Lietuvos krepšinio istoriją galima pradėti skaičiuoti nuo 1925 m., kai gruodžio 13 d. Rygoje įvyko pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine. Ši data žymi oficialų Lietuvos krepšinio žaidimo startą, nors pats krepšinis kaip sporto šaka atsirado dar anksčiau.
Apskritai, krepšinio išradėju laikomas James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. Lietuvoje šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai buvo legendinis lakūnas Steponas Darius.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Steponas Darius - ne tik lakūnas, bet ir žmogus, padėjęs pamatus Lietuvos sportui. Iš istorijos vadovėlių visi lietuviai jį žino kaip lakūną, kuris kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną, tačiau likus nedaug iki tikslo, jų lėktuvą numušė vokiečių karininkai. Už šį žygdarbį jie buvo pagerbti, jų vardais pavadintos gatvės, pastatyti paminklai, o jų atvaizdai puikavosi ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.
Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų, kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynės: Ispanija prieš Italiją
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Sportinė veikla Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Beisbolas 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
Futbolas Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
Krepšinis Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. Stepono Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio rinktinė
Žiemos sportas 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).
Kitas sportas Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.
Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai
Lietuvos rinktinės istorija, apimanti tiek oficialius, tiek draugiškus mačus, pasižymi įspūdingais rezultatais ir žaidėjais.
Oficialūs turnyrai ir galutiniai pasiekimai:
1937 m. II Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (5 rungtynės ir 5 pergalės). Pranas Talzūnas išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju.
Taip pat skaitykite: Italija nugalėjo Angolą
1939 m. III Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (7 rungtynės ir 7 pergalės). Mykolas Ruzgys išrinkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
1941 m. I Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: (2 rungtynės ir 1 pergalė). Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.
1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga: (2 rungtynės ir 0 pergalių). Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.
1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
1951 m. SSRS taurės varžybos: (2-1).
1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (2-2).
1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (8-5).
1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (9-7).
1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (9-6).
1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (8-4).
1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (9-6).
1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (8-4).
1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas: (9-6).
1975 m. Baltijos taurės turnyras: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas: (10-6).
1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (10-5).
Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėje
Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo. Ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei:
1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.