Futbolas Ispanijoje - tai ne tik sportas, bet ir aistra, tradicija, kultūros dalis. Marškinėliai, kuriuos vilki žaidėjai, yra komandos veidas, atspindintis jos charakterį ir istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime Ispanijos futbolo rinktinės marškinėlių evoliuciją, atskleisime įdomius faktus ir kuriozus, susijusius su garsiausių Ispanijos klubų aprangomis.
Futbolo Atkeliavimas į Ispaniją ir Pirmieji Marškinėliai
Daugiau nei prieš 100 metų, madingas hobis - futbolas - atkeliavo į Pirėnų pusiasalį iš Britų salyno. Kartu su naujojo žaidimo taisyklėmis, britai atnešė ir komandų stilių, uniformas. Tačiau netrukus Ispanijos futbolo kultūra ėmė vystytis savarankiškai, atsirado savos tradicijos.
Nacionalinių Spalvų Paieškos
Kaip ir brazilai ar argentiniečiai, ne viena kita valstybė įkvėpimo nacionalinės vienuolikės marškinėliams ieškojo šalies vėliavoje ar kitoje nacionalinėje simbolikoje. Ispanijos atveju, nacionalinė rinktinė dažnai vadinama "La Roja" (Raudonoji), o tai atspindi dominuojančią raudoną spalvą šalies vėliavoje.
Ispanijos Futbolo Klubų Marškinėlių Istorijos
Nemažos dalies klubų marškinėlių istorija taip pat yra itin įdomi. Juk ne vienas sirgalius gali prisipažinti, kad kažkada vaikystėje ėmė palaikyti vieną ar kitą komandą tik todėl, kad patiko jos… marškinėliai. Nusimanantis futbole iš karto supras apie ką kalbama išgirdęs "rojiblancos", "merengues" ar "azulgrana".
FC Barcelona: "Blaugrana" Gimimas
Visi žino žodžių sąskambį "azulgrana", "blaugrana". Taip, tai garsieji "mėlyni - granatiniai" (šiukštu, ne raudoni) "FC Barcelona". "Barcos" spalvos atsirado dar 1900 metais, kai klubo įkūrėjas ir pirmasis prezidentas šveicaras Hansas Gamperis naujosios komandos marškinėliams nukopijavo gimtojo Šveicarijos Ticino kantono spalvas. Tokių spalvų marškinėliais žaidė ir pirmoji H. Gamperio komanda Šveicarijos "Exelcior".
Taip pat skaitykite: Ispanijos futbolo klubų pajamos
Tačiau yra ir kita "Barcos" spalvų versija: 1900 metais, ruošiantis pirmosioms rungtynėms su "Hispania", klubo vadovai rinkosi marškinėlių spalvą, o po ranka restoranėlyje buvo tik tuomet madingas pieštukas, kurio viename gale buvo mėlyna, o kitame, aišku - granatinė spalva. Taip dėl kitokių spalvų stygiaus restoranėlyje ir gimė "blaugrana".
Real Madrid: Karališkasis Baltumas
"Real Madrid" įkūrėjas anglas Artūras Džonsonas buvo ir pirmuoju komandos treneriu. Šis anglų džentelmenas garbino tvarkingumą, punktualumą ir stilių, kuris skirtų jo komandą iš kitų. Todėl "Real" žaidėjai XX a. prdžioje žaisdavo su angliško stiliau kepuraitėmis "kepi" ant galvų. O balta spalva nieko bendra su karališkąja šeima neturi - A. Džonsonas tiesiog panaudojo savo mėgiamos Anglijos "Corinthians" komandos spalvas.
"Real" žaidėjai draugiškas rungtynes žaisdavo su baltais marškinėliais, papuoštais skersai krūtinės einančia purpurine juosta, o Primeros rungtynėse išeidavo su visiškai balta uniforma.
Espanyol: Spalvų Kaita
"Espanyol" - viena iš nedaugelio Ispanijos komandų, kuri visiškai pakeitė oficialią marškinėlių spalvą. 1900 metais "Sociedad Espanyol de Football" žaidė šviesiai geltonais marškinėliais, o kelnaitės žaidėjai mūvėdavo kokių norėdavo (tiksliau, kokių pavykdavo įsigyti) spalvų. Taip ir buvo iki tol, kol vienas iš klubo vadovų, tekstilės firmos savininkas, turėjo atsiimti užsakymą - karališkąjąm banketui neįtiko keliasdešimt metrų per storos staltiesių medžiagos. Iš tos medžiagos beliko pasiūti žaidėjams baltus marškinėlius iš mėlynas kelnaites. Tiesa sakant balta ir mėlyna - Ispanijos Galisijos provincijos spalvos.
Villarreal: Atsitiktinė Geltona
Tik prieš 7 metus Ispanijos futbolo Olimpe atsiradęs "Villareal" visus pakraupino ryškiai geltonos spalvos marškinėliais ir kelnaitėmis. XXI amžiuje ši rėksminga spalva tapo madinga ("Barca" parduoda geltonų marškinėlių daugiau, nei tradicinių blaugrana), o tada "Villarreal" buvo apkaltinti neskoningumu, akį rėžiančiomis spalvomis. O juk viskas prasidėjo dėl kuriozo, kai 1947 m. klubo prezidentas vyko į Valenciją nupirkti baltų marškinėlių ir juodų kelnaičių, kuriomis žaisdavo jo klubas. Deja, pokariniame mieste tądien tokios spalvos marškinėlių nebuvo, o čempionatas turėjo prasidėti jau kitą dieną. Tad prezidentas ir nupirko tokius marškinėlius, kokie tądien buvo parduotuvėje - pirkėjai ratu apeidavo ryškiai geltonus. Dar gerai, kad pavyko gauti nors mėlynas kelnaites. Taip "Villareal" tapo "azulmarillos" - geltonai - mėlynaisiais. Iškopę į Primerą "Villareal" žaidėjai atsisakė ir mėlynų kelnaičių, tapdami "Yellow submarine" (gal teko girdėti šią "The Beatles" dainą?).
Taip pat skaitykite: Chuso Mateo iššūkiai
Betis: Žalia ir Balta
Sevilijos "Betis" gali pasididžiuoti bene žalia spalva. Daug kas mano, kad "Betis" futbolininkai taip pabrėžia, kad Andalūzijoje gyveno daug musulmonų arabų palikuonių - maurų. Jiems žalia Korano ir Pranašo spalva - pagrindinė. Tačiau su musulmonais Sevilijos "Betis" spalvos neturi nieko bendra. 1912 metais klubo prezidentas Manuelis Asensijo grįždamas iš Glazgo parvežė uniformų komplektą su juodais ir žaliais dryžiais papuoštais marškinėliais. Taip jau atsitiko, kad pirmas penkias rungtynes "Betis" pralaimėjo. Tada juodas juostas pakeitė baltos… ir prasidėjo pergalių serija.
Atletico Madrid: Čiužinių Spalvos
Madrido "Atletico" dažniau vadinami ne raudonai baltais ("rojiblancos"), o "Los Colchoneros" - čiužiniai (matracai, jeigu norite aiškiau, bet ne visiškai literatūriškai). Priežastis labai paprasta - klubas XX a. buvo labai neturtingas, ir marškinėliams siūti pirkdavo tvirtą, bet pigią medžiagą - tą, kuri naudojama čiužiniams siūti.
Pravardės
Ispanijoje nėra tradicijos, kaip Anglijoje, trumpinti komandų pavadinimus. "Villa" tikrai ne "Villarreal", o anglų "Aston Villa". Gremėzdiški "Racing Santander", "Atletico Madrid" ar "Athletic Bilbao" pavadinimai taip pat niekada netrumpinami. Tačiau beveik visi klubai turi pravardes. Ir net po kelias. Už Barcą serga… Vienintelė išimtis kai trumpinamas komandos pavadinimas - "Barca". Niekas negali pasakyti kodėl, gal tiesiog todėl, kad katalonai amžinai viską daro priešingai, nei likusi Ispanija. Tačiau šios komandos aistruoliai "Los Cules" didžiuojasi vadinami… "šiknomis" ("cul" kataloniškai - užpakalis). Ši pravardė atsirado 1915 - 1920 metais, kai puikiai žaidusios komandos pažiūrėti susirinkdavo minios barseloniečių, ir ne visi tilpdavo į senąjį stadioną. Patys drąsiausi ir fanatiškiausi aistruoliai, kad pamatytų rungtynes, užlipdavo į patį stadiono viršų ir sėdėdavo tiesiog ant parapeto. Iš gatvės praeiviams matydavosi visą stadiono pastogę juosianti… nukarusių užpakalių eilė. Beje, pavadinę katalonietį šikniumi "culles", Barselonoje į veidą negausite, Barcos sirgaliai šią pravardę laiko garbinga ir visai nepaniekinčia.
Karališkieji piemenys… Kodėl "Real" vadinami "karališkaisiais" nereikia nė aiškinti - užtenka pažiūrėti į klubo herbą, papuoštą karūna. Kiek rečiau "Real" komanda vadinama "Los Vaqueros" - piemenimis. Ši pravardė atsirado, kai legendinis Alfredo di Stefano sužinojo, kad Real ruošiasi pirkti Pele. "Dviejų piemenų vienoje bandoje būti negali", - išdidžiai pareiškė "Real" žvaigždė. Beje, dabartinio "Real" istorija ir Perezo atsistatydinimas parodė, kad iš tikrųjų per daug žvaigždžių vienoje komandoje yra negerai… Tačiau "Vaqueros" galima išgirsti tik pačiame Madride. Kitur, o ypač Katalonijoje, Real vadinami "Ovecas" - avytėmis.
Pati egzotiškiausia pravardė, turbūt, priklauso "Alaves". Jie vadinami "Los Babazorros". Klubo talismanas - žvėrelis, primenantis lapę - "zorros". O "baba" ispaniškai - vaikiškos seilės. Tačiau patys baskai pravardę aiškina kitaip. Pasirodo, "baba" baskų kalba reiškia ne seiles, o… pupas, o "zorro" baskiškai - utėlė. Taip "Alaves" primena, iš kokio skurdaus miesto, kurio utėlėti miestelėnai maitindavosi tik pupomis, kilusi komanda.
Taip pat skaitykite: Finalo apžvalga ir perspektyvos
"Valencia" dėl miesto ir klubo herbą puošiančio šikšnosparnio nuo legendinio komikso pasirodymo laikų vadinami "betmenais". Tačiau ispaniškai klubo pravardė skamba gražiau: "Los Ches". Su legendiniu Kubos revoliucionierium Che Guevara šis pavadinimas neturi nieko bendra - tiesiog Valensijoje taip sveikinamasi ir vietoj "hola", sakoma "ches".
"Espanyol" kažkada vadino - kanarėlėmis, "Los Canarios", nes komanda žaidė geltonais marškinėliais. Kai atsirado mėlynai balti juostuoti marškinėliai komandai prilipo… "papūgų" pravardė "Los Periquitos". "Espanyol" pirmieji Katalonijoje pradėjo į rungtynes pardavinėti bilietus, o kad sirgaliai nenusisuktų nuo komandos ir juos pirktų, tekdavo vilioti loterijomis.
"Osasuna" žaidėjai vadinami mažybiškai "Los Rojillos". Pažiūrėjus į jų uniformą, nieko stebėtina, kad vadinami "raudonaisiais", tačiau Navaros žemėse daugeliui žodžių pridedamas mažybinis "illo" arba "iko". Todel ir "Roji" tapo "Rojilla".
Kodėl Betis žaidėjai vadinami "Los Pepinos" - agurkais, visiems aišku ir taip. Užtenka pažiūrėti į agurkiškai žalios spalvos komandos marškinėlius…
Madrido "Atletico" kartais pavadinami "Los Indians" - indėnais. Ši pravardė kilo dėl to, kad "atletai" dažnai pirkdavo žaidėjus Lotynų amerikoje ir bene pirmieji "pramoniniu būdu" pradėjo "indėnams" teikti Ispanijos pilietybes.
O kodėl kiti "atletai" iš Bilbao vadinasi ne ispaniškai, o angliškai?
"Villarreal" bene vienintelė iš Primeros komandų didžiuojasi angliška pravarde "Yellow Submarine". Pažvelgus į isteriškai geltonos spalvos marškinėlius žodis "yellow" tampa aiškus. Bet kodėl angliškai, ir kodėl povandeninias laivas? Pakanka prisiminti garsiausios XX a.
Muziejus "La Roja"
La „Roja“ ( Raudonoji), kaip Ispanijoje vadinama šalies futbolo rinktinė, laimėjusi pasaulio futbolo čempionatą, dabar turės savo garbei skirtą muziejų, rašo „turismito.com“. Neseniai Ispanijos futbolo federacijos būstinėje Futbol de las Rozas mieste duris atvėrė La „Roja“ muziejus. Čia surinkti daugiau nei šimtas objektų, susijusių su rinktine ir jos istorija. Tai - tikrai įdomi ekspozicija tiems, kuriems patinka futbolas. Tarp eksponatų - 1930-ųjų Pasaulio futbolo čempionato kamuolys, žymių futbolininkų marškinėliai, plakatai, olimpiniai medaliai bei, žinoma, garsioji Pietų Afrikoje vykusio čempionato taurė. Muziejų galima aplankyti nuo antradienio iki sekmadienio nuo 10.00 val. Iki 19.00 valandos. Bilieto kaina suaugusiems - 12 eurų, vaikams - 8 eurai.
Kitų Šalių Pavyzdžiai
Žaliai-geltoni Brazilijos futbolo rinktinės apranga yra viena populiariausių visame pasaulyje. Iki pat 1950 metų, kai Brazilijoje vyko Pasaulio čempionatas, ši ekipa žaidė baltais marškinėliais. Buvo nuspręsta, kad nuo šiol brazilai turi žaisti geltonai-žaliais marškinėliais. Būtent tokios spalvos dominuoja ir Brazilijos vėliavoje, kur žalia simbolizuoja Amazonės miškus, o geltona - šalies aukso atsargas.
Argentiniečiai jums pasakos, kad tokie marškinėliai atspindi jų vėliavos, kuri buvo įtvirtinta šaliai 1810 metais gavus nepriklausomybę, spalvas. Tačiau Urugvajuje jus mėgins įtikinti, kad būtent jie praėjusio amžiaus pabaigoje draugiškai leido argentiniečiams vilkėti šiuos marškinėlius.
Tačiau 1911 metais prieš rungtynes su Vengrija italai nusprendė į marškinėlius įtraukti ir mėlyną juostą. Pastaroji turėjo simbolizuoti karališkuosius Savojos rūmus, iš kurių kilo visa Italijos karališkoji šeima.
Štai Turino „Juventus“ ekipa yra neatsiejama nuo juodai-baltų aprangų. Tačiau daugelį veikiausiai nustebins faktas, kad savo gyvavimo pradžioje „Senoji senjora“ žaidė rožiniais marškinėliais. O buvo taip - juodai-balti marškinėliai turėjo keliauti į Notinghemą, kur naujų aprangų laukė „Notts County“ ekipa. Tačiau per klaidą marškinėliai buvo išsiųsti į Turiną. Italai paskaičiavo, kad grąžinti siuntinį ir laukti naujų aprangų jiems kainuos per brangiai, tad nusprendė pasilikti per klaidą pas juos atsidūrusius marškinėlius. Įdomu tai, kad „Juve“ nėra vienintelis klubas, kuris už savo spalvas turi būti dėkingas Notingemui. Iki ketvirtojo dešimtmečio Londono „Arsenal“ klubas rungtyniavo raudonais marškinėliais, kurie buvo skirti pagerbti „Nottingham Forest“ ekipą, kuri skyrė pinigų dviems savo buvusiems žaidėjams, kad šie Londone galėtų įkurti savo klubą.
Savo istorijos pradžioje Bilbao „Athletic“ klubas ir jo padalinys Madride „Atletico“ rungtyniavo mėlynai-baltais marškinėliais, kokiais rungtyniavo Anglijos „Blackburn Rovers“ ekipa. Tiesa, yra ir kita šios istorijos versija. Pasakojama, kad raudonai-baltus marškinėlius pasigaminti buvo pigiausia, nes būtent tokia spalva vyravo ant masiškai gaminamų čiužinių. Spalvos buvo pasiskolintos iš Bazelio klubo - tamsiai raudona ir mėlyna.
Marselio „Olympique“ vienuolikė nusprendė rungtyniauti baltos spalvos marškinėliais norėdama išsiskirti nuo kitos to paties miesto ekipos „FC Marseille“, kuri rungtyniavo juodais marškinėliais. Be to, balta spalva „Olympique“ norėjo pabrėžti ir barono Pierre‘o de Coubertino pradėto olimpinio judėjimo tyrumą. Klubas paprasčiausiai pasiekė atletų, dalyvavusių 1896 metų Atėnų žaidynėse pavyzdžiu. Dar vienas prancūzų klubas „Auxerre“ iš pradžių vilkėjo juodus marškinėlius, tačiau vėliau šią spalvą iškeitė į baltą. Dvasininko Abbe‘o Deschampso įkurta ekipa juodą spalvą pasirinko, nes ši atspindi juodą dvasininko sutaną. Tačiau, komandai rungtyniaujant vėlyvais vakarais, stadiono apšvietimas buvo toks prastas, kad juodai vilkinčius žaidėjus buvo sunku įžiūrėti.
Savo ruožtu Amsterdamo „Ajax“ klubas marškinėlių dizainą keitė norėdamas atsiriboti nuo pagrindinių konkurentų „PSV Eindhoven“ ir Roterdamo „Feyenoord“, kurie irgi rungtyniavo dryžuotais raudonai-baltais marškinėliais.
Argentinos „Boca Juniors“ klubo mėlyni marškinėliai su geltona horizontalia juosta gimė iš esmės atsitiktinai. Negalėdami sutarti dėl to, kokios spalvos marškinėliais turi rungtyniauti, klubo įkūrėjai sutarė bent dėl to, kad jie turi keliauti į uostą ir spalvas naujiems marškinėliams pasirinkti pagal pirmo horizonte pamatyto laivo vėliavą.
Aršūs „Boca Juniors“ priešai „River Plate“ dėl savo marškinėlių dizaino turi būti dėkingi muzikos grupei „The Inhabitants of Hell“, kurie vilkėjo kostiumais, simbolizuojančiais velnią. Per pirmąsias savo rungtynes „River Plate“ futbolininkai atsiplėšė po gabalą muzikantų aprangos ir prisisiuvo prie savų marškinėlių. Taip ir gimė legendiniai klubo marškinėliai su skersai einančia raudona juosta.
Tačiau galima rasti ir istorijų, kai marškinėlių keitimas visiškai neatsiperka. Puikus pavyzdys čia yra Lakorunijos „Deportivo“. Ši ekipa 2003 metais žaisti Čempionų lygos mačo su „Monako“ nuvyko savo tradicinę dryžuotą mėlinai-baltą aprangą iškeitusi į ryškiai oranžinę.
tags: #ispanijos #futbolo #rinktines #marskineliai