Įvadas
Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla - švietimo įstaiga, turinti gilias tradicijas ir nuolat besistengianti tobulėti. Šiandien mokykla didžiuojasi ne tik savo istorija, bet ir modernia sporto baze, leidžiančia mokiniams ugdyti fizinį aktyvumą ir siekti sportinių aukštumų. Šiame straipsnyje apžvelgsime mokyklos istoriją, sporto salės raidą ir reikšmę bendruomenei, taip pat aptarsime investicijas į sporto infrastruktūrą Kauno rajone.
Mokyklos istorijos vingiai
Garliavos mokyklos istorija siekia dar 1883 metus, kai Garliavoje veikė pradinė mokykla. Tuomet mokyklos patalpos buvo dabartinėje Vytauto gatvėje, toje vietoje, kur dabar pastatytas komunalinis namas - į Kauno pusę nuo Pažėrų kelio. Senoji mokykla buvo mūrinis, mažais langais, prisispaudęs prie žemės namas. Jis daugiau buvo panašus į sandėlį negu į mokyklą. Šis namas, kaip ir keletas panašios formos namų, buvo statytas dar dvarininko J.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo pastatytas medinis mokyklos pastatas Aglinsko gatvėje Nr. 5. Čia iš pradžių buvo įrengta tik viena klasė, nes dirbo tik vienas mokytojas. Vokiečių okupacijos laikotarpiu, apie1917 m., Garliavoje dirbo vokiečių tautybės mokytojas Glitas. Jis savo mokykloje mokė daugiausia vokiečių vaikus, kurių čia, Garliavos valsčiuje, buvo nemažai. Mokykla buvo įsteigta Vytauto gatvėje priešais vokiečių kirkę, mediniame name, kuris Antrojo pasaulinio karo metu buvo sunaikintas.
Maždaug 1918 m. Garliavos pradinėje mokykloje buvo trys skyriai ir mokėsi apie 60 mokinių. Patalpos buvo naudojamos jau nuo prieškarinių laikų statytoje mokykloje, esančioje Aglinsko gatvėje. 1925 m. mirus Jonui Jočioniui, mokyklos vedėju buvo paskirtas Adomas Mitkus. 1941 m. vedėju paskirtas Jonas Labunaitis. Karo metu mokykla nenukentėjo, tad jam pasibaigus mokiniai galėjo rinktis į klases. 1944 m. įsteigta progimnazija, kurios direktoriumi buvo paskirtas Jankauskas. Garliavoje veikė trys progimnazijos klasės ir keturios pradinės mokyklos klasės. Pradinė mokykla veikė atskirai nuo progimnazijos iki 1948 m. Pradinės mokyklos direktoriumi buvo Jonas Labunaitis, nuo 1945 m. Kursevičius, 1947 m. balandžio 15 d. iš vedėjo pareigų išėjus Kursevičiui, mokyklos vedėju vėl buvo paskirtas J. Labunaitis. Progimnazijos direktoriumi 1945m. buvo paskirtas Juozas Klimaitis. 1948 m. rugsėjo 1 d. progimnazija ir pradinė mokykla buvo sujungtos ir jos direktoriumi paskirtas J. Labunaitis. 1949m. rugsėjo 1 d. 1950 m. Mokykloje jau buvo aštuonios klasės, todėl nuo rugsėjo pirmos dienos mokykla oficialiai buvo pavadinta Garliavos vidurine mokykla.
Nuo 1951 m. Padidėjus mokinių skaičiui buvo mokoma šiose patalpose: centrinėje mokykloje - trys klasės, po vieną klasę Šlapkausko, Skučo ir Šidiškio namuose, komunaliniame name prie Vytauto gatvės dvi klasės ir atvežtame iš Stanaičių kaimo naujai pastatytame mediniame name (Vytauto ir Basanavičiaus gatvių kampe) - keturios klasės. 1952 m. rugsėjo pirmą dieną įvyko naujai pastatytos dabartinės Garliavos vidurinės mokyklos atidarymas. Direktoriumi buvo paskirtas A. Sakalauskas. 1954 m. Garliavos vidurinės mokyklos direktoriumi paskiriamas J. 1957 m. direktorius - P. 1960 m. direktoriumi paskiriamas V. 1962 m. direktorius - J. Adomavičius, mokėsi 944 mokiniai. Mokinių skaičiui padidėjus iki 1012, 1964 m. 1966 m. mokyklos direktorius - J. Akavickas, dirbo 69 mokytojai, mokėsi 1487 mokiniai. Toliau sparčiai didėjant mokinių skaičiui, 1967 m. 1974 m. mokslo pradžią mokykla sutiko gerokai sumažėjusiu mokytojų ir mokinių kolektyvu, nes dalis jų perėjo į naujai pastatyta Garliavos 2 - ąją vidurinę mokyklą. Direktoriumi buvo paskirtas V. 1992 m. Vladui Nausėdai išėjus į pensiją, mokyklos direktoriumi paskirtas Algirdas Vaitkus. 1997 m. mokyklai ėmė vadovauti direktorius Česlovas Vinciūnas, dirbo 71 mokytojas, mokėsi 854 mokiniai. 1999 m. 2000 m. direktorius Č. Vinciūnas, direktoriaus pavaduotojai ugdymui A. Vaitkus, R. Juodsnukienė, I. Beresnevičienė ir pavaduotojas ūkio reikalams A. Bosas. 2002 m. mokykloje mokėsi 936 mokiniai, buvo išleista 50 - oji jubiliejinė abiturientų laida. 2004 m. 2005 m. mokykloje mokėsi 780 mokiniai, buvo įrengtas tikybos kabinetas, kurį pašventino Vilkaviškio vyskupas R. Norvila. Garliavos vidurinei mokyklai prijungtas Jurginiškiu pradinės mokyklos skyrius, kuriame mokėsi 20 mokinių ir dirbo 4 mokytojos. 2006 m. birželio 1d. gautas mokyklinis autobusiukas. 2007 m. 2008 m. mokykloje mokėsi 690 mokinių, direktorius Č. Vinciūnas, pavaduotojai ugdymui I. Beresnevičienė - Vaitkienė, R. Juodsnukienė ir pavaduotojas ūkio reikalams A. 2009 m. 2010 m. mokėsi 575 mokiniai, dirbo 60 pedagogų, atidarytas pirmosios laidos abituriento, poeto Roberto Keturakio vardo lietuvių kalbos kabinetas. Renovuotas mokyklos kiemas ir atidengtas paminklinis akmuo tremtyje žuvusiems mokytojams ir Garliavos mokyklos vedėjui Adomui Mitkui atminti.
Taip pat skaitykite: Kultūra ir Sportas Garliavoje
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr.TS-188 „Dėl Kauno r. Mastaičių pagrindinės mokyklos reorganizavimo, prijungiant ją prie Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos ir Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos tipo pakeitimo“, mokykla nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti kaip Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla.
Adomo Mitkaus atminimo įamžinimas
Adomas Mitkus - ne tik mokyklos pavadinimo dalis, bet ir svarbi asmenybė, įamžinta mokyklos istorijoje. Aktyvus pedagogas tuo pat metu buvo Garliavos šaulių kuopos vadas, koordinavo skautų, jaunalietuvių, pavasarininkų veiklą. Adomas ir Ona Mitkai dažnai rengdavo popietes vaikams ir vakarus suaugusiesiems, valstybinių švenčių minėjimus, eitynes. Lietuvą okupavus sovietams, 1941 m. birželio 14 dieną Mitkų šeima patyrė represijas. Šeimos galva buvo išvežtas pirmuoju ešelonu, žmona ir dukros - antruoju. 1942 m. rugpjūčio 22 d. Giminių liudijimu, jo palaikai ilsisi nežinomame kape. Po kelių dešimtmečių A. Mitkaus dukros iš sovietinės valdžios gavo dokumentą, kad tėvas reabilituotas.
Sulaukusi 93-ejų metų Vilniuje mirė buvusi Garliavos pradžios mokyklos mokinė Laima Mitkaitė Malinauskienė. Ji gimė 1926 m. Garliavoje, mokytojų Adomo ir Onos Mitkų šeimoje. Baigusi tėvelio vadovaujamą Garliavos pradžios mokyklą, toliau mokslus tęsė Kauno ,,Aušros“ mergaičių gimnazijoje. Vėliau savo vaikystę Laima Mitkaitė Malinauskienė prisimins kaip labai šviesų laikotarpį: jaukius tėvų namus, pilnus knygų, žurnalų, sekmadieniais taip pat buvo mėgstama klausytis radijo laidų. Kaip ir kiekvienas Garliavos mokinukas, vasarą Laimutė su jaunesne sesute Vytauta turėjusios darže joms priskirtas lysves, kurias kruopščiai ravėdavę. Aprašydama prabėgusias vaikystės dienas yra užfiksavusi ir tokius faktus: „Prisimenu nuolatinį visuomeninės tėvo veiklos šurmulį, kai beveik kiekvieną sekmadienį Garliavos mokykloje būriavosi šauliai, mokėsi šaudyti, kai tautininkų ir jaunalietuvių rikiuotės įvairių tautinių švenčių metu eidavo su vėliavomis į pamaldas į Garliavos bažnyčią, o Bekerio (prekybininko) salėje vykdavo vakarai, įvairių švenčių paminėjimai su šventinėmis programomis. 1941 metų birželio 14 dieną mokytojų Adomo ir Onos Mitkų šeima suimama. Kauno geležinkelio stotyje Adomas Mitkus buvo atskirtas nuo šeimos, išvežtas į Sverdlovsko lagerį ir 1942 metais sušaudytas. Ona Mitkuvienė su dukromis Laimute bei Vytauta, išvežtos į tremtį Altajaus krašte, gyveno labai sunkiai ir svajojo kuo greičiau sugrįžti į Lietuvą. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kai evakuotiems Leningrado gyventojams buvo leidžiama vykti namo, prie jų pasiryžo prisijungti ir tremtinė Laimutė Mitkaitė. Jeigu sovietiniai pareigūnai būtų ją sugavę, tikrai būtų uždarę į lagerį. Grįžusiai į Lietuvą Laimutei irgi reikėjo slapstytis. Jai padėjo tėvelio sesuo, dirbusi gydytoja Šeduvoje. Kadangi tremtyje merginai dažnai tekę pabadauti, tai būdama dvidešimties ji atrodžiusi kaip penkiolikmetė. Teta išrūpinusi Laimutei dokumentus su netikra gimimo data ir nuvedusi į Šeduvos mokyklą, kurioje mergina ir baigė visą vidurinės mokyklos kursą. Savo kolegę Laimą Malinauskienę buvę bendradarbiai prisimena kaip ilgametę, žymią vaikų gydytoją psichiatrę. ,,Nuo 1972 iki 1988 metų gydytoja buvo neetatine sveikatos apsaugos ministerijos vyriausia vaikų psichiatre, vadovavo gydytojų vaikų psichoneurologų atestacinėms komisijoms, derino tobulinimosi kursų organizavimą, bendradarbiavo su Estijos kolegomis. Iš pradžių dirbusi Respublikinės Vilniaus vaikų ligoninės Psichoneurologiniame skyriuje gydytoja, 1972 metais ji tapo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Vaikų skyriaus vedėja. L. Malinauskienė pasižymėjo dideliu reiklumu sau ir bendradarbiams, aukšta vidine kultūra, plačiomis pažiūromis, buvo gerbiama darbuotojų. Gydytoja labai domėjosi Lietuvos istorija, garsėjo kaip įdomi pašnekovė ir gera mokytoja, jos konsultacijos buvo plačiai žinomos ir labai populiarios. Kol sveikata leido, Laima Mitkaitė Malinauskienė su dukra Ramune Malinauskaite vis aplankydavo Garliavą, prisimindavo čia prabėgusią vaikystę, siekė kad būtų įamžintas ne tik jos tėvų atminimas, bet ir kitų tremtinių. Jau sunkiai sirgdama skatino savo vaikus, sūnų Vytautą ir dukterį Ramunę, įsteigti premiją, kuri būtų skiriama gerai besimokantiems ir visuomeniškiems Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos mokiniams. Mokyklos bendruomenės narius kviečiame malda pagerbti Laimos Mitkaitės Malinauskienės atminimą.
Sporto salė: erdvė fiziniam ugdymui ir bendruomenės veiklai
Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos sporto salė yra svarbi mokyklos ir visos Garliavos bendruomenės dalis. Čia vyksta ne tik kūno kultūros pamokos, bet ir įvairūs sporto renginiai, treniruotės, varžybos. Sporto salė suteikia galimybę mokiniams ir vietos gyventojams užsiimti įvairiomis sporto šakomis, stiprinti sveikatą ir bendrauti.
Sporto infrastruktūros plėtra Kauno rajone
Kauno rajonas nuo seno vadinamas bene sportiškiausiu Lietuvos kraštu. Kauno rajono savivaldybė nuolat investuoja į sporto infrastruktūrą, siekdama sudaryti kuo geresnes sąlygas gyventojams sportuoti ir aktyviai leisti laiką. Pernai rekonstruoti Vilkijos gimnazijos ir Ežerėlio pagrindinės mokyklos stadionai, pradėta Jonučių gimnazijos ir Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadionų rekonstrukcija. Renovuotos sporto salės Piliuonos ir Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje. Naujai įrengtos dvi lauko treniruoklių aikštelės Ežerėlyje ir viena Alšėnų seniūnijoje. „Laukia Mastaičių baseino rekonstrukcija, stadionai ir sporto aikštynai Neveronyse, Kačerginėje, Zapyškyje, Raudondvaryje, Ilgakiemyje, Šlienavoje, kitose gyvenvietėse.
Taip pat skaitykite: Sportas ir sveikata Garliavos bendruomenėje
Kauno rajono meras pabrėžė, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas moksleivių mokymo plaukti programoms, taip pat vyks sveikatingumo programos senjorams, neįgaliesiems. „Sieksime, kad visi Kauno rajono pradinukai išmoktų plaukti, taip pat skirsime daug dėmesio ir meistriškumui ugdyti“, - sakė V. Naujoje treniruoklių salėje galės sportuoti moksleiviai arba apšilimą daryti profesionalūs plaukikai, o atnaujintoje krepšinio salėje - sportuoti Mastaičių ir aplinkinių vietovių gyventojai.
Džiugiomis nuotaikomis tebegyvena ir Zapyškio, o ypač - pagrindinės mokyklos bendruomenė. Sausio 21 d. Sporto salės plotas - 615 kv. m, o danga skirta mėgėjiškam ir profesionaliam sportui, ją regionų krepšinio lygos varžybose jau išbandė Kauno rajono „Omega-Tauras“ ir Biržų komanda. Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas prisiminė sovietmečio laikus, kai vaikams tekdavo krepšinį žaisti sporto sale paverstoje medinėje bažnyčioje. Vėliau ugdymo sąlygos gerėjo, bet mokyklai daug ko trūko. Per pastaruosius kelerius metus situacija pasikeitė iš esmės: Kauno rajono savivaldybės pastangomis buvo renovuotas stadionas, įrengta futbolo aikštė, bėgimo takai, treniruokliai.
Kačerginėje iškilo įspūdingas statinių kompleksas: speciali galerija sujungė rekonstruotą mokyklos pastatą su daugiafunkciu centru, vakarinėje sklypo dalyje pastatyta nauja sporto salė, kieme paklotos trinkelės, įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės, nedidelis amfiteatras. „Sporto salės plotas 640 kv. m., čia įrengtos švieslentės, moderni danga, balkonas, iš kurio galima stebėti sporto varžybas. Mastaičiuose Mokslo gatvė nuo praėjusio rudens dar labiau pateisina šį vardą. Šalia Lietuvos policijos mokyklos iškilo Mastaičių mokykla-daugiafunkcis centras. Titulas: 119 pradinukų, jų tėveliai ir mokytojai savo mokyklą vadina Tūkstantmečio mokykla, o Kačerginės bendruomenė labai patenkinta nauja sporto sale./ M. Anksčiau Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos Mastaičių skyriaus mokiniai mokėsi Lietuvos policijos mokyklai priklausančiose patalpose. Įsteigus naują centrą, užtikrintas Alšėnų seniūnijoje gyvenančių vaikų ugdymas.
Futbolo aikštyno atidarymas Garliavoje
Neseniai Garliavoje iškilmingai atidarytas naujas stadionas, tapęs svarbiu įvykiu ne tik mokyklai, bet ir visai bendruomenei. Šis stadionas - bendras Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir Kauno rajono savivaldybės projektas: savivaldybė finansavo stadiono įrengimą (1,1 mln. eurų), aukščiausios kategorijos dirbtinė aikštės danga paklota LFF lėšomis, 250 tūkst. eurų.
"Kai vietos savivalda supranta svarbą ir prisideda, LFF yra gerokai lengviau apsispręsti. Lėšų skiriame tiems rajonams, kurie yra sportiški, turi visą klubo struktūrą. Mums svarbu, kad būtų įrengtas tarptautinius standartus atitinkantis aikštynas, kad jame atsirastų I ar II lygos klubai, o stadionas būtų pritaikytas ir naudojamas vietos bendruomenės.
Taip pat skaitykite: Garliavos futbolo klubo analizė
Futbolo klubas "Garliava" skaičiuoja tik dvyliktus veiklos metus, bet per šį trumpą laiką jau išugdė keletą garsių futbolininkų, kurie žaidžia Marijampolės ir Panevėžio futbolo klubuose, yra U-15 ir U-17 Lietuvos futbolo rinktinių nariai. Aš džiaugiuosi, kad mes sudarome vaikams galimybę pasirinkti. Garliavoje, dirbtinės dangos aikštėje, už futbolo vartų įrengtos 6 m aukščio kamuolių gaudyklės, žiūrovams pastatytos 500 vietų lengvų konstrukcijų tribūnos ir 42 vietų dengta tribūna teisėjams bei komandų atsarginiams žaidėjams. Aikštynas apšviestas, netrukus jame atsiras ir švieslentė. Stadione taip pat įrengti pėsčiųjų takeliai, pritaikyti žmonėms su negalia, baigiami tiesti bėgimo takai. Atliktų darbų vertė siekia 1,3 mln. eurų. Prie komplekso kūrimo prisidėjo ir FB "Garliava". Jo vadovai Sporto rėmimo fondui pateikė paraišką ir gavo lėšų stadiono infrastruktūrai gerinti. Už projektines lėšas buvo nupirkti ir stadione pastatyti septyni moduliniai konteineriai, kurie bus naudojami administracinėms ir sandėliavimo reikmėms (persirengimo kabinos, sanitariniai mazgai, sporto inventoriaus saugojimo patalpos, teisėjų kabinos ir t.t.).
Iškilmingai atidarytame stadione surengtos draugiškos futbolo rungtynės tarp Lietuvos jaunimo U-15 ir Kauno rajono Garliavos rinktinių. Pirmąjį įvartį pelnė FB "Garliava" futbolininkas Ugnius Montvilas, jo atstovaujama komanda laimėjo rungtynes 3:1.
Šiais metais į pakaunės stadionus ir sporto infrastruktūrą bus investuota rekordinė suma - per 1,7 mln. eurų. Kauno rajono savivaldybė artimiausiu metu žada atnaujinti Babtų, Čekiškės, Raudondvario stadionus.
Sporto šakos ir treneriai Garliavoje
Garliavoje, be futbolo, populiarios ir kitos sporto šakos, tokios kaip rankinis. Rankinis - komandinė sporto šaka, kurioje dvi komandos siekia įmesti kamuolį į varžovų vartus. Aikštėje vienu metu žaidžia po 7 žaidėjus: 6 aikštės žaidėjus ir 1 vartininką. Rungtynės susideda iš dviejų 30 min. kėlinių. Žaidimas vyksta 40×20 m salėje, pasižymi greitu tempu ir rezultatyvumu - įprastai komandos įmeta po 20-35 įvarčius. Kamuolys perduodamas rankomis, jį galima laikyti iki 3 sek. ir nueiti ne daugiau kaip 3 žingsnius. Rankinį žaidžia ir vyrai, ir moterys, jis populiarus Europoje bei kitose pasaulio šalyse. Taip pat žaidžiamas mini rankinis, paplūdimio rankinis bei neįgaliųjų rankinis. Ši sporto šaka nuo 1972 m. Lietuvoje rankinis pradėtas žaisti XX a. pirmoje pusėje ir iki šiol yra viena iš populiariausių komandinių sporto šakų.
Garliavos sporto ir sveikatingumo kompleksas, Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla (sporto salė), Lietuvos policijos mokykla (sporto salė), Mastaičių baseinas (sporto salė), Ringaudų pradinė mokykla (sporto salė) suteikia galimybes sportuoti įvairiose vietose.
Garliavoje dirba kvalifikuoti treneriai:
- Ernesta Žilienė
- Rita Urnikienė
- Mantė Voskresenskaja
- Laima Baranauskienė
Sporto mokyklos jubiliejus
Šeštadienį Garliavoje paminėtas ir Kauno rajono sporto mokyklos (KRSM) 50-mečio jubiliejus. Tuometė Kauno rajono vaikų ir jaunimo sporto mokykla, vadovaujama Algimanto Juodžiūno, duris atvėrė 1968 m. rugsėjo 1 d. Pirmaisiais metais joje veikė rankinio, lengvosios atletikos ir dviračių sporto skyriai. „Didžiausiu pasiekimu vadinčiau mūsų mokyklos bokso skyriaus auklėtinio boksininko Egidijaus Kavaliausko iškovotą teisę dalyvauti 2008 m. Pekino Olimpinėse žaidynėse, 2012 m. - Londono. 2000 m. mokykloje pradėjo veikti krepšinio skyrius. Mažuosius krepšininkus čia treniravo legendiniai „Žalgirio“ krepšininkai Vitoldas Masalskis, Mindaugas Arlauskas, Algirdas Linkevičius. 2003 m. „Mūsų mokykloje šiemet sportuoja 831 mokinys. Su jais dirba 28 treneriai, veikia 11 sporto šakų skyriai. Kauno rajono savivaldybei perėmus Mastaičių baseiną, mokykloje įkurtas antri metai veikiantis plaukimo skyrius. „Džiugu, kad mūsų rajone gyvuoja ilgametės sporto tradicijos, - kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. - Sugebame pastebėti sportui gabius vaikus, nukreipti juos, motyvuoti, ugdyti.
Žymūs Kauno rajono sportininkai
Kauno rajonas didžiuojasi savo sportininkais, garsinančiais kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Susirgęs garsusis V.Kidyko auklėtinis 2018 m. Europos disko metimo čempionas, geriausias praėjusių metų Lietuvos sportininkas A.Gudžius šventėje nedalyvavo. Ant garbės pakylos buvo pakviesta ir garsi ringaudiškė Inga Mikštaitė - 2018 m. Europos kiokušin karatė čempionė. Nuo praėjusio rudens sportininkė dirba Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos kūno kultūros mokytoja. Šventėje su žmona dalyvavo neveroniškis Arūnas Gelažninkas - neseniai praėjusio Dakaro ralio dalyvis motociklininkų klasėje. Pasaulio smiginio bendruomenę pastaruoju metu drebina 42-jų metų Darius Labanauskas iš Garliavos. Gruodį Darius sublizgėjo itin sėkmingu debiutu Pasaulio profesionalų smiginio čempionate, kai antrajame rate nugalėjo penkiskart pasaulio čempioną iš Olandijos. Prizai įteikti svarsčių kilnojimo atstovams Matui Čepuliui ir Aurimui Stulgiui. Šventėje negalėjo dalyvauti Ieva Adomavičiūtė - 2018 metų pasaulio irklavimo čempionė moterų dviviečių porinių valčių klasėje 2000 m distancijoje. Aurimas Adomavičius, Dovydas Nemeravičius - 2018 metų Europos irklavimo vicečempionai.