Įvadas
Kęstutis Paknys - žmogus, kurio gyvenimas neatsiejamas nuo futbolo. Nuo jaunystės Ukmergėje iki Vilniaus futbolo mokyklos direktoriaus pareigų, K. Paknys atsidavė šiam sportui. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo karjerą, indėlį į Lietuvos futbolą ir požiūrį į šio sporto ateitį šalyje.
Ankstyvasis gyvenimas ir futbolo pradžia
Kęstutis Paknys gimė Ukmergėje, kur ir susidomėjo futbolu. Didžiausią meistriškumą aikštėje jis pasiekė studijuodamas tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute. Ten jis atstovavo stipriai Vilniaus „Šviesos“ komandai, kuri dalyvavo Lietuvos aukščiausios lygos čempionate. Komandą treniravo garsūs to meto Lietuvos futbolo specialistai Benjaminas Zelkevičius ir Algirdas Vosylius.
K. Paknys prisimena: „Futbolą žaidė ir mano brolis Arvydas, kuris studijavo Universitete ir jį treniravo Algirdas Žilinskas. Buvau Lietuvos rinktinės lygio žaidėjas, visą laiką rungtyniavau gynėjo pozicijoje.“
Kryžkelė ir pasirinkimas
Baigęs pedagoginį institutą, K. Paknys atsidūrė kryžkelėje: žengti profesionalaus futbolininko keliu ar pasirinkti organizacinį-trenerio darbą. Jis pasirinko pastarąjį, kuris jam labiau traukė. Jo, futbolo žaidėjo, karjera buvo palyginti trumpa.
Karjera futbolo organizacijose
1980-aisiais, Maskvos olimpinių žaidynių metais, K. Paknys baigė VPI ir pradėjo dirbti Vilniaus sporto komitete, būdamas atsakingas už miesto futbolą. 1989-aisiais jis pradėjo dirbti Vilniaus „Žalgirio“ futbolo mokykloje direktoriaus pavaduotoju. Tuo metu mokyklai vadovavo didelę patirtį turintis Romualdas Grušas. Artėjant Lietuvos nepriklausomybei, mokykla 1990-1991-aisiais labai sunkiai gyveno, iš niekur negavo finansavimo. Mokyklą siūlė uždaryti, o trenerius nukreipti į kitas mokyklas. 1992-aisiais Futbolo mokykla prisijungė prie Tinklinio mokyklos ir buvo pavadinta Žaidimų sporto mokykla, kuri priklausė Vilniaus savivaldybei.
Taip pat skaitykite: Moksleivių futbolo čempionato organizatorius Kęstutis
Vilniaus futbolo mokyklos atkūrimas ir vadovavimas
Miesto sporto skyriui pradėjus vadovauti Algimantui Liubinskui, 2001-aisiais buvo priimtas sprendimas atkurti Futbolo mokyklą. K. Paknys laimėjo konkursą ir tapo mokyklos direktoriumi.
„Sekasi gerai, nors ir rūpesčių pakanka. Mokykla yra pirmaujanti Lietuvoje, dirba 20 trenerių, tarp jų - buvę žinomi futbolininkai Algimantas Liubinskas, Kęstutis Latoža, Gintautas Buzas, Viktoras Osetrovas, kiti. Pratybas 35-iose grupėse lanko apie 600 jaunųjų futbolininkų. Man vadovaujant, mokykloje išaugo dabartinis Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneris Edgaras Jankauskas, Deividas Šemberas, Andrius Skerla. Dabartinėje šalies rinktinėje žaidžia buvę mokyklos auklėtiniai Fiodoras Černychas, Artūras Žulpa, Arvydas Novikovas, Egidijus Vaitkūnas. Daug mokyklos auklėtinių atstovauja ir Lietuvos jaunių bei jaunučių rinktinėms“, - pasakoja K. Paknys.
Infrastruktūros gerinimas
K. Paknys pabrėžia sporto bazės svarbą: „Labai pagerėjo mūsų sporto bazė. Padedant miesto savivaldybei, prie Fabijoniškių vidurinės mokyklos turime naujos dangos stadioną, sportininkai treniruojasi ir Senvagės gimnazijos dirbtinėje aikštėje. Tačiau sporto bazių problema ir toliau lieka labai aktuali. Norėtųsi turėti bent keturias aikštes. Daug rūpesčių žiemą. Tėra vienintelis specializuotas futbolo maniežas, kuriame visi nori treniruotis. Ten didelės kainos, sunku į maniežą patekti. O bendrojo lavinimo mokyklų vadovai nenori, kad jų salėse būtų žaidžiamas futbolas.“
Vadovavimo principai
K. Paknys visada jaučia didelę pagarbą žmonėms, treneriams. Su kiekvienu jų bendrauja, kalbasi, visi kartu sprendžia problemas. Jam kol kas viskas sekasi, kolektyve vyrauja gera nuotaika, nekyla jokių konfliktų. Džiugina ir geri rezultatai.
Jis teigia: „Kažkada tie futbolininkai man buvo tikros legendos, idealai, tik per televiziją juos matydavau žaidžiančius. Kai dar buvau vaikas, žavėjausi „Žalgirio“ komanda. Dabar ne tik ankstesniųjų laikų legendoms vadovauju, su jais bendrauju, bet ir velnių duodu. Per susirinkimus manęs klauso Algimantas Liubinskas, Kęstutis Latoža. Situacija pasikeitė iš pagrindų. Augu kartu su treneriais, su jais man sekasi gerai sutarti.“
Taip pat skaitykite: Čempionato organizavimas
Lietuvos futbolo iššūkiai
K. Paknys su futbolo bendruomene dažnai svarsto, kur gi pakištas tas pergalių raktas. Lietuva serga krepšiniu, maži vaikai labiausiai nori žaisti krepšinį. Sulaukę 14-15 metų ir netapę krepšininkais, jie pavėluotai jau nori žaisti futbolą. Pirmiausiai vaikų klausia, kokios sporto šakos pratybas prieš tai lankėte. Jeigu jie iš karto būtų patekę į futbolą, tikrai būtų daugiau pasiekę.
Jis viliasi, kad ateis tokia diena, kai Lietuvos futbolininkai tars svarų žodį Europos ar pasaulio stadionuose. Nemažai tikiuosi iš Vilniaus „Žalgirio“ komandos, kurioje irgi žaidžia mokyklos auklėtinių. Gerėja laikai, statomos futbolo aikštės. Tačiau labai gaila, kad Lietuva - vienintelė Europos valstybė, neturinti gero stadiono.
Atranka į futbolo mokyklą
Į Futbolo mokyklą atrankos praktiškai nedaroma. Priimami vaikai nuo šešerių-septynerių metų.
Žymiausi auklėtiniai
K. Pakniui didžiausią įspūdį darė Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneris Edgaras Jankauskas, antrasis rinktinės treneris Igoris Morinas, Deividas Šemberas, Saulius Mikoliūnas, Andrius Skerla, Fiodoras Černychas. Buvo matyti, kad jie siekia savo tikslo, nori tapti gerais futbolininkais. Minėti futbolininkai buvo talentingi, tačiau labai rimtai žiūrėdavo ir į pratybas, jų stengdavosi nepraleisti. Futbolas jiems buvo aukščiau už bet kokias pagundas.
Parama mokyklai
Dabar daug futbolininkų žaidžia užsienio klubuose, tačiau labai padedančių mokyklai nėra, tėra vienas kitas. Ta parama mums tikrai reikalinga, jos niekada nebūtų per daug.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Gyvenimas po 60 metų
K. Paknys teigia, kad metai bėga greitai, ir jis nepajuto, kaip atėjo jubiliejus. Kol sveikata gera, atrodo, ar tau 40, ar 60 - jokio skirtumo. Kad jam jau 60, tikrai nejaučia, bet metams stengiasi nepasiduoti. Vaikšto sportuoti į „Impuls“ klubą. Turi sodą Rastinėnuose, kur vasarą fiziškai padirba. Abu jo sūnūs, dabar jau 33-ejų Paulius ir 35-erių Mantas irgi žaidė futbolą, futbolininke nebuvo tik žmona pedagogė Aleksandra.
Jis nebežaidžia futbolo dėl patirtos traumos, tačiau nepraleidžia nė vienų svarbesnių futbolo rungtynių, vykstančių Lietuvoje. Prieš porą metų pirmą sykį teko pabuvoti legendiniame Wembley stadione, kur istorines Europos čempionato atrankos turnyro rungtynes Lietuva žaidė su Anglija. Įspūdis liko visam gyvenimui.
Lietuvos futbolo istorijos fragmentai
2002 m. kovo 22 d. Lietuvoje buvo įsteigta visą sporto veiklą apėmusi aukščiausioji sporto organizacija - Lietuvos sporto lyga (LSL). Ją sudarė Centro Komitetas ir atskirų sporto šakų komitetai. Iš tiesų džiugu, kad kelius į sportines aukštumas pradėjo tiesti futbolininkai. Be abejo, šiokį tokį vaidmenį kuriant mūsų futbolą atliko ir trumpai gyvavusi Lietuvos sporto sąjunga. Ji 1919 m. liepos 13 d. suorganizavo parodomąsias futbolo rungtynes. O 1920 ir 1921 metais kiek plačiau šioje srityje buvo žinoma Kauno LFLS. Beje, ir pirmąjį LSL futbolo skyrių sudarė vien LFLS nariai - Steponas Garbačiauskas (vadovas), Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Iš esmės S. Garbačiauskas, S. Darius bei pirmuoju LSL pirmininku išrinktas Jonas Šodė iš pradžių ir tvarkė visus sporto reikalus. Pirmasis Futbolo skyrius iš tiesų atliko didžiulį darbą organizuojant pirmąsis šalies futbolo pirmenybes. Apie komandų registravimą pirmenybėms buvo paskelbta balandžio viduryje, o varžybų pradžia buvo numatyta gegužės 7-oji. Beveik kaip į nuvažiuojantį traukinį visą suspėjo susitvarkyti 10 Kauno komandų.
Gegužės 7-oji tapo tikrai didžiule švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės - po dvejas iš karto. Pirmosios 13 val. į aikštę išbėgo geltonais marškinėliais vilkėjusi LFLS pirmoji komanda ir žaliais marškinėliais su geltonu kryžium raudoname skyde pasipuošę pagrindinės vienuolikęs šauliai. Šauliai iki šių rungtynių nebuvo surengę nė vienos treniruotės, tačiau pirmąjį kėlinį atsilaikė nepraleidę nė vieno įvarčio. Aukso raidėmis į mūsų futbolo istoriją reikia įrašyti šių pirmųjų rungtynių dalyvius.
Kauno LFLS - Georgas Palmkvistas, Juozas Klečka, Mikalojus Stonis, Kazys Kulvietis, Leonas Juozapaitis, Vaclovas Stakniūnas, Adomas Vasiliauskas (kapitonas), Viktoras Dineika, Steponas Garbačiauskas, Danielius Žilevičius, E. Veinholdas. Vėliau šių komandų sudėtys gerokai pasikeitė. Antrosiose rungtynėse pusvalandžiu vėliau gretimoje aikštėje LFLS antroji komanda nesunkiai (8:0) nugalėjo šaulių pamainą. Trečiosiose rungtynėse pirmojoje aikštėje LFLS Šančių skyrius (vėliau „Kovas“) tik 2:1 nugalėjo lenkų gimnazistus. Pirmajame sezone Šančių komandoje rungtyniavo per 20 futbolininkų. Pirmasis „blynas“ kiek prisvilo, nes dėl įvairių pažeidimų, tvarkaraščio kaitaliojimo ir kitokių nesklandumų pirmenybes baigė tik šešios komandos.
Nors aplinkraštyje (nuostatuose), kurie buvo išleisti tik vasarą, buvo skelbiama, kad rungtynės įvyks bet kokiu oru, dėl liūties gegužės 14 d. Suirus tvarkaraščiui, po to neretai pasitaikydavo, kad futbolininkai neva dėl nežinojimo neatvykdavo į rungtynes. Buvo daugybė protestų, nes žaisdavo neregistruoti futbolininkai. Tik „Makabi“ išvengė didesnės bausmės, kuomet gegužės 23 d. nugalėjo Šančių futbolininkus 3:0, žaisdama su trimis neregistruotais futbolininkais. Tąsyk rezultatas buvo anuliuotas, rungtynės peržaistos. Birželio 25 d. tie patys makabiečiai specialiai pavėlavo į rungtynes su baltarusiais leistas 15 minučių ir iš sargo Vytauto kalne pasiėmė ne visą vartų įrangą - tik vieną virpstą.
Deja, negalima įvardyti pirmenybių rezultatyviausių žaidėjų, nes nei protokoluose, nei vaizdinguose aprašymuose spaudoje įvarčių autoriai neminimi! Beje, dažnai protokoluose futbolininkai tik pasirašydavo (pavardžių nesurašant). Todėl susidarydavo daug keblumų, norint nustatyti komandų sudėtis.
Nepaisant visokiausių nesklandumų, pirmųjų pirmenybių reikšmė yra tikrai neįkainojama, nes varžybos apėmė labai plačius gyventojų sluoksnius: dalyvavo tarnautojai, darbininkai, kariškiai, studentai ir moksleiviai. Todėl futbolas įgijo tokį didelį populiarumą. Birželio 8 d. Kaune, stebint net 4000 žiūrovų, įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės. LFLS 0:4 pralaimėjo Rygos YMCA vienuolikei. Po to mūsų „kanarėlės“ jėgas dar išbandė su ja Rygoje ir vėl pralaimėjo tokiu pat rezultatu, tačiau 1:0 nugalėjo pajėgią Rygos LSB. LFLS 1:3 pralaimėjo ir niekuo nepasižymėjusiai Eitkūnų „Ost“ komandai iš Rytprūsių. Tačiau Kauno rinktinė 0:0 sužaidė su labai pajėgia Talino TJK. 1922 metais pirmenybių dalyvės žaidė daug draugiškų susitikimų su kitomis Lietuvos komandomis. Aktyvūs buvo 5-asis pėstininkų pulkas, Vilkaviškio šauliai, Panevėžio lietuvių ir lenkų gimnazistai, „Makabi“. Įsisteigė Kybartų „Sveikata“. Futbolas ir vėliau buvo mūsų sporto priešakyje. 1923 metais jis buvo priimtas į tarptautinę federaciją (FIFA). Klubai ir rinktinė nuolat palaikė tarptautinius ryšius. Lietuvos rinktinė 1933 ir 1937 metais dalyvavo pasaulio pirmenybių atrankos varžybose. 1932 m. suvalstybinus sportą, futbolo reikalus parėmė Kamuolio žaidimo sąjungos futbolo komitetas. Šis žaidimas įgijo dar platesnį mastą. Į futbolo sąjūdį per pirmąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį buvo įtraukta visa Lietuva.
Romualdo Grušo indėlis
Grùšas Romualdas Kęstutis (1929 12 18 Kaunas - 2015 05 12 Vilnius), futbolininkas, treneris, teisėjas, sporto organizatorius. Respublikinės kategorijos teisėjas (1958). LSRS nusipelnęs treneris (1971). 1952 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1954-1963, 1969-1980 Kūno kultūros ir sporto komiteto vyriausiasis treneris, 1963-1966, 1968-1969, 1980-1983 Vilniaus Žalgirio meistrų komandos viršininkas (1982 komanda perėjo į aukščiausiąją SSRS futbolo lygą), 1966-1967 Kūno kultūros ir sporto komiteto valdybos viršininko pavaduotojas, 1983-1988 Vilniaus vaikų futbolo mokyklos direktoriaus pavaduotojas, 1989 direktorius. Žaidė 1948-1949 Kauno KKI, 1950-1952 Kauno audinių (1951 Lietuvos čempionato bronzos medalininko), 1952-1953 Vilniaus Spartako futbolo meistrų, 1954 Spartako klubinėje, 1955-1956 Vilniaus Elfos komandose. Futbolo varžybose teisėjavo nuo 1951. Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos pirmininkas (1966-1967), Lietuvos futbolo federacijos atsakingasis sekretorius (1961), Vykdomojo komiteto narys (1961).
tags: #futbolo #cempionato #organizatorius #kestutis