Šiame straipsnyje apžvelgiama ledo ritulio mokyklos „Griunvaldas“ istorija, jos įkūrėjo Lino Paražinsko indėlis į Lietuvos ledo ritulį ir mokyklos įtaka moterų ledo ritulio populiarinimui.
Lino Paražinsko kelias ledo ritulyje
Linas Paražinskas (50 m.) ledo ritulyje sukasi jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Jo kelias prasidėjo Elektrėnuose, kur jis daug metų atstovavo „Energijai“. Prieš dešimtmetį Kaune jis įkūrė ledo ritulio mokyklą „Griunvaldas“. Šiandien L. Paražinskas yra Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės trenerio asistentas. Visa istorija prasidėjo 1977 m. Elektrėnuose, kai būdamas septynerių metų į klasę atėjęs treneris pakvietė visus berniukus žaisti ledo ritulį. Praktiškai visi ir užsirašė. Pirmoji patirtis ant ledo jam siejasi su Elektrėnų mariomis, kur tėtis mokė stovėti ant slidaus paviršiaus ir čiuožti. Turėjo puikias sąlygas mokytis, nes pasisekė gyventi šalia vandens telkinio, kuris žiemą užšaldavo.
„Griunvaldo“ mokyklos įkūrimas ir veikla
L. Paražinskas jau ne vienerius metus vadovauja ledo ritulio mokyklai „Griunvaldas“. Jis bandė vesti pamokas Elektrėnų mokykloje, tačiau įstojo į tuometinę Kūno kultūros akademiją (dabar Lietuvos sporto universitetas) Kaune. Tarybos nariai sužinojo, kad jis mokosi trenerio specialybės, ir pasiūlė atidaryti mokyklą tuomet naujai atidarytoje „Akropolio“ ledo arenoje.
Kaune susidomėjimas ledo rituliu tikrai yra jaučiamas. Galima teigti, kad populiarinimas jau vyksta - tam padeda vyrų ir vaikų čempionatai. Mokykla stengiasi kuo daugiau vaikų supažindinti su šiuo sportu ir kviečia prisijungti dalyvaudami mokyklų mugėse bei užsukdami į moksleivių klases ir darželinukų grupes. Visgi dabar, uždarius „Akropolio“ čiuožyklą, ir mieste turint tik vieną ledo areną „Baltų ainiai“, ledo trūkumas yra pagrindinė problema. Ją išsprendus situacija tikrai pagerėtų.
Mokykla priima vaikus nuo ketverių metukų. Su šia amžiaus grupe treniruotės vyksta žaidimo forma. Svarbu, kad vaikas neišsigąstų ledo, nebijotų nukristi ir atsistoti. Dėl saugumo iš karto uždedamos apsaugėlės. Taip pat, kaip vaikai išmoksta vaikščioti žeme, treniruotėse jie mokosi judėti ant ledo.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulio mokyklos apžvalga
„Griunvaldo“ ir „Kaunas Hockey“ bendradarbiavimas
Siekdami užtikrinti stiprios sportininkų pamainos auginimą ir sporto šakos populiarinimą Kaune, suvienyti jėgas nusprendė ledo ritulio mokykla „Griunvaldas“ ir Nacionalinėje ledo ritulio lygoje žaidžianti komanda „Kaunas Hockey“. Mokyklos bendruomenė domisi naujienomis ir pokyčiais. Jau ilgai Kaune laukėme ledo ritulio permainų. Prieš dešimt metų turėjome labai stiprią jaunimo kartą ir jų komandą „Tigrai“, suburtą „Baltų ainiuose“. Po jų, nei mano vadovaujamoje „Griunvaldo“ mokykloje, nei „Baltų ainiuose“ nesusiformavo tikrai stipri komanda. Manoma, kad čia koją kiša jau minėta erdvės problema. Kauno „Akropolis“ su ledo aikštele vis tiek buvo pramogų centras, o ne specializuota erdvė. Trūksta bazių, kuriose būtų galima rengti fizinio parengimo užsiėmimus ir ledo ritulio bei čiuožimo treniruotes. Taip pat ryškus kvalifikuotų trenerių bei jų asistentų stygius - vienam treneriui tenka per didelis kiekis vaikų, kad jis spėtų kiekvienam skirti pakankamai dėmesio ir priežiūros. Į susijungimą su „Kaunas Hockey“ auklėtinių tėveliai žiūri tikrai palankiai ir mus palaiko. Tikimasi teigiamų pokyčių, o ir „Kaunas Hockey“ komanda nusiteikusi optimistiškai, turi puikių specialistų. Komandos prezidentas Petras Nausėda pats daug metų sportuoja, o ir jo suburta komanda tikrai gali padėti auginti vaikus treniruočių procese.
Šiuo metu vyksta derybos su „Baltų ainiais“, ieškoma kompromiso. Kadangi yra atsiradusi antra ledo aikštelė prie arenos, o vaikų skaičius nėra ženkliai padidėjęs, tikimasi, kad pavyks sutilpti. Laikų derinimas be abejo kelia tam tikrų iššūkių, o „Baltų ainiai“ pripratę aikštelėje šeimininkauti vieni. Žinoma, likti be savo erdvės yra sudėtinga. Ištirpus Kauno „Akropolio“ ledui atsidūrėte būtent tokioje situacijoje. Tikimasi pliusų, nes „Baltų ainių“ mokykloje sąlygos yra geresnės nei „Akropolyje“. Prie pat ledo arenos yra lauko erdvė skirta sportui, kuomet „Akropolio“ prieigose pasitikdavo mašinų aikštelė. Po renovacijos taip pat turėtų atsirasti ir sporto salytė, o čia pat ir maniežas.
Sveika konkurencija yra labai naudingas reiškinys. Kuomet vaikai turi varžytis tarpusavyje, savo mokykloje, tai nėra gerai - kyla pykčiai ir nesusipratimai. Tačiau, kai konkuruoja dviejų mokyklų vaikai, atsiranda azartas ir paskata siekti daugiau. Juk noras pralenkti konkurentą yra sporto varomoji jėga.
L. Paražinsko indėlis į moterų ledo ritulį
L. Paražinskas prisidėjo prie moterų ledo ritulio populiarinimo Lietuvoje. Jo dukra Rugilė taip pat žaidžia ledo ritulį ir yra vyrų mėgėjų bei moterų komandų narė.
L. Paražinskas pasakoja, kad dukrai pradėjus žaisti ledo ritulį jis taip pat sulaukdavo įvairiausių, ne visada teigiamų reakcijų iš aplinkinių. Kiti tėveliai sakydavo, kad dukros tikrai neleistų į ledo ritulį, geriau į šokius. Bet žinote, jei ji nebūtų norėjusi, aš jos tikrai nebūčiau vertęs. Visada retoriškai klausdavau, kodėl norima moteris atskirti nuo ledo ritulio? Juk jos žaidžia futbolą, boksuojasi, jos gali užsiimti kokiu tik nori sportu. Kiekvieną rugsėjį važinėju po mokyklas ir darželius, kviečiu vaikus žaisti ledo ritulį. Tarp norinčiųjų atsiranda ir daug mergaičių, tačiau jos netrukus būna mokytojų sustabdomos: tavęs tėvai neleis; tu mergaitė, ledo ritulyje netiksi. Tegul ateina ir bando. Pabandys savaitę, dvi, nepatiks - eis į kitą sporto šaką. Juk prievartos nėra.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Treneris vieną po kito vardija teigiamus užsienio valstybių pavyzdžius, kurių toli ieškoti nereikia. Skandinavijos šalys, Baltarusija, Latvija turi stiprias ne tik vyrų, bet ir moterų komandas. Latvijos rinktinė pasaulio reitinge šiuo metu užima 22 vietą. Suomijos moterų komanda - trečia.
Rugilės Paražinskaitės istorija
Rugilės Paražinskaitės ir ledo ritulio draugystė tęsiasi jau ilgiau nei dešimtmetį. Kaunietės R. Paražinskaitės diena prasideda anksti. Ryte ji skuba į sporto salę, tuomet į paskaitas universitete, vėliau į ledo arenoje vykstančias vaikų treniruotes. Rugilė studijuoja mados dizainą ir jau yra sukūrusi pirmosios savo gatvės stiliaus rūbų kolekcijos eskizus.
Žmonės stebisi kai pasakau, kad žaidžiu ledo ritulį. Esą, nemoteriška. Tuomet stebisi, kai pasakau, kad studijuoju mados dizainą, juk sportas ir menas nesiderina. Bet moteris juk gali būti įvairiapusė. Sportas ir menas man suteikia harmoniją ir papildo vienas kitą. Ledo ritulys man labai patiko, tačiau nebuvo lengva. Žaisti pradėjau būdama dešimties, komandoje buvau vienintelė mergaitė. Tuomet matyti mergaitę, žaidžiančią ledo ritulį, buvo labai neįprasta. Jei per treniruotę man nepavykdavo atlikti pratimo, berniukai šaipydavosi. Kartais sulaukdavau net raginimų nulipti nuo ledo ar kaltinimų, esą simuliuoju, nes treneris yra mano tėtis. Matydamas dukros norą žaisti ir sunkumus, su kuriais ji susiduria L. Jis po kiekvienos treniruotės surinkdavo komandą ir aiškindavo, kad merginos ir vaikinai yra lygūs ir gali užsiimti kokiu tik nori sportu. Šią praktiką išlaikėme iki šių dienų. Dabar mūsų mokykloje sportuoja keturios mergaitės.
Ateities vizija
L. Paražinskas įsitikinęs, kad moterų ledo ritulio populiarumas po truputį auga, daugėja moterų, merginų, o svarbiausia - mergaičių, norinčių žaisti. Todėl net neabejoja, kad ateityje turėsime gerą, stiprią moterų rinktinę, kuri gins Lietuvos garbę stipriausiuose turnyruose.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
tags: #griunvaldas #futbolo #mokykla