Įvadas
Futbolas, kaip populiariausia sporto šaka pasaulyje, turi turtingą ir įvairialypę istoriją. Šiame straipsnyje nagrinėsime futbolo istoriją Rusijoje ir Austrijoje, atskleisdami svarbius įvykius, klubus ir asmenybes, formavusias šių šalių futbolo kultūrą. Straipsnyje apžvelgsime svarbiausius klubus, jų pasiekimus ir įtaką nacionaliniam futbolui.
Futbolas Rusijoje: Nuo Pirmųjų Komandų Iki Šių Dienų
Futbolo Pradžia ir Pirmieji Žingsniai
Futbolo užuomazgos Rusijoje siekia XIX amžiaus pabaigą, kai ši sporto šaka pradėjo plisti iš Didžiosios Britanijos. Pirmosios futbolo komandos Rusijoje buvo įkurtos didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Maskva ir Sankt Peterburgas.
Sovietinis Futbolo Periodas
Sovietmečiu futbolas tapo viena populiariausių sporto šakų šalyje. Aukščiausioji lyga (Высшая лига) buvo pagrindinis futbolo turnyras, kuriame varžėsi stipriausios Sovietų Sąjungos komandos. Maskvos "Spartak" ir Kijevo "Dinamo" buvo dominuojančios jėgos, nuolat kovojančios dėl čempionų titulo.
1936 m. suburta Stachanovec komanda aukščiausiame TSRS divizione debiutavo 1938 m. Po karo ekipa buvo pervadinta į Šachtar ir 1951 m. pirmą kartą pateko į pajėgiausių Sovietų Sąjungos komandų trejetuką, o dar po dešimtmečio sužaidė sėkmingą seriją TSRS taurėje, kai pateko į tris finalus iš eilės ir du iš jų laimėjo. 1975 ir 1979 m. Donecko futbolininkai tapo TSRS vicečempionais, 1980 ir 1983 m.
Šachtar Doneckas: Ukrainos Futbolo Fenomenas
Žlugus Sovietų Sąjungai pirmuosius keletą sezonų „šachtininkai“ buvo viso labo viena iš daugelio Ukrainos komandų. Tai pasikeitė 1996 m., kai komandą įsigijo Donecko oligarchas Rinatas Achmedovas. Su vieno turtingiausių Ukrainos žmonių parama Šachtar penkis kartus iš eilės tapo šalies vicečempionais, o 2002 m. Donbaso šachtininkai jei ir ne visiškai išstūmė Dinamo iš olimpo, tai bent jau privertė varžovus juo pasidalinti - po pirmojo triumfo čempionate iki dabar Šachtar iškovojo dar dešimt, penkis iš jų iš eilės nuo 2010 iki 2014 m. Komanda nedavė savęs stumdyti ir Europoje, o įsimintiniausiu tarptautinėje arenoje tapo 2008/09 m.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Didžiąją savo istorijos dalį Šachtar rungtyniavo savo vardo stadione, o nuo 2009 m. žaidė 52 000 žiūrovų talpinančioje Donbass Arenoje, laikytoje geriausiu stadionu Rytų Europoje. Nuo 2014 m., Donbase prasidėjus karui, Šachtar buvo priverstas palikti gimtąjį miestą ir namų rungtynes žaidė iš pradžių Lvove, o pastaruoju metu Charkove.
Futbolas Nepriklausomoje Rusijoje
Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos futbolas patyrė didelių permainų. Buvo įkurta Rusijos futbolo premjer lyga, kuri tapo pagrindiniu šalies futbolo turnyru. Sankt Peterburgo "Zenit" ir Maskvos "CSKA" tapo naujais lyderiais, sėkmingai varžydamiesi tiek šalies, tiek tarptautinėse arenose.
Žalgiris Vilniaus: Lietuvos Futbolo Pasididžiavimas
1966 SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus Žalgiris, 1967 SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai (treneriai V. Šilinskas, A. Komskis). 1969 gerai žaidęs Žalgiris SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 vietą, 1971 I lygos - 20 vietą ir iškrito į II lygą (1972 čia rungtyniavo ir Klaipėdos Atlantu). 1976 Vilniaus pedagoginio instituto komanda SSRS studentų pirmenybėse buvo antra, Žalgiris (treneriai B. Zelkevičius, G. Kaledinskas) profsąjungų sporto draugijų turnyre - trečias. 1977 Žalgiris (treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis) grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai (treneriai V Kempinas, F. Finkelis) tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos, 1984 Lietuvos moksleivių spartakiados - 2 vietos, 1989 Perkėlos varžybų - 3 vietos laimėtojais. 1979 Vilniaus Žalgiris (su E. Kurguznikovu iš Klaipėdos Atlanto) SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą (16 futbolininkų tapo SSRS sporto meistrais). 1981 Odinio kamuolio varžybose Kauno Vilija užėmė 2 vietą, Klaipėdos Granitas laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno Kelininkas buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose. 1982 Žalgiris iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą; 1983 čia pelnė 3 prizus. 1983 SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo (18-20 m.) rinktinė, Odinio kamuolio jaunučių varžybas - Panevėžio Saturno futbolininkai (treneris A.
1987 Vilniaus Žalgirio pagrindinė ir dublerių komandos, Lietuvos jaunių rinktinė (treneriai V. Kuncė ir V. SSRS rinktinėse žaidė: I rinktinėje - 1985 S. Jakubauskas, 1988 V. Ivanauskas, V. Sukristovas, II rinktinėje - 1958 A. Kulikauskas, olimpinėje - 1983-1984 V. Kasparavičius, 1986-1988 A. Janonis, 1987-1988 S. Baranauskas, V. Ivanauskas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, studentų - 1963 A. Komskis, S. Šeibokas, jaunių - 1962-1963 J. Jieznas ir V. Žitkus, vėliau - V. Baltušnikas, R. Bubliauskas, D. Burbulevičius, D. Butkus, Z. Buzas, V. Černiauskas, R. Deltuva, V. Dančenka, V. Ivanauskas, A. Kalinauskas, R. Kapustas, D. Kazlauskas, K. Kumža, R. Martinaitis, R. Mažeikis, E. Meidus, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, A. Skrupskis, G. Staučė, A. Subačius, V. Šlekys, A. Štaliūnas, V. Talalajevas, S. Trainavičius, I. Urusovas, R. Zdančius, G. Žarkovas, A. Žemėnas ir kiti, jaunimo - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1985 pasaulio čempionate užėmė 4 vietą), S. Baranauskas, V. Buzmakovas, A. Kalinauskas, R. Kučinskas, E. Liaudanskas, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, jaunių (iki 18 m.) - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 vietą), G. Staučė (1988 Europos čempionas), jaunių (iki 16 m.) - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas ir D. Kazlauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 vietą), V. Baltušnikas (1985 Europos čempionas), R. Kapustas ir G. Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų. V. Kučinskas 1949 su Rygos Daugava žaidė SSRS A klasės čempionate. V. Tučkus, pakviestas į Maskvos Spartaką, 1954 ir 1955 tapo SSRS vicečempionu, 1956 - čempionu, 1957 - bronzos medalininku; 1960 ir 1961 žaidė Rygos Daugavoje. Pašaukti atlikti karinės tarnybos žaidė Rygos ASK ir tapo Latvijos čempionais Č. Misiūnas (1960), Č.Vasiliauskas (1960, 1961), R. Vasiliauskas (1960), F. Finkelis (1960), J. Bugys (1961, 1962), J. Vaitkevičius (1963-1965), P. Maskaliovas (1964, 1965), V. Vožovas (1964), H. Mackevičius (1965), R. Milevičius (1965). Nuo 1962 J.
1963 savo noru į SSRS kariuomenės futbolo klubus išvyko A. Stankevičius, R. Kučinskas, H. Januškevičius, A. Staškaitis. Po karinės tarnybos A. Stankevičius (1965-1968) buvo Donecko Šachtariaus komandos žaidėjas, R. Kučinskas, žaidęs Rostovo ASK, 1966 tapo SSRS vicečempionu, 1971 rungtyniavo SSRS taurės finale. V. Žitkus 1965-1967 žaidė Maskvos Spartako komandoje, laimėjo SSRS taurę (1965) ir pirmasis iš Lietuvos futbolininkų 1966 (Vienoje su Rapid) dalyvavo Europos taurių laimėtojų taurės turnyre; 1967-1968 jis buvo Maskvos Lokomotyvo komandos žaidėjas. L. Rumbutis 1977-1986 su Minsko Dinamo komanda žaidė SSRS pirmoje ir aukščiausioje lygose (1982 tapo čempionu, 1983 - bronzos medalininku). I. Tarp 33 geriausių SSRS aukščiausios lygos žaidėjų buvo S. Jakubauskas (1983, 1987), V. Jurkus (1983), V. Kasparavičius (1983), A. Janonis (1985-1987), S. Baranovas (1987), A. Narbekovas (1987, 1988), V. Sukristovas (1987), V. Ivanauskas (1989).
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Rusijos Dalyvavimas Tarptautiniuose Turnyruose
Rusijos rinktinė dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose turnyruose, įskaitant pasaulio ir Europos čempionatus. Geriausias pasiekimas buvo patekimas į Europos čempionato pusfinalį 2008 metais.
Futbolas Austrijoje: Tarp Tradicijų Ir Naujovių
Futbolo Pradžia Austrijoje
Futbolas Austrijoje pradėjo populiarėti XX amžiaus pradžioje. Pirmieji klubai buvo įkurti Vienoje, kuri tapo šalies futbolo centru.
Pirmasis Futbolo Klubas Austrijoje
Pirmasis futbolo klubas Austrijoje buvo įkurtas 1894 m. Vienoje. Šis klubas, pavadintas "First Vienna FC 1894", tapo šalies futbolo pionieriumi ir padėjo pagrindus tolimesniam sporto šakos vystymuisi.
Austrijos Futbolo Lyga
Austrijos futbolo lyga buvo įkurta 1911 metais. Nuo to laiko ji tapo pagrindiniu futbolo turnyru šalyje, kuriame varžosi stipriausios Austrijos komandos. Vienos "Rapid" ir Vienos "Austria" yra du sėkmingiausi klubai, nuolat kovojantys dėl čempionų titulo.
Austrijos Komandos Dalyvavimas Tarptautiniuose Turnyruose
Austrijos komandos dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose turnyruose, įskaitant UEFA Čempionų lygą ir Europos lygą. Vienos "Austria" pasiekė Europos taurės pusfinalį 1979 metais, o Vienos "Rapid" du kartus žaidė Taurių laimėtojų taurės finale.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Austrijos Nacionalinė Rinktinė
Austrijos nacionalinė rinktinė dalyvavo pasaulio ir Europos čempionatuose. Geriausias pasiekimas buvo trečia vieta pasaulio čempionate 1954 metais.
Panathinaikos: Graikijos Futbolo Gigantas
Panathinaikos klubas 1908 m. buvo įkurtas po to, kai savo futbolo sekcijos veiklą nutraukė Panellinios klubas. Pirmą šalies čempiono titulą komanda iškovojo 1930 m., tačiau ilgalaikio sėkmingo periodo klubui teko palaukti iki pat septintojo dešimtmečio, kai nuo 1960 iki 1965 m. komanda laimėjo penkis čempionatus iš šešių. Dešimtmečio pabaigoje komanda iškovojo dar du čempionės titulus, o 1971 m., treniruojama legendinio vengro Ferenco Puskaso, nužygiavo iki pat Europos čempionų taurės finalo. Antru sėkmingu tarpsniu klubo gyvenime tapo devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūra, kai nuo 1984 iki 1996 m. iš trylikos čempionatų Panathinaikos laimėjo šešis ir du kartus pasiekė prestižiškiausio Europos turnyro pusfinalį - iš Europos čempionų taurės 1985 m. graikus eliminavo Liverpool, iš UEFA Čempionų lygos 1996 m. - Ajax.
Būtent Olympiakos yra pagrindinis Panathinaikos priešininkas, o šių kaimynų dvikova vadinama „Amžinųjų priešų derbiu“. Namų rungtynes Panathinaikos žaidžia Apostolo Nikolaidžio stadione, pastatytame 1922 m. ir šiuo metu talpinančiame 16 000 žiūrovų.
Austrijos Futbolo Ypatumai
Austrija iš esmės yra ta pati Vokietija, kaip ir Baltarusija ar Ukraina yra Rusija (kalba, kultūra, šaknys ir t.t. Nėra tas pats, kadangi iš esmės skiriasi istorija, o dėl to skiriasi savimonė ir visi kiti dalykai. Austrija iš esmės yra ta pati Vokietija, kaip ir Baltarusija ar Ukraina yra Rusija (kalba, kultūra, šaknys ir t.t. Kas tai ir su kuo valgomas? Saliu teritorijos yra viena, o saknys ir istorija - truputi kitokia. Jeigu istorija bent truputį kitokia - to pakanka nacionaliniams ir kultūriniams skirtumams bei savimonei atsirasti. Tarkim mažalietuviai (lietuvninkai) niekad nesitapatino su didžiąją Lietuva ir nelabai norėjo būti bendroj valstybėj su didžialietuviais, kuriuos laikė "kitokiais" ir "nevalyvais barbarais", nežinančiais tvarkos ir civilizacijos. Jeigu istorija bent truputį kitokia - to pakanka nacionaliniams ir kultūriniams skirtumams bei savimonei atsirasti. Tarkim mažalietuviai (lietuvninkai) niekad nesitapatino su didžiąją Lietuva ir nelabai norėjo būti bendroj valstybėj su didžialietuviais, kuriuos laikė "kitokiais" ir "nevalyvais barbarais", nežinančiais tvarkos ir civilizacijos. Tai ir kad ta patys žemaičiai irgi nebuvo dideli draugai su tais pačiais lietuviais… Čia gi kas be ko, bet žinant pvz. kad austrai yra tų pačių germanų genčių ir Austrija yra buvusi germanų žemė, žmonės kalba vokiškai, tai nematau kuo jie taip stipriai skiriasi nuo vokiečių Toks pačios buv. SSRS žemės, kur kalba yra šiek tiek pasikeitusi (sakyčiau rusų "akcentai" Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachijoje ir t.t.), bet gi čia tie patys slavai, tik su savom "paniatkėm".
spėju kad Werlingas yra vokietis-brazilas. Brazilijoj daug žmonių su vokiškom pavardėm, savo laiku nemažai vokiečių emigravo į Pietų Ameriką, kai kur net vokiškas gyvenvietes buvo įkūrę. čia apie jo pempę? mažas stebuklas.. Kėdainiuose gal jam padidins tą stebuklą iki gero šlioso. čia apie jo pempę? mažas stebuklas.. Kėdainiuose gal jam padidins tą stebuklą iki gero šlioso. Cezi, pavasarinės nuotaikos aplankė, kad vien pempės galvoje sukasi . Vos ne kas antrame Cezio poste tokie minčių srautai siautėja. Cezi, pavasarinės nuotaikos aplankė, kad vien pempės galvoje sukasi . Vos ne kas antrame Cezio poste tokie minčių srautai siautėja. Man ne panelė G. iš interviu nieko nesupratau.. Tu tango šokti moki?
Europos Futbolo Čempionatas Austrijoje ir Šveicarijoje
Ar atsimenate 2008-ųjų europos futbolo čempionatą, vykusį Austrijoje ir šveicarijoje? Buvo puikus čempionatas. Kokybiškas futbolas, daug netikėtumų ir nepriekaištinga organizacija. Kone prieš kiekvieną tokio masto renginį vis girdime, kad štai šalis organizatorė vėluoja, ko nors dar nepadarė. Su Austrija nieko panašaus nebuvo. Viskas atlikta laiku ir kokybiškai. Ko gero, kokybė ir užtikrintumas apskritai yra vizitinė austrų kortelė. Jie gamina tik patikimą produkciją ir visada nori būti pavyzdys kitiems. Tad kokia yra Austrija? Ką austrai žino apie Lietuvą? Kokių galimybių turi Lietuvos verslininkai įsitvirtinti šioje šalyje? Apie visa tai ir dar daugiau pasikalbėjome su Austrijos komercijos patarėju Suomijai, estijai, Latvijai ir Lietuvai Herwigu Palfingeriu.
Pagrindinis Lietuvos Iššūkis - Didinti Žinomumą
Austrija yra šalis organizatorė. Nors plotu ji nelabai stipriai lenkia Lietuvą, tai netrukdo austrams organizuoti pasaulinio lygio renginių. Europos futbolo pirmenybės, žiemos sporto varžybos - tai tik viena medalio pusė. Šalis organizuoja ir daugybę konferencijų. Verta pastebėti, kad sostinėje Vienoje veikia ir vieni iš trejų Jungtinių Tautų rūmų. Taigi Austrija yra puikus pavyzdys, kaip maža šalis gali būti aiškiai matoma visame pasaulyje.
„Įvairūs kongresai, susirinkimai reiškia, kad šalyje apsilanko šimtai ar net tūkstančiai turistų. Galima paminėti sporto renginius, bet būtina prisiminti, kad Vienoje ir Zalcburge dažnai organizuojamos ir konferencijos. Vienoje rengiamose konferencijose kartais dalyvauja ir dešimt tūkstančių žmonių. Taigi tai turi didžiulį poveikį ekonomikai.
Kita vertus, jeigu turime vietą, kurioje telpa dešimt tūkstančių žmonių, ją reikia užpildyti ne vieną dieną, o ištisus metus. Nuolat ką nors organizuojame ir taip prasideda grandininė reakcija. Panašiai, tik mažesniu mastu, dirbama ir Zalcburge“, - pasakojo H. Palfingeris.
Kalnai ir slidinėjimo kurortai į konferencijų organizavimo meną Austrijai padeda įtraukti ir turizmo aspektą. Puikus pavyzdys - Insbrukas, kuriame sutelkti tiek konferencijų, tiek slidinėjimo centrai.
Turizmo Svarbą Austrijos Ekonomikai Sunku Pamatuoti
„Tai tikrai sudaro didelį mūsų ekonomikos procentą. Žinoma, skaičius priklauso nuo to, ką būtent įvardijame kaip pelną iš turizmo, t. y. vien turistų tiesiogiai paliekamus pinigus ar ir pajamas įmonių, kurios negalėtų egzistuoti be turizmo. Galima sakyti, kad 12-15 proc. mūsų BVP vienaip arba kitaip yra susiję su turizmu“, - sakė komercijos patarėjas.
H. Palfingeris įsitikinęs, kad ekonominė sėkmė yra neatsiejama nuo įvaizdžio ir žinomumo. Austrija gerai žinoma pasaulyje ir tai padeda jos ekonomikai. Būtent žinomumo stoką būtų galima išskirti ir kaip vieną didžiausių iššūkių, kuriuos įveikti turi mūsų šalis.
„Manau, viskas prasideda nuo žinomumo. Mūsų istorija įspūdinga, tai gerokai prisideda prie Austrijos vardo garsinimo. Jūsų šalis prieš kokius penkis šimtus metų buvo didelė, tačiau per tą laiką jos vardas kone išnyko. Jeigu paklaustumėte, ar Lietuva yra žinoma Austrijoje, turėčiau atsakyti, kad nelabai. Gal sportas tą žinomumą šiek tiek sustiprina. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Vienos futbolo klubas „Austria“ turėjo porą žaidėjų lietuvių.
Deja, jūsų didinga viduramžių istorija primiršta. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva vėl išnyko, todėl austrai net nelabai galėjo į ją atvykti. Visos eksporto ir importo įmonės tuo metu veikė Maskvoje. Lietuvos vardas išnyko beveik dviem kartoms. Manau, Europoje tai gana didelė problema.
Norėčiau paminėti menkai žinomą faktą. Jau daugiau nei trisdešimt metų Zalcburgas ir Vilnius palaiko glaudžius kultūrinius santykius. Dar sovietmečiu lietuviams muzikams būdavo sudaromos sąlygos vykti mokytis į Zalcburgą, todėl Austrijoje yra nemažai muzikuojančių lietuvių. Apie tai būtų galima kalbėti gerokai daugiau“, - pastebėjo pašnekovas.
Žinomumo problemą diplomatas linkęs sieti su laiku, tačiau, anot jo, būtų naivu manyti, kad užteks sėdėti ir laukti, kol reikalai pagerės. Patys lietuviai turi imtis iniciatyvos ir atkreipti į save dėmesį.
„Nors bėgant metams situacija gerės, vien laikas nepadės. Reikia ir veiklos. Manau, būtina orientuotis į kultūrą - turite aktyvių muzikų, todėl jie galėtų garsinti Lietuvos vardą. atvažiuoti čia, tai kodėl jums patiems nenuvažiuoti į Austriją?“ - svarstė H. Palfingeris.
Baltijos Šalis Suvokia Kaip Nedalomą Visumą
Austrijos komercijos patarėjas pastebėjo, kad lietuviai ir austrai nėra tokie jau skirtingi. Todėl bendraujant su potencialiais partneriais iš Austrijos visada reikėtų pirmiausia pabrėžti tuos panašumus. Lietuva nori būti matoma kaip Centrinės Europos dalis, tačiau reikia tai įrodyti.
„Taip, skirtumų tikrai yra. Reikia pasakyti, kad mes, austrai, dažnai vadinami minkštaisiais vokiečiais. Iki tam tikro lygmens tai teisingas apibūdinimas. Jeigu vokietis pasako, kad kaina yra šimtas eurų, tai ji ir bus šimtas eurų, o su austrais galima derėtis. Taigi šiuo atžvilgiu mes jau panašesni į lietuvius.
Mano įspūdis toks, kad skirtumų tarp mūsų yra, bet jie daugiau laipsniški. Tarkime, mes esame gana lankstūs, bet Lietuvoje lankstumo turi būti daugiau, nei mums įprasta. Kitas skirtumas tas, kad jums teko išgyventi sovietinį laikotarpį. Dalis vyresnių žmonių vis dar vadovaujasi tų laikų įpročiais, o jaunimas stengiasi tapti jų priešingybėmis, elgtis net labiau kapitalistiškai, nei mums įprasta. Iš esmės tiek jūs, tiek mes laikome save Centrinės Europos dalimi ir skirtumai nėra labai dideli“, - kalbėjo ekspertas.
„Baltijos šalys suvokiamos kaip vienas regionas. Jums kartu reikia pabrėžti, kad jūs - ne Rusijos, o Centrinės Europos dalis ir todėl savo tradicijomis, vertybėmis esate gerokai artimesni mums. Į Baltijos šalis mes žiūrime kaip į vientisą darinį. Jokiam lietuviui, latviui ar estui tai neskamba patraukliai, bet taip jau yra. Daug daugiau galima pasiekti kartu, o ne veikiant atskirai“, - teigė H. Palfingeris.
Pastaraisiais metais prekyba tarp Austrijos ir Lietuvos sparčiai auga, bet potencialas dar neišnaudotas.
Pašnekovo manymu, didžiausią paklausą Austrijoje turėtų kokybiški lietuvių technologiniai gaminiai ir IT produktai: „Iš esmės mes importuojame daug technikos, jos dalių. Pavyzdžiui, turime importuoti visus savo automobilius. Tačiau tuo pat metu mes turime automobilių detalių gamyklų ir eksportuojame jų už daugiau lėšų, nei išleidžiame importuodami pačius automobilius. Taip pat eksportuojame daug medienos. Iš tokių šalių kaip Lietuva mielai importuotume technikos detales. Tai mus itin domina.
Dauguma kompanijų Austrijoje yra mažos ar vidutinės, todėl jos ieško partnerių, kurie detales tiektų mažesniais kiekiais. Manau, šiame sektoriuje lietuviai būtų puikūs partneriai.
Iš Lietuvos gana dideliais kiekiais importuojame baldus. Anksčiau įsiveždavome ir televizorių. Dabar čia jie negaminami, bet vis dar importuojame elektrinius prietaisus. Šis sektorius, mano įsitikinimu, irgi turi ateitį.
Pastaruoju metu matau, kad įsivežame vis daugiau chemijos produktų, daugiausia - plastiko ruošinių. Matau gerus šansus ir IT sektoriuje. Tikrai yra galimybių eksportuoti ar bendradarbiauti su Austrijos įmonėmis.“
Būtina Susirasti Partnerį
H. Palfingerio teigimu, be tiesioginio partnerio lietuviams Austrijoje įsitvirtinti būtų sunku, todėl renkantis įmonę, su kuria ketinama bendradarbiauti, reikia daug ką apgalvoti. „Manau, kitaip tiesiog neįmanoma. Daug kompanijų pas mus ateina iš Vokietijos, nes mes juk kalbame ta pačia kalba. Tai dažnas lietuvių kelias, nes, kiek man žinoma, nemažai lietuvių įmonių turi partnerių ir veikia Vokietijoje. Kol mūsų šalių santykiai netaps glaudesni, pradedant verslą Austrijoje bus būtina turėti tiesioginį partnerį. Tai svarbu ir psichologiškai. Juk jums nebūtų labai malonu, jei Lietuvoje kokia nors Austrijos kompanija veiktų iš Lenkijos. Mes labai panašiai jaučiamės vokiečių atžvilgiu“, - teigė komercijos patarėjas.
Susidomėjusiems verslo galimybėmis Austrijoje H. Palfingeris pirmiausia patartų apsilankyti Austrijos verslo agentūros (Austrian Business Agency) internetiniame puslapyje. Ši organizacija atsako į pagrindinius klausimus, susijusius su investavimu Austrijoje, be to, padeda kompanijoms įsikurti pačioje šalyje.
„Austrija turi puikią infrastruktūrą ir visada laukia investicijų. Juk esame maža šalis ir jos mums būtinos“, - atsisveikindamas šyptelėjo H.