Lietuvos futbolo rinktinė, kaip ir daugelis kitų komandų, patyrė pakilimų ir nuosmukių, pergalių džiaugsmą ir pralaimėjimų kartėlį. Šiame kontekste, futbolo čempionato prakeiksmas - tai terminas, apibūdinantis tendenciją, kai komandos, laikomos favoritėmis arba turinčios didelių lūkesčių, nesugeba pateisinti vilčių didžiuosiuose turnyruose. Šis fenomenas apima ne tik konkrečius pralaimėjimus, bet ir psichologinį spaudimą, kuris gali paveikti žaidėjų pasirodymą.
Lietuvos rinktinės kelias: viltys ir realybė
Lietuvos futbolo rinktinė pasaulio čempionato atrankoje stojo į kovą su Škotijos ekipa. Edgaro Jankausko auklėtiniai pirmose rungtynėse su Slovėnija apmaudžiai išleido pergalę iš savo rankų. Deja, tačiau istorija pasikartojo ir rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1. Pirmasis kėlinys nebuvo kupinas įvykių. Mūsiškiai pavojingų progų nesukūrė, o varžovai, nors ir atakavo daugiau, tačiau pasižymėti nesugebėjo. Antrasis kėlinys prasidėjo Škotijos atakų uraganu. Laimei „Hampden Park“ stadione užkurtą pirtį lietuviai numalšino. 59-ąją minutę įvyko tai, kas, žiūrint iš šalies, įvykti neturėjo. Po labai gražios kombinacijos iš aštraus kampo į vartus kamuolį pasiuntė Fiodoras Černychas, tačiau deja, tačiau, kaip ir rungtynėse su Slovėnija, lietuviai įvartį praleido pačioje mačo pabaigoje. 89-ąją minutę kamuolį į Ernesto Šetkaus vartus nukreipė Jamesas McArthuras. Škotai neleido lietuviams atsipūsti ir kūrė pavojingas atakas, kamuolys keletą kartų tik per plauką neatsidūrė mūsiškių vartuose. Laimei, pavyko iš Škotijos išsivežti bent tašką. Varžovai kamuolį kontroliavo 61% laiko, lietuviai - 39%, tačiau į vartų plotą abi rinktinės smūgiavo po 3 kartus.
Ši situacija iliustruoja, kaip net ir gerai suplanuotos rungtynės gali pakrypti nepalankia linkme dėl vienos klaidos ar sėkmingo varžovo epizodo. Tai primena apie nenuspėjamą futbolo prigimtį ir faktą, kad net ir didžiausios pastangos ne visada garantuoja teigiamą rezultatą.
Europos čempionato fenomenas: titulo gynimo iššūkiai
Europos futbolo čempionatai pasižymi unikaliu fenomenu - sėkminga titulo gynyba pasižymi visi kiti UEFA nacionalinių komandų čempionatai - 3 kartus vyrų kategorijoje, 3 kartus moterų ir vieną kartą salės futbole - tačiau niekam nepavyko du kartus iš eilės triumfuoti pagrindiniame Europos futbolo renginyje. Pirmasis bandymas išsaugoti titulą buvo beveik sėkmingas. Laimėjusi pirmąjį istorijoje Europos futbolo čempionatą 1960 metais, Sovietų Sąjungos rinktinė po ketverių metų Ispanijoje pasiekė finalą, tačiau ten jie pralošė šeimininkams ispanams rezultatu 1:2. 1974 metais Vakarų Vokietija tapo pirmąja komanda, laimėjusia FIFA pasaulio futbolo čempionatą būdama Europos čempione. Tai pavyko pakartoti Ispanijai prieš dvejus metus Pietų Afrikos Respublikoje. Vokiečiai tąkart buvo vos per plauką nuo trečios didelės pergalės, kai pasiekė Europos čempionato finalą 1976 metais Belgrade nepralaimėję nė vienų rungtynių. Finale buvo pasiektos lygiosios 2:2 su Čekoslovakija ir prireikė pirmosios istorijoje baudinių serijos. Po šio čempionato finalinis turnyras išsiplėtė iki aštuonių komandų ir laimėtojams tapo dar sudėtingiau apginti titulą. 1980 metais Čekoslovakija užėmė antrą vietą grupėje, bet tuo metu jiems tai pelnė tik galimybę žaisti dėl trečios vietos. Olandai turėjo didelių vilčių išsaugoti titulą 1992 metais, tačiau kaip ir Vakarų Vokietija prieš 16 metų, šias viltis palaidojo baudinių serija dar pusfinalyje su Danija. Nuo 1996 metų keturiuose 16 komandų turnyruose tik titulą gynusiai Prancūzijai 2004 metais pavyko išeiti iš grupės etapo. Tai yra unikalus Europos čempionato fenomenas, nes kitų žemynų čempionatuose laimėtojai bent kartą yra apgynę titulą. Ispanija bent gali pasiguosti šešių ankstesnių pasaulio čempionų, pradėjusių Europos čempionatą, statistika. Prancūzija 2000 metais laimėjo turnyrą, prieš tai triumfavusi Pasaulio čempionate. Vokietija 1976 ir 1992 metais pasiekė finalą, o Anglija iškovojo trečią vietą 1968 metais ir tai jų geriausias pasiekimas iki šiol.
Šis fenomenas gali būti aiškinamas įvairiais faktoriais, įskaitant padidėjusį spaudimą, varžovų pasirengimą ir psichologinę įtampą. Komandos, kurios laimėjo čempionatą, dažnai susiduria su didesniu dėmesiu ir lūkesčiais, o tai gali apsunkinti jų pasirodymą kituose turnyruose.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Reklamos ir futbolo pasaulis: prakeiksmas ar sutapimas?
Britų sporto apžvalgininkai pastebi, kad „Nike“ pasirinkti futbolininkai dabar čempionatą stebi per televizorius, o ne kovoja dėl titulo. Trijų minučių „Nike“ reklamos klipą „Parašyk ateitį“ vien youtube.com svetainėje penktadienį buvo peržiūrėję 18 mln. lankytojų. Dauguma jų žavisi reklamos kūrėjų išmone ir vaidmenimis, kuriuos atlieka futbolo žvaigždės. Reklamos esmė - ateities kūrimas. Tu laimi arba pralaimi - toks sporto principas. Pasaulio futbolo čempionate laimėti trokšta visi, aistruolių lūkesčiai didžiuliai, sportininkai nori įrodyti esą geriausi. Todėl klipo scenaristai žiūrovui pasiūlo tarsi į dvi dalis išsišakojantį kelią - viename tavo mėgiamas futbolininkas laimi, kitame - žlunga. Arba anglų puolėją Wayne'ą Rooney sveikina karalienė Elizabeth II, arba jis vėl grįžta į namelį ant ratų, kuriame leido vaikystę, o stadione pasirodo tik kaip nuskuręs, barzdotas aikštės prižiūrėtojas. Viską lemia tik vienas epizodas - ryžtas atimti kamuolį iš varžovo Francko Ribery. Be šių žvaigždžių, reklamoje netrūksta ir kitų: aikštėje juda ir ateitį kuria Fabio Cannavaro, Cristiano Ronaldo, Patrice'as Evra, Didier Drogba ir Ronaldinho.
Jau dabar aišku, kad F.Cannavaro Italijoje nespindės tokia šypsena, kokia švyti „Nike“ reklamoje - čempionate gynėjas nebuvo ta uola, į kurią atsimuša visos varžovų atakos. Italijos rinktinės gerbėjai geriau prisimins kapitono klaidas, negu nuo vartų linijos atmuštus kamuolius. Dramblio Kaulo Kranto komandos herojui D.Drogba čempionatas baigėsi po grupės varžybų - Afrikos komandai nepavyko išsikapstyti iš mirtininkų grupės, kurioje jie grūmėsi su Brazilija ir Portugalija. Be to, Londono „Chelsea“ puolėjas D.Drogba Pietų Afrikos Respublikoje žaidė kęsdamas alkūnės skausmą. Po mačo su Ispanija čempionatas baigėsi ir ryškiajam Cristiano Ronaldo. Portugalas per visą čempionatą įmušė tik vieną įvartį, o tėvynėje kaukiantys gerbėjai siuto, kad Madrido „Real“ milijonus uždirbantis žaidėjas neparodė savybių, už kurias yra dievinamas. Negana to, C.Ronaldo dar apspjovė televizijos kamerą, taip „pasiųsdamas linkėjimų“ futbolo aistruoliams. F.Ribery ir P.Evra paskendo su visu Prancūzijos komandos laivu, kurio bures suplėšė skandalai. Brazilui Ronaldinho nepasisekė dar labiau. Rinktinės treneris Carlosas Dunga net neįtraukė jo į komandos sudėtį. Apžvalgininkai pastebi, kad „Nike“ reklama nepakenkė tik NBA žvaigždei Kobe Bryantui. Jis laimėjo čempiono titulą. Reklamoje nusifilmavusiam tenisininkui Rogeriui Federeriui taip pat nepasisekė šią savaitę - jis iškrito iš Vimbldono teniso turnyro. Šveicarą Londone įveikė Tomas Berdychas. Iki šiol R.Federeris Vimbldoną buvo laimėjęs 6 kartus. Kol kas „reklamos prakeiksmui“ atsparūs lieka ispanai: Gerardas Pique, Andresas Iniesta ir Cescas Febregasas. Būtent jie reklamos klipe meta šalin laikraštį su skambiomis antraštėmis apie W.Rooney žaidimą.
Šis reiškinys, nors ir gali atrodyti kaip sutapimas, kelia klausimus apie psichologinį spaudimą, kuris tenka sportininkams, dalyvaujantiems didelio masto reklamose. Galbūt pernelyg didelis dėmesys individualiems žaidėjams gali atitraukti dėmesį nuo komandos tikslų ir prisidėti prie nesėkmių.
Trenerių stilius ir mados aikštėje: ar tai turi įtakos rezultatams?
2026-ųjų FIFA pasaulio čempionato atranka Lietuvai prasidėjo pralaimėjimu - septintuoju iš eilės, skaičiuojant ir praėjusių metų rudenį ir nuviliantį UEFA Tautų lygos ciklą. Neseniai penkiasdešimtmetį atšventęs ir daug komplimentų dėl jaunatviškumo ir išvaizdos sulaukęs E.Jankauskas šį kartą šalia aikštės sutiko savęs vertą oponentą. Dvejais metais vyresnis Michałas Probierzas per pastarąjį „Euro 2024“ čempionatą buvo laikomas pačiu stilingiausiu treneriu. Išpuoselėta barzda, dailiai sušukuoti trumpi plaukai pabrėžia elegantišką lenko įvaizdį. Per rungtynes treneris dažniausiai renkasi pagal individualius užsakymus eilutes jam siuvančio Michało Kędzioros darbužius. Penktadienio vakarui dizaineris M.Probierzui paruošė rudą eilutę iš pagrindinės savo „Lanceto“ kolekcijos. E.Jankauskas tradiciškai prie baltų marškinių ir batelių priderino tamsų „Ray Robson“ laisvalaikio kostiumą, bet šiame „mados reide“ oponentui nė kiek nenusileido.
Vis dėlto, madų aikštėje lenkai nedemonstravo taip pat. Jau rungtynių pradžia aiškiai signalizavo, kad šeimininkams tai nebus lengvas pasivaikščiojimas podiumu. Lietuviai buvo paruošę puikų žaidybinį planą, pagal kurį ne tik demonstravo pagirtiną drausmę, bet ir labai gerai pereidavo į kontratakas. Vienos tokios atakos metu pirmojo kėlinio viduryje trys lietuviai pasileido į ataką vos prieš du priešininkus, bet paskutinę minutę Artūras Dolžnikovas atsimušė į Jano Bednareko sieną ir paskutinio perdavimo neatliko. Po keliolikos minučių savo šansą gavo Gvidas Gineitis. Solidžiai aikštės viduryje žaidęs „Torino“ saugas firminiu tolimu stipriu šūviu pabandė užklupti Lukaszą Skorupskį, tačiau vartininkas buvo pasiruošęs ir kamuolį sugavo. Antrajame kėlinyje lenkai jau ilgiau žaidė su kamuoliu, bet geriausią ataką visgi surengė lietuviai. 70-ąją minutę išbėgus į greitą ataką, Justas Lasickas pasiuntė kamuolį į baudos aikštelę, G.Gineitis meistriškai jį praleido, o visiškai laisvas prieš vartininką išniręs po keitimo aikštėje pasirodęs Giedrius Matulevičius smūgiavo iš kelių metrų, bet L.Skorupskis pademonstravo fantastiškus refleksus ir sukūrė stebuklą. Jei M.Probierzas beveik visas rungtynes oriai prasėdėjo ant atsarginių suolo užsikėlęs koją ant kojos, tai E.Jankauskas nuolat mindžikavo techninėje zonoje, dalindamas savo auklėtiniams patarimus ir po šio vėjais paleisto šanso sunkiai tvardė emocijas. Ne veltui. Po dešimties minučių Lenkijos rinktinės ryškiausia žvaigždė Robertas Lewandowskis sulaukė savojo šanso ir smūgiu iš kelių metrų pelnė vienintelį savo įvartį. Smūgis nebuvo geriausias, bet po rikošeto nuo Artemijaus Tutyškino kojos slystelėjo skersiniu iš vidinės pusės ir įskriejo į tinklą. Visas rungtynes puikiai žaidęs Edvinas Gertmonas buvo bejėgis.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Ši situacija parodo, kad nors trenerio išvaizda ir stilius gali būti svarbūs įvaizdžio kūrimui, lemiamą reikšmę vis tiek turi komandos žaidimas ir strategija. Net ir stilingiausias treneris negali garantuoti pergalės, jei komanda nepasižymi drausme, geru žaidybiniu planu ir gebėjimu išnaudoti progas.
Psichologinis aspektas: baimė pralaimėti ar tikėjimas pergale?
„Nemanau, kad lenkai žaidė prastai. Mes kovojome, gerai kontroliavome kamuolį, sužaidėme geras ir labai solidžias rungtynes su stipriu priešininku. Turiu didžiuotis savo vaikinais, kaip jie žaidė ir kovojo. Mes žinojome, kad čia bus sunku žaisti su kamuoliu, bet puikiai laikėmės susitarimų, žinojome, ką ir kada reikia daryti, kai jį perimame. O tada praleidome tokį įvartį… Tik pašventintas žmogus gali įmušti taip… Visas rungtynes puikiai su juo tvarkėmės, bet tada tas rikošetas. na bet jis visą karjerą mušė šimtus įvarčių, įmušė ir dabar. Esame labai nuliūdę dėl rungtynių rezultato, nes jaučiu, kad galėjome išsivežti iš čia kur kas daugiau…“, - po mačo kalbėjo E.Jankauskas. Prisimindamas vieną svarbiausių rungtynių akimirkų, kai G.Matulevičius nesugebėjo pralaužti lenkų gynybos, Lietuvos rinktinės vairininkas šyptelėjo. „Mes susikūrėme progą, realią progą ir puikiai žinojome, kad tokių per šias rungtynes bus labai nedaug. Buvome labai arti įvarčio ir pasakyčiau, kad tą lėmė buvo įdirbis treniruotėse. Viską padarėme gerai, atsidūrėme baudos aikštelėje, ten pristatėme kamuolį, bet tada fantastiškai sužaidė vartininkas“, - kalbėjo strategas. Déjà vu jausmas E.Jankauskas aplanko ne pirmą kartą, tačiau teisintis treneris nebuvo linkęs. „Taip… Ta pati kasetė, manau, kad jums jau irgi darosi nuobodoka, bet aš tikiu, kad vieną dieną mes pralaušime, kad pramušime… Po mačo pasakiau vyrams, kad neturime priprasti prie pralaimėjimų, bet ir liūdėti neturime kada. Vyrai gerai žaidė su kamuoliu, buvo mintis, pasitikėjimas savimi. Visi suprato, prieš kokio lygio varžovą žaidė. Lenkams gal kažkiek nusileidžiame klase, ji yra šiek tiek geresnio futbolo intelekto žaidėjai, bet mes tai kompensavome kova. Karštos rungtynės visomis prasmėmis. Esame liūdini, nusivylę, bet tikrai yra kuo džiaugtis ir didžiuotis“, - kalbėjo E.Jankauskas.
Šios citatos atspindi psichologinę būseną, kuri dažnai apninka komandas po pralaimėjimo. Trenerio žodžiai rodo, kad komanda stengėsi, kovojo, bet galiausiai sėkmė nusisuko. Svarbu, kad komanda nepasiduotų ir toliau tikėtų savo galimybėmis, nepaisant patirtų nesėkmių.
Filosofinis požiūris: futbolas kaip gyvenimo metafora
Brazilijoje ketvirtadienį prasidėsiančiame FIFA pasaulio čempionate filosofas Leonidas Donskis tradiciškai palaikys olandus. „Nuo aštuonerių metų domiuosi futbolu: man tai - sporto šaka Nr.1, ir nelabai suprantu, kodėl Lietuvoje yra kitaip. Ir nuo aštuonerių metų, nuo tada, kai vokiečiai laimėjo pasaulio futbolo čempionatą (1990 m. laimėjo Vakarų Vokietija - LRT.lt), - sergu už šią rinktinę“, - teigia L. L. L. „Matyt, praėjo tie laikai, kai tvirtai tikėjau, kad ši komanda gali laimėti auksą. Gali tekti palaukti kitos kartos ir kitos epochos. Bet, nors favoritai greičiausiai bus kiti, vis tiek sirgsiu už Olandiją“, - teigia L. „Jų treneriai - geriausi pasaulyje, jų mokykla, ypač klubo „Ajax“, yra labai garsi. Dilema - paprasta: ar pasitikėti jaunimu, kuris dar neturi pakankamai patirties, kad išlaikytų didžiulę įtampą kovose su Ispanija ar Brazilija, bet užaugtų ir taptų galinga komanda, ar pasikliauti stipria, bet jau nueinančia karta? Pasak L. Donskio, net ir surizikavusi - radikaliai atsijauninusi - Nyderlandų rinktinė bus kietas riešutas bet kuriai kitai komandai. „Jie nebijos stipriai žaisti nei su šeimininke - Brazilijos rinktine, nei su kitais favoritais. „Sirgsiu už tą pačią komandą, už kurią sergu nuo 1982 metų: Brazilijos rinktinę. „Užsikabinau“ žiūrėdamas, kaip brazilai žaidė vadinamąjį „jogo bonito“ futbolą, dar 1982-aisiais“, - pasakoja M. „Istorija rodo, kad nė vieno Lotynų Amerikoje vykusio čempionato nėra laimėjusi europiečių komanda. O Europoje yra laimėję tik brazilai - 1958 metais. Taigi statistika yra palanki Lotynų Amerikos komandoms“, - savo mėgstamos rinktinės galimybes svarsto M. Politologas primena, kad FIFA konfederacijų taurę praėjusiais metais laimėję brazilai pasaulio čempionų titulą ginsiančius ispanus įveikė net 3:0. „Manau, finale gali būti Brazilija, jei tik nepalūš psichologiškai. Ir greičiausiai - Ispanija. Puikiai gali „iššauti“ ir vokiečiai, ir olandai. Nereikia nurašyti ir portugalų, Argentinos ir Urugvajaus“, - sako M. Kad finale turėtų žaisti Brazilija, „jei žvaigždės sėkmingai susidėlios“, pripažįsta ir L. Vis dėlto, pašnekovo nuomone, yra viena komanda, kuri gali mesti iššūkį brazilams: tai - Ispanijos rinktinė. Kaip rimtą pretendentę į finalą L. „Neatmetu galimybės, kad ispanai sėkmės atveju nugalėtų brazilus. Negalima nurašyti ir kitų galingų komandų, tarp jų - Vokietijos, kuri yra disciplinuota ir galinga. Savo ruožtu L. Kasčiūnas brazilams žada sunku čempionatą ir primena jų ankstesnes nesėkmes. „Visi, kaip visada, kalba apie brazilus. Bet brazilams gali nutikti taip, kaip nutiko 1950 metais, kai lemiamas rungtynes Maracanos stadione jie pralaimėjo Urugvajui. Po tų rungtynių, kiek žinau, buvo rasti trys lavonai žmonių, mirusių nuo širdies smūgio. Nenoriu pasakyti, kad Maracanos stadione vėl bus lavonų: noriu tik pasakyti, kad brazilams nebus lengva. Ir nors L. Kasčiūnas Braziliją įvardija kaip vieną realiausių pretendenčių į finalą, jis, kaip ir L. Donskis, tiki stipriausių Europos rinktinių galimybėmis: „Vokietiją įvardyti tiesiog privalau. Brazilijos gerbėjas M. Jurkynas pripažįsta, kad jo numylėtiniai daug dėmesio skiria žaidimo grožiui, o tai kartais kenkia efektyvumui: „Pastaruoju metu futbolo technikai dėmesio skiriama mažiau, daugiau rūpinamasi greičiu, taktika, futbolininkų fiziniu pasirengimu. Ir vis tiek brazilai stengiasi puošti žaidimą akrobatikos elementais. Kartais tai net būna jų pralaimėjimo priežastis: jie nori žaisti veikiau efektingai nei efektyviai. Ir L. Donskis, ir L. Kasčiūnas tikisi gero Belgijos rinktinės žaidimo, bet skirtingai mato šios rinktinės stiprybę: L. Donskis mano, kad belgams padės „netikėtumo faktorius“, o L. Pasak L. Donskio, dar visai neseniai atrodė, kad praėjo tie laikai, kai Belgija gebėjo tapti pasaulio čempionatų prizininke; bet ji atgimė. „Belgijai padės tai, kad iš jos niekas nesitiki aukso. Tokiai komandai psichologiškai yra lengviau. O tas faktas, kad niekas iš jų nesitiki pergalės prieš Ispaniją ar Braziliją, jiems gali padėti. Nenoriu pasakyti, kad belgai būtinai eis iki finalo. Vis tiek Brazilija, Ispanija, Portugalija, Olandija yra objektyviai stipresnės už Belgiją. Savo ruožtu L. Kasčiūnas sako nemanantis, kad Belgiją gali pateikti siurprizų. Ne todėl, kad ji silpna, o todėl, kad apie jos galimybes pateikti siurprizų kalbama jau keletą mėnesių, ir geri šios rinktinės rezultatai nieko per daug nestebintų. L. Kasčiūno požiūriu, Belgija turi daug šansų nueiti iki pusfinalio. Nors L. Donskis geriau už L. „Man atrodo, kad Argentinos žaidėjai pranoksta trenerius. Ypač tai badė akis Diego Maradonos atveju, kai praeityje buvęs genialus žaidėjas tapo visiškai prastu treneriu. Jis tiesiog dezorganizavo komandą. Ar Lionelis Messi ir kiti talentai sulauks savęs verto trenerio? Sunku pasakyti. Bet jei argentiniečiai sužaistų visa jėga, jie taptų labai sudėtingu varžovu bet kuriai komandai“, - svarsto L. Jo žodžiais, kai Maradona, būdamas futbolininku, jungė savo avantiūrizmą (kaip antai įvartis ranka į anglų vartus) su talentu, tai pasiteisino. Bet kai esi treneris, tokia mąstysena ir tokie triukai, pasak L. „Reikėjo ne kurti savo legendą ir teatrališkai elgtis stadione, bet rimtai dirbti su komanda. Ji buvo talentinga, bet negavo jokios strategijos. Baigėsi tuo, kad ši komanda patyrė visišką fiasko praėjusio pasaulio čempionato rungtynėse su vokiečiais - 0:4. Pasikartojo tai, ką 1974 metų čempionate padarė olandai, tokiu pat rezultatu sutraiškę argentiniečius. Organizuota komanda gali laimėti prieš talentus“, - pažymi L. Žvelgdamas į Argentinos rinktinės praeitį, filosofas sako, jog nuo Luiso Menotti - trenerio, su kuriuo Argentina 1978-aisiais tapo pasaulio čempione - laikų ši rinktinė kankinosi, mėgindama rasti gerą strategą. Nei Argentinai, nei Italijai sėkmingo pasirodymo šiame pasaulio čempionate nežada L. Kasčiūnas. Už Vokietijos nacionalinę rinktinę sergantis L. Kasčiūnas portalui LRT.lt atskleidžia, kad kitos dvi komandos, už kurias sirgtų, yra Airija ir Urugvajus. Šią rinktinę, gerai pasirodžiusią per praėjusį pasaulio čempionatą bei pernykštę Konfederacijų taurę, giria ir už olandus sergantis L. Donskis, ir už brazilus sergantis M. „Man patinka Lotynų Amerikos futbolas. Patinka Argentinos žaidimas. Pastarajame pasaulio čempionate labai patiko Urugvajaus. Urugvajaus rinktinė ir Diego Forlanas buvo tiesiog fantastiški. Tuo metu Anglijos rinktinė, L. Kasčiūno nuomone, turi įsisenėjusių problemų ir keliaus namo jau po grupės varžybų. „Tai - negebanti laimėti komanda, nors, jei paskaičiuotume kiekvieno žaidėjo rinkos kainą, matytume, jog anglai turi net dukart turtingesnę komandą už vokiečius. Anglus persekioja kažkoks prakeiksmas. Ir jie niekaip nesugeba įveikti vokiečių: gali laimėti prieš juos draugiškose rungtynėse ar per atrankos etapą, bet niekad jų neįveiks atkrentamosiose varžybose“, - juodus debesis šiai Albiono rinktinei piešia L.
Šios įžvalgos leidžia pažvelgti į futbolą kaip į metaforą, atspindinčią gyvenimo iššūkius ir netikėtumus. Futbole, kaip ir gyvenime, svarbu ne tik talentas, bet ir disciplina, strategija, komandinis darbas ir gebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
tags: #futbolo #cempionato #prakeiksmas