Klaipėda, miestas prie jūros, susiduria su paradoksaliu iššūkiu - tinkamos vietos vaikams mokytis buriuoti trūkumu. Nepaisant didelių vandens plotų, jaunieji buriuotojai dažnai yra priversti treniruotis kituose regionuose, o tai kelia klausimų dėl buriavimo sporto ateities uostamiestyje. Šiame straipsnyje nagrinėjamos Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ problemos, ieškoma galimų sprendimų ir aptariamos perspektyvos, siekiant užtikrinti, kad Klaipėdos vaikai turėtų galimybę mokytis buriuoti savo mieste.
„Žiemys“: Nuo Tradicijų Iki Iššūkių
VšĮ Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla „Žiemys“, įsteigta 2013 m., yra anksčiau Klaipėdoje veikusios vaikų sporto mokyklos „Suominis“ tradicijų perėmėja. Jos steigėjai yra Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė ir Klaipėdos miesto jūrinis buriuotojų klubas. Šiuo metu mokykloje treniruojasi apie 30 sportininkų, kuriuos ugdo trys treneriai. Kasmet 5-6 mokyklos auklėtiniai patenka tarp geriausių šalies buriavimo sportininkų. Tačiau, nepaisant pasiekimų, mokykla susiduria su dideliais iššūkiais, kurie trukdo jai plėstis ir užtikrinti kokybiškas treniruočių sąlygas.
Treniruočių Bazės Problemos
Jau seniai vaikai treniruotis trimis autobusiukais vežami į Dreverną. Ten atsirado problemų, kai 2016 m. Klaipėdos rajono savivaldybė Drevernos uostelį koncesijos pagrindu perdavė bendrovei „Hortivita“. Mokykla turi tik 30 kv. m patalpas ir 4 vietas laiveliams švartuoti. Vietos jai labai mažai, juo labiau kad elinge įsikūrė kavinė. Ji neturi kur susidėti įrangą, sąlygų priimti daugiau laivelių ir plėsti mokyklos veiklą. Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Saulius Paliulis patikino, kad Savivaldybė nupirks du konteinerius, kad vaikai turėtų kur persirengti. Esą jau sutarta dėl vietos, kur jie bus pastatyti. Jo manymu, Drevernoje mokykla bent šiuo etapu gali gyvuoti. Tačiau tai tėra laikinas sprendimas, neleidžiantis mokyklai pilnai išnaudoti savo potencialo.
Alternatyvų Paieška ir Vizijos
Mokyklos direktorė Agnė Dalangauskienė pasakojo, kad bandyta ieškoti vietos kitur, net galvota vaikus vežti į Neringą. Smiltynės jachtklubas sutiko priimti vaikus nemokamai, tačiau jiems treniruotis ten būtų mažai vietos. Pasak direktorės, uostas per siauras, per mažas. Juo labiau kad mokytis buriuoti uosto akvatorijoje vaikams nebūtų saugu. A. Dalangauskienės teigimu, ideali vieta vaikų buriavimo mokyklai būtų prieplauka už Kiaulės Nugaros salos. Ten mokykla galėtų plėstis dvigubai ir konkuruoti su Kauno vaikų buriavimo mokykla, o gal net ją pralenkti ir būti pirmaujančia šalies vaikų buriavimo mokykla. Tačiau šios vizijos įgyvendinimas reikalauja politinės valios ir investicijų.
Jūrinės Kultūros Koordinacinės Tarybos Diskusijos
Antradienį vykusiame Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos (JKKT) prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje audringai diskutuota dėl mokyklos „Žiemys“ problemų. Tarybos nariai netgi pykosi tarpusavyje, nes šia tema JKKT kalbama jau tikrai ne pirmus metus, tačiau tai jokių rezultatų neduoda. Pasak tarybos nario Algirdo Aušros, be kardinalių sprendimų situacijos pagerinti nepavyks, ramunėlėmis auglio neišgydysime. Po ilgų diskusijų minėta taryba vis dėlto nusprendė kreiptis į miesto Tarybą, kad buriavimo mokykla būtų įtraukta į miesto plėtros strateginį planą.
Taip pat skaitykite: Madeiros sala: gidas
Smiltynės Jachtklubo Perspektyvos
Žinia, prasidėjus Smiltynės jachtklubo rekonstrukcijai buvo kilęs klausimas dėl buriavimo mokyklos ateities. „Tai tuo metu buvo visiškai racionalus, logiškas ir turbūt neišvengiamas sprendimas. Smiltynės jachtklubas priimtų, bet… Problema aptarta su Smiltynės jachtklubu. Posėdyje dalyvavęs jo atstovas Paulius Šniauka sakė, kad jachtklubas yra pasirengęs svarstyti galimybę priimti jaunuosius buriuotojus. Tačiau jachtklubo techninės galimybės po truputį senka. Smiltynės jachtklubas norėtų sulaukti konkretesnės informacijos, kaip vyktų vaikų mokymas, kas prisiimtų atsakomybę už jų saugumą, kiek laiko reikėtų vaikus priglausti ir kitas smulkmenas. Tačiau mokyklos "Žiemys" direktorė teigia, kad vaikams reikia vandens ir erdvės. Pasak jos, Klaipėdos uoste jiems nesaugu dėl srovių, dėl intensyvios laivybos, didėjančio jachtų skaičiaus. Anot jos, vienintelis variantas Klaipėdoje, kur vaikai galėtų buriuoti, yra pietinė uosto dalis už Kiaulės nugaros.
Finansavimo Klausimai
Koordinacinė taryba nagrinėti buriavimo klausimo ėmėsi, nes dar pernai lapkritį sulaukė Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ direktorės Agnės Dalangauskienės rašto. Jame vadovė nurodė, kad šiemet baigiasi su Klaipėdos rajono savivaldybe pasirašyta dalinio finansavimo sutartis, todėl mokyklai gresia toliau nebegauti 16 tūkst. eurų. Be to, nurodyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybė nebeslepia savo ketinimų bet kuriam verslui, kuris bus suinteresuotas, atiduoti šios sporto mokyklos dalį. Priminsime, kad šios sporto mokyklos steigėjos yra Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės. Klaipėdos savivaldybė, beje, kasmet šiai mokyklai skiria apie 70 tūkst. eurų. Su sporto mokykla "Žiemys" ji 2019 metais pasirašė trejų metų finansavimo sutartį, kuri galioja iki šių metų gruodžio 31 d. Pagal šią sutartį rajono vaikų ugdymui buvo skirta: 2019 m. - 15 000 Eur, 2020 m. - 16 200 Eur, 2021 m. - 16 200 Eur. Šiuo metu mokyklą lanko 10 rajono vaikų.
Alternatyvūs Sprendimai ir Galimybės
Be jau minėtų vietų, svarstomi ir kiti variantai. Minimos ir Melnragė, ir buvusios laivų kapinės pietinėje uosto dalyje. Anot vicemero Arūno Barbšio, gal ir galima kalbėti apie laikinos mokyklos bazės įkūrimą, nes miestas tarp uosto ir Klaipėdos rajono turi lopinėlį žemės. Kadangi kalbama ir apie Šventosios uostą, A. Valentinas siūlė pagalvoti ir apie Gintaro įlanką Juodkrantėje. Ten esą būtų idealios sąlygos mokytis buriuoti, nes yra ir mokykla, kuri nežino ką daryti.
Šventosios Uosto Perspektyvos
Mokyklos vadovybė vis dar neatsisako planų kada nors su vaikais grįžti iš Drevernos į Klaipėdą. "Labai tikėjomės, kad bus atstatytas Šventosios uostas, kad jame bus galima organizuoti stovyklas, kad ten galės treniruotis Lietuvos buriavimo rinktinės, t. y. aukštesnio meistriškumo sportininkai, kurie iš Šventosios plauktų į jūrą. Tačiau Gintaras Vaičiūnas mano, kad Palangos savivaldybei, kuriai Uosto direkcija perdavė Šventosios uostą, artimiausiu metu pavyks atstatyti uostą? Abejoju. Gal ir gerai kad perdavė, gal ji labiau suinteresuota vystyti. Vis dėlto tam reikia pinigų. Juk jau buvo seniau gauti leidimai statyti ir suderinta su aplinkosauga. Tada kalbėta, kad uostui atstatyti reikia apie 60 mln. eurų. Suprantu, kad vienai Palangos savivaldybei toks mastas nėra pakeliamas. Bet jeigu visos institucijos, kurios turėtų ten interesų, susidėtų po 10 milijonų eurų, tai būtų padaroma.
Kauno Pavyzdys
Kauno „Žalgirio“ jachtklubo uoste vyksta tarptautinio lygio regatos, vandens sporto renginiai, veikia Kauno miesto savivaldybės buriavimo mokykla „Bangpūtys“. Uosto teritorijoje yra įsikūręs hostelis „Baltosios burės“, galintis apgyvendinti iki 70 asmenų, taip pat veikia restoranai, teniso kortai. Kauno marių regioniniame parke įkurtas uostas siūlo vandens transportui skirtą infrastruktūrą - įrengtas slipas laivų ir vandens motociklų nuleidimui į vandenį, nuomojamos laivų laikymo vietos uoste bei elingai. Jachtklubo uosto teritorija yra visą parą stebima vaizdo kameromis budinčių sargų. Vietos kaina laivų statymui nustatoma pagal laivo matmenis ir norimą laikyti laiką. Šis pavyzdys rodo, kad tinkamai suplanuota infrastruktūra ir savivaldybės parama gali sukurti puikias sąlygas buriavimo sportui plėtotis.
Taip pat skaitykite: Buriavimo kursų vadovas
Buriuotojų Nuomonės ir Lūkesčiai
Klaipėdos miesto jūrinio buriavimo klubo prezidentas Gintaras Vaičiūnas mano, kad šiai įsisenėjusiai problemai įveikti reikia politinio sprendimo, o buriavimui - Vyriausybės dėmesio. Anot jo, Klaipėdoje dėmesio skiriama visoms sporto šakoms, tik ne buriavimui. Jis taip pat pabrėžia, kad didžiulė problema ta, kad Klaipėdoje nėra kur laikyti nei katerių, nei jachtų: tiek jachtklubas Smiltynėje, tiek Pilies uostelis yra visiškai užpildyti. Dėl to nukenčia šalies prestižas. Atplaukia jachtos iš kitų šalių ir ką jos mato? Į minėtus uostus jos negali nosies įkišti. Joms pasiūloma krantinė Danės upėje, kur ir banga, ir svyravimas gali apgadinti jachtą.
Tėvų Indėlis
Agnė Bukartaitė, dviejų mažųjų buriuotojų mama, atkreipė dėmesį į tai, kad "Žiemio" mokyklos auklėtiniams reikia treniruotis ir žiemą, t. y. PAVYDU. Beje, paskutinius du naujus laivus mokykla įsigijo prieš 5 metus. Visi kiti yra seni. Naujovė gal tik ta, kad patys tėvai jau nuperka laivelius savo vaikams. „Jeigu tėvai mato, kad vaikas perspektyvus, patys pasirūpina laivu. Šiandien turime dvi “Optimist„ klasės jachtas, kurias įsigijo tėvai. Trečias tėvelis dar ieško laivelio.
Taip pat skaitykite: Neopreninės kojinės jūrininkams
tags: #jachtklubas #buriavimo #mokykla