Įvadas
Ritinys - unikalus ir originalus lietuvių liaudies žaidimas, turintis gilias istorines šaknis. Šiandien šis sportas gyvuoja tik Lietuvoje, o jo istorija, tradicijos ir reikšmė Lietuvos sportui yra vertos atidesnio žvilgsnio. Straipsnyje aptariama ritinio istorija nuo seniausių laikų iki dabartinių dienų, jo populiarumas, atgimimas ir svarbiausi etapai.
Ritinio ištakos ir raida
Ritinys liaudies tradicijose
Ritinys - vienas populiariausių ir originaliausių lietuvių liaudies žaidimų, senovėje žaistas ne tik piemenėlių, bet ir suaugusių vyrų. Ritinio aprašymų galima rasti XVII a. rašytiniuose šaltiniuose. Simonas Daukantas savo raštuose mini ritinio žaidimą, pažymėdamas, kad „Ritinis buvo lietuvių jaunuomenės, kalnėnų ir žemaičių, kaipo didžiausia karo mokslinyčia…“. Motiejus Valančius „Palangos Juzėje“ aprašo daugiau kaip penkiasdešimt liaudies žaidimų, tarp jų ir ritinį: „Sustojo mūsų keturi iš vieno galo, keturi iš antro, kaip droš kuris su ritmuša, ritinis lekia brumzdamas. Patol vargšas negavo atilsio, pakol nepersprogo…“.
Ritinio pavadinimai ir gamyba
Ritinys buvo daromas iš ruplėto beržo ir apkaustomas metaliniu lankeliu. Seinuose, Molėtuose, Užventyje, Kupiškyje, Tauragėje jis dar ir dabar vadinamas „ripka“. Klaipėdos krašte lietuviai jį vadino „rifle“, Leipalingyje - ritule, Igliaukos gyventojai - ritiniu, o pietryčių Lietuvoje - „katilka“.
Ritinio populiarumo mažėjimas
XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje, sodžiams pradėjus skirstytis į viensėdžius, šio kolektyvinio liaudies žaidimo populiarumas sumažėjo.
Ritinio atgimimas ir modernizacija
Karolio Dineikos indėlis
Iš vieškelių perkelti ritinį į stadioną pirmą ryškesnį bandymą padarė kūno kultūros mokytojas Karolis Dineika. 1923 m. jis apibendrino ritinio taisykles, nustatė komandų žaidėjų skaičių (septynis) ir žaidimą perkėlė į futbolo aikštę. Tuo metu pasirodė ir jo knygelė „Vilniaus ripka“. Buvo bandyta žaisti Kaune. Ritinys žaistas ir per Suvalkijos moksleivių olimpiadas Vilkaviškyje (1924 m.), Prienuose (1926 m.) bei kitur. Vis dėlto tada jis plačiau neprigijo dėl didesnio futbolo populiarumo.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Vytauto Steponaičio pastangos
Pokario metais šį žaidimą atgaivino V. Steponaitis. 1956 m. jis patobulino ritinio žaidimo taisykles ir išleido knygelę: „Lietuvių liaudies žaidimas ritinis“, kurioje buvo šio žaidimo taisyklės ir metodiniai nurodymai. V. Steponaičio iniciatyva buvo pagaminta sintetinės gumos ritinių ir surengtos pirmosios ritinio atgimimo rungtynės. Jos įvyko 1957 m. vasarą Vilniuje tarp Kauno ir Vilniaus rinktinių, respublikinio festivalio metu. Tais pačiais metais ritinio rungtynės buvo surengtos Lazdijų, Skaudvilės, Vilkaviškio ir kai kurių kitų rajonų festivaliuose.
Ritinio ypatybės
Žaidimas patraukia savo judrumu, sportinės kovos atletizmu, ugdo drąsą ir orientaciją, jam nereikia ypatingų bazių ir brangaus inventoriaus.
Pirmosios respublikinės pirmenybės
Pirmosios respublikos ritinio pirmenybės įvyko 1961 m. rugsėjo 13-15 d. Vilniuje „Spartako“ stadione. Dalyvavo Vilniaus, Kauno, Kapsuko, Kupiškio, Pagėgių ir Plungės komandos. Brandžiu ir darniu žaidimu išsiskyrė plungiečiai, finale įveikę Vilniaus rinktinę santykiu 12:1 ir iškovoję Lietuvos ritinio istorijoje pirmuosius čempionų titulus bei „Gintarinio ritinio“ prizą.
Plungės komandos dominavimas
Į pirmenybes jie atvyko gerai pasirengę. Platelių festivalyje laimėjo zonines varžybas, kuriose dalyvavo dar Kretingos ir Telšių komandos. Plungės komandoje žaidė J. Šleinius (vartininkas), J. Dirvonskis, J. Žalimas, J. Gudas, B. Mickevičius, J. Pronskus ir A. Česnauskas. Ritinio varžybas plungiečiai rengė ir savo rajone. Tais pačiais metais prie Drukšių ežero jie nugalėjo Kantaučių tarybinio ūkio komandą 18:8.
Ritinio varžybų raida ir čempionatai
1962 m. pirmenybės Plungėje
1962 m. respublikos ritinio pirmenybės įvyko rugsėjo 7-9 d. Plungėje. Dalyvavo Plungės, „Šviesos“ (Vilniaus Pedagoginio instituto), „Atleto“ (Kūno kultūros instituto), Kupiškio ir Pagėgių komandos. „Šviesos“ komanda, lemiamose rungtynėse nugalėjusi plungiečius (5:2), iškovojo respublikos ritinio čempionų taurę. Sidabro medaliai teko plungiečiams. „Atletas“, laimėjęs prieš Kupiškį (6:2), užėmė trečią vietą.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
1963 m. pirmenybės Raseiniuose
1963 m. rugsėjo 12-15 d. Raseiniuose buvo surengtos trečiosios respublikos ritinio pirmenybės. Dalyvavo „Šviesos“, Plungės, „Atleto“, Kupiškio, Trakų ir Raseinių komandos. Plungės rinktinė, nugalėjusi Kupiškį 11:9 ir Raseinius 20:9, savo pogrupyje laimėjo pirmą vietą ir pateko į finalą. Kitame pogrupyje būta netikėtumų. Pirmenybių debiutantė Trakų komanda įveikė praėjusių metų čempionus, Vilniaus „Šviesos“ ritininkus 7:5. Tačiau pirmą vietą tame pogrupyje užėmė „Atletas“, nugalėjęs Trakus 11:7 ir „Šviesą“ 10:6. Finale Plungės rinktinė įveikė kauniečius 10:6 (8:3), iškovojo „Gintarinį ritinį“ ir čempionų medalius, antrą vietą užėmė Kauno „Atletas“, trečią - pirmenybių debiutantė Trakų komanda, nugalėjusi Kupiškį 12:9. „Šviesa“ liko paskutinėje vietoje. Nugalėtojų komandoje žaidė J. Šleinius (vartininkas), J. Dirvonskis (kapitonas), J. Mosčius (visi „Linų audiniai“), A. Normantas (Žlibinai), J. Sideravičius (Giliogiris), E. Mocius, P. Senkus, A. Berenis (visi Kantaučių t. ū.).
1964 m. pirmenybės Kupiškyje
Dėl 1964 m. respublikos ritinio čempionų titulų Kupiškyje rugsėjo 10-13 d. kovojo dvi Plungės rajono („Linų audiniai“ ir Kantaučių tarybinio ūkio), Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto, KKI, Trakų, Anykščių rajono „Svėdasų“ kolūkio, Raseinių rajono „Jaunystės“ kolūkio ir Kupiškio kelių eksploatavimo ruožo komandos. Čempiono titulą ir „Gintarinį ritinį“ laimėjo Kūno kultūros instituto studentai.
1965 m. pirmenybės Telšiuose
1965 m. respublikos ritinio pirmenybių finalas įvyko Telšiuose rugsėjo 7-11 d. Dalyvavo KKI, Plungės „Linų audinių“ ir Kantaučių tarybinio ūkio, Kupiškio, Trakų, Telšių, Naujosios Vilnios Žemės ūkio mašinų gamyklos „Neries“ komandos. Šiose pirmenybėse plungiečiai pasiekė dvigubą pergalę. Finale susitiko pogrupių nugalėtojai - „Linų audiniai“ ir Kantaučių tarybinio ūkio ekipos. Nugalėjo „Linų audiniai“ rezultatu 7:5 (3:2). Sidabras atiteko Kantaučių komandai. Trečią vietą laimėjo KKI studentai, įveikę „Neries“ ritininkus 9:5 (4:0).
1966 m. varžybų gausa
1966 m. ritinio varžybų skaičius labai išaugo. „Nemuno“ draugija po vasaros žaidynių, kurių programoje buvo ir ritinio varžybos, rugpjūčio 24-27 d. Anykščiuose surengė savo pirmąsias ritinio pirmenybes. Dalyvavo trys Plungės rajono („Linų audiniai“, Kantaučių bei Milašaičių tarybinių ūkių), Anykščių, Kupiškio, Trakų rajonų komandos. Pirmame pogrupyje nugalėjo Trakų komanda, įveikusi Anykščių rajono 12:9 ir Kantaučių t.ū. 5:4 ritininkus. Antrame pogrupyje pirmą vietą laimėjo „Linų audinių“ žaidėjai, nugalėję kupiškėnus 14:0 ir taurę iškovojo „Linų audinių“ komanda, finale įveikusi Trakų raj. rinktinę 9:8 (6:3). Trečią vietą užėmė Kupiškio raj. komanda, nugalėjusi Kantaučių t.ū. ritininkus 13:12.
1966 m. Lietuvos pirmenybės Kupiškyje
1966 m. Lietuvos ritinio pirmenybės įvyko rugsėjo 17-20 d. Kupiškyje. Dalyvavo penkios komandos: „Linų audiniai“, Kantaučių tarybinio ūkio, Kūno kultūros instituto, Trakų ir Kupiškio. Čempionų titulus ir „Gintarinį ritinį“ laimėjo Kūno kultūros instituto ritininkai. Antrą vietą užėmė Plungės „Linų audinių“, trečią - Kantaučių tarybinio ūkio komandos.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
1967 m. pirmenybės Raseiniuose
1967 m. pirmenybės įvyko rugsėjo 21-24 d. Raseiniuose. Dalyvavo Plungės rajono „Linų audinių“ bei Kantaučių tarybinio ūkio, Kupiškio, Raseinių, Trakų rajonų, „Neries“ gamyklos ir Vilniaus rajono „Nemuno“ komandos. Finale susitiko Kantaučių ir Kupiškio ekipos. Respublikos čempionų vardą iškovojo kantautiečiai 11:6. Trečia vieta atiteko „Linų audiniams“.
"Valstiečių laikraščio" taurė
Nuo 1967 m. kaimo ritininkams buvo įsteigta „Valstiečių laikraščio“ taurė. Dėl jos kovojo kolūkių, tarybinių ūkių, rajono įstaigų, įmonių, žemės ūkio technikumų komandos. Be to, leidžiama dalyvauti ir rajonų rinktinėms. Pirmąsias „Valstiečio laikraščio“ taurės varžybas laimėjo respublikos čempionas Kantaučių tarybinio ūkio komanda, antrą vietą užėmė Milašaičių tarybinio ūkio ritininkai. Kantaučių tarybinio ūkio komanda žaidė tokios sudėties: A. Šapalas (vartininkas), V. Kazbaras, A. Duoblys, S. Šimkus, B. Čiutys (komandos kapitonas), A. Kryževičius, D. Šapalas, P. Vaitkus, S. Matulevičius.
1968 m. pirmenybės Palangoje
1968 m. respublikos ritinio pirmenybės buvo birželio 20-23 d. Palangoje. Jose dalyvavo Vilniaus miesto, Kupiškio, Raseinių, Trakų rajonų rinktinės, Plungės rajono Kantaučių ir Milašaičių tarybinių ūkių ir Širvintų rajono Bartuškio hidromelioracijos technikumo komandos. Jos buvo suskirstytos į du pogrupius. Pogrupių nugalėtojai - Kantaučių ir Raseinių ritininkai kovojo tarpusavyje dėl pirmos vietos. Laimėjo Kantaučių komanda 15:4 ir gavo respublikos čempiono taurę. Raseiniškiai pirmą kartą laimėjo sidabro medalius. Pogrupiuose antrąsias vietas laimėję Trakai ir Milašaičiai rungtyniavo dėl trečios vietos. Laimėjo Trakai 8:2.
1969 m. pirmenybės Anykščiuose
1969 m. respublikos ritinio pirmenybės surengtos rugsėjo 11-14 d. Anykščiuose. Dalyvavo septynios komandos. Pogrupių nugalėtojai buvo praėjusių metų čempionas Kantaučių t. ū. ir Bartuškio hidromelioracijos technikumo komanda. Finale vėl laimėjo Kantaučių ritininkai, įveikę bartuškiečius net 25:2. Pažymėtina, kad savo pogrupyje bartuškiečiai buvo nugalėję Raseinius, Vilnių ir Anykščius.
Ritinio sporto meistro vardas
Beje, tais metais respublikinio Kūno kultūros ir sporto komiteto rūpesčiu ir iniciatyva buvo įteisintas ritinio LTSR sporto meistro vardas. Pirmieji ritinio sporto meistrų vardai suteikti Lietuvos čempionams - Kantaučių komandos ritininkams.
1970 m. "Nemuno" draugijos žaidynės
1970 m. „Nemuno“ draugijos žaidynėse dalyvavo šešiolika ritinio komandų. Žaidynių finale, birželio 26-28 d. Šilutėje, žaidė zonų nugalėtojai - Plungės, Raseinių, Trakų ir Kupiškio komandos. Šia išvardinta tvarka jos ir užėmė vietas. Tų metų respublikos ritinio pirmenybės surengtos rugsėjo 10-13 d. Telšiuose. Dalyvavo Kupiškio, Raseinių, Trakų, Vilkaviškio, Vilniaus rajonų ir dvi Plungės rajono komandos. Čempionų taurę ketvirtą kartą iš eilės laimėjo Kantaučių ritininkai, finale nugalėję raseiniškius 17:7. Trečią vietą užėmė Trakai, nugalėję Vilniaus komandą 12:5. Vilniečiai liko ketvirtoje vietoje.
Ritinio pirmenybės "Nemuno" draugijoje
Nuo 1971 m. ir respublikos ritinio pirmenybės pavestos rengti „Nemuno“ draugijai, nes nuo to laiko pirmenybėse nedalyvauja Vilniaus ritininkai. Kūno kultūros instituto komanda nustojo dalyvauti pirmenybėse anksčiau už vilniečius. „Nemuno“ sporto draugija išplėtė ritinio varžybas. 1971 m. liepos 3-4 d. jos buvo žemės ūkio darbuotojų vasaros spartakiadoje, rugpjūčio 20-22 d. rajonų rinktinės kovojo taurės varžybose, o rugsėjo mėn. Elektrėnuose įvyko draugijos ir tuo pačiu respublikos pirmenybės. Respublikos ritinio čempiono vardą iškovojo Plungės rajono rinktinė (Trakus įveikė 10:6, Raseinius - 4:2, nugalėjo ir Kupiškį). Antrą vietą užėmė Trakai, trečią - Kupiškis.
1972 m. "Nemuno" draugijos pirmenybės
1972 m. „Nemuno“ draugijos pirmenybės buvo birželio 22-25 d. Ukmergėje, vasaros žaidynių metu. Jose leista dalyvauti keturioms komandoms. Pirmą vietą laimėjo Trakų, antrą - Plungės, trečią - Raseinių, ketvirtą - Vilkaviškio komandos.
1973 m. "Nemuno" draugijos pirmenybės
1973 m. „Nemuno“ draugijos pirmenybės buvo surengtos rugsėjo 19-23 d. Raseiniuose. Jose dalyvavo šešios komandos. Draugijos čempiono taurę laimėjo Plungės „Melioratoriaus“, antrą vietą - Kupiškio, trečią - Raseinių rinktinė. Prieš tai Trakų, Ukmergės, Molėtų ir Širvintų ritinio komandos rungtyniavo atrankinėse rungtynėse Elektrėnuose, kad pirmoji iš jų patektų į draugijos pirmenybių finalą. Laimėjo trakiečiai, bet Raseiniuose jie liko penkti.
1973 m. respublikos pirmenybės Vilkaviškyje
1973 m. respublikos pirmenybės įvyko spalio 3-7 d. Vilkaviškyje. Pirmą vietą vėl laimėjo Plungės „Melioratorius“. Antrą vietą užėmė taip pat Plungės DOK (Dirbtinės odos kombinato) komanda, trečią - Trakų rajono komanda.
Jaunių pirmenybės
1973 m. pradėtos ir „Nemuno“ draugijos jaunių ritinio pirmenybės.
Ritinio federacijos įsteigimas
Paplitus ritinio žaidimui, respublikinis Kūno kultūros ir sporto komitetas įsteigė ritinio federaciją.
Ritinio populiarinimas už Lietuvos ribų
Parodomosios rungtynės Maskvoje
Bandyta ritinio žaidimą propoguoti ir už respublikos ribų. Parodomosios ritinio rungtynės surengtos Maskvoje 1967 m. liepos 25-27 d. Tarybų Sąjungos Tautų IV spartakiados metu Liaudies ūkio pasiekimų parodos stadione. Čia dvejas rungtynes žaidė lietuviai tarpusavyje: aukštaičių ir žemaičių rinktinės. Sportininkai ir žiūrovai žaidimą gyvai sekė.
Susidomėjimas Čekijoje
Ritinio žaidimu susidomėjo čekai. Jų užsakymu buvo pagamintas filmas: filmuota 1969 m. respublikos pirmenybės Anykščiuose ir žaidimo technikos veiksmai.
Straipsnis "Izvestija" laikraštyje
Ritinio pirmenybių dešimtmečio proga centriniame dienraštyje „Izvestija“ buvo straipsnis (1972 m.), kuriame supažindinama su šio žaidimo istorija, respublikos varžybomis, aprašyti Plungės ritininkai.
Ritinio sporto organizacinė struktūra
Lietuvių liaudies žaidimų federacija
1958 m. įkurta Lietuvių liaudies žaidimų federacija (pirmininkas Karolis Dineika), jos sudėtyje buvo ritinio sportas, kuriam vadovavo pirmininko pavaduotojas Vytautas Steponaitis. Ritinio sportui vadovavo: iki 1973 m. V. Riaubūnas, A. Aleksėjūnas ir B. Čiutys.
Lietuvos ritinio federacija
1973 m. įkurta Lietuvos ritinio federacija, kuriai vadovavo: 1973-1980 m. R. Galinis, 1980-1983 m. B. Čiutys, 1983-1989 m. P. Stakionis. 1990 m. perregistruota Lietuvos ritinio federacija, kuriai 1989-1997 m. vadovavo prezidentas Stanislovas Mikašauskas.
Lietuvos ritinio sporto federacija
1997 m. perregistruota į Lietuvos ritinio sporto federaciją (LRSF). Nuo 1997 m. LRSF vadovauja prezidentas Rimantas Diržius, viceprezidentas 1997-2000 m. Andrius Kaveckas, nuo 2000 m. viceprezidentas Povilas Rubinas, gen. sekretorius nuo 2003-2008 m.
Ritinio varžybų teisėjavimas
Teisėjų kategorijos
Nacionalinės kategorijos teisėjai gali būti skiriami varžybų vyr. teisėjais ir aikštės, šoniniais visų lygių varžybų teisėjais. I kategorijos teisėjai - respublikinėse varžybose šoniniais teisėjais; zoninėse, rajoninėse varžybose - vyr. teisėjais, aikštės ir šoniniais teisėjais. Bet kurios kategorijos teisėjams, neteisėjavusiems atitinkamo lygio rungtynėms du ar daugiau metų, teisėjo kategorija mažinama viena kategorija arba visai naikinama II kategorijos teisėjams.
Ritinio sporto populiarinimas
Nusipelnę organizatoriai ir žaidėjai
Ritinio sporto populiarinimui daug nusipelnė organizatoriai B. Čiutys, P. Mikašauskas (Plungė), F. Paškevičius (Vilnius), J. Kasparaitis (Vilkaviškis), R. Galinis, R. Kupiškis) ir žaidėjai P. ir V. Rubinai, J. Mostys, J. Sideravičius, E. Zaniauskas, A. (Plungė), V. Janulionis (Kupiškis), J. Karpavičius, J. Mikulis, J.
Dabartinė ritinio situacija
Dabar ritinis žaidžiamas tik Lietuvoje, futbolo aikštėje. Kėliniai po 20 min. gryno laiko. Ritinio svoris 600-700 g, ilgis - apie 40 cm, plotis - ne daugiau kaip 10 cm (vartininko - iki 15 cm). Žaidėjai siekia įritinti ritinį už varžovų ginamos aikštės galinės linijos (vienas taškas) arba įritinti į vartus (trys taškai). Laimi komanda, surinkusi daugiausia taškų. Skriejantis ritinys gali nuskriesti ne daugiau kaip 10-12 metrų. Ridenamo ritinio greitis siekia 30-35 m/s. Sustabdžius ritinį, per 10 sek. būtina jį ridenti atgal. Vartininkas gina vartus vartininko aikštelėje (20 m. spinduliu). Nuo 1997 m. vyksta federacijos taurės varžybos, „Platelių“, „Aukštaičių“, „V. varžybos. Ritinio komandos veikia įvairiuose miestuose ar rajonuose.