Jaunimo olimpinės žaidynės - tai tarptautinis multisporto renginys, skirtas jauniesiems sportininkams nuo 14 iki 18 metų. Jos rengiamos kas ketveri metai, kaip ir pagrindinės olimpinės žaidynės, tačiau skiriasi savo specifika ir tikslais. Šiame straipsnyje apžvelgsime jaunimo olimpinių žaidynių istoriją, jų tikslus ir uždavinius, taip pat Lietuvos dalyvavimą šiame renginyje.
Jaunimo olimpinių žaidynių atsiradimo istorija
Mintis apie jaunimo olimpines žaidynes gimė XXI amžiaus pradžioje, siekiant sukurti platformą, kurioje jaunieji sportininkai galėtų varžytis tarptautiniu lygiu, įgyti patirties ir pasisemti įkvėpimo. Iniciatyvos autorius - tuometinis Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Jacques Rogge. Pirmosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės įvyko 2010 m. Singapūre, o pirmosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės - 2012 m. Insbruke.
Jaunimo olimpinių žaidynių tikslai ir uždaviniai
Nors jaunimo žaidynės nėra tikrosios olimpinės žaidynės, visuomenės dėmesys ir valstybių noras kuo geriau jose pasirodyti sparčiai didėja, o atrankos į žaidynes normatyvai nėra taip lengvai įveikiami. Seminare dar kartą buvo aptarti jaunimo olimpinių žaidynių tikslai ir uždaviniai.
Pagrindiniai jaunimo olimpinių žaidynių tikslai:
- Skatinti jaunimą užsiimti sportu ir propaguoti olimpinį judėjimą.
- Suteikti jauniesiems sportininkams galimybę varžytis tarptautiniu lygiu ir tobulinti savo įgūdžius.
- Puoselėti draugystę ir supratimą tarp skirtingų šalių ir kultūrų.
- Skatinti jaunimo švietimą ir ugdymą per sportą.
Pranešimuose akcentuoti draugystės ir pagarbos puoselėjimo, didžiausio meistriškumo siekimo ir paauglių sveikos gyvensenos derinimo klausimai. Būtent skatinti kuo aktyviau dalyvauti šios lavinamosios programos renginiuose ir bus viena pagrindinių skirtingų šalių jaunųjų ambasadorių, kurių yra per šimtą, užduočių.
Taip pat skaitykite: Tiesioginės jaunimo krepšinio rungtynės
Lietuvos dalyvavimas jaunimo olimpinėse žaidynėse
Lietuva aktyviai dalyvauja jaunimo olimpinėse žaidynėse nuo pat jų įkūrimo. Lietuvos sportininkai yra dalyvavę tiek vasaros, tiek žiemos jaunimo olimpinėse žaidynėse, atstovaudami įvairioms sporto šakoms.
Antrosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės Nandzinge
Viena ryškiausių žvaigždžių žibės Lietuvos rinktinėje antrosiose jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse, kurios vyks Kinijos mieste Nandzinge. Kinijos mieste Nandzinge, kuriame rugpjūtį vyks antrosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės, surengtame misijos vadovų pasitarime dalyvavo LTOK olimpinio sporto direktorius Kazys Steponavičius ir jo pavaduotojas Einius Petkus. Misijos vadovų seminaras vyko „Fairmont Nanjing“ viešbutyje. Dalyvavo 22 Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) atstovai, 197 nacionalinių olimpinių komitetų delegatai, 104 šalių jaunieji ambasadoriai, tarp kurių buvo ir Lietuvos, bei 120 žaidynių organizacinio komiteto narių.
Pasirengimas žaidynėms
Žaidynių organizacinio komiteto atstovai papasakojo apie pasirengimo eigą, dalyvių akreditaciją, atvykimą ir išvykimą, apgyvendinimo olimpiniame kaimelyje sąlygas, maitinimo ypatumus kaimelio valgykloje bei atokesnėse sporto bazėse, transporto judėjimo tvarką, medicininį aptarnavimą, dopingo kontrolę ir t.t. Žaidynių organizacinio komiteto atstovai kiekvienos šalies rinktinės vadovams surengė praktinius seminarus, vyko asmeniniai pokalbiai su atsakingais pareigūnais. Tų pokalbių metu išsamiai aptarti ir Lietuvos rinktinės pasirengimo bei dalyvavimo žaidynėse ypatumai, lietuviai organizatoriams pateikė reikalingus dokumentus. Seminaro dalyviai lankėsi specialiai žaidynėms pastatytame olimpiniame kaimelyje, sporto bazėse, kuriose jau šiandien galima rengti varžybas.
Nandzingo žaidynių ypatumai
Nandzingo žaidynės vyks rugpjūčio 16-28 d. Tikimasi, kad Lietuvai aštuonių-dešimties sporto šakų varžybose atstovaus per 20 sportininkų. Greta sporto varžybų numatoma plati kultūrinė lavinamoji žaidynių programa.
Apie Nandzingą
Prieš 2500 metų įkurtas Nandzingas garsus savo istorija ir kultūra. Šis miestas, viena iš buvusių keturių didžiųjų senovės Kinijos sostinių, įsikūręs puikioje vietoje - apsuptas aukštų kalnų, šalia Jangdzės upės ir lygumų, sudarančių tobulą harmoniją. Nandzingo istorija siekia 472 m. prieš Kristų, kai Yue karalius įsakė savo generolams prie Činhuai upės įkurti miestą. Nuo trečiojo mūsų eros amžiaus Nandzingas, kaip sostinė, buvo žinomas dešimčiai dinastijų ir istorijos periodų. Prieš tapdamas Nandzingu 1368 m. šis miestas turėjo bent 60 pavadinimų. Nandzingas išsidėstęs vidurinėje Jangdzės deltos dalyje ir priklauso šiaurinės Azijos tropinei zonai. Vidutinė metinė temperatūra - 17,8 laipsnio šilumos, čia per metus 1686 valandas šviečia saulė, o kritulių iškrinta 1034 mm. Apsuptame kalnų, upių ir ežerų Nandzinge randama 40 rūšių mineralų. Šeimininkai sakė, kad rugpjūtį vidutinė oro temperatūra būna apie 27 laipsnius šilumos. Tiesa, kartais pakyla ir iki 32 ºC. Labai drėgna (santykinis oro drėgnumas - apie 80 proc.). Vienuolika dienų rugpjūtį palyja, bent kartą - smarkiai ir su audra.
Taip pat skaitykite: Rinktinės sudėtis ir perspektyvos
Nandzingas, dažnai dar vadinamas Ningu, yra Dziangsu provincijos sostinė. Bendras miesto plotas - 6598 kv. km, 75 proc. jo teritorijos yra gyvenama. Į vienuolika administracinių rajonų padalytame mieste gyvena apie 8 mln. nuolatinių gyventojų. Tai vienas perspektyviausių XXI a. Azijos miestų. Nuo seniausių laikų Nandzingas garsėja kultūra: poezija, tapyba, literatūra, opera, mokslu ir švietimu, garsiausiais mąstytojais ir menininkais. Miestas garsus ir senovės amatais - audiniais, aukso lapelių puošyba, medžio drožyba, popierinių žibintų gamyba. Dabar šis Kinijos didmiestis didžiuojasi turėdamas 43 UNESCO pasaulio paveldo objektus, tarp kurių - prieš šešis šimtus metų statytos gynybinės miesto sienos fragmentai, Gibao budistų pagoda, beje, atrasta tik 2008-aisiais. Pasigrožėti Konfucijaus šventykla, prezidento rūmais, Juedziango bokštu, Mingų dinastijos kultūros kaimeliu, Sun Jatseno mauzoliejumi, Nandzingo memorialu žudynių aukoms atminti, mokslo ir technologijų muziejumi turistai į Nandzingą traukia visus metus. Nandzinge yra 16 kultūros centrų, 38 muziejai, 18 viešųjų bibliotekų ir 14 archyvų. Dvi radijo ir dvi televizijos stotys, transliuojančios 28 TV programas. Tai ideali vieta pramogoms - čia daug kino ir koncertų salių, sporto arenų, kavinių, arbatinių ir restoranų. 2010 m. Nandzingas pripažintas vienu iš dešimties geriausių Kinijos laisvalaikio ir pramogų miestų. Čia daug dangoraižių, o 450 m aukščio Zifengo pastatas priklauso aukščiausių pasaulio pastatų dešimtukui.
Sporto bazės
Prieš metus Nandzinge vyko Azijos šalių jaunimo žaidynės. Dauguma sporto bazių baigtos statyti pernai. Stadionas, kuriame vyks atidarymo ir uždarymo ceremonijos bei lengvaatlečių varžybos, vartus atvėrė 2005-aisiais. Iškilmingas ceremonijas jame galės stebėti apie 30 tūkst. žiūrovų. Stadionas, kaip ir gimnastikos arena, baseinas bei penkiakovės varžybų aikštynas, priklauso Nandzingo olimpiniam sporto centrui. Gimnastikos salėje yra 5 tūkst. žiūrovų vietų, baseine - 2,5 tūkst. Krepšininkai žais 1,5 tūkst. sirgalių galinčiame priimti „Wu taishan“ dengtame aikštyne su… važinėjančiu stogu. Beje, kaip ir pirmosiose žaidynėse Singapūre vyks vaikinų ir merginų trijulių turnyrai. Irkluotojai ir baidarininkai lenktyniaus Xuanwu ežere įrengtose trasose. Jis bus bene toliausiai nuo olimpinio kaimelio - už 19 km. Visas išvardytas bazes seminaro dalyviai apžiūrėjo, jomis liko patenkinti. Tik irklavimo kanalą matė iš tolo, nuo senosios miesto gynybinės sienos. Neįprastos ir, rengėjų manymu, labai įdomios bus dviratininkų varžybos. Tie patys sportininkai - vaikinai ir merginos - lenktyniaus plento, kalnų ir BMX dviračių trasose. O nugalėtojai ir prizininkai paaiškės susumavus visų trejų lenktynių rezultatus.Į visas varžybas žiūrovams teks pirkti bilietus, jų kainos bus patvirtintos gegužės pradžioje.
Olimpinis kaimelis
Nuo oro uosto iki olimpinio kaimelio - 40 km. Šį nuotolį galima įveikti per valandą. O kelionė iš Vilniaus į Nandzingą bus gerokai ilgesnė. Iš Frankfurto į Nandzingą teko skristi 11 val., atgal - dar valanda ilgiau. Visa akredituota Lietuvos delegacija, kaip ir dauguma kitų Europos šalių delegacijų, į Nandzingą taip pat skris iš Frankfurto. Visų dalyvių kelionę apmokės žaidynių organizatoriai.Laiko skirtumas tarp Vilniaus ir Nandzingo - penkios valandos. Kai Vilniuje pats vidudienis, Nandzinge jau pavakarys - 17 val.
Olimpinis kaimelis pastatytas specialiai šioms žaidynėms. Kai lankėsi seminaro dalyviai, kai kuriuose namuose dar buvo atliekama apdaila, visur tvarkoma teritorija, sodinami želdiniai. Namai devynių ir net 27 aukštų. 12 ir 18 kv. m ploto kambariuose sportininkai gyvens po du ir po tris. Dviem kambariams bus po vieną dušą ir tualetą.Seminaro dalyviai nematė kaimelio valgyklos ir, aišku, nepaskanavo joje gaminamų patiekalų. Bet rengėjai užtikrino, kad maisto bus įvairiausiems skoniams, veiks visų pasaulio žemynų virtuvės. Valgykla dirbs nuo penktos valandos ryto iki pirmos nakties. Bus nurodytas pusryčių, pietų ir vakarienės laikas. Eilių neturėtų būti. Tolimiausią gyvenamąjį namą ir valgyklą skirs vos 250 metrų. Olimpiniame kaimelyje dirbs medicinos klinika, bankas, paštas, suvenyrų parduotuvė, kavinė, savitarnos skalbykla, bus treniruoklių salė, saunų, krepšinio treniruočių aikštelė. Veiks visų didžiųjų religijų maldos namai.Šalia olimpinio kaimelio įsikurs transporto mazgas. Iš čia kursuos autobusai į visas varžybų ir treniruočių arenas, taip pat į miesto centrą. Veiks olimpinės linijos, tad sunkumų laiku pasiekti varžybų vietą neturėtų kilti. Juoba ir transporto, pasak Lietuvos delegatų, dirbusių ir Pekino olimpinėse žaidynėse, Nandzinge mažiau nei dabartinėje Kinijos sostinėje. Su akreditacinėmis kortelėmis bus galima nemokamai važinėti ir miesto transportu.
Lietuvos rinktinės sudėtis
Šiuo metu jau žinoma, kad Lietuvai antrose jaunimo olimpinėse žaidynėse atstovaus po du irkluotojus ir penkiakovininkus - po vieną merginą ir vaikiną, tenisininkė, kanojininkas, dvi dviratininkės, keturi krepšininkai, keturi plaukikai, kurių, beje, dar gali būti ir daugiau. Kiek dalyvaus lengvaatlečių, paaiškės po atrankos varžybų gegužės pabaigoje Baku. Vilčių iškovoti olimpinį kelialapį dar turi boksininkas, imtynininkas, sunkiaatletis, triatlonininkas. Tikimasi, kad Lietuvai atstovaus per 20 sportininkų. Kaimynų latvių delegacijoje bus apie 15, o estų - 10 sportininkų.Ir pabaigai - svarbiausia žinia: Nandzingo žaidynėse dalyvaus olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.
Taip pat skaitykite: Sportas ir jaunimas Lietuvoje
Antrosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės Lilehameryje
Šiandien 20 val. Lietuvos laiku Lilehameryje (Norvegija) prasidės antrųjų jaunimo žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Jaunųjų olimpiečių žiemos šventė vyks Lisgardsbakeno šuolių su slidėmis arenoje - toje pačioje, kurioje buvo atidarytos 1994 m. žiemos olimpinės žaidynės. Į atidarymo ceremoniją susirinks daugiau nei tūkstantis jaunųjų sportininkų iš 71 šalies, apie 3 tūkst. savanorių ir tūkstančiai žiūrovų. Olimpinę ugnį į areną atneš šešis kartus olimpine čempione tapusi slidininkė Marita Bjorgen ir perduos ją Novegijos princesei Ingridai Alexandrai. Princesė uždegs tą patį deglą, kurį 1994 m.
Atidarymo ceremonija
Prieš pat atidarymo ceremoniją Deivido pasveikinti susirinko komandos draugai, misijos nariai ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. LTOK vadovė jaunajam olimpiečiui įteikė dvi dovanas - žaidynių talismaną Sjoggą ir Lietuvos vėliavą, kurią Deividui buvo patikėta nešti žaidynių atidaryme. Į laisvalaikio zoną „Learn & Share“ susirinkusiems sportininkams LTOK prezidentė linkėjo kuo geriau pasirodyti žaidynėse. „Padarykite tai, ką mokate geriausiai. Dabar galvokite tik apie startus, o pramogos palauks“, - neužsimiršti pramogų sukuryje ragino D. Gudzinevičiūtė. Pasveikinę komandos draugą, sportininkai, kartu su daugiau nei tūkstančiu jaunųjų olimpiečių iš 70 šalių, patraukė į prie pat kaimelio esančią Lisgardsbakeno šuolių su slidėmis areną. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo tik keli profesionalūs atlikėjai, dauguma pasirodžiusiųjų - nuo praėjusių metų lapkričio repetavę savanoriai. Pagrindinis pasirodymo veikėjas - su slidėmis gimęs berniukas. Šventėje buvo teatralizuotai papasakota jo istorija, kaip jis augo, pamėgo sportą, treniravosi ir siekė sportinių aukštumų. Jaunuosius olimpiečius sveikino Lilehamerio jaunimo žiemos olimpinių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkė ir prezidentė Siri Halten ir Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, sportininkai iš Pietų Afrikos, Malaizijos, Australijos, Estijos ir Kanados paaiškino, kodėl jiems svarbus sportas ir kuo ypatingos šios žaidynės. Atidarymo ceremoniją stebėjo Norvegijos karališkoji šeima, o olimpinę ugnį arenoje uždegė jaunoji princesė Ingrida Alexandra.
Dalyvavimas varžybose
Šeštadienį pirmi iš mūsiškių startuoja slidininkas R. Vaitkus, kalnų slidininkas A. Drukarovas ir ledo ritulininkas D. Mukovozas.
Organizavimas
Žaidynes organizuoja Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ir Lilehamerio jaunimo olimpinių žaidynių organizacinis komitetas (LYOGOC), kurį valdo Norvegijos kultūros ministerija, Norvegijos olimpinis ir parolimpinis komitetai bei Lilehamerio savivaldybė. LTOK organizuoja ir finansuoja sportininkų dalyvavimą Lilehamerio jaunimo olimpinėse žaidynėse, bei prisideda prie sportininkų pasirengimo.
Kiti pasiekimai
Pirmadienį savo pozicijas pagerino Dominykas Čepys. Penktadienį Dominykas Čepys rutulio stūmimo pirmame rate užėmė 14 vietą - 17.34 m (17.04-x-17.34-x). Dovidas Petkevičius antradienį bėgime, kuriame startavo 14-18 vietas pirmame etape užėmę barjerininkai, finišavo trečias (14.72/0.1). Aukščiausia per visą istoriją mūsų lengvatlečių jaunimo olimpinėse žaidynėse užimta vieta po Buenos Airių startų liko ketvirta. Pirmasis iš lietuvių rungtyniavo disko metikas Matas Makaravičius. Deja, visi keturi jo metimai buvo nesėkmingi. Sekmadienį visi metikai atliks dar po keturis bandymus, o galutiniai rezultatai paaiškės susumavus abiejų dienų rezultatus.
Futbolas olimpinėse žaidynėse
Futbolas olimpinių žaidynių programoje debiutavo 1900 m. Paryžiuje kaip parodomoji sporto šaka. Nuo 1908 m. futbolas tapo oficialia olimpinės programos dalimi. Nacionalinėms rinktinėms gali atstovauti jaunimo U-23 rinktinės nariai ir trys vyresni futbolininkai.
Istorija
Jei šiais laikais olimpiadoje žaidžia jaunimo rinktinės, prieš kelis dešimtmečius žaidynėse rungtyniauti galėjo tik mėgėjai. Tokia praktika ypač populiari buvo Rytų bloko šalyse po Antrojo pasaulinio karo. Tarptautinis olimpinis komitetas suprato nuostatų netobulumą ir nuo 1984 m. atsisakė „mėgėjiško“ futbolo sampratos. Nuo 1992 m. rinktinėms taikomas amžiaus cenzas, o nuo 1996 m.
Lyderiai
Vyrų turnyruose po tris kartus olimpinį auksą laimėjo Vengrija (1952, 1964 ir 1968 m.) ir Didžioji Britanija (1900, 1908, 1912), po du - Argentina (2004 ir 2008), SSRS (1956 ir 1988) bei Urugvajus (1924 ir 1928). Brazilijos rinktinė pirmą ir vienintelį olimpinį auksą iškovojo 2016-aisiais Rio de Žaneire. Tada „Maracana“ stadione brazilai su Neymaru priešakyje palaužė vokiečius. Pagrindinis rungtynių laikas ir pratęsimas baigėsi lygiosiomis 1:1, o 11 m baudinių serijoje 5:4 triumfavo Brazilija. Bronzą 2016 m.
Lietuvos dalyvavimas
1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo ir Lietuvos futbolo rinktinė. Deja, kapitono Stepo Garbačiausko treniruoti lietuviai pasirodė neįkvepiančiai. Remiantis istorinio įvykio amžininkų įvairias liudijimais peršasi išvada, kad lietuviai į olimpiadą keliavo visiškai nepasirengę: ne tik nesusižaidę, bet drauge nebuvo surengę nė vienos treniruotės, be aptarnaujančio personalo, net be kamuolio, o kai kurie - ir maisto su savimi nepasiėmę. Po kelionės suvargę nuėjo miegoti tik paryčiais, o jau dieną laukė olimpinis krikštas. Bene geriausiai tuometę situaciją atspindi rinktinėje žaidusio Stasio Janušausko atsiminimai: „Kai išėjom, akis pastatėm - stadionas didelis, tribūnos apie 40 tūkstančių vietų. Pasimetėm, buvom pratę žaisti paupiuose, kurmių išraustose pievose, kojos pradėjo virpėti. Iš pradžių ir šveicarai buvo atsargūs, bet kuo toliau, tuo labiau įsitikino, jog mes dar naujokai, ypač nežinom, ką daryti, kai kamuolys lekia oru. Pirmą kartą pamatėm tokį žaidimą galvom. Mes daugiau žaisdavom ant žemės. Kai kamuolys lėkdavo aukštas, traukdavomės atbuli, laukdami, kol pasieks žemę. Na ir užkūrė jie mums pirtį. Pradėjo dar daugiau žaisti aukštais perdavimais. Aukštus kamuolius daugiausia atmušinėdavom viršugalviu, o svarbiausias smūgis koja bato nosies galu - špicu. Žaidėm penkiais puolėjais. Jie neturėjo ką veikti, stovi ir žiūri, kaip mums golus muša. 1924 m. Futbolo istorikas Gediminas Kalinauskas knygoje „Lietuvos futbolo raida 1905-2018“ taip pat apžvelgia 1924-ųjų rinktinės situaciją: „Sunku net suvokti, kaip mūsų rinktinei pavyko apeiti daug gana griežtų reikalavimų. Mat, kaip įprasta, iš anksto buvo išsiunčiama dalyvių paraiška. Mūsiškiai joje nurodė 16 futbolininkų (buvo leidžiama 22), bet į Prancūzijos sostinę išvyko tik 10 išvardintų tame sąraše, nes pavėlavo į traukinį 4 klaipėdiečiai ir nevažiavo S. Darius (LFLS) bei L. Gelermanas („Makabi“). Visgi buvo pasiimti V. Byla, J. Žukauskas ir J. Žebrauskas. Pastarajam gynėjui ir teko išbėgti į aikštę vietoj iš anksto registruoto kairiojo puolėjo klaipėdiškio Bartaičio. Niekas „nesuuodė“, kad H. Gecas ir J. Hardingsonas neturėjo Lietuvos pilietybės.
SSRS rinktinė
1988 m. Seulo olimpiadoje nugalėjusioje SSRS rinktinėje buvo ir lietuviškų motyvų. Treneris Anatolijus Byšovecas į rinktinę pakvietė sostinės žalgiriečius Arminą Narbekovą ir Arvydą Janonį. Pastarasis žaidė vienas rungtynes, o A. Finale Seule SSRS po pratęsimo 2:1 nugalėjo Braziliją. A. Brazilijai 1988 m. Prisimindamas Seulo įvykius, A. Narbekovas vėliau paleido skambią frazę: „Po finalo Romario norėjo su mūsiškiais apsikeisti marškinėliais, bet nepavyko. Džiaugsmo buvo daug. Bet vėliau grįžome į savo klubus žaisti už 200 rublių, o Romario pasirašė su 9 mln.
Tokijo olimpiada
Tokijo olimpinėse žaidynėse vyrų futbolo turnyre tradiciškai kovos 16 rinktinių, suskirstytų į 4 grupes. Pagal paraiškas „ant popieriaus“ kol kas solidžiausiai atrodo Ispanijos rinktinė. Luiso de la Fuente treniruojamos komandos branduolį sudaro žaidėjai, prieš dvejus metus laimėję Europos U-21 čempionatą. Trauma sutrukdė Marco Asensio vykti į Europos čempionatą, bet gavo kvietimą žaisti olimpinėje Ispanijos rinktinėje. Brazilijos rinktinės paraiškoje ryškiausiai šviečia Dani Alveso pavardė. 38-erių veteranas per savo karjerą laimėjo 43 trofėjus, bet dar neturi olimpinio aukso. „Tikiuosi, kad mano svajonė išsipildys. Olimpiada yra magiškas sporto renginys“, - sakė D. Alvesas. Meksikos komandos vartus gins 36-erių ilgaplaukis garbanius Guillermo Ochoa, nacionalinėje rinktinėje sužaidęs net 114 mačų.
- Tokijo olimpiados futbolo varžybų stadionai talpina nuo 42 tūkst. iki 70 tūkst.
- Įspūdingiausiu olimpiadų futbolo finalu laikomas mūšis dėl aukso 1996 m. Atlantoje.
- Tokijuje 1964 m. jau vykusiose vasaros žaidynėse pasiektas individualus rezultatyvumo rekordas.
- Greičiausio olimpiadų įvarčio autorius yra Neymaras. 2016 m.
Šiuolaikinės olimpinės žaidynės
Olimpinių žaidynių pradžia siejama su Olimpijos žaidynėmis. 17-19 amžiuje buvo bandoma atgaivinti olimpines žaidynes. Šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino Pierre’as de Coubertinas (Prancūzija).
I-V olimpinės žaidynės (1896-1912)
Šiam laikotarpiui būdingas palyginti mažas tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumas. Žaidynių organizavimas pasižymėjo nepastovia ir ištęsta sporto varžybų programa, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų, žaidynių organizavimas priklausė nuo šalies, kurioje vyko žaidynės tradicijų, materialinių išteklių ir kitų veiksnių. II ir III olimpinės žaidynės rengtos pasaulinių parodų metu, dėl ko susilaukė didelės kritikos. Taip pat II, III ir IV žaidynėse buvo įtrauktos mažai kam žinomas ir tuo metu nepopuliarios sporto šakos, kaip lakrosas, žirgų polo, jeu de paume (teniso pirmtakas), kuriose dalyvavo ne daugiau kaip trijų šalių atstovai.
VII-XIV olimpinės žaidynės (1914-1948)
Laikotarpis pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916 (Berlyno), 1940 (pirminė teisė rengti olimpines žaidynes buvo suteikta Tokijui, vėliau perleista Helsinkiui) ir 1944 (Londono) olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, tačiau olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa: po 1920 (Antverpeno) olimpinių žaidynių jose nebeliko nepopuliarių sporto šakų, nustatyta parodomųjų varžybų tvarka, žaidynių apdovanojimo sistema. Daug esminių pakeitimų padaryta rengiant olimpines žaidynes: įvestos iškilmingos olimpinės vėliavos pakėlimo, atletų priesaikos, olimpinės ugnies uždegimo ir kitos ceremonijos. Padaugėjo Nacionalinių olimpinių komitetų (nuo 23 iki 52), kuriuos pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. Į olimpinio sąjūdžio veiklą įsitraukė Pietų Amerikos, Azijos šalys.
XV-XXIV olimpinės žaidynės (1952-1988)
Šiam laikotarpiui būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas. Nors pirmieji protestai prasidėjo nuo pat olimpinių žaidynių organizavimo pradžios, pirmasis boikotas įvyko 1956 prieš Melburno olimpines žaidynes. Nyderlandų, Švedijos, Ispanijos ir kitų šalių delegacijos atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės dalyvavimą Vengrijos įvykiuose. Didžiausias boikotas paskelbtas prieš 1980 (Maskvos) olimpines žaidynes - daug šalių (tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos) atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną. SSRS ir ją palaikančios šalys (viso 14) boikotavo 1984 (Los Andželo) olimpines žaidynes. 1988 (Seulo) olimpinėse žaidynėse dėl politinių priežasčių nedalyvavo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos ir Etiopijos delegacijos. Reikšmingi šio laikotarpio įvykiai 1961 Tarptautinės olimpinės akademijos (angl. International Olympic Academy) ir 1968 Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (angl. Association of European National Olympic Committees) įkūrimas.
#