Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius jaunimo sporto čempionatus, įskaitant futbolo ir imtynių, siekiant atskleisti jaunųjų sportininkų pasiekimus, iššūkius ir ateities perspektyvas. Nagrinėsime konkrečius pavyzdžius, tokius kaip Amerikos Samoa futbolo rinktinės istoriją, Portugalijos futbolo rinktinės raidą ir Roko Čepausko triumfą imtynių čempionate.
Roko Čepausko triumfas Europos jaunimo imtynių čempionate
Vilnietis Rokas Čepauskas iškovojo pirmąjį Lietuvai Europos jaunimo imtynių čempiono titulą. Finalinėje graikų-romėnų imtynių turnyro dvikovoje jis rezultatu 4:3 nugalėjo pasaulio U20 čempionato prizininką Muhammedu Ali Gocmeno iš Turkijos. Lemtingas tapo antras kėlinukas, į kurį Rokas įžengė su trijų taškų deficitu. Varžovas buvo nubaustas pasyvumu (1:3), o parteryje Rokas atliko staigų ridenimą (3:3). Lietuvis įgijo pranašumą pagal papildomus kriterijus (paskutinis atliktas veiksmas esant lygiam rezultatui). Rokas išlaikė ramybę ir ties kilimo kraštu išvertė varžovą už ribų (4:3). Per likusį laiką Rokas ramiai gynėsi ir šventė pergalę. Netrukus Rokas Čepauskas atsidūrė ant trenerio Aleksandro Kazakevičiaus pečių ir kartu apsuko garbės ratą.
Kvalifikacinėje imtyje Rokas įrodė savo pranašumą antrame kėlinuke, kuomet paspaudė iki tol pirmavusį graiką Arionasą Kolitsopoulosą ir pateko į kitą etapą. Akistatose su Dalgatu Magomedovu (Čekija) bei Denny Chjanu (Švedija) Rokas gan greitai „surado“ savo taškus ir sumaniai apsaugojo įgytą pranašumą iki finalinio švilpuko. Ketvirtfinalio kova su azerbaidžaniečiu Ruslanu Nurullayevu prasidėjo įkyriu varžovo spaudimu bei iškovotu tašku už parodytą aktyvumą. Rokas prigriebė azerbaidžaniečio galvą ir atliko keturbalį techninį veiksmą. Šiek tiek atleidęs vadeles, lietuvis apsigynė parteryje ir pergalingai užbaigė dvikovą.
Amerikos Samoa futbolo rinktinės istorija: nuo pralaimėjimų iki pergalės
Artėjant Europos futbolo čempionatui, verta prisiminti vieną įsimintiniausių įvykių futbolo pasaulyje - Amerikos Samoa vyrų futbolo rinktinės istoriją. 2001 m. per pirmąją atrankos į 2002 m. pasaulio futbolo čempionatą kampaniją, jie patyrė didžiausią pralaimėjimą tarptautiniame futbole, kai pralaimėjo Australijai 31:0.
Šis rezultatas paskatino diskusijas dėl atrankos turnyrų formato. Australijos vadovas Frankas Farina ir puolėjas Archie Thompsonas pasiūlė įvesti preliminarius turus, kad būtų išvengta tokių nelygiaverčių rungtynių. Šiai nuomonei pritarė FIFA ir Okeanijos zonos atrankoje į 2006 m. pasaulio čempionatą tokie turai buvo įvesti.
Taip pat skaitykite: Istoriniai salės futbolo įvykiai
Iki 2011 m. Amerikos Samoa vyrų futbolo komanda buvo laikoma viena silpniausių pasaulio komandų. Tačiau 2011 m. lapkričio 23 d. Amerikos Samoa užfiksavo pirmąją FIFA pripažintą pergalę, kai pirmajame atrankos į pasaulio futbolo čempionato etape 2:1 įveikė Tongą.
Thomas Rongenas tapo Amerikos Samoa rinktinės treneriu po to, kai buvo atleistas iš JAV U20 rinktinės trenerio pareigų. Naujasis treneris ir komanda rado aukso viduriuką ir galiausiai komanda laimėjo rungtynes, patekdama į 2014 m. pasaulio futbolo čempionatą.
Komandos pastangos patekti į pasaulio futbolo čempionatą buvo ekranizuotos 2014 m. Didžiosios Britanijos dokumentiniame filme „Tikslas - įvartis“ („Next Goal Wins“), kurį režisavo Mike’as Brettas ir Steve’as Jamisonas. Šis filmas įkvėpė režisierių Taika Waititi sukurti juodo humoro komediją tuo pačiu pavadinimu.
Filme viena pagrindinių siužetinių linijų - tai pasakojimas apie geriausią komandos žaidėją ir kapitonę translytę Kaimaną. 2015 m. spalio mėn. teritorija pasiekė aukščiausią poziciją FIFA pasaulio reitinge, kai po pergalių prieš Tongą ir Kuko salas atrankoje į 2018 m. pasaulio čempionatą pakilo į 164 vietą. Po žaidimo 2019 m. Ramiojo vandenyno žaidynėse Amerikos Samoa buvo išbraukta iš FIFA pasaulio reitingo, nes daugiau nei ketverius metus nežaidė rungtynių. Šią pertrauką iš dalies lėmė COVID-19 pandemija, dėl kurios komanda buvo priversta nedalyvauti 2022 m. pasaulio čempionato atrankos varžybose.
Portugalijos futbolo istorija: nuo Eusebio iki Ronaldo
Iki 2004 metų Europos čempionato likus mažiau nei penkiasdešimčiai dienų, Portugalijos rinktinė teisėtai laikoma viena iš Europos čempionato favoritų. Portugalijos futbolo istorija rodo, kad iš tiesų stiprios šios šalies komandos susiformavo tik du kartus: septintojo dešimtmečio viduryje ir paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje.
Taip pat skaitykite: Kylančios futbolo žvaigždės
O štai 60-ųjų rinktinė daugelyje aspektų priklausė nuo genijaus Eusebio. Jeigu 1942 metais Pasaulio šviesą nebūtų išvydęs Eusebio, Portugalija iki pat 80-ųjų praėjusio amžiaus metų būtų skaitoma futbolo aspektu mažai išsivysčiusia šalimi. Finaliniai Pasaulio ir Europos čempionatų turnyrai dažniausiai apsieidavo be luzitaniečių, ir Portugaliją pavadinti stipria rinktine niekam neapsiversdavo liežuvis. Tokiu būdu, Europos čempionatuose portugalai nesugebėdavo įveikti atrankos nuo 1968 iki 1984 metų, bet paskui Prancūzijoje pasiekė pusfinalį. Ir net Eusebio nepadėjo savo komandai sėkmingai pasirodyti kontinentinėse varžybose septintojo dešimtmečio viduryje. Ir pirmoje praėjusio amžiaus pusėje portugalai galėjo tik pasvajoti apie Pasaulio čempionatus.
1966-ieji tapo įsimintiniausiais kiekvienam portugalų futbolo fanui. Nacionalinė komanda tapo trečiąja Pasaulyje, paguodos finale įveikusi TSRS rinktinę. 1966 metų liepos 23 diena galėjo tapti pačia juodžiausia Portugalijos futbolui, apie kurią vėlesnės kartos nenorėtų prisiminti. Pasaulio čempionato ketvirtfinalis. Liverpulis. Iki 25-sios minutės Šiaurės Korėjos komanda sensacingai pirmauja prieš portugalus rezultatu 3:0. Tačiau jei ne didysis Eusebio, kuris tapo rezultatyviausiuoju ir geriausiuoju turnyro žaidėju, jie būtų smarkiai prašovę. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos nelaimei "Juodoji pantera" tą vakarą buvo nesustabdoma: jis įmušė keturis įvarčius iš eilės.
Pusfinalyje, tiesą sakant, Eusebio komanda šansų neturėjo. Anglijos rinktinėje, kuri ir taip buvo kolektyviškai stipri, be to žaidė namie, 1966 metų liepos 26-ąją "Wembley" stadione atsirado savo lyderis - legendinis Bobbis Charltonas, įmušęs du įvarčius. Kovoje už trečiąją vietą į Levo Jašino vartus Eusebio savo devintąjį čempionato įvartį pasiuntė jau 12-ąją minutę.
Kitos sėkmės portugalai laukė 18 metų. Šioji juos aplankė 1984 metais Prancūzijoje. Portugalijos rinktinė pateko į Europos čempionato pusfinalį, kur susitiko su šeimininkais. Dramatiškose rungtynėse, vykusiose Marselyje, po gynėjo Domergo įvarčio prancūzai pirmavo, kol nepraleido dviejų įvarčių iš eilės. Bet tas pats Domergas rungtynių pabaigoje rezultatą išlygino, o genialusis Michelis Platini per papildomą laiką atnešė prancūzams pergalę.
Į tarptautinę areną portugalai grįžo 1996-iais, kuomet sudalyvavo finaliniame Europos čempionato turnyre Anglijoje. Tada Figo, Rui Costa, Paolo Sousa, Joao Pinto ir kiti nebuvo pakankamai patyrę, kad spręsti rimtus uždavinius. Išėję iš grupės, labiausiai dėka to, kad paskutiniosios rungtynės su kroatais priešininkui nieko nebereiškė, ir jis išleido antrąją sudėtį, vėliau Portugalijos rinktinė suklupo ketvirtfinalyje su čekais.
Taip pat skaitykite: Kur Stebėti Futbolo Čempionatą?
Nors iš pradžių atrodė, kad portugalų vėlgi laukia nesėkmė: jau 18-tą startinių rungtynių su anglais minutę raudonai-žalieji pralaiminėjo rezultatu 0:2. Bet po to prasidėjo spurtas, kuris tęsėsi iki lemtingojo baudinio, paskirto papildomame pusfinalio rungtynių laike į Prancūzijos vartus. Figo ir Joao Pinto dar pirmąjame kėlinye išlygino rezultatą, o po to Nuno Gomesas įmušė pergalingą įvartį. Su rumunais buvo sunkiau: tik paskutiniąją minutę Costinha smūgiu galva atnešė pergalę. Kitoje stadijoje portugalai tęsė superatakuojantį žaidimą, kurį, šiaip, palaikė ir Turkijos rinktinė. Šiose rungtynėse didvyriu tapo dviejų įvarčių autorius Nuno Gomesas. Pusfinalyje portugalų laukė stiprus nusivylimas, o kai kurių futbolininkų, tame tarpe to paties Gomeso, - ilgalaikės diskvalifikacijos už bandymą linčiuoti austrų teisėją Benke, kuris surizikavo paskirti, po linijos teisėjo suflerio, 11 metrų baudinį besibaigiant papildomam laikui.
Šiandienos Portugalijos rinktinė ryškiai skiriasi nuo 2000-jų metų komandos. Nors lyderiai liko tie patys, jie visgi paseno keturiais metais, o kai kurie pabaigė pasirodymus už nacionalinę komandą. Figo, Rui Costa, Fernado Couto, Costinha Europos čempionatas namuose - paskutinis šansas netapti trečiąja Portugalijos futbolo "prarastąja karta". Nors savo klubuose tie patys Figo ir Rui Costa ir yra žvaigždės.
Luis Felipe Madeira Figo gimė 1972 metų lapkričio 4 dieną Portugalijos sostinės Lisabonos darbininkų rajone. 1989 metais jis buvo Portugalijos komandos narys, kuri užėmė 3-ąją vietą Pasaulio U16 čempionate. Po dviejų metų jis laimėjo Pasaulio U20 čempionatą, vykusį Portugalijoje.
Portugalijoje iš Ronaldo laukia tokio pat žaidimo, kaip už klubą. Savo pasirodymais tėvynėje jis pastaruoju metu nelepina, tad anglų sirgaliams jo žaidimas yra žinomas geriau. Paklauskite bet kurio Mančesterio piliečio, ir jis atsakys: "Ronaldo - super". Devyniolikmetis saugas turi šansą, kad ir Lisabonoje, ir Porto, ir kituose Portugalijos miestuose Ronaldo taptų tokia pat žvaigžde. Namie jis turi šansą.
Lietuvos jaunimo ledo ritulio rinktinės iššūkiai pasaulio čempionate
Pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionato IB divizione Lietuvos jaunimo rinktinė po pergalės prieš Italijos U20 4:2 antrajame ture iš penkių įkvėpė oro. Kaip jau žiūrovai, komandos vaikinai suprato - lengvų pasivaikščiojimų po olimpinį ledą šiame čempionate nebus ir triuškinanti pergalė lemiamose rungtynėse dėl teisės žaisti IB divizione praėjusiame sezone prieš Kroatiją 13:1 teliko prisiminimu.
Estijos U20 rinktinei, kuriai teisę žaisti šiame lygyje iškovojo visai kita jaunimo karta, teko sunkus vaidmuo. Gerokai jaunesnė už varžovus (amžiaus vidurkis 17,45) rinktinė čempionate turi du vos 15 metų sulaukusius žaidėjus, puolėjus Tristaną Kokmaa ir Romaną Mostkovskį. Kaip bebūtų keista, Estijos jaunimas renkasi ne tik Suomijos kryptį (6 žaidėjai rinktinėje), tačiau ir žaidimą pagrindiniame šalies klube, Talino HC „Panter“, kuris žaidžia Baltijos ledo ritulio čempionate (5 žaidėjai), Švediją, Austriją. Vienas ledo ritulininkas, antrasis vartininkas Hansas Kristjanas Tisleris žaidžia tik savo šalies čempionate.
Į ateitį projektuojama rinktinė čempionate žaidžia laisvai ir demonstruoja tikrą jaunatvišką ledo ritulį su beatodairiškomis atakomis, klaidomis ir noru mušti įvarčius, o ne gintis. Kam mušti estai turi - japonams įvarčius mušė žaidėjai, vengrams pirmąjį rungtynių įvartį pasiuntė komandos kapitonas, vienas komandos lyderių Davidas Timofejevas.
Nuo 2019 metų IB divizione žaidžiantys estai diviziono naujokams lietuviams norės parodyti jėgą ir visais įmanomais būdais išvengti „iškritimo“ rungtynių paskutinę čempionato dieną su Italijos U20.
Lietuvos lengvaatlečių pasiekimai Europos čempionate
Ieties metimo kvalifikacijoje antrą rezultatą tarp visų dalyvių pademonstravo O. Navikaitė. Lengvaatletės paleistas įrankis nuskriejo 53.03 m, o šis rezultatas iškart atvėrė duris į finalą, kadangi buvo įvykdytas kvalifikacinis normatyvas (53.00 m).
Iki finalo vos penkių centimetrų pritrūko Augustei Virbalaitei, kuri kvalifikacijoje ietį numetė 47.96 m. Šis rezultatas lietuvei čempionate leido užimti 13-ą vietą.
Užtikrintai trišuolio kvalifikacijos barjerą įveikė A. Beniušytė, kuri geriausiu bandymu nušoko 12.92 m. Tai septintas rezultatas tarp visų dalyvių bei iškovotas kelialapis į finalą, kuriame varžysis 12 sportininkių. 400 m atrankoje suspindėjo M. Janarauskas, kuris pasiekė sezono rekordą (47,67 sek.), savo bėgime užėmė antrą vietą ir pateko į pusfinalį.
Rutulio stūmimo kvalifikacijoje startavęs Matas Mikulėnas čempionate užėmė 14-ą poziciją. Lengvaatletis rutulį nustūmė 17.33 m, o iki išsvajoto dvyliktuko pritrūko 30 centimetrų.
Pasirodymą Europos čempionate baigė ir 17-ą vietą užėmęs Kasparas Gustas (šuolis su kartimi - 4.90 m), 20-as likęs Arminas Ačas (disko metimas - 51.35 m), 30-ą poziciją užėmusi Eva Aušraitė (400 m - 55,64 sek.) bei 35-as likęs Martynas Kolupaila (100 m - 11,06 sek.).
Šiaulių miesto sporto apdovanojimai
Šiauliuose įvyko iškilmingas miesto sporto bendruomenės vakaras, surengtas naujai atidarytame „SunCity Hotel“, tapusiame ne tik modernia erdve renginiams, bet ir svarbiu miesto sporto partneriu. Renginį atidarė jaunasis talentas, fortepijono virtuozas Povilas Ušinskis, atlikęs M. K. Čiurlionio kūrinį.
Susirinkusiuosius pasveikino vicemeras Justinas Švėgžda, savo kalboje išskyręs ryškiausius Šiaulių sporto metų pasiekimus ir žmones, kurie savo darbu bei pergalėmis garsina miestą Lietuvoje ir už jos ribų. Šiaulių miesto sporto apdovanojimų vakaras prasidėjo nuo jaunųjų talentų - sportininkų, kurie dar tik žengia savo kelią didžiajame sporte, tačiau jau šiandien demonstruoja brandą, atkaklumą ir tarptautinį konkurencingumą. Jaunųjų talentų blokas tapo aiškiu patvirtinimu, kad Šiauliuose kryptingai auginama sporto ateitis - nuo individualių olimpinių ir paralimpinių sporto šakų iki komandinių žaidimų. Suaugusiųjų sportininkų apdovanojimų blokas buvo skirtas tiems, kurie savo rezultatais, stabilumu ir ilgamečiu darbu Šiaulių vardą garsina aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose. Komandų apdovanojimų blokas priminė, kad didelės pergalės gimsta ne pavieniui, o bendru darbu, pasitikėjimu ir ilgamete sistema.
tags: #futbolas #u20 #pasaulio #cempionatas