Garliava, įsikūrusi Kauno rajone, išsiskiria ne tik savo istorija, bet ir modernia infrastruktūra bei kultūriniu gyvenimu. Vieno moderniausių Kauno regione sporto centro istorija prasidėjo šalies ekonomikos pakilimo metais, tačiau statyba vyko ne pačiu lengviausiu - krizės laikotarpiu. Šis straipsnis apžvelgia Garliavos sporto ir kultūros centrą, folkloro ansamblį „Gegutala“ ir miesto istoriją, atskleidžiant jų svarbą bendruomenės gyvenime.
Garliavos sporto ir kultūros centras
Dažno pro Garliavą važiuojančio dėmesį traukia pastatas, prisišliejęs prie Jonučių vidurinės mokyklos. Skaidrus stiklinis fasadas, moderni apdaila ir nenutylantis žmonių klegesys. 2007 m., išanalizavusi vietos sporto mokyklos problemas ir trūkumus, Kauno rajono savivaldybė nusprendė, kad naujas sporto ir sveikatingumo kompleksas yra būtinas. Jį statyti nuspręsta šalia Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos. 2008 m. pradėti projektavimo darbai. Pirminio projekto vertė viršijo 20 mln. litų. Vėliau sąmata pakoreguota iki mažiau nei 16 mln. litų, iš kurių didžiąją dalį padengė Kauno rajono savivaldybė. 2009 m. lapkritį konkursą laimėjusi bendrovė "Rūdupis" pradėjo statybos darbus.
Statybos ypatumai ir universalumas
Statytojų teigimu, renčiant objektą, buvo paklota 3,1 km vamzdynų - jie uždengtų visą pagrindinę Garliavos arteriją - Vytauto g. Centre sumontuota net 380 kv. m gelžbetonio ir betono gaminių - to užtektų kitai miestelio gatvei - Darbininkų, kurios ilgis - 1,3 km, o 0,7 km ilgio Gėlių g. galėtų būti stiklinė. Kauno rajono arena iš kitų Lietuvoje išsiskiria universalumu, nes pritaikyta daugeliui sporto šakų. Kultūriniuose renginiuose (koncertuose, šokių konkursuose, festivaliuose) gali dalyvauti iki 1,7 tūkst. žiūrovų. Salė užimta nuo ankstyvo ryto iki dešimtos vakaro. Rytais sporto centrą užplūsta Jonučių mokyklos pradinukai, kuriems čia vyksta kūno kultūros pamokos. Centras neapsiriboja vien sporto renginiais. Nuo praėjusio rugsėjo, jį sujungus su Garliavos kultūros centru, čia nuolat vyksta ir kultūriniai renginiai.
Kultūrinė veikla ir renginiai
Iš pradžių kultūrininkai atsargiai žiūrėjo į naują erdvę. Daug kam buvo neįprasta koncertuoti sporto salėje, tačiau ši arena puikiai pritaikoma ir tokio pobūdžio renginiams. Tarp įsimintiniausių kultūrinių ir pramoginių renginių pašnekovas paminėjo ne vieną rimtesnį koncertą, tačiau bene daugiausia žmonių dėmesio sulaukė garliaviškių pasiektas neįprastas rekordas. Prie sporto centro buvo surengta originali kalėdinė akcija - didžiausias žmonių, pasipuošusių įvairiomis nykštukų kepurėmis, susibūrimas. 612-a - tokį rekordą tąsyk užfiksavo Lietuvos rekordų agentūros atstovai. Jau kovo 4-ąją centre ir jo prieigose planuojama pirmą sykį surengti nuotaikingą liaudišką Užgavėnių šventimą.
Sportinė veikla ir įvertinimas
Į Garliavos sporto centrą persikėlėme, atrodo, užpernai. Tada dar rungtyniavome žemesnėje vyrų krepšinio lygoje - NKL. Patekome į bene geriausią areną visoje lygoje. Man patinka šios salės kompaktiškumas, ji puikiai pritaikyta krepšiniui, įranga atitinka tarptautinį lygį. Ne veltui pernai gruodį čia surengėme tarptautinį Kauno rajono mero taurės turnyrą. Esame rungtyniavę ir Kauno sporto halėje, tačiau ji mums kiek didoka. Ir Garliavoje nelengva prisivilioti žiūrovų, tačiau viskas logiška. Kai atvažiuoja garsi komanda, pavyzdžiui, Kauno "Žalgiris", arena būna sausakimša. Mūsų salė - geriausia lygoje. Jai prilygsta gal tik Utenos arena. Palyginimui: mūsų pagrindinė konkurentė Vilniaus "Kibirkštis" įsikūrusi tikrai prastesnėje bazėje. Nors Garliavos centro užimtumas labai didelis, visi randame vietos. Su krepšininkais ir rankininkėmis pasistumdome grafikus, kad niekas neliktų nuskriaustas. Į tokią salę negėda pasikviesti ir svečių. Tad kviečiamės rajono mokyklų moksleivius, rengiame įvairias akcijas. Jaučiame rajono valdžios palaikymą, todėl stengiamės jų nenuvilti. Kol kas rezultatai puikūs.
Taip pat skaitykite: Kultūra ir Sportas Garliavoje
Folkloro ansamblis „Gegutala“
Folkloro ansamblis „Gegutala“ yra svarbi Garliavos kultūros dalis. Šis kolektyvas ne tik puoselėja lietuvių liaudies tradicijas, bet ir aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Pavyzdžiui, gegužės 14 dieną jau aštuonioliktą kartą Gelvonuose vyko folkloro festivalis „Suprašė žvirblalis“. Šiame liaudiškame susiėjime dalyvavo Aukštaitijos regiono ansambliai.
Dalyvavimas festivalyje „Suprašė žvirblalis“
Festivalio dalyviai aplankė Gelvonų centrinėje aikštėje augantį ąžuoliuką. Prieš keturiolika metų „savingiečiai“ pagalvojo, kad norint užtikrinti savo kolektyvui sėkmę ir stiprybę, reikėtų pasodinti medelį. Kaip tarė, taip ir padarė, - 2002 metais pasodino nedidelį apie pusantro metro ąžuoliuką. „Tikėjome, kad jis prigis ir šiandien matote, kaip jis gražiai šakojasi į šonus ir stiebiasi į viršų,“ - džiaugiasi festivalio „Suprašė žvirblalis“ sumanytoja Laimutė Bikulčienė. Renginio vedėja Ona Valančienė pirmuosius į sceną pakvietė šeimininkus - Gelvonų folkloro kolektyvą „Savingė“ (vadovė Laimutė Bikulčienė). Kaip ir dera svetingiems šeimininkams, jie savo dainą skyrė svečiams: „Gražūs mūsų lineliai, dar gražesni sveteliai. Ne veltui Širvintų krašto folkloro ir liaudiškos muzikos šventė „Suprašė žvirblalis“ pavadinta regionine švente - joje dalyvauja svečiai ir iš kitų rajonų. „Vingiorykštė“, „Gojus“, „Medgrinda“, „Liepelė“, „Savingė“, „Utauta“, „Gegutala“ kiek neįprasti, tačiau labai prasmingi žodžiai, už kurių slepiasi puikūs kolektyvai ir talentingi žmonės. Kiekvienas iš jų turi savitą kūrinio atlikimo manierą, puoselėja tik jam vienam būdingą stilių. Meilė dainai ir šokiui subūrė įvairaus amžiaus žmones į ansamblį „Gojus“. Kolektyvas Širvintose susikūrė 1999 metais. Žodis „gojus“ reiškia nedidelį, gražų miškelį.
Ansamblio „Gegutala“ pasirodymas
Svečiai iš Garliavos ne tik puikiai dainavo, tačiau buvo paruošę visą programą… apie gegutę. Pasirodo, ši paukštė kukuodama skelbia likimo deivės Laimos valią, pranašauja žmogaus gimimą ir mirtį. Pavyzdžiui, jeigu pirmą kartą išgirsti gegutės kukavimą gulėdamas, - sirgsi, turėdamas pinigų - bus geri metai. Jeigu iš tos vietos, kurioje girdėjai kukavimą, pakelsi akmenį ir, parsinešęs į namus, įdėsi į lovą, - tais metais tavęs blusos nekandžios… Derėtų nepamiršti taip pat ir iki šiol pasitaikančio tikėjimo, kad gegutė kukuoja - skaičiuoja likusius žmogaus gyvenimo metus. Visi dalyviai, susikabinę rankomis ir sukdami ratukus aplink ąžuoliuką, jo garbei pagiedojo sutartinę.
Kiti folkloro kolektyvai
2012 metų vasario 3 dieną Kernavėje susibūrė ansamblis „Medgrinda“. Žodis „medgrinda“ reiškia slaptą medžio rąstais klotą kelią per pelkę. Ansamblio misija - rekonstruoti, tęsti ir populiarinti krašto senosios kultūros muzikines tradicijas, papročius, laiduoti etninės kultūros prieinamumą edukaciniais renginiais. Repertuare yra Širvintų krašto ir Aukštaitijos regiono tradicinės liaudies dainos, šokiai, rateliai, žaidimai, tautosaka. Vileikiškių vokalinis ansamblis „Vingiorykštė“ susikūrė 2008 metų lapkričio 2 dieną. Ansamblis „Savingė“ savo veiklą pradėjo 1995 metų spalio mėnesį, draugėn sukvietęs mokytojus, amatininkus, kraštotyrininkus ir visus mėgstančius liaudies dainą ir šokį. Per 20 kūrybinės veiklos metų paruošta ir įgyvendinta per 60 teatralizuotų programų bei koncertų. Lapelių kaimo folklorinio ansamblio pradžių pradžia - Pigonių kaimo etnografinis ansamblis, susikūręs apie 1950 metus.
Garliavos istorija
Garliava oficialiai yra miestas, tad ir jos gyventojai gali pagrįstai didžiuotis esą miestiečiais. Didžiausioje Kauno rajono seniūnijoje - Garliavoje - gyvena 13 tūkst. žmonių. Garliava neturi savo muziejaus, bet kai kurios įstaigose yra tokių istorijos kampelių, kokių galėtų pavydėti muziejai. Štai J.Lukšos gimnazijos muziejuje saugomi garsiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto mylimajai Nijolei Bražėnaitei rašytų laiškų, jų vestuvių nuotraukų originalai, iš šovinio tūtelės partizanų pasigamintas vestuvinis žiedas, tremtinių iš duonos trupinių susivertas rožinis, kiti vertingi eksponatai. Gimnazijos direktorius varto N.Bražėnaitės muziejui dovanotą albumą su jos ir J.Lukšos-Daumanto nuotraukomis. Su vaikais aptariam pokario realijas, J.Lukšos-Daumanto grįžimo į Lietuvą aplinkybes. Juk jis, praėjus vos savaitei po vestuvių, iš Prancūzijos grįžo atgal į Lietuvą ir žuvo.
Taip pat skaitykite: Sportas ir sveikata Garliavos bendruomenėje
Istoriniai įvykiai ir asmenybės
Garliavos miestas kūrėsi abipus svarbaus Kaunas-Marijampolė-Varšuva pašto kelio. 1809 m. grafas Jozefas Godlevskis pastatė bažnyčią. Nuo šios datos skaičiuojama Garliavos istorija. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo J.Godlevskis į pietus už Nemuno - nuo Aleksoto iki Mauručių - pigiai prisipirko žemės. Fredoje pasistatęs dvarą, čia ir gyveno, sumaniai tvarkė savo ūkį. Kad naujasis kaimas Godlevo sparčiau augtų, grafas baudžiauninkams, norėjusiems čia įsikurti, dovanojo po vieną margą (0,56 ha) žemės. Lietuviai lenkišką pono pavardę ir miestelio pavadinimą ilgainiui sulietuvino. Nuo 1925 m. Garliavos parapijos teritorijoje buvo 41 kaimas, 33 dvareliai, kuriuose gyveno beveik 12 tūkst. katalikų, 2 tūkst. žydų, 700 liuteronų. Tarpukariu žydai sudarė 65 proc. Garliavos žydų bendruomenė sunaikinta 1941 m.
Miesto plėtra ir dabartis
Mažųjų miestų kategorijoje patekusi į 2014-2020 m. Ši vieta yra buvusių tremtinių kraštas. Grįžusieji iš tremties neturėjo teisės apsigyventi miestuose, o visai šalia Kauno esanti Garliava jiems buvo gera išeitis įsikurti netoli nusavintų namų. Sovietmečiu čia kūrėsi ir nemažai melioratorių - veikė respublikinė melioracijos valdyba, Kauno mėsos kombinato darbuotojų anuomet juokauta, kad Garliava augo iš mėsos kombinato dešrų. Kiti augino audines ar prekiavo Aleksoto turguje.
Garliavoje gausu kultūros, švietimo ir sporto įstaigų. Prieš keletą metų rekonstruotame bibliotekos pastate, šalia įprastų skyrių, įsikūrė ir parodų, konferencijų salės, veikia Olego Karavajevo vadovaujama dailės studija, jaukus, spalvingas vaikų centras. Garliavos meno mokyklos bendruomenė laukia rudens, kai turėtų būti baigtas rekonstruoti mokyklos pastatas Vytauto g. Prieš ekonominę krizę mokyklai rekonstruoti iš Valstybės investicijų programos buvo skirtas 1 mln. litų. Įstaigą pradėta rekonstruoti, bet, negavus tolesnio finansavimo, darbai įšalo.
Miesto šventės ir renginiai
Gegužės 30-31 dienomis Garliavoje vyko renginiai skirti miesto įkūrimo sukakčiai paminėti. Penktadienį (gegužės 30 d.) Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus tekstilės kūrinių parodos ,,Simbolių kalba šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas. Tą pačią dieną Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko ir kamerinės muzikos vakaras. 22 val. prie Garliavos sporto ir kultūros centro maži ir dideli rinkosi į naktinį intelektualaus kino seansą po atviru dangumi. Šeštadienį jau nuo vidurdienio Garliavos miesto centre veikė mugės, amatininkų dirbtuvės, žirgų konkūrai, vaikų pramogos, tautodailininkų ir karikatūristo Edmundo Unguraičio parodos, policijos kiemelis. Norintys pasivaržyti išbandė jėgas sporto rungtyse, o profesionalaus sporto mėgėjai turėjo galimybę stebėti tarptautines galiūnų varžybas (LGF). Teatralizuotą eiseną nuo Sporto ir kultūros centro vedė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ su šokėjomis. Dviejų dienų renginius vainikavo šventinis koncertas. Miesto gyventojų ir svečių pasveikinti atvyko ir šventės globėjas Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, LR Seimo, tarybos nariai, įmonių bei įstaigų direktoriai. Tą dieną taip pat buvo įteikti metų garliaviečio apdovanojimai.
Bendruomenės gyvenimas ir perspektyvos
"Kas man patinka? - susimąsto 20 metų čia gyvenantis Garliavos J.Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas. - Gyvename kaip mieste, o bendruomenė kur kas draugiškesnė. Vieni kitus pažįstame, daugiau bendraujame tarpusavyje. "Man džiugu, kad Kaunas prie Garliavos kuriasi, - juokavo skulptorius Kęstutis Lanauskas. - Čia mano namai, mokykla, mano takas į mokyklą. Tiesa, norėčiau, kad jis būtų grįstas akmenukais - man jie kur kas labiau prie širdies nei asfaltas. Čia viskas vietoj, viskas po ranka.
Taip pat skaitykite: Garliavos futbolo klubo analizė
Atnaujinus ar įsteigus kultūros, švietimo ir sporto institucijas Garliavoje, susirūpinta viešąja erdve po atviru dangumi. Prie Maišio upelio ketinama steigti Garliavos parką, ateityje renginiai po atviru dangumi vyks čia. Miesto parkas turėtų įsikurti 4,5 hektaro teritorijoje. Tikimės, kad šiuo finansiniu laikotarpiu Garliavoje bus investuota iki 20 mln. litų. Atliekame studiją, kuri padės nustatyti, ko reikia Garliavai. Reikia ir viešosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelių, ir gatves asfaltuoti bei remontuoti, ir mokyklų stadionus renovuoti.