Futbolas - tai sportinis žaidimas, kurį žaidžia dvi komandos, siekdamos įmušti kamuolį į varžovų vartus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime futbolo komandos sudėtį, taktines sistemas, taisykles ir kitus svarbius aspektus, leidžiančius geriau suprasti šį populiarų sportą.
Futbolo Esmė
Futbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys) yra komandinis sportas, kuriame žaidėjai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi įmušti jį į varžovų vartus. Pagrindinis futbolo rungtynių tikslas - įmušti daugiau įvarčių nei varžovų komanda. Žaidimo taisyklės buvo sukurtos 1863 metais ir laikui bėgant buvo atnaujinamos.
Komandos Sudėtis ir Žaidėjų Išsidėstymas
Futbolą žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų. Tradiciškai komanda sudaryta iš:
- 1 vartininko: Gynybos specialistas, kuris vienintelis gali liesti kamuolį rankomis baudos aikštelėje.
- 4 gynėjų: Žaidėjai, atsakingi už komandos vartų apsaugą ir varžovų puolimo stabdymą.
- 3 saugų: Žaidėjai, jungiantys gynybą ir puolimą, kontroliuojantys kamuolį aikštės viduryje.
- 3 puolėjų: Žaidėjai, kurių pagrindinis tikslas - įmušti įvarčius.
Dėl žaidimo taktikos žaidėjų pasiskirstymas gali būti ir kitoks, pvz., 1-4-4-2. Taktinės sistemos, ar žaidėjų pozicijos, dažniausiai apibūdinamos trimis arba keturiais skaičiais, nurodančiais, kiek žaidėjų yra kiekvienoje taktinės sistemos eilėje, pradedant gynyba ir baigiant puolimu. Atsižvelgiant į tai, kaip komanda nori žaisti futbolo rungtynėse, naudojamos skirtingos taktinės sistemos.
Futbolo rungtynėse žaidžia keturių kategorijų žaidėjai. Kiekvienoje komandoje turi būti po vieną žaidėją, kuris būtų paskirtas vartininku.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Rungtynių metu vietoje tam tikrų žaidėjų gali būti keičiami kiti žaidėjai. Dažniausios keitimo priežastys yra traumos, nuovargis, neefektyvumas arba taktinis keitimas.
Futbolo Aikštė: Matmenys ir Zonos
Žaidžiama stačiakampėje 90-120 m ilgio, 45-90 m pločio aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio ir 2,44 m aukščio vartai su tinklu. Futbolą galima žaisti ir mažose aikštėse bei stadionuose skersai futbolo aikštės, pastatant mažesnių matmenų nešiojamuosius vartus; taip dažniausiai žaidžiama per treniruotes, žaibo turnyrus, veteranų ir vaikų varžybas.
Futbolo aikštės dydis yra viena iš pagrindinių futbolo normų. Standartinis futbolo aikštės matmuo yra 105 x 69 metrai. Aikštės ilgis (vadinamas The Touchline), turi būti nuo 90 iki 120 metrų, o plotis (vadinamas Goal Line) - nuo 45 iki 90 metrų.
Kitos svarbiausios futbolo aikštės zonos yra baudos aikštė, vartų zona ir baudos aikštelės. Baudos aikštelė - tai didesnė dalis aplink vartų zoną, esanti 16,5 m nuo vartų stulpų ir 16,5 m į išorę. Atliekant baudos smūgius, baudos aikštelės centras yra 11 m atstumu nuo vartų linijos.
Žaidimo Taisyklės
- Kamuolys: Odinis, pripučiamas, jo apskritimo ilgis 68-70 cm, masė 410-450 g (moterų ir jaunių mažesnis ir lengvesnis).
- Žaidimo trukmė: Suaugusieji vyrai žaidžia 2 kėlinius po 45 min su 10-15 min pertrauka, moterys - po 40 min su 15 min pertrauka. Futbolo varžybų eiga suskirstyta į du kėlinius, o kiekvienas trunka po 45 minutes, bei papildomą laikotarpį, pridedamą dėl žaidimo stabdymų, kuris įprastai trunka 2-5 minutes. Pratęsimas pridedamas prie rungtynių, kai pasibaigus pagrindiniam laikui nenustatomas nugalėtojas.
- Teisėjai: Žaidimui vadovauja aikštės teisėjas ir du jo padėjėjai. Futbolo rungtynėms teisėjauja teisėjas, kuris turi visus įgaliojimus rungtynių metu vykdyti futbolo taisykles ir žaidimo įstatymus ir kurio sprendimai yra galutiniai.
- Apranga: Žaidėjai avi trumpaauliais (su kapliukais paduose) futbolo batais.
- Žaidimo veiksmai: Kamuolys varomas kojomis (vartininkas baudos aikštelėje gali jį gaudyti arba atmušti rankomis). Išskyrus vartininką, visi žaidėjai, žaidžiantys aikštėje, kamuolį gali liesti tik kojomis, krūtine arba galva.
- Draudžiami veiksmai: Draudžiama liesti kamuolį ranka, kišti varžovui koją, laikyti jį, stumti rankomis.
- Nuošalė: Tam tikrais atvejais draudžiama puolančiosios komandos žaidėjui būti arčiau varžovo vartų negu kamuolys smūgio metu, kai jį smūgiuoja komandos draugas; ši pražanga vadinama nuošale. Nuošalės taisyklė yra viena iš sudėtingesnių futbolo taisyklių. Ji įvardijama, kai puolantis žaidėjas yra prieš paskutinį gynėją, kai perdavimą atlieka per jį. Būvimas nuošalėje reiškia, kad žaidėjas yra už paskutinio gynėjo, kai jam perduodamas kamuolys. Žaidėjas negali būti užfiksuotas nuošalėje savo aikštės pusėje.
- Baudos: Už taisyklių pažeidimą skiriama geltonoji arba raudonoji kortelė prasižengusiam futbolininkui, baudos arba laisvasis smūgis į prasižengusiojo komandos vartų pusę. Futbole yra dvi drausminės kortelės: raudonos ir geltonos. Sąmoningai pažeidus taisykles savo baudos aikštelėje varžovai muša baudinį nuo 11 metrų žymos. Tai laisvasis baudos smūgis (11 metrų), skiriamas už šiurkščią pražangą vartų plote. Baudos aikštelėje gali būti tik įvartį mušantis žaidėjas ir besiginančios komandos vartininkas.
- Kampinis smūgis: Jeigu kamuolys, paskutinį kartą liestas besiginančios komandos žaidėjo, išrieda už vartų linijos, tos komandos vartų pusėje skiriamas kampinis (jį muša varžovai). Kampinis smūgis skiriamas atakuojančiai komandai, kai paskutinis kamuolį paliečia varžovas ir kamuolys kerta vartų liniją, o įvartis nėra pelnytas.
- Smūgis nuo vartų: Jei kamuolys išeina iš žaidimo už galinių linijų, skaitomas užribis. Kamuolys skiriamas žaidėjui, kuris nelietė paskutinis kamuolio. Smūgis nuo vartų (Goal-kick) skiriamas besiginančiai komandai, kai kamuolys kerta jos vartų liniją, įvartis nebuvo pelnytas, o paskutinis žaidėjo prisilietimas buvo priešininkų.
- Žaidimo pradžia ir atnaujinimas: Futbolo varžybos prasideda nuo centrinio taško pradedant kėlinį, arba vėl pradedamos arba po kiekvieno įmušto įvarčio. Komanda, kuri praleidžia įvartį, pradeda žaidimą iš naujo.
- Kamuolio būsena: Kamuolys yra žaidime, kai jis yra žaidimo aikštelėje ir teisėjas nesustabdė žaidimo.
- Pražangos smūgis: Pražangos smūgis (tiesioginis arba netiesioginis) atliekamas iš stacionarios padėties nuo pražangos vietos.
Technologijos Futbole
Vartų linijos technologija naudojama siekiant nustatyti, ar kamuolys peržengė vartų liniją, ir taip nuspręsti, ar buvo įmuštas įvartis, ar ne.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Futbolo Istorija ir Populiarumas
Žaidimai su kamuoliu, primenantys futbolą, buvo žinomi Egipte, Kinijoje, Pietų Amerikos šalyse, Graikijoje, Romoje daugiau kaip 3000 m. prieš Kristų. Dabartinis futbolas pradėtas žaisti Didžiojoje Britanijoje. 1855 Sheffielde įkurtas pirmasis futbolo klubas; 1863 futbolas atskirtas nuo regbio. 1900 įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internationale de Football Association, FIFA; 2022 jai priklausė 211 nacionalinių organizacijų). Nuo 1930 kas 4 m. rengiami pasaulio futbolo čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA).
Populiarėja salės futbolas ir paplūdimio futbolas (žaidžiama smėlio aikštėje). Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus pagal šiek tiek pakeistas futbolo taisykles. Salės futbolą žaidžiama 2 kėlinius po 20 min salėje, krepšinio ar rankinio aikštelėje; vartų dydis 3 × 2 m, baudinys smūgiuojamas iš 6 metrų.
Žymiausi Pasaulio Futbolininkai
Geriausi pasaulio futbolininkai: R. Charltonas, Stanley Matthewsas (Jungtinė Karalystė), R. M. Zamora, A. Di Stéfano, P. C. Maldini, D. Zoffas, R. Baggio, F. Cannavaro, Raymondʼas Kopa (Prancūzija), M. Platini, Z. Y. Zidane’as, M. van Bastenas, J. Cruyffas, Eusébio, L. Figo, C. Ronaldo, F. Puskásas, G. Mülleris, F. Beckenbaueris, L. Jašinas, Eduardas Strelcovas (SSRS), O. Blochinas, George’as Weah (Liberija), L. Modrićius, R. Lewandowskis, Garrincha, Pelé, Ronaldo, Ronaldinho, Romário, Rivaldo, Kaká, Neymaras (Brazilija), D. A. Maradona, L. Messi ir kiti.
Futbolas Lietuvoje
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1910-12 (neoficialiais duomenimis, Klaipėdos krašte - 19 a. pabaigoje). 1922 įvyko pirmosios futbolo pirmenybės (pradėjo 10, baigė 5 komandos). 1923 Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (narystė suspenduota 1944, atkurta 1991). 1924 Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nuo 1947 rengiami Lietuvos futbolo taurės (1947-91 Tiesos taurės) turnyrai, nuo 1995 dėl supertaurės žaidžia Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas. 1946 ir 1947 Lietuvos jaunių futbolo rinktinė tapo SSRS čempione, 1983 jaunimo rinktinė - SSRS tautų spartakiados futbolo turnyro nugalėtoja. Vilniaus Žalgiris 1987 tapo universiados čempionu ir SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju, 1990 - Baltijos šalių čempionu. 2019 Lietuvos vaikinų iki 21 m. futbolo rinktinė.
Moterų futbolas pradėtas žaisti nuo 1970, nuo 1994 rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai. SSRS olimpinėje rinktinėje žaidė A. Kulikauskas, V. Kasparavičius, S. Baranauskas, V. Ivanauskas, V. Jurkus, V. Sukristovas (1988 Europos vicečempionas); A. Janonis ir A. Narbekovas 1988 tapo Seulo olimpinių žaidynių čempionais. Europos jaunių (16 m.) čempionu tapo V. Baltušnikas (1985), vicečempionais - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas, D. Kazlauskas (visi 1984), 3 vietos laimėtojais - R. Kapustas, G. Staučė (abu 1986), Europos jaunių (18 m.) čempionu - G. Staučė (1988), vicečempionais - R. Bubliauskas, V. Ivanauskas (abu 1984). Kiti žymiausi futbolininkai: V. Balčiūnas, S. Danisevičius, Z. Ganusauskas, P. Glodenis, E. Jankauskas, S. Krocas, R. Marcinkus, S. Penkauskas, S. Ramelis, E. Riabovas, V. Saunoris, V. Tučkus, B. Zelkevičius; K. Andziulis (nuo 1965) ir R. Juška (nuo 1983) turi nuolatinę FIFA teisėjo kategoriją.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui