Įvadas
Artėjant Kalėdoms, sportininkai, kaip ir visi, puoselėja tradicijas. Šis straipsnis apžvelgia, kaip žinomi Lietuvos sportininkai mini šventes, kokias dovanas renkasi ir kokios tradicijos jiems yra svarbiausios. Taip pat nagrinėjama, kaip sportas ir bendruomenė susiję, atsižvelgiant į įvairius sporto renginius ir iniciatyvas.
Kalėdinės tradicijos sportininkų šeimose
Daugeliui sportininkų Kalėdos - tai laikas, kai galima pabūti su šeima ir artimaisiais. Geriausias Lietuvos plaukikas Danas Rapšys per Kalėdas į svečius dažniausiai vyksta su didžiuliu maišu dovanų. Nors neturi daug laiko jų ieškoti, pasirūpina bent menkniekiu kiekvienam šeimynykščiui. Krepšininkas Mindaugas Kuzminskas su ilgesiu mena tas stebuklingas vaikystės Kalėdas, kai visa šeima susirinkdavo prie močiutės patiekalais nukrauto stalo Kazimieravo kaime Dzūkijoje. Tais laikais kieme dar būdavo pilna sniego, o šiltoje gryčioje susėdę Kūčių vakarienės visi bandydavo nugirsti, ką tvarte kalbasi gyvuliai, iš po staltiesės traukdavo šiaudus, norėdami sužinoti, koks gyvenimas jų laukia. Seserys tinklininkės Gerda ir Rugilė Grudzinskaitės ilgai tikėjo Kalėdų Seneliu ir laukdavo jo dovanų, tačiau dabar labiausiai džiaugiasi ne dovanomis, o artimųjų dėmesiu. Būna, kad prie švenčių stalo susirenka ir beveik dvi dešimtys pačių artimiausių. „Tik dėl pandemijos šiais metais, matyt, bus kitaip, nes reikia saugotis“, - pripažino abi. Irkluotojų pora Milda Valčiukaitė ir Saulius Ritteris kuria naujas Kalėdų tradicijas. Šios šventės jie itin laukia dar ir dėl to, kad turi nedažną laisvadienį. Savų tradicijų jau turi ir treko dviratininkai Miglė Marozaitė bei Vasilijus Lendelis. Šeštus metus drauge skaičiuojantys sportininkai per Kalėdas pasirūpina dovanomis net savo šuniui. Trišuolininkė Dovilė Kilty lietuviškas tradicijas įdiegė ir Anglijoje. Pastaruosius pusšeštų metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė papasakojo apie dvylika Kūčių patiekalų, apie tai, kad tądien negalima valgyti mėsos - tik žuvį, ir dabar su vyro, Anglijos rinktinės sprinterio Richardo Kilty šeima Kalėdų išvakarėse sėda prie bendro stalo. „Anglijoje žmonės nešvenčia Kūčių, bet mes jas visada minime“, - patikina D.Kilty. Ledo šokėjas Saulius Ambrulevičius kvatoja prisiminęs juokingiausią gautą dovaną. Jis prašė „nieko“, tad „nieką“ ir gavo. Saulius ne visada turi laiko vaikščioti po parduotuves, bet per Kalėdas artimuosius vis tiek palepina dovanomis. Nors didžiausia dovana jam - bendravimas. Tačiau tikros dovanos - mažos ar itin brangios, apgalvotos ar išrinktos užplūdus emocijoms - vis dėlto nuspalvina kiekvienas Kalėdas.
Dovanas renka žinomi Lietuvos sportininkai
Sportininkai dovanas renka įvairiai - vieni apgalvotai, kiti paskutinę minutę. M.Kuzminskas dovanas perka iš anksto - dar spalio mėnesį apgalvoja, kam ką norėtų padovanoti, nes artėjant Naujiesiems būna pats sezono įkarštis, tad dovanoms nelieka laiko. „Dabar viską perku internetu - ir saugausi koronaviruso, ir laiko tam mažiau sugaištu“, - teigia puolėjas. D.Rapšys beveik neturi laiko bastytis po parduotuves ieškodamas dovanų, todėl, grįždamas iš dažnų kelionių užsienyje, paskubomis ką nors išrenka, pagalvodamas apie visus artimiausius. M.Marozaitė ir V.Lendelis šiemet su mama ir dviem sesėmis nusprendė palengvinti vienos kitoms dovanų paieškos užduotį, todėl surašė norų sąrašus ir iš jų išrinkome dovanas. D.Kilty visada viską daro paskutinę minutę. „Kiekvienais metais sau kartoju, kad šįkart taip nebus, reikia pasirengti iš anksto, bet niekada nepavyksta. Tik šiais metais viską užsisakiau internetu“, - patikina D.Kilty.
Mieliausios dovanos sportininkams
Sportininkams svarbiausia ne dovanos vertė, o dėmesys ir bendravimas. M.Kuzminskas pats geriausia dovana laiko gimimą ir už tai tėvams jaučiasi amžinai skolingas. Todėl mamą Zitą ir tėtį Vladą jis nuolat nustebina įspūdingomis ir brangiomis dovanomis: tėvų vedybų 40-ųjų metinių proga su broliu Sauliumi padovanojo po automobilį, dar anksčiau tėvams padovanojo namą prie Vilniaus. M.Marozaitė, kaip ir jos gyvenimo draugui V.Lendeliui, labiausiai patinka praktiškos dovanos - tokios, kurios nerenka dulkių. Seserims Grudzinskaitėms tokios dovanos kaip šalikas, kojinės ar pirštinės - itin mielos. „Kalėdos man asocijuojasi su sniegu ir šalčiu, tad tokios dovanos man - šilumos simbolis. Didelių dovanų nesureikšminu. Labiausiai nemėgstu gauti čekių. Man daug smagiau, kai žmogus išrenka dovaną, nei dovanoja čekį“, - sako Gerda.
Sportas ir bendruomenė
Sportas vienija žmones, o tokie renginiai kaip Jiezno krašto vasaros šventė „Susitikime prie ežero“ ar Olimpinė diena Klaipėdoje puikiai iliustruoja bendruomeniškumo svarbą. Jiezne jau keletą metų vasaros šventė rengiama paskutinį liepos mėnesio šeštadienį. Šią datą nulėmė miestelyje karaliaujantis ir gilias tradicijas turintis futbolas, kurio propagavimo pradininkas buvo Kęstutis Joneliūnas. Būtent šiuo metu, kai daugelis kraštiečių sugrįžta į gimtąjį Jiezną susitikti su artimaisiais, draugais, vyksta tradicinis Jiezno seniūnijos futbolo turnyras. Šiemet jis surengtas jau 32 kartą.
Taip pat skaitykite: Apie futbolo vėliavų dovanojimo papročius
Olimpinės dienos įspūdžiai
Verslininkas Antonio Meschino vis labiau pratinasi prie svarbaus ir garbingo vaidmens - kitąmet vasarį Italijoje vyksiančiose Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse jis bus Lietuvos olimpinės rinktinės atašė. O kol didieji darbai dar tik laukia, jis su šeima puikiai įsilieja į šalies sportinį gyvenimą - birželio 7 d. Antonio su žmona Asta Klaipėdoje nešė Olimpinės dienos deglą. Asta: Visa Olimpinės dienos šventė paliko šilčiausių įspūdžių. 106 skirtingos sporto veiklos, varžybos, susitikimai su olimpiečiais ir įvairių šakų atstovais, kurie mielai dalijosi savo patirtimis, leido kiekvienam lankytojui artimiau prisiliesti prie sporto pasaulio. Tai buvo tikra didelė olimpinės šeimos šventė, kurioje vietos užteko visiems - ir mažiesiems, ir suaugusiems.
Bažnyčios požiūris į sportą
Katalikų Bažnyčia nuo seno vertina sportą kaip priemonę ugdyti žmogaus kūną, sielą ir dvasią. Bažnyčia brangina sportą kaip tokį, kaip gyvenimo areną, kur galima ugdytis susivaldymo, kuklumo, drąsos, kantrumo dorybes, susitikti su tai, kas gražu, gera ir tikra, ir liudyti gyvenimo džiaugsmą. Tokia patirtis įmanoma viso pasaulio tautų ir bendruomenių žmonėms nepriklausomai nuo sporto lygmens ar rūšies. Bažnyčios Magisteriumas nuolat primena poreikį skatinti „sportą žmogui“, gebantį suteikti gyvenimui prasmę ir pilnatvę, padėti asmeniui visapusiškai augti asmeniniu ir moraliniu, socialiniu, etiniu ir dvasiniu lygmeniu.
Taip pat skaitykite: Futbolo Fenomenas Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Dangos pasirinkimas futbolo aikštėje