Marijampolės „Sūduva“ susitiko su Belgrado „Crvena Zvezda“ klubu UEFA Čempionų lygos atrankos etape. Šis susitikimas atskleidė ne tik dviejų komandų skirtumus, bet ir jų ambicijas bei taktinius niuansus.
Pirmasis Susitikimas: Taktiniai Mūšiai ir Lygiosios
Prieš pirmąsias rungtynes buvo galima numatyti, jog išvysime „Catenaccio“ ir „Juego de Posicion“ šiuolaikinių versijų susidūrimą. Marijampolės „Sūduvos“ sistema 5-3-2 buvo nušlifuota treniruotėse. Abi komandos su priešininkų braižu išsamiai susipažino dar praėjusį sezoną.
Vladanas Milojevičius, „Crvena Zvezda“ strategas, numatydamas, jog teks pralaužinėti penkių gynėjų liniją su „valytoju“ Algiu Jankausku ir ją sutvirtinantį papildomą skydą, puolėjo pozicijoje pasirinko Richmondą Boakye, galintį žaisti ne tik viduryje, bet ir abiejuose kraštuose. Jo užduotis buvo - nusileisti žemiau, priimti kamuolį ir ištraukti iš pozicijos kurį nors iš trijų vidurio gynėjų. Atakuojančių saugų trijulės viduryje rungtynes pradėjo Mirko Ivaničius, kairėje startavo Marko Marinas, o dešinėje - El Fardou Benas.
„Crvena Zvezda“ strategas beveik visada pasikliauja ta pačia vidurio saugų pora - Branko Jovičičiumi ir Dušanu Jovančičiumi. Žaidimo tėkmei reikalaujant jie be problemų susikeičia vaidmenimis.
Dar nenuaidėjus teisėjo švilpukui buvo aišku, jog „Crvena Zvezda“ sušvirkš „Sūduvai“ pozicinių pranašumų paieškų dozę su netikruoju „9-netu“ ir melagingu „10-uku“ bei visais kitais staigaus pareigų persiskirstymo atributais. Vladimiras Čeburinas šiam rokenroliškam fejerverkui pasiruošė nepriekaištingai.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Giliausiai žaidė Jovanas Čadženovičius, truputėlį aukščiau rungtyniavo Giedrius Matulevičius, o Ovidijui Verbickui buvo suteikti „box to box“ žaidėjo įgaliojimai. Vaidas Slavickas užėmė kairiojo krašto gynėjo poziciją. Josipo Tadičiaus žaidimas nuo pirmųjų minučių tapo šiokia tokia staigmena. Galima numanyti, jog vieta startinėje sudėtyje jam atiteko dėl didelės darbo amplitudės, gebėjimo intensyviai spausti oponentų gynėjus ir lanksčiai pasislinkti į antrojo puolėjo vaidmenį bei kovingumas dvikovose dėl aukštų ir antrųjų kamuolių.
Jau nuo pirmųjų sekundžių pagrindiniu atakų krypčių projektuotoju prisistatė D. Marinas pasistūmė į vidurį, M. Ivaničius perėjo į dešinę, o E. F. Benas tapo antruoju puolėju - su R. Bokaye jie įsitaisė skirtinguose pusiau kraštuose, taip ištąsydami gynybą ir praplėsdami atakos opcijas. Tokių klaidinančių marijampoliečius pozicinių rokiruočių įvairiomis trajektorijomis visų rungtynių metu buvo begalė.
V. Milojevičiaus taikoma sistema 4-2-3-1 pasižymi unikalia ypatybe - geometriškai ji beveik niekada neatrodo kaip 4-2-3-1. Belgrado klubas iš karto užrakino Marijampolės komandą aukštu spaudimu - vos praradę kamuolį, serbai jį akimirksniu susigrąžindavo.
Ryškiausia pirmojo kėlinio figūra - dešiniojo krašto gynėjas M. Gobeljičius, prisidėjęs prie penkių pavojingų situacijų dešiniajame atakos pusiau krašte sukūrimo. Kitas „Crvena Zvezda“ krašto gynėjas - M. Rodičius buvo gerokai atsargesnis.
Jau antrąją minutę Serbijos klubo žaidėjai pastebėjo, jog gindamiesi A. Živanovičius ir V. Slavickas oponentus pasitiko per aukštai ir per asmeniškai, palikdami tuščią zoną savo pusiau krašte, kurią užkamšyti vėlavo G. Matulevičius. „Sūduva“ rizikavo, bet aktyviai reagavo. Paeiliui poziciškai klydo nespėję perskaityti varžovų idėjų A. Jankauskas ir S. Kerla. Šalies čempionai greitai rado priešnuodžių - abi linijos pasislinko į kairę pusę, O. Verbickas ėmė žaisti ties šonine linija, J. Čadženovičius užlopė pusiau krašto plyšį, G. Matulevičius atsidūrė ties baudos aikštelės apskritimu, o D. Spaudimo stadijoje „Sūduva“ rikiavosi 5-2-3: kartu su puolėjais M. Topčagičiumi ir D. Tadičiumi svečių gynėjus presingavo O. Verbickas. Aikštės viduryje - J. Čadjenovičius spaudė B. Jovičičių, o G. Matulevičius - M.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Vis dėlto, pirmosios 15 minučių V. Čeburino komandai buvo kritinės, o pusvalandis, ko gero, tapo pačiu svarbiausiu visame mače. „Sūduva“ patyrė ekstremalią išgyvenimo dramą. Tuo tarpu „Sūduva“ nesugebėjo saugiai įžaisti kamuolio nuo savųjų vartų.
Tai, jog „Sūduva“ struktūriškai pasiruošusi pavojingai kontratakuoti, buvo galima įžvelgti net tuose pragariškai sunkiuose dviejuose pirmojo kėlinio trečdaliuose - dešiniąja puse pasileisdavo A. Švrljuga, o į baudos aikštelę nerdavo O. Verbickas. Tačiau kiekvienas toks mėginimas atitempdavo naują bėdą prie marijampoliečių vartų. Lygiai tas pats - su Marijampolės komandos pozicinio puolimo bandymais, kai kamuolys pasiekdavo bent jau aikštės vidurį. Atėmimas buvo lygus chaotiškam stuburo netekusios gynybos panikos priepuoliui. Kelis kartus Belgrado klubui pavyko sėkmingai pritaikyti ir pavienius kontrspaudimo elementus. Bet Lietuvos čempionė nepraleido.
„Sūduva“ adaptavosi. Serbai ir toliau gaudė šeimininkus perėjimuose iš atakos į gynybą, bet V. Čeburino auklėtiniai kompaktiškomis reakcijomis ir profesionaliomis pražangomis neleisdavo kilti dvikovoms 1 prieš 1 ir net 2 prieš 2.
Supratę, jog pradinis škvalas neišdegė, „Crvena Zvezda“ žaidėjai suteikė „Sūduvai“ atokvėpio periodą, sumažino tempą ir net klastingai pasiūlė mūsiškiams atakuoti, laukdami atsivėrimų kontratakoms. Marijampoliečiai surezgė pirmąsias ilgesnes pozicines atakas, į kurias Belgrado klubo žaidėjai atsakė schema 4-4-2.
Aukštesnio „Sūduvos“ spaudimo momentas, kuriame J. Čadženovičius neleido priimti kamuolio B. Jovičičiui, įžiebė ant atsarginių suolo sėdėjusio P. Dar daugiau - eilinį kartą kraštais su M. Topčagičiumi susikeitęs D. Tadičius kontratakoje su O. Verbicku atsidūrė 2 prieš 2 su B. Jovičičiumi ir N. Kėlinio pabaigoje įtampas prie „Sūduvos“ vartų kėlė į kraštinių saugų pozicijas pakilę „Crvena Zvezdos“ vidurio saugai, iš kairės centravęs M. Marinas, baudos aikštelės prieigose medžiojęs „sieneles“ su R. Boakye, variacijos su trimis plačiai išsidėsčiusiais puolėjais ir E.F. Beno perbėgimas į kairįjį atakos kraštą. Dar vienas individualus M. Gobeljičiaus blykstelėjimas dešinėje paskatino V.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Po pertraukos vietoj D. Tadičiaus į aikštę žengė Sandro Gotalas ir daug kam susidarė klaidingas įspūdis, jog „Sūduvos“ strategas siekė pagyvinti ir paįvairinti puolimą. Ne. Atvirkščiai - kazachas pakeitė sistemą į uždaresnę 5-4-1. Marijampolės klubas užsisklendė dar gilesnėje gynyboje dviem beveik lygiomis linijomis. Didysis keitimo ir persirikiavimo tikslas - pristabdyti dešiniajame atakos krašte siautėjusį M. S. Gotalas buvo dislokuotas kairiajame gynybos sparne - tiesiai priešais aktyvųjį „Crvena Zvezda“ krašto gynėją. Kai kuriose situacijose prie savo tiesioginio oponento jis prilipo asmeniškai. Modernaus futbolo ironija - puolėjas išleidžiamas gintis prieš gynėją. Sumanymas suveikė palaipsniui - M.
Žinoma, dėl S. Gotalo gebėjimų specifikos, čia atsirado ir paradoksalus atakos pagyvinimo aspektas. Sutankinusi gynybą - „Sūduva“ dar ir disponavo dviem savo produktyviausiais rezultatyvių perdavimų skirstytojais (S. Gotalas - 6, o A. Švrljuga - 5 rez. Su antruoju keitimu - panaši istorija. P. Golubickas pakeitė daug jėgų atidavusį G. Matulevičių ir tiesiog perkrovė saugų linijos energetiką, didžiausią dėmesį skirdamas drausmingam darbui gynyboje ir tik labai retais atvejais pakildamas iš lygios linijos. Jis žaidė arčiau kairiojo krašto, šalia S. Ir vėlgi - individualios žaidėjo savybės nulėmė santykinį „Sūduvos“ žaidimo pagyvėjimą, nors tai labiau - optinė apgaulė.
Kita vertus, V. Čeburino reforma iš tiesų aikštės viduryje leido turėti tiksinčią trijų atakuojančio plano žaidėjų (O. Verbickas, P. Golubickas ir S. Gotalas) bombą ir patikimiausią saugiklį centre - J. Čadženovičių. Jis sužaidė beveik tobulas rungtynes.
Kartu su nuo M. Rodičiaus atitrūkusiu A. Švrljuga ir į varžovų baudos aikštelę ne pirmą kartą spurtavusiu O. Dar vieną puikų šansą įmušti marijampoliečiai gavo prie kontratakos gudriai prisijungusiam S. Schemos pokytis leido „Sūduvai“ dvigubinti gynybą kraštuose, uždaryti pusiau kraštus ir išvengti didesnių pozicinių klaidų, o serbams sėkmingai išpildžius kombinacijas mažoje erdvėje, Marijampolės klubą gelbėjo net trys „valytojai“: baudos aikštelėje - A. Jankauskas ir A. Živanovičius, o jos prieigose - J.
Antrajame kėlinyje šeimininkų žaidimas tapo dar primityvesnis. Tikėtina, jog V. Čeburinas paprašė vengti pavojingų įžaidimų nuo savųjų vartų ir pozicinių atakų, kuriose prarastas kamuolys užkluptų „Sūduvos“ gynybos struktūrą nepasiruošusią. Tik saugūs tolimi perdavimai ir kontratakos. Prie sąlyginai ramesnio marijampoliečių gyvenimo prisidėjo ir vietoj chaosą savo universalumu kėlusio R. Bokaye po keitimo pasirodęs žymiai lengviau prognozuojamas M. Pavkovas. Savaime suprantama, jog pačioje rungtynių pabaigoje - kartu su kantrybe išseko ir svečių baterijos, šioje sezono stadijoje dar negalinčios įjungti šimtaprocentinio intensyvumo ir aukščiausio tempo. Tačiau komandinėmis pastangomis, kurių kryptingumo pagrindu yra V.
Šiame susitikime Marijampolės „Sūduva“ sužaidė lygiosiomis 0:0 su Belgrado „Crvena Zvezda“.
Atsakomosios Rungtynės: „Crvena Zvezda“ Dominavimas
Antradienio vakarą namuose 3:0 „Sūduvą“ sudorojusi „Crvena Zvezda“ gali būti beveik rami dėl patekimo į trečią UEFA Čempionų lygos atrankos etapą. „Sūduvos“ pirmame etape, kuomet eliminuotas APOEL, pateiktą staigmeną serbai vertina kaip likimo dovaną. O Marijampolės komandą po rungtynių Belgrade zurnal.rs pavadino „nepavojinga“.
Jau trečią minutę puikią progą turėjo aikštės šeimininkų žaidėjas Lorenzo Ebecilio, kuris stipriai smūgiavo iš baudos aikštelės prieigų. Neblogai rungtynes pradėjusių marijampoliečių treneriui Vladimirui Čeburinui jau 8 minutę reikėjo spręsti pirmąjį galvosūkį - rungtynių tęsti nebegalėjo traumų kamuojamas Mihretas Topčagičius.
Atlikus keitimą aikštės šeimininkai kiek suaktyvėjo ir kėlė du kampinius, tačiau nei L. Ebecilio, nei B. Šeimininkai ir toliau kontroliavo rungtynes. 17 minutę vienas prieš vartus buvo išvestas N. Miličius, tačiau šoninis arbitras užfiksavo nuošalę. Sužaidus beveik 20 minučių progas turėjo L. Ebecilio ir N.
Ataką po atakos organizavęs Serbijos klubas tikslą pasiekė 23 minutę, kai gavo progą pakelti dar vieną kampinį. N. Radonjičius ir B. Nebouhane nusprendė jį įžaisti, o arčiau baudos aikštelės vidurio kamuolį pasivaręs L. Ebecilio puikiu tolimu smūgiu smeigė kamuolį į I. Žaidimas po šio taiklaus smūgio tapo kiek atviresnis, marijampoliečiai suprato, kad reikia bandyti pasiekti įvartį. Sužaidus beveik pusvalandį gerą progą turėjo sienele su komandos draugu sužaidęs G.
35 minutę dar vienas dūris Lietuvos čempionams. Nors pirmąjį varžovų smūgį Ivanas Kardumas šiaip ne taip atmušė, tačiau prie į baudos aikštelės vidurį atšokusio kamuolio pirmieji suskubo šeimininkai ir pasiuntė kamuolį į vartus. Pasinaudojęs grubiomis klaidomis „Sūduvos“ gynyboje pasižymėjo N. S.
Patenkintas rezultatu Vladanas Milojevičius atliko savo pirmąjį keitimą - vietoje N. Baigiantis kėliniui prasižengė P. Leimonas ir baudos smūgiu progą turėjo B. Nabouhane, tačiau I. Į rūbinę gynyboje daug laiko praleidę marijampoliečiai išėjo atlikę vos vieną smūgį prie vartų, kai „Crvena Zvezda“ prie vartų smūgiavo dukart, o į vartų plotą - net 6 kartus. Taip pat aikštės šeimininkai kėlė net 4 kampinius („Sūduva“ - 0).
Antrojo kėlinio pradžioje kiek aktyviau pradėjo žaisti „Sūduva“, o 52 minutę progą turėjo R. Vėževičius, kuris „išmaudė“ varžovą, priartėjo prie vartų, tačiau smūgiavo netiksliai. Nors marijampoliečiai pradėjo rodyti, kad gali žaisti su pavojingais varžovais ir vis drąsiau organizavo atakas, tačiau visą jų triūsą nubraukė N. Radonjičius, kuris turėjo daug erdvės prie baudos aikštelės prieigų, patogiai sukontroliavo kamuolį bei smeigė jį į I. Kardumo vartus. Jokių šansų marijampoliečių vartininkui.
Sužaidus valandą aikštės šeimininkai valdė rungtynes bei toliau bandė kurti atakas - iš viso jie atliko 15 smūgių - į vartų plotą buvo smūgiuota jau 8 kartus, trys bandymai skriejo prie vartų, vienas smūgis buvo blokuotas. „Sūduvos“ futbolininkai laimę mėgino triskart - 2 smūgiai skriejo prie vartų, o vienas bandymas buvo blokuotas. 64 minutę buvo atliktas ir antrasis keitimas „Crvena Zvezda“ ekipoje - L.
Likus 15 minučių aikštės šeimininkai kontroliavo kamuolį ir vertė „Sūduvą“ žaisti be kamuolio. Čia pat buvo atliktas ir paskutinis keitimas Belgrado ekipos gretose - du įvarčius pelniusį N. Radonjičių pakeitė Marko Gobeljičius. Kiek atšviežinti savo komandą nutarė ir V. Čeburinas, kuris iš žaidimo išėmė G. Matulevičių.
88 minutę buvo parodyta ir pirmoji šiose rungtynėse geltona kortelė. Per rungtynes aikštės šeimininkai iš viso atliko 16 smūgių - į vartų plotą buvo smūgiuota jau 8 kartus, trys bandymai skriejo prie vartų, net penki smūgiai buvo blokuoti. „Sūduvos“ futbolininkai laimę mėgino triskart - 2 smūgiai skriejo prie vartų, o vienas bandymas buvo blokuotas. „Crvena Zvezda“ futbolininkai kėlė 8 kampinius, kai „Sūduvos“ futbolininkai prie kampinio gairelės nestovėjo nei karto.
Tai reiškia, kad marijampoliečiams norint išlaikyti viltis patekti į kitą etapą atsakomojoje dvikovoje reikės bent trijų įvarčių per 90 minučių. Jei marijampoliečiams pavyktų peržengti Serbijos komandos barjerą, jų lauktų Varšuvos „Legia“ (Lenkija) ir Trnavos „Spartak“ (Slovakija) poros nugalėtoja (pirmojoje šių komandų akistatoje pergalę rezultatu 2:0 Varšuvoje šventė ekipa iš Slovakijos). Jei pergalės pasiekti nepavyktų, „Sūduva“ tęstų kovas Europos lygos atrankoje.
Atsakomosiose rungtynėse „Crvena Zvezda“ nugalėjo „Sūduvą“ rezultatu 3:0. Bendras rezultatas 5:0 parodė Serbijos klubo pranašumą.
Komandų Istorijos ir Pasiekimai
Marijampolės „Sūduvos“ klubo istorija prasidėjo 1942 metais. 1975-aisiais „Sūduva“ rungtyniavo sėkmingai: „Nemuno“ pogrupyje užėmę antrąją vietą, galutinėje čempionato rikiuotėje buvo trečia ir pasipuošė bronzos medaliais. 2002 metų sezoną galime laikyti gana sėkmingu „Sūduvai“: komanda įsitvirtino A lygoje, iškovojo istorinę pergalę UEFA taurės turnyre prieš Bergeno „Brann“, žaidė LFF taurės turnyro finale. 2007 metais „Sūduva“ tapo A lygos vicečempione, o UEFA taurės turnyre vėl buvo pasiektas antrasis atrankos etapas. Sugrįžimo į Lietuvos stipriausiųjų ekipų trejetą ilgai laukti nereikėjo. Jau 2009 metais „Sūduva“ užėmė trečiąją vietą A lygos čempionate bei 5-ąjį kartą žaidė Lietuvos futbolo federacijos taurės finale. Po metų (2010-aisiais) „Sūduva“ pakilo dar per vieną laiptelį į viršų ir dar kartą tapo A lygos vicečempione. 2011 metais „Sūduva“ trečius metus iš eilės lipo ant A lygos prizininkų pakylos - užimta trečioji vieta. 2012-aisiais „Sūduva“ dar kartą iškovojo trečiąją vietą Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje. 2017-aisiais „Sūduvai“ pavyko padaryti tai, apie ką Marijampolė svajojo visą klubo gyvavimo laikotarpį. „Sūduva“ A lygoje per 33 turus surinko 71 tašką, o čempiono titulą praradęs „Žalgiris“ - 67. 2018-ieji tapo antrais „Sūduvos“ triumfo metais. Jų pradžioje marijampoliečiai net 5:0 sutriuškino Kauno „Stumbrą“ ir iškovojo Supertaurę. 2020-aisiais „Sūduvai“ nepavyko apginti turėtų titulų - per baudinių seriją pralaimėta LFF taurės turnyro finale, nusileista per rungtynes dėl Supertaurės, o Lietuvos čempionate trečią kartą klubo istorijoje užimta antroji vieta. 2021 metais „Sūduvos“ vairą perėmė ispanas Victoras Basadre. 2023 metų kovas „Sūduva“ pasitiko iš pagrindų atsinaujinusi, ekipoje vietą surado daug vietinių žaidėjų, jaunų futbolininkų, o vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas jaunas marijampolietis Dovydas Lastauskas. 2025-aisiais „Sūduvos“ vairą perėmė Donatas Vencevičius, o atnaujinta komanda visą sezoną kovojo dėl prizinių vietų.
Belgrado klubas įkurtas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje - 1945 metais. Komanda gyvuoja jau 73 metus, o skambiausias klubo istorijos laikotarpis yra XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžia, kuomet klubas laimėjo UEFA Čempionų lygą ir Tarpžemyninę taurę. Iš viso Jugoslavijos taurę klubas laimėjo 12 kartų, o čempionatą net 19 sykių. Po Jugoslavijos griūties klubas nuo 1992 metų pradėjo dalyvauti Serbijos ir Juodkalnijos čempionate ir taurės varžybose. Per 14 metų iki 2006-ųjų „Crvena zvezda“ sugebėjo laimėti net 9 kartus taurę ir 5 kartus švęsti nacionalinio čempionato auksą. 2006 metais Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybę, o Serbijai įkūrus savo čempionatą, Belgrado komanda neatsipalaidavo ir toliau buvo viena iš dominuojančių šalies komandų - 4 kartus laimėjo čempionatą ir 3 sykius kėlė į viršų Serbijos taurės varžybose iškovotą titulą.
Trenerių Įtaka ir Žaidėjų Savybės
Vladimiras Čeburinas sugeba sustyguoti komandą ir paruošti ją kovoms pačiu tinkamiausiu metu. A. Veselinovičius, kuris 2014-2016 metais dirbo Marijampolėje, tvirtina, kad Lietuvos čempionai yra nepaprastai gerai organizuota komanda, kuri metai po metų sugeba gerinti tiek savo žaidimą, tiek rezultatus.
„Crvena Zvezda“ daugiausiai remiasi savos šalies žaidėjais - iš 20 futbolininkų net 15 yra serbai. Belgrado komandoje yra 9 futbolininkai, kurie buvo pakviesti arba į jaunimo, arba į suaugusiųjų Serbijos nacionalinę rinktinę. Šių metų pasaulio čempionate Rusijoje iš „Crvena Zvezda“ komandos buvo pakviesti du futbolininkai - gynėjas Milanas Rodičius ir jaunas serbų talentas Nemanja Radonjičius.
„Crvena zvezda“ turi aiškų lyderį puolime - El Fardou Benas Nabouhane'as, kuris spėjo pasižymėti ir UEFA Čempionų lygos atrankoje. Kuriant žaidimą jam padeda du serbai - saugas Nenadas Krstičius ir krašto puolėjas N. Radonjičius.
Fanų Palaikymas ir Stadiono Atmosfera
Komandos namai - puikus Rajko Mitičiaus stadionas, talpinantis virš 55 tūkstančių žiūrovų. Fanai pasižymi begaliniu atsidavimu komandai, renkasi į visas komandos varžybas, o jų išskirtinis bruožas - keliamas triukšmas, prie kurio taip sunku įprasti varžovams. Fanų palaikymas Europos lygos varžybose buvo stulbinantis - į rungtynes vidutiniškai rinkdavosi 45 tūkstančiai fanų, o jų akivaizdoje Serbijos klubas patyrė vieną vienintelį pralaimėjimą namų arenoje prieš galingą Londono „Arsenal“.
„Sūduvos“ Pasiekimai Europoje
Marijampolės „Sūduvai“ šio dešimtmečio pradžioje ilgai nesisekė Europos taurių varžybose. Tačiau pastarąsias dvi vasaras „Sūduva“ UEFA varžybose pasirodė labai solidžiai, pasiekdama lemiamą Europos lygos atrankos etapą. Šiemet debiutavę Čempionų lygos atrankos turnyre, marijampoliečiai eliminavo Nikosijos APOEL (3:1 ir 0:1), bet neprilygo Belgrado „Crvena Zvezda“ (0:3 ir 0:2).