Gruzijos krepšinio rinktinė, pirmą kartą patekusi į Europos čempionatą, sugebėjo prasibrauti į antrąjį etapą, o tai jau buvo didelis pasiekimas. Nors galbūt kitose grupėse tai būtų buvę sunkiau, gruzinai tikrai parodė susikaupimą ir protingą žaidimą. Vis dėlto, jau prieš Vilniaus etapą buvo aišku, kad tikėtis tolesnės sėkmės yra mažai šansų, ypač dėl lyderio Zaza Pachulia traumos rungtynėse su bulgarais.
Pirmieji Žingsniai Europos Čempionate
Gruzijos rinktinės debiutas Europos čempionate buvo kupinas iššūkių ir netikėtumų. Komanda, vedama natūralizuoto amerikiečio Marques Haynes ir Manuchar Markoišvili, stengėsi kompensuoti Z. Pachulia netektį. M. Haynes retsykiais pademonstruodavo aukštos klasės krepšinį, tačiau dažnai siausdavo aikštelėje, vesdamas į neviltį Gruzijos rinktinės trenerį. M. Markoišvili bandė perimti lyderio pareigas ir pelnė vidutiniškai 13 taškų per rungtynes, tačiau Z. Pachulia indėlio komandai pritrūko.
Zaza Pachulia: Lyderio Netektis Ir Ateities Vizijos
Zaza Pachulia trauma tapo rimtu iššūkiu komandai. Nepaisant to, Z. Pachulia išreiškė įsitikinimą, kad tai pirmas, bet ne paskutinis gruzinų siurprizas ir iššūkis krepšinio elitui priklausančioms komandoms. Jo lyderystės ir indėlio aikštelėje labai trūko, tačiau komanda stengėsi kovoti iki galo.
Sirgalių Palaikymas Ir Draugystė Su Lietuviais
Gruzinų gerbėjai aktyviai palaikė savo komandą nuo pat pirmųjų varžybų ir nepuolė į neviltį, kai paaiškėjo, jog į Kauną komanda tikrai nebevažiuos. Pasak sirgalių, tai tik pirmasis gruzinų bandymas įsiveržti į krepšinio elitą. Gruzinai taip pat labai dėkojo ir lietuvių aistruoliams už geranoriškumą ir palaikymą. Panašu, jog lietuvių ir gruzinų draugystę krepšinis tik sustiprino.
Staigmenos Ir Iššūkiai Kitoms Komandoms
Europos čempionate netrūko staigmenų. Makedonų patekimas į ketvirtfinalį ar suomių patekimas į Vilniaus etapą buvo vieni iš netikėčiausių įvykių. Suomiai žaidė neturėdami nė vieno tikrai aukštos klasės krepšininko, tačiau pasižymėjo komandine dvasia. Rusai ilgą laiką negalėjo patikėti, jog niekaip negali nutolti nuo šiaurinių kaimynų. Slovėnija, prieš čempionatą atrodžiusi galinga komanda, ištirpdė savo prestižą. Graikija, vadovaujama I. Zouroso, bandė lipdyti iš esmės naują komandą. Makedonai, vedami Bo McCalebbo, nustebino savo draugiškumu, sutelktumu ir azartu.
Taip pat skaitykite: Sovietmečio sportas Gruzijoje
Kitos Rinktinės: Nuo Suomių Komandinės Dvasios Iki Makedonų Azarto
Suomiai, neturėdami ryškių žvaigždžių, išsiskyrė komandine dvasia. Hanno Mottola šiame čempionate nebuvo komandos lyderis, jį užgožė jaunesni ir pergalių ištroškę žaidėjai, tokie kaip Tuukka Kotti, Peterri Koponenas ar Geraldas Lee. Suomių treneris tikrai gali didžiuotis savo komanda, kurios vienintelis tikslas buvo - įveikti papildomos atrankos barjerą ir patekti į čempionatą Lietuvoje.
Slovėnija, prieš čempionatą atrodžiusi galinga, susidūrė su sunkumais. Goranas Dragičius nežaidė taip, kaip buvo tikėtasi. Graikija, su nauju treneriu ir atjaunėjusia sudėtimi, stengėsi kompensuoti netektis. Ioannis Borousis, Nickas Calathes, Kostas Koufos - tai krepšininkai, kurie stengiasi kompensuoti „skyles“, atsiradusias netekus žymiausių pastarųjų metų žaidėjų.
Makedonai, vedami Bo McCalebbo, parodė didelį azartą ir susitelkimą. P. Antičius puikiai kovojo dėl atšokusių kamuolių ir galėjo įmesti tritaškį. Patyręs gynėjas V. Ilievski galėjo prastai žaisti didžiąją rungtynių dalį, bet lemiamu momentu tapti nesustabdomas. Broliai Stojanovskiai žaidė atletišką ir kartu protingą krepšinį.
Rusijos Ambicijos Ir Serbų Nestabilumas
Rusijos rinktinės treneris D. Blattas pareiškė, jog jo komanda yra rimčiausias pretendentas į čempionato auksą. Prie komandos prisijungė Andrejus Kirilenka, kuris labai svarbus žaidėjas tiek gynyboje, tiek puolime. Tačiau Rusijos sėkmė priklausė ir nuo serbų, kurie žaidė nestabiliai.
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Istorija: Nuo Pirmųjų Aukso Medalių Iki Šių Dienų
Klausimas, kuri Lietuvos krepšinio rinktinė buvo geriausia, turbūt vertas milijono. Svarbu atsižvelgti į rezultatus, varžovų pajėgumą ir sėkmę. Apžvelgsime Lietuvos vyrų rinktinės periodus, kuriuose buvo ir pakilimų, ir kritimų. Kiekviena Lietuvos krepšinio rinktinė atnešė medalius ir ašaras. Toks tas krepšinis Lietuvos sirgaliui.
Taip pat skaitykite: Geriausi Gruzijos kurortai
Pirmieji Žingsniai (1935-1939 m.)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Tačiau nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui.
Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas! Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrai, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Kita Svajonių Rinktinė (1992-1996 m.)
Atgimusiame valstybės chaose, vienybės galėjo žmonėms įnešti tik krepšinis. Vyresnės kartos sirgaliai puikiai atsimena 1985-1987 metus, kai būdavo uždarytos gamyklos, ištuštėdavo gatvės ir praktiškai visi per tuo metu dažniausiai nespalvotus televizorius stebėdavo „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. „Žalgiriui“ 1989 metais pralaimėjus paskutinį Tarybų Sąjungos čempionatą, sirgaliai liko be dramos, azarto. Mėgavosi stovėdami eilėse įsigyti deficitines prekes, jaudindamiesi dėl bedarbystės ir kitų negandų. Jaunos valstybės pradžia buvo sunki, todėl žmonėms reikėjo pozityvo, pergalių, kaip tada krepšinio aikštelėje.
Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į Barselonos olimpines žaidynes 1992 metais. Tuomet kandidatų sąrašą sudarė vos 14 krepšininkų. Žinoma, pagrindinis branduolys buvo „Žalgiriečiai“: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas. Jiems talkino vienintelis tuo metu lietuvis iš NBA - Š. Marčiulionis, bei baigęs NCAA kovas A. Karnišovas. Dar prieš prasidedant kovoms, rinktinės vyrai patyrė šoką. Kaip tuomet pasakojo V. Chomičius: -Žiūrime rinktinės trenerių sąrašą, o kur Garastas???. Tuomet kilus nedideliam šurmuliui, iš Čekijos buvo pakviestas treneris V. Garastas ir viskas stojo į savo vėžes. Atranka įveikta be pralaimėjimų. O olimpiados bronza, kad ir po dramų, buvo laimėta prieš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą, sudaryta iš TSRS rinktinės žaidėjų), rezultatu 82-78.
1993 metai - šaltas dušas
Po įspūdingos olimpinės bronzos, reikėjo dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti A. Sabonis ir R. Kurtinaitis. Jau draugiškos rungtynės signalizavo neramų signalą. Buvo pralaimėta netgi Kauno „Atletui“. Pirmoji atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta. Antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, o tai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko ir be Europos , ir be 1994 metais Pasaulio pirmenybių.
Taip pat skaitykite: Ateities perspektyvos Gruzijos futbole
1995 metai - atgaivos metai
Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus.
1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza
A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
Jono Kazlausko rinktinės kylimas ir nukritimas (1997-2001 m.)
1997 metai. Atėjo trenerio J. Kazlausko era. Rezultatai pirmiausia buvo vidutiniški: 1997 metais Europoje - 6 vieta, 1998 metais - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 metais rinktinės sudėtyje buvo ir A. Sabonis, ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, turėjo gerą sudėtį, jau atrodė, kad medaliai ranką pasiekiami, bet kelią link jų užstojo ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinė. Tiek A. Sabonis, tiek ir visa komanda tiesiog tose rungtynėse perdegė. Vienintelis komandą traukęs Š. Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Tais metais karjerą rinktinėje baigė A. Karnišovas. Jis buvo anksčiau teigęs: „Pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“. Tai buvo vadinama Karnio prakeiksmu. Pasitraukus A. Karnišovui, 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza! Verta pažymėti, jog Sidnėjaus olimpiada buvo sėkmingiausia visiems Lietuvos sportininkams, iškovojusiems didelį kiekį medalių.
2001 metai - kritimas į žemę
Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Rami ir stabili Antano Sireikos Era (2003-2006 m.)
2002 metais vėl nedalyvaujame Pasaulio čempionate, todėl belieka sėkmingai įveikti atranką ir išbėgti ant parketo Švedijoje senojo žemyno pirmenybėse 2003 metais. Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2004 metai - Atėnų olimpiada
Medaliais išlepinti Lietuvos krepšinio sirgaliai dabar jau nedrąsiai svajojo ir apie olimpinį auksą. Deja, iš Atėnų olimpiados grįžome iškovoję tik(?) ketvirtąją vietą. Pusfinalyje apmaudžiai kelią pastojo Italijos rinktinė. Rinktinę bandęs traukti S. Štombergas ketvirtojo kėlinio pradžioje gavo penktąją pražangą, o Italijos rinktinė toliau taikliai metė tritaškius. Mažajame finale prieš JAV komandai nebuvo jokių vilčių.
2005 Europos čempionatas
2005 metais Europos čempionate, rinktinėje dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo daugelio krepšininkų, bet komanda, vedama R. Šiškausko, gėdos nepadarė ir pralaimėjo vos vienas rungtynes ketvirtfinalyje prancūzams.
2006 Pasaulio krepšinio čempionatas
2006 metais Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje, mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika. Jei dabar mums toks rezultatas atrodytų neblogas, tuomet iš rinktinės buvo reikalaujama tik medalių. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
2007-2011 metai: Atgimimas, netikėtumai ir skaudi nesėkmė namie
Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika, tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2008 Pekino olimpiada
2008 metų Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė išlaikė elitinės komandos statusą ir pateko į ketvertuką. Deja, mažajame finale buvo pralaimėta Argentinos komandai.
Skaudūs 2009
2009 metai buvo vieni skaudžiausių Lietuvos krepšiniui. Gal tik blogiau buvo 1993 ir 2001 metais. 2009 metais Europos čempionate, sudėtyje neturint ryškiausių žvaigždžių, buvo vos ne vos pasiekta vienintelė pergalė prieš Bulgarija grupės etape, kitame etape vėl trys pralaimėjimai ir komanda važiuoja namo. Iš vyriausiojo trenerio posto traukiasi R. Butautas. Jį keičia K. Kemzūra. Vėlgi, nesėkmė Europos čempionate, Lietuvos rinktinę galėjo palikti be Pasaulio čempionato, bet verslininko A. Guogos dėka, Lietuva gavo vardinį kvietimą. Jauna komanda, vadovaujama gero psichologo, krepšinio taktiko K. Kemzūros, pasiekė tuo metu kažką įspūdingo. Mažajame finale, rezultatu 99-88, įveikė Serbijos rinktinę ir iškovojo pirmąjį Pasaulio krepšinio čempionato medalį. Bronza iškovota aikštelėje lyderiaujant L. Kleizai.
2011 krepšinio čempionatas namuose
2011 metai - Europos čempionatas namie, Lietuvoje! Gavę pasitikėjimą rengti čempionatą Lietuvoje, krepšinio valdininkai turėjo daug darbo. Ryškiausia krepšinio vadybinė figūra M. Balčiūnas, inicijavo naujų krepšinio arenų statybas: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Turime arenas, turime stiprią sudėtį, gal laikas sužibėti namuose? Keturios pergalės ir vienas pralaimėjimas pirmame etape nežadėjo nieko blogo. Strigimas ir neramumai prasidėjo jau antrame etape, bet lemiamas rungtynes prieš Vokietiją pavyko laimėti ir mes ketvirtfinalyje. Varžovas iš pažiūros nesunkiai įveikiamas, Makedonijos rinktinė. Permaininga, nervinga kova. Lieka kelios sekundės ir patyręs Š. Jasikevičius nesėkmingai perduoda kamuolį D. Songailai. Tritaškis į lietuvių krepšį ir atsiliekame dviems taškais. Paskutinėje atakoje S. Jasaitis laisvas iš savo mėgstamo kampo prameta dvitaškį. Pralaimėjimas ir didžiulis nusivylimas. Mūsų šaunūs vyrai rado jėgų kovoti toliau dėl dalyvavimo atrankoje į Londono olimpines žaidynes. Pergalė prieš Slovėnija garantavo, jog kitais metais sirgaliai nebus palikti be krepšinio.
2012 metais atranka į Olimpiadą
2012 metais atranka į Olimpiadą vyko saugumu nepasižyminčioje Venesueloje. Po pergalės atrankoje, ypač po laimėjimo prieš šeimininkus, ypatingai džiugavo komentatorius L. Kunigėlis. Iš to džiaugsmo į eterį paleidęs ir nevisai etiškų pasisakymų turnyro šeimininkų atžvilgiu. Pačioje olimpiadoje pasirodėme vidutiniškai, kelią link medalių užkirto tuo metu puikiai rungtyniavusi Rusijos rinktinė. Lietuva lieka 8. Trenerio K. Kemzūros karjera rinktinėje, bent kuriam laikui, baigėsi.
2013-2021 metai: Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita
2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams. 2015 metais vėl senojo žemyno pirmenybės ir vėl finale mums koją pakišo tie patys prancūzai. Galima teigti, jog per šį laikotarpį įžvelgiamas Lietuvos krepšinio rinktinės atgimimas. Tiesa, buvo ir dramų. Svarbiose grupės rungtynėse vos išnešėme sveiką kailį L. Kleizos dėka. Europos čempionato ketvirtfinalyje prieš galingą Gruzijos ekipą komandą ištraukė J. Mačiulis. Kartais reikia ir sėkmės, o sekasi geriausiems.
2016 triuškinantys metai
2016 metais nors ir žaidėme eilinį kartą Olimpiadoje, deja, ketvirtfinalyje buvome sutriuškinti Australijos rinktinės. Treneris J. Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto.
2017 ir D. Adomaitis
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje. 2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Rungtynių pabaiga kainavo daug nervų. Prametus J. Valančiūnui lemiamą baudos metimą, kamuolį liesdamas lanką numušė R. Gobertas. Teisėjams buvo tai nesvarbu. Lietuva pralaimėjo. Treneris D. Adomaitis kaip reikiant išsiliejo spaudos konferencijoje ir vėliau pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.
Rinktinės stratego kėdė kaito, jeigu anksčiau ją užimti buvo daugiau norinčių, šį kartą tokia perspektyva viliojo nedaugelį. D. Maskoliūnas užėmė šį degantį postą. Rinktinės žaidimas atrankoje į 2022 metais vykstantį Europos čempionatą nebuvo sklandus. Vienos minutės pertraukėlės metu iš konteksto išimti trenerio žodžiai : „Pamakaluojam“, sukėlė sirgalių pašaipas. Žinoma, šią sąvoką krepšinio žmonės žino ir suprato jos esmę. Deja, turime 3 milijonus krepšinio „ekspertų“, kurie rado proga pažeminti trenerį. Iš tiesų, patekimą į senojo žemyno pirmenybes lėmė M. Kalniečio blokas. Jeigu Danijos krepšininkai būtų pataikę lemiamą metimą, tai neaišku kuo viskas būtų pasibaigę. Nugalėtojai neteisiami, todėl kelialapis į pagrindinį etapą yra iškovotas.
2021 atranka į Olimpiadą
2021 metais, atrankoje į Olimpiadą, apmaudžiai pralaimėjome finale Slovėnijos rinktinei. Žaisdami namie, negalėjome sustabdyti krepšinio genijaus L. Dončičiaus. Pirmas kartas kai likome be Olimpinių žaidynių. Treneris D. Maskoliūnas baigė darbą rinktinėje.
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era. Tikimės, jog talentingo trenerio vedama rinktinė iš Europos čempionato pagaliau grįš su medaliais.
Krepšinis Lietuvoje: Daugiau Nei Sportas
Kiekviena rinktinė, kiekvienas treneris į vyrų krepšinio rinktinės krepšelį įnešė kažkiek gero. Tikimės, jog pergalės nesibaigs. Krepšinis Lietuvoje - ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas, didžiulis pasididžiavimas ir neabejotinai vienas didžiausių šalies pasiekimų tarptautinėje arenoje. Lietuvos meilė krepšiniui prasidėjo 1920 m., kai ši sporto šaka buvo pristatyta šalyje. Nepaisant kuklios pradžios, netrukus Lietuvos krepšininkai įsitvirtino pasaulinėje arenoje. Ši pergalė įkvėpė visos šalies aistrą krepšiniui ir pelnė šiai sporto šakai svarbią vietą šalies kultūroje.
Vos po dvejų metų Lietuva pakartojo šį žygdarbį ir laimėjo 1939 m. „EuroBasket“ čempionatą, vykusį Kaune. Lietuvai įsiliejus į Sovietų Sąjungą, jos krepšinio plėtra susidūrė ir su iššūkiais, ir su galimybėmis. Bene legendiškiausia šio laikotarpio figūra buvo Arvydas Sabonis, laikomas vienu iš labiausiai patyrusių krepšinio istorijoje aukštaūgių. Būdamas SSRS rinktinėje A. Sabonis padėjo iškovoti auksą 1988 m. Lietuvos krepšininkų dominavimas Sovietų Sąjungos krepšinio sistemoje tapo šalies pasididžiavimo šaltiniu net ir politinių represijų laikotarpiu.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės Lietuvai simbolizavo ne tik krepšinį. Tai buvo pirmasis šalies tarptautinis sporto pasirodymas nuo 1990 m., kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Lietuvos rinktinė užkariavo širdis ne tik dėl savo pribloškiančio žaidimo, bet ir dėl savo nesėkmės istorijos. Sunkiai iškovota pergalė prieš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) - iš esmės pervadintos Sovietų Sąjungos komandą - dėl bronzos medalio buvo simbolinis triumfas, kuris turėjo atgarsį toli už aikštės ribų. 1996 ir 2000 m. Lietuva įrodė, kad 1992 m. pasirodymas nebuvo atsitiktinumas, ir 1996 m. (Atlantoje) bei 2000 m. (Sidnėjuje) iškovojo dar vieną olimpinį …