Sportas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, kuri padeda ne tik palaikyti fizinę formą, bet ir stiprina psichinę sveikatą. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda kovoti su ligomis, mažina streso lygį, gerina nuotaiką bei padidina bendrą organizmo atsparumą. Sportuojant, mūsų organizmas gamina endorfinus - laimės hormonus, kurie natūraliai stiprina savijautą ir suteikia energijos kasdieniams iššūkiams. Fizinio aktyvumo svarba organizmui yra didžiulė, daranti teigiamą įtaką įvairioms kūno sistemoms.
Elektrolitų pusiausvyra sportuojant
Pirmas svarbus dalykas, kurį pataria specialistai daug sportuojantiems, gausiai prakaituojantiems, sergantiems širdies ligomis, taip pat dažnai viduriuojantiems žmonėms, yra pasirūpinti savo organizmo elektrolitų pusiausvyra. Elektrolitai būtini mūsų ląstelių ir organų funkcionavimui. Šie mineralai gali būti rūgštinio, bazinio pobūdžio, taip pat druskos. Elektrolitai atlieka daug ir gana svarbių funkcijų. Pirma, reguliuoja vandens kiekį, apykaitą organizme. Reguliuoja ir kraujo pH, nervines bei raumenų funkcijas, kraujo spaudimą, atkuria pažeistus audinius.
Raumenų susitraukimas vyksta tam tikrų cheminių reakcijų dėka. Šių reakcijų metu į raumenų ląsteles siunčiami elektriniai signalai. Raumenys ir neuronai aktyvuojami elektrolitams judant tarp ekstraląstelinio bei viduląstelinio skysčio ląstelėse per vadinamuosius jonų kanalus. Tad raumenų susitraukimui būtini kalcio, natrio, kalio jonai. Konkrečiai magnio jonas būtinas energijos apykaitai, nervinio impulso perdavimui, fermentų aktyvumui palaikyti, kaulų ir dantų struktūros formavimuisi. Panašios ir kalio funkcijos. Štai natris reguliuoja troškulio pojūtį, dalyvauja termoreguliacijoje, palaiko pH pusiausvyrą. Naujesni tyrimai atskleidžia, kad įvairūs elektrolitų jonai atsakingi ir už detoksikacijos procesus, palaiko limfinės sistemos būklę. Tai vyksta sudarant tam tikrus cheminius junginius, vadinamus chelatais. Taip toksinės medžiagos detoksikuojamos anksčiau, nei jos sugeba pakenkti mūsų kūnui.
Elektrolitų koncentracijos pokyčius dažnai sukelia kitos sveikatos būklės, kaip inkstų, širdies ligos. Dargi jau paminėti prakaitavimas, vėmimas ar viduriavimas. Sunerimti dėl sutrikusios elektrolitų pusiausvyros galima, jei žmogų dažnai apima nuovargis, vangumas, sutrinka širdies ritmas, atsiranda jautrumas ir dirglumas, galvos svaigimas. Visus šiuos nemalonius pojūčius gali sukelti tiek per didelė, tiek per maža elektrolitų koncentracija. Būtina atkreipti dėmesį, kad per daug elektrolitų žmogaus organizme irgi neduoda jokios naudos. Štai per didelis natrio kiekis (hipernatremija) sukelia bendrą organizmo silpnumą. Per didelė kalio koncentracija taip pat pavojinga. Vartojantiems diuretikus ar daug širdies bei kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų patariama atsisakyti kalio papildų ar maisto, kuriame gausu kalio. Kalcio koncentracija tampa didesnė, nei įprasta, gana retai. Taip atsitikus, vertėtų išsitirti, ar nėra kitų ligų. Pavyzdžiui, kaulų ligų, endokrininės sistemos veiklos sutrikimo ar net vėžio. Po viduriavimo, vėmimo ar intensyvios treniruotės būtina vartoti geriamųjų elektrolitų tirpalų.
Mineralų svarba organizmui
Mineralai yra nekas kitas kaip elementai - tie patys elementai, kurie puikuojasi periodinėje elementų lentelėje, vidurinės mokyklos chemijos vadovėlyje, tokie kaip chromas, magnis, geležis ir kt. Mūsų kūnas - tai tikras meno šedevras sudarytas iš šių elementų. Cheminiai ir elektriniai procesai vyksta mūsų kūne kiekvieną akimirką. Šie procesai gali vykti tinkamai tik tada, jeigu organizme palaikomas mineralų balansas. Mineralai - tai gyvybiškai svarbios maistinės medžiagos.
Taip pat skaitykite: Plaukimas baidarėmis Lietuvos Venecijoje
Kalbant apie mineralų molekulių dydį, kad mineralai būtų pasisavinami ląsteliniame lygyje jų molekulė turi būti labai maža (angstremų dydžio) ir turi tirpti vandenyje. Angstremas (Angstrom) - nesisteminis matavimo vienetas, naudojamas atomo, jono, molekulės matmenims žymėti. Tik joninės mineralų formos yra angstremų dydžio ir pasisavinamos ląsteliniame lygyje, t.y. Jonas - tai mineralas arba elementas turintis teigiamą arba neigiamą krūvį. Molekuliniu lygiu tai reiškia, kad elementas turi per daug arba permažai elektronų. Ši nepastovi jonų būsena, leidžia lengvai sukibti su vandeniu, todėl organizmas juos lengvai įsisavina. Šioje būsenoje elementas turi tam tikrus teigiamus arba neigiamus elektrinius krūvius, dėl kurių vyksta dinaminė pusiausvyra.
Deja, šiandieniniame pasaulyje natūraliai susiformavęs, maistinių medžiagų prisodrintas dirvožemis yra itin retas reiškinys. Ūkiams ir laukams, kuriuose mineralų kiekis ženkliai sumažėjęs reguliariai naudojamos sintetinės trąšos. Tačiau dirbtinės trąšos aprūpina augalus tik būtiniausiomis mineralinėmis medžiagomis. Daugelis mikroelementų, kurių anksčiau būdavo gausu dirvožemyje, dabar yra nuplauti į vandenynus. Keletame iš iki šiol išlikusių vidinių jūrų, tokių kaip Didysis druskos ežeras, esantis vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, dar galima rasti gana didelę šių sveikatai svarbių elementų koncentraciją. Šiandien šiuose jūros vandenyse yra visi žmogaus gyvybei būtini mineralai ir elementai.
Toli gražu ne visi mineralai yra vienodi. Bėgant metams kilo įvairių diskusijų, kurie mineralai yra tinkamiausi žmogaus organizmui. (Organiški, neorganiški, molžemio, koloidiniai, suakmenėjusios augalijos, jūros dugno nuosėdinių uolienų, joniniai ir t. t. ). Pagal prigimtį mineralai yra neorganinės, negyvos medžiagos, kurias gali naudoti gyvi organizmai, tačiau ar tikrai? Nors joniniai mineralai remiantis dauguma standartų turėtų būti vadinami neorganiniais, iš tikrųjų jie yra patys gryniausi. Gamtoje negyvos medžiagos dažniausiai susiskaido arba yra išplaunamos - tai kas susiformuoja dažniausiai suyra. O gyvi organizmai priešingai - tobulėja ir auga rinkdami ir absorbuodami visa kas gera, kad dar labiau pagerintų savo būklę. Kai mineralai suskaidomi iki smulkesnių joninių dalelių ir panardinami į vandenį, gaunamas tirpalas, kurį žmogaus organizmas geba absorbuoti. Tirpalo pavidalu mineralai sukelia elektrinius impulsus, kurie palaiko gyvų organizmų gyvybę. Be to kai iš šio tirpalo išgarinamas vanduo, joniniai mineralai jungiasi ir sudaro kristalus. Bet kokios kitos formos mineralai (pvz.: koloidiniai, molžemio, suakmenėjusios augalijos ar jūros dugno nuosėdinių uolienų) yra netirpūs vandenyje ir yra sunkiai absorbuojami. Kai kurios mineralų dalelės gali plūduriuoti vandenyje, tačiau yra per didelės, kad būtų įsiurbiamos per pusiau pralaidžias ląstelių sienelių membranas.
Kiekvieną sekundę žmogaus organizmas eikvoja joninius mineralus ir mikroelementus, kad galėtų generuoti milijonus mažyčių elektrinių impulsų. Be šių impulsų nei vienas kūno raumuo, tarp kurių ir širdis, negalėtų funkcionuoti. Be jų nefunkcionuotų smegenys, o ląstelėse negalėtų vykti osmosas, kurio dėka organizme subalansuojamas vandens slėgis ir maistinių medžiagų įsisavinimas. Norint palaikyti sveikatą, žmogaus kūnas turi gauti maždaug du trečdalius visų žinomų elementų, todėl palaikyti mineralų balansą yra sudėtinga, tačiau labai svarbi užduotis. Šiai dienai yra žinomi 92 mineraliniai elementai, dar 12 elementų neištirta, bei egzistuoja šimtai mineralų izotopų variantų. Mineralų absorbcija pirmiausiai pradeda vykti plonosiose žarnose. Maistui slenkant per žarnyną mineralai per žarnų sienelių gaurelius įsiurbiami į kraują. Šis procesas gali vykti tik tada kai mineralai yra joninėje formoje.
Vitaminai ir maisto papildai
Vitaminai, mineralai, omega ar lipolinės rūgštys, antioksidantai, kolagenas… papildų, kuriuos galima įsigyti, sąrašas vis ilgėja. Nors sveikatos ekspertai pabrėžia, jog vitaminai ir mineralai turėtų būti gaunami iš subalansuotos dietos, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ES atliktų tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybos būklę (statista.com). Ne veltui vis dažniau maisto papildai tampa svarbus būtinųjų mineralų bei mikroelementų šaltinis, padedantis papildyti mūsų dienos maisto racioną. Be to tikriausiai visi esame susidūrę su labai pozityviomis papildų reklamomis bei skambiais šūkiais “pajusite poveikį iš karto”, tačiau kodėl įsigijus papildus ir juos vartojant, dažnai nejaučiame jokio efektas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos gamtos ir kultūros perlas: ką pamatyti?
Prieš įsigyjant papildus būtina atkreipti dėmesį į papildo etiketę ir jo sudėtį. Vitaminai ir mineralai turi daug skirtingų cheminių formų- vienos natūralios, lengvai įsisisavinamos į žmogaus ląsteles, o kitos- sintetinės, kurių mūsų organizmas negali taip lengvai įsisavinti. Taip pat vieni maisto papildai yra tablečių, kiti- kapsulių, o treti- skysčio ar gelio pavidalu. Šiuo atveju svarbi yra papildo forma. Mūsų organizmas geriausiai absorbuoja skystą papildų formą bei mineralais praturtintus vitaminų kompleksus. Mineralai yra labai svarbūs kitų maistinių medžiagų įsisavinimui, nes esant jų deficitui, sutrinka normali ląstelių funkcija. Labai svarbu atkreipti dėmesį į veikliųjų medžiagų kiekius. Visada palyginkite kokia yra papildo veikliosios medžiagos referencinė maistinė vertė (RMV) arba koks sudedamosios dalies kiekis yra nurodytas sudėtyje. Norime pastebėti, kad dažnu atveju, veikliųjų medžiagų kiekiai yra tolygūs papildo kainai, t.y. Neišsigąskite, jeigu paros referencinė maistinė vertė siekia kelis šimtus procentų, nes tai senas matavimo vienetas. 20a. pradžioje, dėl blogėjančios žmonių sveikatos buvo nutarta, kad kiekvienam žmogui reikia gauti bent rekomenduojamą paros normą papildų (RMV) ir tada sumažės ligų sukeltų vitaminų ar/ir mineralų trūkumo.
Dr. J. Bland’as, pasaulyje garsus biochemikas, teigia: “RMV neturi nieko bendro su individualiu kiekvieno žmogaus poreikiu. RMV yra nustatyti standartiniai, žmogaus kasdieniame racione reikalingi papildų kiekiai tam, kad žmonės nesirgtų mitybos trūkumo ligomis: beri-beri (vit. B1 trūkumas), pelagra (vit. PP trūkumas), skorbutu (vit. Taigi, RMV nepripažįsta individualių variacijų ir nenustato optimalių dozių. Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina požiūrį, kad didelės maistinių medžiagų dozės pasižymi profilaktiniu poveikiu. Vitaminai C ir E, beta karotinas, B grupės vitaminai ir kofermentas Q10 priklauso maistinių medžiagų grupei, kurių daug didesnės nei RMV dozės turi teigiamos įtakos sveikatai ir ilgaamžiškumui.
Jeigu rašoma, jog vitaminas atitinka tik 50% referencinės paros normos, tokio papildo nepakaks palaikyti balansą organizme. Veikliosios medžiagos tiesiog per mažai. Padėti kūnui atstatyti kokio nors mikroelemento trūkumą- papildo paros dozės turėtų prasidėti bent nuo 150-300% RMV. Sportui vartojami papildai, kurie greitai organizmui padeda įgauti energijos siekia net keletą tūkstančių procentų. Pavyzdžiui, magnis konkuruoja su kalciu, todėl magnio papildus rekomenduojama vartoti su kalciu arba užtikrinti kalcio normą vartojant maistą. Idealus magnio ir kalcio santykis 2:3. Gilinantis toliau, kalcio pasisavinimui reikalingas vitaminas D, kuris padeda vykti kalcio apykaitai. Cinkas yra geležies, mangano ir vario antagonistas. Todėl vartojant cinko papildą ilgesnį laiką, būtina užtikrinti ir kitų mineralų vartojimą. Vitaminas A veikia kartu su cinku, o vitaminai C ir E padeda išsaugoti vitaminą A organizme. Įsigyjant maisto papildus reikia būti atsakingiems ir pasitarti su specialistu, kaip juos derinti, kad būtų pasiekta didžiausia nauda. Labai svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo patirtį. Visada galite paprašyti platintojo Lietuvoje, kad suteiktų daugiau informacijos apie gamintoją: pažymėjimus, įrodančius kaip išgaunami maisto papildai, kokie yra jų apdirbimo procesai, kokios maistinės medžiagos naudojamos.
Sporto poveikis psichinei sveikatai
Be fizinių naudų, sportas turi ir didelį poveikį psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti depresijos ir nerimo simptomus. Endorfinų, kurie išsiskiria sportuojant, poveikis yra panašus į natūralius antidepresantus, kurie padeda pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Taip pat sportas skatina socializaciją - sporto užsiėmimai suteikia galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, keistis patirtimi ir užmegzti draugystes, o tai dar labiau stiprina emocinę sveikatą.
Fizinės veiklos metu susiduriame su įvairiomis situacijomis, kurios moko disciplinos, atkaklumo ir savikontrolės. Šie įgūdžiai labai vertingi ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime, padedant priimti gerus sprendimus bei siekti asmeninių tikslų. Sporto treniruotės moko mus nebijoti nesėkmės, o tai padeda ugdyti atsparumą ir pozityvų požiūrį į gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Ieškote dovanos? Plaukimas baidarėmis!
Sportas kaip gydymo priemonė
Daugelis sveikatos specialistų rekomenduoja sportą kaip dalį gydymo programų įvairioms ligoms ir sveikatos sutrikimams. Pavyzdžiui, fizinė veikla yra neatsiejama dalis reabilitacijos programose po širdies priepuolių ar kitų kardiovaskulinių įvykių. Lengvi pratimai padeda atstatyti širdies funkciją ir stiprina kraujotaką, o tai labai svarbu greitam pasveikimui.
Kita vertus, sportas yra svarbus komponentas gydant diabeto ligas. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda organizmui efektyviau panaudoti insuliną, todėl padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tokiu būdu sportas tampa natūraliu būdu mažinti priklausomybę nuo vaistų ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Reabilitacijos metu sporto terapija gali būti pritaikyta individualiems pacientų poreikiams. Fizioterapeutai, bendradarbiaudami su gydytojais, rengia specializuotas treniruočių programas, kurios padeda pacientams atstatyti judrumą, stiprinti raumenis ir gerinti koordinaciją. Tokiu būdu sportas tampa ne tik prevencijos, bet ir gydymo priemone, padedančia atkurti prarastą sveikatą.
Sporto įvairovė ir jo pritaikomumas visiems
Sportas yra universalus ir prieinamas visiems, nes yra daugybė įvairių sporto šakų, pritaikytų skirtingo amžiaus, fizinio pasirengimo lygio ir interesų žmonėms. Galime rinktis nuo lengvo pasivaikščiojimo gamtoje, bėgimo, dviračių sporto, plaukimo iki intensyvių treniruočių sporto salėje. Kiekvienam žmogui galima rasti tinkamą fizinę veiklą, kuri ne tik teikia malonumą, bet ir stiprina sveikatą.
Populiarios sporto šakos kaip joga ar pilates suteikia galimybę ne tik stiprinti kūną, bet ir atpalaiduoti protą. Šios praktikos moko susikaupti, atpalaiduoti įtampą ir gerinti lankstumą. Tai ypač svarbu šiandienos stresų kupiname gyvenime, kai kasdienybės rutinoje lengvai galima prarasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio.
Sporto renginiai ir varžybos taip pat skatina bendruomeniškumą. Sporto varžybos, tiek profesionaliose, tiek mėgėjų lygose, sujungia žmones, kurie siekia bendro tikslo - geresnės sveikatos ir asmeninio tobulėjimo. Tokie renginiai padeda kurti sveiką konkurenciją, motyvuoja asmenis siekti aukštų rezultatų ir tuo pačiu metu skatinti teigiamą gyvenimo būdą.
Sveikatos ir sporto ryšys: mitai ir tikrovė
Daugelis žmonių mano, kad intensyvus sportas gali sukelti traumų ar pervargimą, tačiau svarbiausia yra tinkamai subalansuoti treniruočių intensyvumą su poilsiu. Profesionalūs sportininkai visada laikosi griežto treniruočių ir poilsio tvarkaraščio, o kasdienėje praktikoje svarbu išmokti klausytis savo kūno signalų. Per didelis fizinis krūvis be tinkamo poilsio gali sukelti pervargimo sindromą, kuris dar gali turėti neigiamą poveikį bendrai sveikatai.
Kitas paplitęs mitas yra tas, kad sportas yra naudingas tik jauniesiems. Tačiau, tyrimai rodo, kad bet kokio amžiaus žmonėms sportas teikia naudą. Vyresnio amžiaus asmenims reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti mobilumą, stiprina raumenis, mažina kritimų riziką ir netgi padeda užkirsti kelią tam tikroms demencijos formoms. Todėl svarbu pabrėžti, kad niekada nevėlu pradėti sportuoti - kiekvienas žingsnis link aktyvesnio gyvenimo būdo yra svarbus.
Sportas ir mityba: harmoningas ryšys
Sporto veikla ir subalansuota mityba eina koja kojon, siekiant užtikrinti optimalų organizmo funkcionavimą. Sportuojant, padidėja organizmo poreikis energijai ir maistingosioms medžiagoms, todėl labai svarbu teisingai maitintis. Subalansuota mityba padeda atstatyti energijos atsargas, stiprina raumenis ir gerina bendrą fizinę būklę.
Sportininkams rekomenduojama įtraukti į savo mitybą daugiau baltymų, kurie yra svarbūs raumenų atstatymui ir augimui, bei angliavandenių, kurie suteikia energijos treniruočių metu. Be to, svarbu nepamiršti apie vitaminus ir mineralus, kurie padeda stiprinti imunitetą bei užtikrina tinkamą organizmo funkciją. Tinkamai parinkta mityba kartu su reguliariu sportu tampa stipriu pagrindu siekiant ilgalaikės sveikatos ir gerovės.
Sporto poveikis ligų prevencijai
Fizinė veikla yra viena iš efektyviausių priemonių kovojant su lėtinėmis ligomis. Reguliarus sportas mažina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, padeda palaikyti sveiką kūno svorį ir gerina bendrą organizmo atsparumą. Sportuodami, mes stipriname imunitetą, o tai ypač svarbu kovojant su įvairiomis infekcijomis ir ligomis.
Pavyzdžiui, intensyvus fizinis aktyvumas skatina kraujo apytaką, todėl organizmo ląstelės geriau gauna deguonį ir maistingąsias medžiagas, reikalingas jų tinkamam funkcionavimui. Toks procesas padeda organizmui greičiau atremti uždegimus ir kovoti su lėtinėmis ligomis, kurios dažnai būna susijusios su uždegimais. Be to, sportas padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą, kas taip pat turi teigiamą poveikį įvairioms endokrininėms sistemoms.
Sporto rekomendacijos kasdieniam gyvenimui
Nesvarbu, ar esate profesionalus sportininkas, ar tiesiog norite pagerinti savo sveikatą, svarbu įtraukti sportą į kasdienę rutiną. Pradėti galite nuo paprastų pasivaikščiojimų, lengvų bėgimų ar dviračių važiavimo. Svarbiausia - pasirinkti tokias fizines veiklas, kurios jums teikia džiaugsmą ir motyvuoja judėti.
- Pasivaikščiojimai gamtoje: Šis paprastas būdas palaikyti aktyvumą yra prieinamas visiems. Pasivaikščiojimai miškuose ar parkų takais padeda atpalaiduoti protą ir stiprina širdies veiklą.
- Bėgimas: Bėgimas yra puikus būdas stiprinti raumenis, deginti kalorijas ir gerinti kraujotaką. Pradėkite nuo mažų atstumų ir palaipsniui didinkite krūvį.
- Dviračių sportas: Važiavimas dviračiu ne tik stiprina kojų raumenis, bet ir yra puiki proga pamatyti naujas vietas bei pasimėgauti gamta.
- Joga ir pilates: Šios praktikos padeda gerinti lankstumą, stiprinti branduolio raumenis bei mažinti stresą.
- Sporto salės treniruotės: Jei norite intensyvesnių treniruočių, sporto salėje rasite profesionalią įrangą ir specialistų patarimus, kurie padės pasiekti norimų rezultatų.
Svarbu prisiminti, kad pradėti sportuoti visada galima bet kuriuo gyvenimo momentu. Net ir lengva fizinė veikla, atliekama reguliariai, gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį sveikatai. Be to, svarbu pasirūpinti tinkamu poilsiu bei atsistatymu po treniruočių, kad išvengtumėte pervargimo ar traumų.
Sporto įtaka bendram gyvenimo stiliui
Sportas ne tik stiprina kūną, bet ir formuoja mūsų gyvenimo stilių. Asmenys, kurie reguliariai sportuoja, dažnai būna disciplinuoti, energingi ir pozityvūs. Šie asmenybės bruožai atsispindi ir kitose gyvenimo srityse - darbe, santykiuose ir asmeniniame tobulėjime. Sportas moko mus siekti tikslų, kurti ir laikytis planų, o tai yra labai svarbu sėkmingam gyvenimui.
Be to, aktyvus gyvenimo būdas dažnai lemia geresnius mitybos įpročius. Sportuojantys žmonės dažniau renkasi sveikus produktus, vengia greito maisto ir stengiasi maitintis subalansuotai. Toks požiūris padeda išvengti lėtinių ligų, susijusių su nesveika mityba, ir užtikrina, kad organizmas gautų visas reikiamas maistines medžiagas.
Socialinis sportas taip pat stiprina bendruomenės ryšius. Dalyvavimas komandiniuose sporto renginiuose ar bendruose treniruočių užsiėmimuose sukuria stiprią tarpusavio paramos sistemą, kurioje kiekvienas narys jaučiasi svarbus. Tokia bendruomenė gali tapti ne tik sportinių pasiekimų, bet ir asmeninio augimo bei savijautos pagrindu.
Sporto reikšmė šiuolaikinėje medicinoje
Šiuolaikinė medicina vis labiau pripažįsta sporto svarbą gydymo ir prevencijos srityse. Gydytojai vis dažniau įtraukia fizinio aktyvumo rekomendacijas į savo gydymo planus, ypač gydant lėtines ligas. Sporto terapija, kaip papildoma gydymo priemonė, gali padėti ne tik gerinti fizinę būklę, bet ir stiprinti psichinę sveikatą, mažinti uždegimus ir skatinti organizmo natūralius atstatymo procesus.
Modernios technologijos, tokios kaip išmanieji laikrodžiai ir sveikatos programėlės, padeda žmonėms sekti savo treniruočių rezultatus, stebėti širdies ritmą ir netgi nustatyti asmeninius treniruočių tikslus. Šios priemonės leidžia kiekvienam žmogui individualiai planuoti fizinį aktyvumą ir efektyviau siekti sveikatos tikslų.
Treniruočių svarba hormonų pusiausvyrai moterims
Treniruotės iš esmės turi labai didelę svarbą moters hormonų pusiausvyrai. Fizinio krūvio metu aktyvuojasi tokie hormonai, kaip estrogenas ir progesteronas, ypač svarbu moterims, kurios patiria hormonų svyravimus menstruacijų ciklo metu, nuotaikos kaitas, nėštumo ir menopauzės metu. Aerobinės ir jėgos treniruotės gali sumažinti estrogenų perteklių siejamą su krūties vėžiu. Sportuojant gerėja insulino pasisavinimas, kas svarbu dabar kai daug moterų ir merginų serga policistinių kiaušidžių sindromu, ar diabetu. Vidutinio intensyvumo treniruotės mažina kortizolio hormono lygį, mažiau streso, geresnis miegas, bet ne per didelio intensyvumo, nes kitaip gali būti atvirkštinė reakcija. Endorfinų ir seratonino hormonų gamyba fizinės veiklos metu, kai po sporto jaučiastes daug geriau, laimingesni, geresnės nuotaikos. Sportas aktyvuoja ir skydliaukės veiklą, ypač svarbu sergant hipotiroze ir esant suletėjusiai medžiagų apykaitai.
Širdies veiklai gerinti priklausomai nuo amžiaus ir fiznio pasiruošimo tinka aktyvus vaikšiojimas, jei galite rinkites kalnuotas vietoves, kad gautų jėgos kojų raumenys ir širdis, turėsite intervalinį pasivaikščiojimą, taip pat tinka dviračio minimas, plaukimas. Rinkitės vidutinio intensyvumo treniruotes. O jei fizinis aktyvumas jus lydi seniai, drąsiai rinkites ir HIIT treniruotes, juk ten dirbsite vis tiek pagal savo pajėgumą ir visada galima dirbti lėčiau nei kiti.
Pratimai skirtingoms amžiaus grupėms
Jaunoms ar vyresnėms moterims pratimai gali nesiskirti, bet jų atikimo intensyvumas ar inventoriaus svoris gali skirtis. Jaunesnėms gali būti aukšto intensyvumo HIIT treniruotės, jėgos treniruotės su sunkiais svoriais, šuoliukai, lankstumo ir mobilumo treniruotės. Jos didina ištvermę ir raumenų masę, kuri reikalinga medžiagų apykaitai, formuoja sveikus įpročius ir, aišku, ruošia kūną ateičiai. Vyresnėms moterims, kurios jaunos nesportavo visada reikia pradėti nuo lengvesnių svorių ir atsižvelgiant individualiai svorį pamažu didinti. Tai - jėgos treniruotės, žemo intensyvumo kardio (vaikšiojimas, plaukimas, dviračio minimas). Funkciniai pratimai puikiai įjungia širdies darbą ir atkartoja kasdienį darbą, kai vienu metu atliekami keli veiksmai, pusiausvyros su kamuoliais, jogos, pilateso tam tikri pratimai gerinti koordinacijai ir mažinti kritimo riziką. Mobilumo ir lankstumo pratimai tinka sąnariams ir raumenų sustingimui mažinti.
Dubens dugno raumenų stiprinimas
Dubens dugno pratimai labai svarbūs visuose moters gyvenimo etapuose. Žinoma, tai svarbu ne tik moterims, bet ir vyrams. Pilates treniruočių metu labai daug pratimų yra, kuriuose įtraukiamas dubens dugnas ir labai svarbu sąmoningai aktyvuoti ir suprasti kaip atlikti, nes nesupratus, galime atlikti judesį, bet iki galo naudos taip ir neturėti. Dubens dugno stiprinimas užtikrina šlapimo ir išmatų laikymą, kas labai svarbu yra po gimdymo, menopauzės ar per didelio spaudimo pilvo ertmėje. Svarbu gimdymo pasiruošimui ir atsigavimui, apsaugo nuo komplikacijų kaip plyšimas, o po gimdymo greičiau atsigaunama. Palaiko ir kūno stabilumą, nes dubens dugnas yra mūsų pagrindas kartu jungiantis korsetą (pilvo ir nugaros raumenis), o tada turime ir taisyklingą laikysena ir lengvą nugarą (be skausmų). Sumažina organų nusileidimo riziką, lytinė sveikata geresnė dėl stiprenių dubens dugno raumenų. Daugumai moterų žinomi yra kėgelio pratimai, kai imituojamas šlapimo ir išmatų sulaikymas. Klubų kėlimas atsigulus ant žemės ir sulaikant dubens dugną (galite rasti pavadinimais hip bridge, glute brige). Įvairūs pratimai su giliu kvėpavimu neskubant be inventoriaus, galima su pilates kamuliuku tarp šlaunų ir išvepimo metu spauždiant kamuolį.