis Dumbauskas (dviračių sportas, 1984 m.), Gintaras Kupčinskas (irklavimas, 1986 m.), Vytautas Jaras (lengvoji atletika, 1989 m.), 23 - LSSR nusipelniusio trenerio vardas. Europos čempionatuose Lietuvos „Dinamo“ sportininkai laimėjo 12 aukso, 11 sidabro, 2 bronzos medalius, o pasaulio čempionatuose - 21 aukso, 8 sidabro ir 10 bronzos medalių.
"Dinamo" Infrastruktūros Kūrimas
„Dinamo“ rūpinosi sporto bazių kūrimu Lietuvoje. 1947 m. Vilniuje įrengta sporto salė, 1949 m. rugpjūčio 28 d. atidarytas stadionas (po 1968-1969 m. rekonstrukcijos specializuotas lengvosios atletikos rungtims), 1955 m. įrengta sunkiosios atletikos salė ir lengvosios atletikos maniežas, 1963 m. - šaudykla, 1955 m. Kaune įkurtas „Dinamo“ sporto gaminių fabrikas (vėliau pavadintas „Dinamo“ eksperimentiniu sporto inventoriaus fabriku), 1968 m. Šiauliuose pastatyti elingai ir pradėtas kultivuoti irklavimas. 1969 m. įrengta stendinio šaudymo bazė Vilniuje, 1972 m. pradėjo veikti Trakų irklavimo bazė, 1975 m. pastatyta žaidimų salė Šiauliuose, 1976 m. Klaipėdos vykdomasis komitetas „Dinamo“ draugijai perdavė plaukimo baseiną, 1977 m. atidaryta irklavimo bazė Vilniuje, 1978 m. pradėta „Dinamo“ eksperimentinio sporto inventoriaus fabriko pastato Kaune rekonstrukcija (pritaikyta irklavimui), 1979 m. baigta šaudyklos statyba Kaune, 1980 m. pastatyta žaidimų sporto salė Panevėžyje. Veikė 2 specializuotos olimpinio rezervo ir 4 vaikų ir jaunių sporto mokyklos, dirbo 105 etatiniai treneriai.
"Dinamo" Vadovybė Lietuvoje
Lietuvos respublikinės tarybos pirmininkai buvo tuometiniai represinių struktūrų vadovai: P. Gladkovas (1940 09-1941 01), A. Guzevičius (1941 01-06), J. Bartašiūnas (1944 08-1950 05), P. Kapralovas (1950-1952), P. Kondakovas (1952-1953), A. Raguotis (1954 04-06), A. Gailevičius (1954 06-1964 04), J. Mikalauskas (1964 04-1969 04), L. Žėčius (1969 04-1971 01), A. Liustikas (1971-1975), J. Mikalauskas (1975-1985 01), S. Lisauskas (1985 01-1989 09), M. Misiukonis (1989 09-1991 03). Praktiškai organizacijos vadovai buvo pirmininkų pavaduotojai: V. Frolovas (1941 03-06), N. Sapožnikovas (1946-1954), M. Kudriavcevas (1955-1959 04), B. Vileikis (1959 04-1964 04), Jurijus Popovas (1964 04-1991 03). Tai rodo, kad "Dinamo" buvo glaudžiai susijusi su sovietinėmis saugumo struktūromis.
"Dinamo" Futbolas Ir Žymūs Žaidėjai Vilniuje
Straipsnyje minimi žymūs futbolininkai, lankęsi Vilniuje: brazilas Romario (1992 m.), Kijevo „Dinamo“ puolėjai Olegas Blochinas ir Igoris Belanovas, austras Herbertas Prohaska, gruzinai Ramazas Šengelija ir Aleksandras Čivadzė. Tai rodo, kad Vilnius buvo svarbus futbolo centras, pritraukiantis aukšto lygio žaidėjus.
Ypatingas dėmesys skiriamas legendiniam vartininkui Levui Jašinui. 1961 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus reprezentacinė komanda (tuomet dar „Spartakas“) susitiko su Maskvos „Dinamo“ ekipa, kuriai atstovavo L. Jašinas. Rungtynės baigėsi vilniečių pralaimėjimu 1:2, o įvartį į L. Jašino vartus įmušė Leonardas Žukauskas.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
"Minijos" Komandos Pavyzdys
Straipsnyje pateikiamas Kretingos „Minijos“ komandos pavyzdys, iliustruojantis futbolo populiarumą ir entuziazmą Lietuvoje. XX a. 7-o deš. pradžioje Kretingos rajono valdžia, įmonių vadovai ir pavieniai futbolo entuziastai dėjo daug pastangų, kad čia atsirastų pajėgi futbolo komanda, nes 1961-1962 m. R. Trumpensko vyresnės sesers Bronės teigimu, jos brolį, neseniai sukūrusį šeimą, kaip perspektyvų futbolininką Kretingos rajono sporto vadovams rekomendavo 1962 m. į Kretingą atvykęs iš Linkuvos kilęs futbolo vartininkas Algis Badaras, su R. 1962-1963 m. sezoną Kretingos „Minija“ A lygoje užėmė garbingą IV vietą, į priekį praleidusi tik šalies čempione tapusią Panevėžio „Statybą“, kurioje rezultatyviu žaidimu žibėjo į savo gimtąjį miestą iš Kretingos sugrįžęs A. Lučinavičius ir 2 Kauno komandas - „Politechniką“ ir „Inkarą“. 1964 m. rugsėjo 13 d. rungtynes stebint 5 tūkst. žiūrovų, kai Kretingoje gyventojų buvo apie 10 tūkst., „Minijos“ komanda pasirinko gynybinę taktiką, pirmiausia pasirūpindama savo vartų saugumu. Jos ginklas - greitos kontratakos, kurių smaigalyje buvo greitasis centro puolėjas R.
"Dinamo" Po Nepriklausomybės Atkūrimo
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, vietoj „Dinamo“ sporto draugijos 1991 m. įkurta savarankiška „Dinamo“ sporto sąjunga, nepriklausoma nuo Maskvos. Nuo 1991 m. iki uždarymo ją finansavo Kauno sportinių gaminių fabrikas „Dinamo“, įkurtas 1991 m. balandžio 3 d. vietoj buvusio „Dinamo“ eksperimentinio sporto inventoriaus fabriko. Tai rodo Lietuvos siekį atsikratyti sovietinės įtakos ir kurti savarankišką sporto sistemą.
Stalino Įtaka Futbolui
Straipsnyje atskleidžiama Stalino ir jo parankinio Lavrentijaus Berijos įtaka sovietiniam futbolui. L. Berija, būdamas NKVD vadovu, tapo ir „Dinamo“ sporto sekcijos vadovu, siekdamas sunaikinti Maskvos „Spartak“ komandą ir iškelti „Dinamo“ į viršų.
George'o Orwello Įžvalgos Apie Sportą Ir Politiką
Straipsnyje pateikiama George'o Orwello esė „Sportinė dvasia“, parašyta po Maskvos „Dinamo“ turnė Didžiojoje Britanijoje 1945 m. lapkritį. G. Orwellas kritiškai vertina sporto politizavimą ir nacionalizmą, teigdamas, kad sportas skatina priešiškumą tarp tautų.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas