Šiame straipsnyje aptariami UEFA (Europos futbolo asociacijų sąjungos) futbolo stadionams keliami reikalavimai, jų įtaka Lietuvos futbolo infrastruktūrai ir galimybės pritaikyti šalies stadionus tarptautiniams standartams. Apžvelgsime esamą situaciją, rekonstrukcijos perspektyvas ir tai, kaip šie pokyčiai gali paveikti Lietuvos futbolo ateitį.
UEFA stadionų kategorijos
UEFA yra nustačiusi stadionų kategorijas, kurios lemia, kokio lygio varžybos gali vykti konkrečiame stadione. Šios kategorijos yra svarbios, nes jos užtikrina minimalius standartus, susijusius su saugumu, patogumu žiūrovams, žiniasklaidos sąlygomis ir kitais aspektais. Pagal UEFA taisykles, oficialios nacionalinių futbolo rinktinių varžybos gali vykti tik stadionuose, turinčiuose ne žemesnį nei 3-ią UEFA kategorijos statusą. Tai reiškia, kad stadionas turi atitikti tam tikrus minimalius reikalavimus, susijusius su:
- Sėdimų vietų skaičiumi
- VIP sektoriaus dydžiu
- Žiniasklaidos atstovams skirtomis vietomis
- Apšvietimu
- Saugumo priemonėmis
- Neįgaliųjų prieiga
UEFA Čempionų lygos ir UEFA Europos lygos atrankos etapai taip pat negali būti rengiami žemesnės nei 3 UEFA kategorijos stadionuose. UEFA Čempionų lygos ir UEFA Europos lygos grupinio etapo rungtynėms reikalinga 4-oji stadionų kategorija. LFF Licencijavimo skyriaus vadovo Lauryno Zibolio teigimu, tolimesni kvalifikaciniai ir pagrindiniai UEFA Čempionų lygos bei UEFA Europos lygos klubinių varžybų etapai taip pat negali būti rengiami žemesnės nei 3 UEFA kategorijos stadionuose.
Reikalavimai UEFA 3 kategorijos stadionams
UEFA 3 kategorijos stadionams taikomi konkretūs reikalavimai, kurie užtikrina aukštą varžybų organizavimo lygį:
- Ne mažiau 250 vietų VIP sektoriuje.
- Bent 100 parkavimo vietų VIP žiūrovų transportui šalia VIP tribūnos.
- Svečių sirgalių sektorius su visa reikalinga infrastruktūra (maitinimo taškai, sanitarinės patalpos, atskiras išėjimas).
- Specialus sektorius neįgaliesiems žiūrovams su geru matomumu, saugiu privažiavimu, vietomis lydintiems asmenims ir specialiais tualetais bei maitinimo taškais.
- Ne mažiau kaip 50 vietų žiniasklaidos atstovams tribūnoje (bent 25 su stalais ir interneto ryšiu).
- 5 komentatorių pozicijos.
- 50 vietų spaudos konferencijų patalpos.
- 100 kvadratinių metrų žiniasklaidos atstovų darbo erdvė stadiono patalpose.
- TV studija su vaizdu į aikštę.
- Speciali vieta interviu su žaidėjais.
- Filmavimo platformos abiejose stadiono pusėse ties centro linija.
- Užtikrintas reikiamas apšvietimas.
UEFA 3 kategorijos stadionuose būtina užtikrinti ne mažiau 250 vietų VIP sektoriuje, taip pat bent 100 parkavimo vietų VIP žiūrovų transportui šalia VIP tribūnos. Taip pat įrengti svečių sirgalių sektorių šalia kurio būtų visa reikalinga infrastruktūra: vieta maitinimo taškui, sanitarinėms patalpoms, atskiras išėjimas. Būtina įrengti specialų sektorių neįgaliesiems žiūrovams su geru matomumu, saugiu privažiavimu, vietomis lydintiems asmenims ir specialiais tualetais bei maitinimo taškais. Ypatingas dėmesys skiriamas žiniasklaidai ir rungtynių transliacijoms. Stadione turi būti ne mažiau kaip 50 vietų žiniasklaidos atstovams tribūnoje, iš jų bent 25 su stalais (čia turi veikti interneto ryšys), 5 komentatorių pozicijos, 50 vietų spaudos konferencijų patalpos, 100 kvadratinių metrų žiniasklaidos atstovų darbo erdvė stadiono patalpose, TV studija su vaizdu į aikštę, speciali vieta interviu su žaidėjais, filmavimo platformos abiejose stadiono pusėse ties centro linija, turi būti užtikrintas reikiamas apšvietimas ir kita.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Reikalavimai UEFA 4 kategorijos stadionams
UEFA 4 kategorijos stadionai turi atitikti dar aukštesnius standartus. Šie reikalavimai apima:
- Ne mažiau kaip 8000 žiūrovų talpa.
- VIP sektorius su 500 vietų.
- Žiniasklaidos atstovams tribūnoje įrengta 100 vietų.
- 25 komentatorių pozicijos.
- 2 TV studijos su vaizdu į aikštę.
- Žiniasklaidos atstovų darbo erdvė stadiono patalpose - 200 kvadratinių metrų (galimybė dirbti 75 asmenims).
- Darbo erdvė 25 fotografams.
- Spaudos konferencijų patalpa - 75 asmenys.
UEFA 4 kategorijos stadionas turėtų talpinti ne mažiau kaip 8000 žiūrovų, VIP sektorius turėti 500 vietų, žiniasklaidos atstovams tribūnoje įrengta 100 vietų, taip pat 25 komentatorių pozicijos, 2 TV studijos su vaizdu į aikštę, žiniasklaidos atstovų darbo erdvė stadiono patalpose - 200 kvadratinių bei galimybė dirbti 75 asmenims, o taip pat darbo erdvė 25 fotografams, spaudos konferencijų patalpa - 75 asmenys. Stadione turėtų būti įrengti modernūs elektroniniai sukamieji vartai, pateikiantys informaciją apie žiūrovų skaičiaus kitimą realiu laiku, spalvoto vaizdo stebėjimo kameros, leidžiančios įrašyti vaizdą bei atpažinti asmenis.
Lietuvos stadionų situacija ir perspektyvos
Įvertinus Lietuvoje esančius stadionus ir jų infrastruktūrą, realiausiais kandidatais priimti nacionalinės rinktinės rungtynes Europos futbolo čempionato atrankoje yra Kauno ir Marijampolės stadionai, kuriems iki 3 kategorijos reiktų mažiausiai atnaujinimų. Klaipėdos stadiono rekonstrukcija reikalauja kur kas didesnių investicijų ir jame rinktinės varžybos galėtų vykti kitais metais.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius teigė, kad miestų vadovai yra suinteresuoti priimti rinktinę, nes tai yra papildomos pajamos miestui. LFF pateikė miestų vadovams ir stadionų valdytojams reikalavimus 3 kategorijos stadionams ir tikisi, kad rinktinės kovas galės išvysti visų trijų miestų žiūrovai. L. Varanavičiaus teigimu, labai svarbu, kad stadionų infrastruktūra būtų kiek įmanoma labiau pritaikyta žiūrovų patogumui. Visiems trims miestams daugiausiai dėmesio teks skirti užtikrinant saugumą stadione, ypatingų asmenų priėmimo patalpų, žiniasklaidos, televizijos komentatorių darbo vietų įrengimui, apšvietimui, neįgaliųjų prieigoms.
Pagal pernai UEFA patvirtintas patikslintas stadionų taisykles oficialios tarptautinės rinktinių rungtynės gali vykti tik ne žemesnį nei 3 UEFA kategorijos statusą turinčiame stadione. Tokio statuso Lietuvoje neturi nė vienas stadionas.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
S. Dariaus ir S. Girėno stadionas Kaune: pavyzdys ir siekiamybė
Pernai spalį Kaune atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas sulaukė svarbaus įvertinimo - UEFA oficialiai jam suteikė 4 kategoriją, kas reikš, jog nuo šiol čia galės vykti aukščiausio lygio tarptautinės rungtynės. Nuo pamatų atstatytą sporto erdvę vertino ne kartą Kaune lankęsi UEFA inspektoriai. Dar vykstant darbams, 2021-ųjų spalį, čia viešėjo ir FIFA prezidentas Gianni Infantino. Apibendrindamas savo vizito įspūdžius, pasaulinės futbolo organizacijos vadovas neabejojo, jog Kaune „bus viskas, ko reikia pergalėms“.
Dariaus ir Girėno stadionas po rekonstrukcijos tapo ne tik didžiausiu Lietuvoje, bet ir vienu moderniausių Baltijos šalyse. Per didžiuosius koncertus ši erdvė talpins dukart daugiau žiūrovų - iki 30 tūkstančių žmonių. Vykstant sporto renginiams aistruolius nuo atšiaurių oro sąlygų saugo tribūnas dengiantis stogas, o sportininkams bet kuriuo metų laiku reikiamas sąlygas aikštėje užtikrina automatiškai šildoma bei laistoma hibridinė žalia veja. 15 tūkst. aistruolių talpinančios tribūnos sulauks oficialių Europos futbolo čempionato atrankos rungtynių.
Stadiono atidarymo iškilmės įvyko 1924 m. rugsėjo mėnesį, tačiau stadiono statybos darbai tęsėsi iki pat nepriklausomybės pabaigos. 2022 m. pasibaigus rekonstrukcijai, stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., visos tribūnos uždengtos stogu. Stadionas turi šildomą dangą, atitinka aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus. Kauno miesto savivaldybė stadioną 15 metų išnuomojo bendrovei „Kauno arena“, kuri valdo ir šalia veikiančią Kauno sporto halę bei „Dariaus ir Girėno teniso kortus“.
Dariaus ir Girėno stadiono pagrindinė renginių įgarsinimo sistema suprojektuota taip, kad būtų išlaikomas didžiausias įgarsinimo sistemos patikimumas - visi garso signalai tarp pagrindinio garso signalų procesoriaus ir stiprintuvų yra išskirtinai skaitmeninio tipo. Stadione vienodais atstumais įrengtos 5 serverinės su garso stiprintuvais. Stadiono įgarsinimo specifika ir akustinės savybės reikalauja labai daug garso apdorojimo resursų, todėl signalų apdorojimui buvo pasirinktas daug resursų turintis Biamp Tesira Server skaitmeninis signalų procesorius. Garso operatoriaus darbui palengvinti numatyta RCF AYRA garso monitoriai, skaitmeninis Allen & Heath SQ5 garso pultas. Sporto renginių įgarsinimui sukomplektuota patikima aštuonių kanalų. SHURE ULX-D skaitmeninių belaidžių mikrofonų sistema, skirta veikimui didelėse erdvėse bei turinti apsaugą nuo radijo trukdžių, taip pat 6 vnt. laidinių Shure mikrofonų, muzikos grotuvas. Ta pačia grafine sąsaja bus valdomi ir stadiono garso stiprintuvai - tam nereikės jokios papildomos programinės įrangos. 20 vienetų naujausio modelio Yamaha PC412-DI garso stiprintuvų pasiekia įspūdingą 96 kW galią. Tribūnų įgarsinimui sumontuotos 32 akustinių sistemų kekės RCF P 5228-L po 4 modulius - šios sistemos tolygiai sumontuotos per visą stadiono perimetrą. Apatiniam tribūnų žiedui skirtos papildomos 78 vėlinto garso linijos akustinės sistemos RCF P 1108-T. Aikštės įgarsinimui numatyta 4 vnt. Visų akustinių sistemų dažninės charakteristikos buvo išmatuotos realiomis sąlygomis, panaudojant specializuotus matavimų mikrofonus bei programinę įrangą. Charakteristikos pakoreguotos taip, kad būtų eliminuoti nepageidaujami rezonansiniai dažniai dėl stadiono akustinės aplinkos. Ant stadiono stogo kraštų įrengti dar du 10,5 x 5,8 m dydžio didelio ryškumo LED ekranai, atsparūs kritulių poveikiui ir aplinkos temperatūros svyravimams. Audiotono inžinieriai įdiegė centralizuotą stadiono apšvietimo valdymo sistemą, kuri naudoja DMX signalų perdavimą vietiniame kompiuteriniame tinkle. Audiotono pritaikytas sprendimas - po vienu iš žiūrovų tribūnos stogu sumontuotos trys motorizuotos 6m ilgio horizontalios santvaros, kurias nuleidus iki stadiono tako, ant jų galima pakabinti vėliavas arba jų komplektus. Stadione be renginių garso sistemos įrengta visiškai atskira 29-ių įgarsinimo zonų įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistema.
Stadionų rekonstrukcijos iššūkiai ir galimybės
Stadionų rekonstrukcija Lietuvoje yra sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių investicijų ir strateginio planavimo. LFF aktyviai dalyvauja šiame procese, siekdama, kad kuo daugiau stadionų atitiktų UEFA reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Buvusioje „Vėtros“ aikštėje Vilniuje šiuo metu vyksta rekonstrukcija siekiant, kad stadionas atitiktų UEFA 3 kategorijos reikalavimus. UEFA infrastrūktūros ekspertas Davidas Petriašvili džiaugėsi, kad LFF ėmėsi darbų ir mūsų šalis greitai galės išsibraukti iš sąrašo valstybių, kuriose nėra aukštesnius tarptautinius reikalavimus atitinkančio stadiono.
Siekiant įgyvendinti UEFA reikalavimus, LFF stadione numatoma visą pagrindinę tribūną apdengti stogu, išplėsti ir renovuoti patalpas rungtynių dalyviams ir administracijai, patobulinti apšvietimą ir įrengti atsarginį elektros generatorių, išplėsti patalpas žiniasklaidos atstovams, jų darbo vietas ir spaudos konferencijų salę, patalpas saugumui, patobulinti įėjimo vartus ir stebėjimo kamerų sistemą, žiūrovų sanitarines patalpas, neįgaliesiems pritaikytas vietas, padidinti VIP tribūną ir stovėjimo aikštelę.
Šeškinėje kylančiame Vilniaus daugiafunkciame Nacionalinio stadiono komplekse praėjusią savaitę, kaip ir planuota, baigti gręžti UEFA IV kategorijos 18 tūkst. „Naresta“ sutartis apima stadiono su sporto muziejumi statybas, dviejų futbolo treniruočių aikščių bei magistralinių inžinerinių tinklų įrengimą. 15,9 tūkst. kv. m trijų aukštų stadiono pamatams prireiks 8,5 tūkst. kubinių metrų betono, pusė šio kiekio šiuo metu jau yra išlieta toje stadiono pusėje, kurioje numatytos ne tik tribūnos, bet ir administracinės patalpos, žiūrovų zona, VIP ložės bei kitos erdvės. Pagrindines stadiono konstrukcijas planuojama pastatyti iki 2026-ųjų pabaigos, metų viduryje numatoma pradėti inžinerinės infrastruktūros įrengimo, išorės ir vidaus apdailos darbus. Stadiono įrengimo bei aplinkos sutvarkymo darbai tęsis iki 2027-ųjų rudens. Stadiono rūsyje bus įrengtos patalpos muziejui, žaidėjų bei žiniasklaidos erdvėms.
Naujas Čempionų lygos formatas ir jo įtaka stadionams
UEFA svarsto galimybę pakeisti Čempionų lygos taisyklę 2025-2026 m. sezone. Vietoj tradicinio grupių etapo visos 36 komandos buvo suskirstytos į vieną turnyrinę lentelę. Aštuonios geriausios komandos automatiškai pateko į aštuntfinalį. Pagal dabartines taisykles, komandos, užėmusios vietas tarp aštuonių geriausių, žais antrąsias savo etapo rungtynes namuose.
Šis potencialus pokytis žymi reikšmingą UEFA apdovanojimų už nuolatinę meistriškumą raidą. Tai ne tik padidina lygos etapo statymus, bet ir suteikia strateginį aspektą kiekvienoms žaidžiamoms rungtynėms. Paskutiniajame Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtintos patikslintos stadionų taisyklės, kurios galioja visoms 53 organizacijos narėms.
tags: #futbolo #stadionu #kategorijos