NBA istorija yra turtinga išskirtinių talentų, kurie paliko neišdildomą įspūdį krepšinio pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime geriausius NBA žaidėjus, baigusius karjerą, ir aptarsime jų palikimą bei įtaką krepšinio raidai.
Įžaidėjų renesansas ir taisyklių pokyčiai
Nate‘as „Mažius“ Archibaldas - pirmasis mažylis NBA, pagarsėjęs kūrybingumu ir nesivaržymu, pilnutėlėse arenose žaidęs panašiai kaip ir šiuolaikiniai krepšininkai. Archibaldą labiausiai žavi tai, kokiais svarbiais tapo NBA rungtyniaujantys įžaidėjai. Per 1972-1973 metų sezoną, jis tapo vieninteliu žaidėju istorijoje, pirmaujančių lygoje pagal renkamus taškus ir rezultatyvius perdavimus. Dabar įžaidėjo pozicija - svarbiausia lygoje. Žaidimas sudarytas taip, kad gynėjai galėtų laisvai judėti aikštėje, o treneriai pageidauja įvairiausių tipų įžaidėjų, įskaitant metikus, kurie kadaise laikyti savanaudžiais ir neturinčiais įtakos pergalėms.
Įžaidėjo pozicijos renesansas prasidėjo NBA vadovų susitikime Fynikse. Komisaras Davidas Sternas 2000 metais sukvietė specialų komitetą tam, kad pagerintų senąjį žaidimo modelį. Tuomet susirinko vieni iš geriausių krepšinio specialistų. Atėjus 21-ąjam amžiui NBA suprato, kad tapo ribotų galimybių lyga. Kai 1999 metais Michaelas Jordanas antrąkart baigė karjerą, paaiškėjo, kad NBA tapo lyga, kurioje vietoje atletiško, gražaus ir greito žaidimo, propaguojamas nuobodus, lėtas ir kontaktinis krepšinis.
Specialus komitetas aptarė daug kūrybingų ir radikalių idėjų, o galiausiai nusprendė įvesti keturis taisyklių pakeitimus: pašalino senosios, neleistinos gynybos gaires, kas leistų komandoms taikyti zoninę gynybą tam, kad vidurio puolėjai nevirstų gyvais krepšio dangalais. Buvo įvesta trijų sekundžių taisyklė gynyboje, laikas, skirtas persivaryti kamuolį į kitą aikštės pusę, sumažintas nuo dešimties iki aštuonių sekundžių, bei perrašytos taisyklės, nurodančios, kaip rungtynių arbitrai turėtų traktuoti kontaktą tarp žaidėjų, taip suteikiant daugiau judėjimo laisvės, ypač prie trijų taškų linijos.
NBA valdytojų tarybos pritarimu, pokyčiai įsigaliojo 2001-2002 m. sezone. Po trejų metų lygą įvedė dar vieną korekciją tam, kad sutektų judėjimo laisvę, iš esmės panaikinusi prilaikymą rankomis. Viso to tikslas buvo ketinimas praplėsti žaidimą, padidinti pelnomų taškų skaičių ir išgelbėti lygą nuo pasenusio krepšinio modelio. Šie pokyčiai visiškai atsitiktinai tapo naujos neįtikėtinų įžaidėjų eros pradžia.
Taip pat skaitykite: Žaidėjų gyvenimas po NBA
Per visą NBA istoriją tik penki žaidėjai, žemesni nei 198 cm, yra laimėję naudingiausio žaidėjo apdovanojimą: Bobas Cousy (1957), Allenas Iversonas (2001), Steve‘as Nashas (2005, 2006), Derrickas Rose‘as (2011) ir Stephenas Curry (2015).
Sugrąžinta įžaidėjo-metiko garbė. Kai 1989 ir 1990 metais Isiah Thomasas vedė Detroito „Pistons“ komandą čempionų titulo link, jo spalvinga karjera buvo pilna iššūkių ir pakilimų. Prieš Thomasui supaprastinus savąjį žaidimo stilių, „Blogi berniukai“ savo fiziniu ir kibiu žaidimu pakeitė lygą, o ankstyvaisiais 1980 metais pats Thomasas pakeitė Archibaldą kaip kitas labiausiai jaudinantis, žemaūgis NBA įžaidėjas. Archibaldas į NBA atnešė niujorkiečio charizmą, o Thomasas lygiai taip pat pristatė Čikagos žaidimų aikštelėse išpuoselėtus įgūdžius. Jis buvo sutvertas šiuolaikiniam krepšiniui, tačiau žaidė tada, kai viskas vis dar sukosi aplink aukštaūgius. Lapkritį NBA švęs 70-ąsias metines. Per pirmuosius 58 metus nuo lygos įkūrimo, joje dominavo aukštaūgiai.
Thomasas, būdamas 21-erių, per rungtynes vidutiniškai rinkdavo 22,9 taško. Sulaukęs 23 metų jis sužaidė geriausią sezoną pagal visas statistines kategorijas, vidutiniškai įmesdamas 21,2 taško, perimdamas 2,3 kamuolio ir atlikdamas 13,9 rezultatyvaus perdavimo. Šiandien įžaidėjai nebe taip dažnai apibūdinami kaip metikai, ar tik pardavimus atliekantys gynėjai, tam įtakos turėjo taisyklių pokyčiai ir praplėstas trenerių mąstymas. Dabar įžaidėjai gerbiami už tai, kaip agresyviai jie žaidžia ir kaip jų puolimo stilius padeda kurti atakas.
Jamalas Crawfordas - dar vienas metikas, turėjęs pereiti iš įžaidėjo į atakuojančio gynėjo poziciją, mąsto apie tai, kaip jo karjera būtų pasisukusi, jeigu vietoje 2000 metų būtų pašauktas 2010-aisiais.
S.Nashas - perversmo meistras. Kai Nashas po 2013-2014 metų sezono baigė karjerą, jo kolegos liaupsino įžaidėją. Curry padėkojo Nashui už suteiktą pavyzdį, kuris leido Curry tapti vienu geriausių lygos įžaidėju. Kai Paulas 2005 metais atvyko į NBA, Nashas buvo tarsi idealas. Nashas - pirmasis įžaidėjas, išmokęs dominuoti besikeičiančioje NBA. Nashas per keturis sezonus vadovaudamas trenerio D’Antoni sukurtai žemo penketo puolimo sistemai padėjo „Suns“ ekipai pasiekti rekordinius pergalių ir pralaimėjimų santykius. Jis nebuvo kertinis žaidėjas komandos gynyboje, Steve‘as buvo prastas gynėjas, tačiau savo driblingo sugebėjimais įveikdavęs gynybą ir sukurdavęs progas metimams ne tik sau, bet ir komandos draugams.
Taip pat skaitykite: Futbolo komandų apžvalgos
Rekordai, kuriuos sunku bus pagerinti
„Pasaulis neturės daugiau niekada… ne, ne M.Jordano, o Wilto Chamberlaino, kuris yra pasiekęs daugiausiai dabar jau sunkiai pasiekiamų rekordų NBA“, - rašoma dime magazine.
Štai dešimt NBA rekordų, kuriuos vargu ar kada bus įmanoma pagerinti:
- LeBrono Jameso šešių rungtynių serija, kuriose jis įmetė ne mažiau kaip 30 taškų, o pataikymas žaidžiant buvo ne mažesnis nei 60 procentų.
- „Los Angeles Lakers“ 33-ejų pergalių iš eilės seriją (1972-1973 m. sezone).
- Johno Stocktono 3265 kartai - tiek per karjerą kamuolių perėmė.
- Johno Stocktono 15 806 - tiek per karjerą rezultatyvių perdavimų padarė
- Wilto Chamberlaino 23 924 - tiek per karjerą atkovotų kamuolių.
- Wilto Chamberlaino 100 taškų per rungtynes (1962 metų kovo 2 dieną).
- Michelo Jordano dešimt titulų, kaip rezultatyviausio NBA sezono žaidėjo.
- Wilto Chamberlaino 55 kamuoliai per rungtynes (1960-ųjų lapkričio 24 dieną).
- Billo Russelo 11 čempionų žiedų.
- Wilto Chamberlaino statistika - sezone vidutiniškai per mačą įmetė po 50,4 taško (1961-1962 metų sezone).
Hjustono „Rockets“ legenda Olajuwonas per savo karjerą yra išrašęs 3,830 blokų. „Golden State Warriors“ ekipa 2015-2016 metų sezone laužė visus rekordus, įskaitant ir didžiausią komandinių pergalių rezultatą istorijoje. Iki praėjusių metų Stephen Curry rekordas priklausė Ray Allenui, kuris karjerą baigė su 2,973 taikliais tritaškiais.
Žaidėjai, kurie taip ir neiškovojo NBA čempionų žiedo
Pristatome straipsnį apie visų laikų geriausius NBA krepšininkus, superžvaigždes ir talentus, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių taip ir nepavyko iškovoti NBA čempionų žiedo.
Komanda, kuriai nemažą dalį gyvenimo (net 18 metų) paaukojo R.Milleris buvo Indianos „Pacers“. R.Milleris yra laikomas vienu iš geriausių pasaulio snaiperių: per savo karjerą Reggie pataikė net 2560 tritaškių, ir tai yra geriausias rezultatas per lygos egzistavimo laikotarpį. 1994 metais R.Milleris su JAV rinktine iškovojo pasaulio čempionų titulą, o 1996 m. jis buvo auksinės „Svajonių komandos“ narys. Turbūt dauguma fanų prisimena fantastiškus amerikiečio tritaškius, tačiau jų labai trūko 2000 metais, kai „Pacers“ ir „Lakers“ kovojo didžiajame NBA finale. Reggie pirmą kartą buvo arti savo išsvajoto titulo, tačiau „Pacers“ krepšininkai pralaimėjo seriją 2:4. Krepšininkas karjerą baigė po 2004-2005 metų sezono.
Taip pat skaitykite: Geriausia komanda Lietuvoje
Tik keturi krepšininkai per visą NBA istoriją karjeras baigė savo kraityje turėdami daugiau nei 20 tūkst. pelnytų taškų, 10 tūkst. atkovotų kamuolių bei 4 tūkst. rezultatyvių perdavimų: Kareemas Abdul-Jabbaras, Wiltas Chamberlainas, Karlas Malone'as bei Charlesas Barkley. Charizmatiškas, atletiškas, kovingas, kartais „perdegantis“ Charlesas taip pat neiškovojo čempionų titulo, nors buvo gerbiamas visų žaidėjų ir turėjo gerą statistiką. „Barkley kaip ir Magicas Johnsonas bei Larry Birdas nežaidė kažkurioje vienoje pozicijoje, jis žaidė visur, - apie Ch. Barkley pagarbiai yra pasakęs NBA legenda Billas Waltonas. Per savo karjerą Ch. Barkley rungtyniavo Filadelfijos „76ers“, Fynikso „Suns“ bei Hiustono „Rockets“ klubuose. Individualiai geriausi „Sero Charleso“ metai buvo Filadelfijoje, būtent „76ers“ klube, kuris jį 1984 metais pašaukė 5-tu šaukimu. Dukart olimpinis čempionas Ch. Barkley daug kartų dalyvavo atkrintamosiose varžybose, tačiau tik kartą jam teko rungtyniauti didžiajame finale. 1992-1993 metų sezone Ch. Barkley su „Suns“ ekipa atkeliavo į superfinalą, tačiau ten jie apmaudžiai 2:4 pralaimėjo Michaelo Jordano vedamai Čikagos „Bulls“ komandai.
1984 metais S. Perkinsą ketvirtuoju šaukimu iš Šiaurės Karolinos universiteto komandos, kurioje S. Perkinsas rungtyniavo kartu su Michaelu Jordanu, pasikvietė Dalaso „Mavericks“ komanda. S. Perkinsas skambių trofėjų taip pat neiškovojo.
Dukart olimpinis čempionas, 1997 ir 1999 metų reguliaraus sezono naudingiausias žaidėjas (MVP), 14 kartų „Visų žvaigždžių“ savaitgalio dalyvis K.Malone'as taip pat neturi čempionų žiedo. „Paštininko“ pravardę gavęs K. Malone'as kartu su Jutos „Jazz“ klube rungtyniavusiu Johnu Stocktonu sudarė vieną geriausių NBA duetų per visą istoriją. 2003-2004 sezone K. Malone'as papildė „žvaigždžių“ pilną Los Andželo „Lakers“ klubą, kuriame rungtyniavo Gary Paytonas, Kobe Bryantas bei Shaquille'as O'Nealas, tai buvo paskutinis šansas „Paštininkui“ laimėti išsvajotą titulą. Deja… „Lakers“ pralaimėjo seriją 1:4 Detroito „Pistons“ „blogiesiems berniukams“, o K. Malone'as baigė profesionalaus krepšininko karjerą.
Visų laikų NBA lyderis pagal rezultatyvius perdavimus ir perimtus kamuolius J. Stocktonas, skirtingai nei neseniai minėtasis K. Malone'as, karjerą baigė būdamas „jazzmenu“. Krepšininkas „Jazz“ garbę gynė nuo 1984 metų, kai jį 16 šaukimu pasikvietė Jutos klubas, iki 2003 metų. Tikras aikštės generolas, komandos „variklis“ J. Stocktonas visada bus atsimenamas kaip vienas geriausių įžaidėjų, tačiau ne kaip čempionas…
Šlovės galerijos narys P. Maravichius, arba tiesiog „Pistoletas“, sužaidė 10 gerų sezonų lygoje. Per savo karjerą „Pistoletas“ rungtyniavo Atlantos „Hawks“, Naujojo Orleano „Hornets“, Jutos „Jazz“ bei Bostono „Celtics“ ekipose. P. Maravichius garsėjo „pašėlusiais“ driblingo bei judesio elementais, fantastiškais metimais bei stebuklingais perdavimais. Krepšininkas taip pat pateko į nelaimingųjų žaidėjų sąrašą, kurie neatsisėdo į čempionų sostą. 1988 metais P. Maravichius mirė.
G. Gervinas - atakuojantis gynėjas. Amerikietis tapo pirmuoju gynėju, kuriam net tris sezonus iš eilės pavyko pirmauti lygoje pagal pelnomus taškus. Tik W. Chamberlainas ir M. Jordanas daugiau kartų tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju nei G. Gervinas (4 kartus). Per savo karjerą G. Gervinas vilkėjo dviejų klubų aprangas: „Spurs“ bei Čikagos „Bulls‘. Devyniskart ‚Visų žvaigždžių“ savaitgalio dalyvis rungtyniavo Italijoje ir gynė „Banco Roma“ (dabar „Virtus“) ekipos garbę.
P. Ewingas yra neatsiejama Niujorko „Knicks“ klubo istorijos dalis. Būtent tokį numerį P. Ewingas vilkėjo šioje komandoje nuo 1985 metų iki 2000-ųjų. Dar rungtyniaudamas universitete, P. Ewingas parodė tikrąjį savo talentą, buvo „Georgetown“ lyderis, o 1984 metais laimėjo NCAA čempionatą. Karys - būtent tokiu žodžiu dažnai yra apibūdinamas P. Ewingas. Pritrūko ir sėkmės, kovojant dėl čempionų vardo. NBA 50-mečio Visų laikų komandos narys yra vienas iš dešimties žaidėjų, kurie baigė karjerą savo sąskaitoje turėdami daugiau nei 20 tūkst. pelnytų taškų bei daugiau nei 10 tūkst. atkovotų kamuolių.
Apie šį legendinį Los Andželo „Lakers“ puolėją jau rašėme straipsnyje apie geriausius pirmuosius šaukimus per visą lygos istoriją, todėl kažko naujo nepaminėsime. Kam yra tekę stebėti E.Bayloro žaidimą, jo talentą, tikrai sutiks, kad šis žaidėjas tikrai vertas vadintis ne tik buvusia NBA žvaigžde, bet ir čempionu. E. Bayloras NBA lygoje žaidė 13 sezonų, dalyvavo 846 rungtynėse, vidutiniškai pelnė 27,4 taško, atkovojo 13,5 atšokusio kamuolio ir atliko 4,3 perdavimo.
Krepšinio šlovės muziejaus narys D. Wilkinsas NBA lygoje gynė 5 komandų garbę: be abejo, Atlantos „Hawks“, taip pat Los Andželo „Clippers“, Bostono „Celtics“, San Antonijaus „Spurs“ bei Orlando „Magic“. Deja, vienam atletiškiausių ir šokliausių NBA žaidėjų taip ir nepavyko papildyti savo kolekcijos čempionų žiedu. D. Wilkinsas net 9 kartus dalyvavo „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, kartą buvo išrinktas į pirmąją NBA geriausių žaidėjų komandą, 4 kartus į antrąją ir dukart į trečiąją.
Yra dar daug krepšininkų, kurie buvo verti tapti čempionais (sunku išskirti kelis), deja, dešimtmečio ar daugiau, jiems pritrūko. Kaip ne kiekvienas žaidėjas per savo karjerą gali būti geriausias, taikliausias ar šokliausias, taip ne kiekvienam krepšininkui yra lemta būti čempionu.
Turtingiausi NBA žaidėjai
Ne paslaptis, kad NBA žaidžiantys krepšininkai nesunkiai tampa milijonieriais. Jų sąskaitas banke storina ne tik solidūs atlyginimai klubuose, bet ir pajamos iš reklamos sutarčių bei papildomų verslų.
- Michaelas Jordanas valdo maždaug milijardo dydžio turtą.
- Magicas Johnsonas šiuo metu valdo 500 mln. JAV dolerių vertės turtą.
- Shaquille‘as O‘Nealas turi 350 mln. JAV dolerių.
- LeBronas Jamesas valdo 270 mln. JAV dolerių.
- Kobe Bryantas turi 270 mln. JAV dolerių.
- Hakeemas Olajuwonas turi turto už 200 mln. JAV dolerių.
- Grantas Hillas valdo 180 mln. JAV dolerių turtą.
- Kevinas Garnettas valdo 180 mln. JAV dolerių.
- Timas Duncanas valdo 150 mln. JAV dolerių.
- Gary Paytonas valdo 130 mln. JAV dolerių.