Įvadas
Šis straipsnis skirtas papasakoti apie Mirga Augustaitytė-van Spanje, Nyderlandų lietuvių bendruomenės įkūrėją ir pirmininkę, kuri didžiąją savo gyvenimo dalį paskyrė šios bendruomenės puoselėjimui. Jos gyvenimo istorija - tai pasakojimas apie meilę Lietuvai, atsidavimą tautiškumui ir gebėjimą suburti žmones net ir toli nuo gimtinės.
Ankstyvasis gyvenimas ir karo metai
Mirga Augustaitytė-van Spanje gimė 1929 m. gegužės 11 d. Pagėgiuose, laisvoje Lietuvoje. Jos vardas, lietuvių kilmės, reiškia „mirgėti, šviesti, žibėti“. Nuo trejų metų ji augo Rusnėje, Mažojoje Lietuvoje, kuri jai visą gyvenimą išliko šviesiausiu prisiminimu. Rusnėje buvo uostas, klestėjo prekyba, Nemunu plaukė laivai, o žiemą vaikai žaisdavo šokinėdami nuo lyties ant lyties. Mergaitė su seserimi mokėsi vokiečių kalbos, nes gyveno netoli Prūsijos.
Prasidėjus karui, Augustaičių šeimos požiūris į vokiečius skyrėsi nuo daugelio kitų lietuvių. Mirgos tėvas, dirbęs Lietuvos muitinės viršininku, greitai suprato tikruosius „išvaduotojų“ tikslus. Vokiečiai, pareikalavę Klaipėdos krašto, suėmė ir įkalino Mirgos tėvą už tai, kad „jis per daug lietuvis“. Mergaitės išsigandusios grįžo namo šunkeliais, slėpdamos uniformas, kad niekas nepažintų, jog jos mokosi lietuviškoje mokykloje.
1944 m. žiemą, artėjant frontui, Augustaičių šeima, apimta panikos, antrą kartą susikrovė svarbiausius daiktus ir pasitraukė į vakarus, tikėdamiesi sugrįžti. Kelionėje šeima neteko tėvo ir senelio. Mirgos tėtis tiesiog dingo pakelėje apšaudymo metu.
Mama su dviem dukromis galiausiai atsidūrė prie Elbės upės, Rytų Vokietijos pusėje. Apsimetusios vokietėmis, jos pasiprašė pastogės pas ūkininką. Padedant latvei, kuri atpažino lietuves, šeima sužinojo apie amerikiečių keltą, keliantį žmones per Elbę į Vakarų Vokietiją. Vokiečių ūkininkai padėjo joms pasiekti keltą ir, parodžiusios lietuviškus pasus, amerikiečiai leido joms keltis į Vakarų Vokietiją.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Gyvenimas tremtyje ir lietuvių bendruomenės kūrimas
Liuneburge, pabėgėlių stovykloje, Mirga pradėjo dirbti vertėja Jungtinių Tautų pagalbos ir reabilitacijos administracijoje (UNRRA). Stovykloje ji sutiko savo būsimą vyrą, olandą Janą Willemą van Spanje. Susituokę jie persikėlė gyventi į Nyderlandus, Roterdamą.
Po kelerių metų Nyderlanduose, būdama vos dvidešimt dvejų metų ir trijų vaikų mama, Mirga pradėjo ieškoti kitų lietuvių. Palyginti su kitomis šalimis, Nyderlanduose jų buvo labai mažai. Ji rado tik Arlette’ę Schellenbach, puikiai lietuviškai kalbančią moterį.
Norėdama surasti daugiau lietuvių, Mirga įdėjo skelbimą į žurnalą „Margriet“. Taip susirinko šešios lietuvės moterys, ištekėjusios už olandų. Su šeimomis jie sudarė pirmąją bendruomenę - iš viso trylika žmonių. Bendruomenės nariai gyveno toli vienas nuo kito, todėl susitikdavo kartą ar du per metus. Susitikimai būdavo malonus laikas kartu, pokalbiai apie Lietuvą, maisto gamyba ir lietuviškos dainos.
Oficialesnė bendruomenė, pavadinta Lietuvių asociacija, ėmė formuotis tik devintajame dešimtmetyje. Į susitikimus jau ateidavo apie keturiasdešimt žmonių. Be kitų lietuvių, aktyvūs nariai buvo Arlette’ė Schellenbach ir žurnalistas Isaacas Kaplanas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuviai atvykdavo į Nyderlandus tikėdamiesi surasti tautiečius, kurie galėtų jais pasirūpinti. Seniau gyvenantieji lietuviai suteikdavo garantijas, kad padengs atvykusiųjų išlaidas. Mirgos ir jos šeimos namai dažnai būdavo pilni lietuvių. Ji taip pat organizuodavo lietuviškas šventes, pavyzdžiui, vasario 16-osios šventę.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Peticija kultūrizmui ginti
Po ypač aršaus kultūrizmo persekiojimo laikotarpio Tarybų Sąjungoje, 1978 metais, Dr. Edmundas Daubaras, nepalaikomas nė vieno T.S.R.S. kultūrizmo atstovo, išdrįso parašyti kultūrizmo gynimo peticiją ir ją asmeniškai pristatė į Maskvoje įsikūrusius T.S.R.S. Komunistų Partijos Centro Komitetą bei kitas aukščiausias T.S.R.S. institucijas.
1985 metai, kaip ir ankstesni, 1984 metai, pasižymėjo laipsnišku kultūrizmo draudimo švelnėjimu bei, palyginus su ankstesniais metais, varžybų gausa.
Dr. Edmundo Daubaro veikla kultūrizmo srityje
Svarbu paminėti Dr. Edmundo Daubaro indėlį į kultūrizmo sportą. Nuo 1977 iki 1987 metais Maskvoje įsteigiant „T.S.R.S. kultūrizmo federaciją“ „Klaipėdos kultūrizmo federacija“ buvo vienintelis esamos valdžios pripažintas oficialiai registruotas kultūrizmo organas, kaip „federacija“, visoje T.S.R.S.. Dr. Edmundas Daubaras iš visų T.S.R.S. kultūrizmo vadovų vienintelis profesionaliai valdė užsienio kalbas.
Tarptautinės kultūrizmo organizacijos, tokios kaip I.F.B.B., N.A.B.B.A. ir W.A.B.B.A., bendravo ne su Lietuvos TSR, ne su formaliais T.S.R.S. kultūrizmo vadovais, o su „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuriai atstovavo Dr. Edmundas Daubaras.
1985 metais tradiciškai svarbiausiomis T.S.R.S. varžybomis išliko tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
1985 m. Kaune vyko dvejos varžybos - eilinės „Komjaunimo taurės“ pirmenybės ir „Absoliučių čempionų taurė“ turnyras. „Komjaunimo taurėje“ dalyvavo kultūristai iš Lenkijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos.
Pasaulinė W.F.F. - W.B.B.F. veikla
Pasaulinė W.F.F. - W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija taip pat aktyviai veikia tarptautiniu mastu. 2008 metais Lenkijos Bydgoščio mieste vyko nepakartojamas Pasaulinės W.F.F. -W.B.B.F. federacijos pasaulio čempionatas. Nepaisant I.F.B.B. federacijos pasipriešinimo, Lenkijos sporto ministras ZBIGNIEVAS PACELTAS oficialiu laišku laimino W.F.F. - W.B.B.F. pasaulio čempionatą Bydgoščio mieste.
2008 metais Danijos nacionalinės federacijos rekomendacijos dėka Dr. Edmundas Daubaras kartu su Kalifornijos gubernatoriumi Arnoldu Švarcenegeriu buvo įtrauktas į Danijos Karalystės Garbės Knygą.
Kitos sporto naujienos
Be kultūrizmo, Lietuvoje vyksta ir kitos sporto veiklos. Pavyzdžiui, Latvijos bendrovė „APF Holdings“ investavo į sporto ir sveikatos produktų rinką. Taip pat, Lietuvos vandensvydžio komanda „Žaibas“ dalyvauja tarptautiniuose turnyruose.
Netektis
2016 m. gruodžio 24 d. mirė doc. dr. Remigijus Naužemys, ilgametis dėstytojas ir sportininkas.
tags: #jana #sporto #sveikatingumo #pirmininke