Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiama Joanos Bartaškienės veikla ir požiūris į sveikatą bei aktyvų gyvenimo būdą vyresniame amžiuje. Remiantis jos patirtimi ir įžvalgomis, nagrinėjami svarbiausi aspektai, padedantys senjorams džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.
Joana Bartaškienė: sporto ambasadorė ir įkvėpėja
Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė, daugkartinė sportinės gimnastikos čempionė ir sporto ambasadorė Joana Bartaškienė įkvepia daugelį savo energija ir optimizmu. Net ir būdama garbaus amžiaus, ji aktyviai dirba ir propaguoja sveiką gyvenseną. Savo pavyzdžiu ji įrodo, kad senatvė gali būti ori ir pilna įspūdžių.
Judesys - sveikatos pagrindas
J. Bartaškienė pabrėžia judėjimo svarbą kiekvienam žmogui, ypač vyresniame amžiuje. Ji pati nuo vaikystės šoko tautinius, vėliau - išraiškos šokius, lankė Kauno pantomimos teatrą, todėl judesys visada buvo jos savasties dalis. Sporto ambasadorė teigia, kad judesys gydo viską, net ir operacijos prašiusį meniską.Sportas padeda išvengti daugelio ligų, kurios nesukelia uždegimo.
Sveikatingumo klubas „Joana“: bendrystė ir aktyvus gyvenimas
J. Bartaškienė vadovauja sveikatingumo klubui „Joana“, kuriame sportuoja apie 200 moterų, kurių amžiaus vidurkis - 75 metai. Klube ne tik sportuojama, bet ir bendraujama, dalijamasi patirtimi ir atradimais. Moterys kartu dalyvauja įvairiuose festivaliuose, vilkėdamos vienoda apranga. Kai kurioms tai būna pirmieji pasirodymai gyvenime.
Sveikatos receptas pagal Joaną Bartaškienę
J. Bartaškienė savo sveikatos receptą apibūdina paprastai: žalingų įpročių atsisakymas, fizinis aktyvumas, gyvenimas be streso, sveika mityba ir socializacija. Ji pabrėžia, kad socializacija yra būtina vyresnio amžiaus žmonėms, nes bendravimas suteikia gerų emocijų, stiprina psichikos sveikatą ir leidžia sužinoti daug naujų dalykų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Mitybos įpročiai
J. Bartaškienė laikosi paprastos mitybos, be įmantrių užpilų, padažų ir prieskonių. Ji prisimena vaikystę, kai su mama ir broliu gyveno kukliai, todėl ir patiekalai ant jų stalo buvo kuklūs. Tokią mitybą ji praktikuoja ir dabar. Taip pat ji vengia persivalgymo, ypač keliaudama po Lietuvą su renginiais, nes tai trukdo bendrauti su žiūrovais.
Kokybiškas miegas
Gera savijauta priklauso nuo kokybiško miego. J. Bartaškienė pastebėjo, kad jei namuose pradeda dėl ko nors pykti, turi eiti ir atsigulti. Nors trumpam - 15-20 minučių. Tas grožio miegas turi loginį paaiškinimą: anksti atsikėlus, į pavakarį jėgos išsenka. Tuomet ji guluosi ir snūsteliu, o pabudusi visada jaučiasi geriau, aktyviau.
Pozityvus mąstymas
Pagrindinė sveikata slypi galvoje. Kaip mes galvosime, taip ir jausimės. J. Bartaškienė yra optimistė iš prigimties, nes jos tėvai buvo labai linksmi ir džiaugėsi tuo, ką turėjo. Ji džiaugiasi kiekviena diena ir sėdi mėgstamo darbo rogėse. Darbas ją veža ir suteikia energijos.
Socializacija ir bendravimas
J. Bartaškienė teigia, kad bendravimas yra labai svarbus vyresnio amžiaus žmonėms. Bendraudami gauname gerų emocijų, stipriname savo psichikos sveikatą, sužinome daug naujų dalykų. Vien iš moterų, kurios lanko sveikatingumo klubo „Joana“ užsiėmimus, ji sužino, kur koks baseinas senjorams nemokamas ar linijiniai šokiai, koncertas, spektaklis, vakaronė ir pan.
Ilgalaikių gyvenimo planų kūrimas
Ilgiausiai gyvena žmonės, ne tik paveldėję gerus genus, sveikai besimaitinantys, fiziškai aktyvūs, pozityvūs, bet ir tie, kurie gali save vadinti ilgalaikių gyvenimo planų kūrėjais. J. Bartaškienė turi gerus genus - jos mamytė buvo ilgaamžė, bet ji mokėjo ir planuoti. Jai planavimas taip pat labai svarbus. Pastebėjo, jei dieną susiplanuoja, jau nuo ryto esu pilna energijos. Mano judėjimas suplanuotas iki pat Naujųjų - kiekvieną savaitę turiu po penkis šešis renginius. Ar nepavargstu? Ne. Gal vėlgi genai? Iš savo mamos paveldėjau energiją, kūno sudėjimą, darbštumą ir artimo meilę.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Mokymasis visą gyvenimą
Kada žmogus pradeda atmirti? Kai nustoja norėti mokytis. J. Bartaškienė skaito paskaitas Trečiojo amžiaus universiteto studentams. Ji žavisi šiais žmonėmis, jų intelektu ir aktyvumu. Panašiai jaučiasi, kai būna pakviesta vesti kokio nors renginio apie istorinį įvykį ar praėjusiais šimtmečiais gyvenusią asmenybę. Tuomet daug skaito, domisi, renka apie ją medžiagą. Žodžiu, esu vidujai aktyvi. Aktyvumas užkoduotas jau pačioje aktoriaus profesijoje - t. y. akt-orius akt-yvus. Mūsų misija - paveikti kitą.
Gyvenimo džiaugsmas ir optimizmas
J. Bartaškienė teigia, kad niekada taip gerai negyvenome, kaip dabar, o tie, kurie murma ir sako kitaip, matyt, iš prigimties yra murmekliai. Iš kur esu tokia optimistė? Genai. Tėveliai buvo labai linksmi, ypač mama. Kad ir sunkus buvo jų gyvenimas, bet džaugėsi tuo, ką turėjo. Todėl dalis mano optimizmo iš tėvų, kita dalis - iš praktikuojamo gyvenimo būdo. Džiaugiuosi kiekviena diena, o svarbiausia - sėdžiu mėgstamo darbo rogėse. Kai žmogus dirba tai, ką jis mėgsta ir moka geriausiai, - tada ir nuotaika puiki. Darbas mane veža ir suteikia energijos. Kai matau salėje pusšimtį ar visą šimtą senjorių ryškiomis sporto uniformomis, kraujas gyslose užverda - taip gera.
Dienos rutina
J. Bartaškienės dienos rutina labai paprasta. Ji gyvena nuosavame name - sodas, daržas, gėlės. Ši vasara - nuostabi: tiek saulės, tiek gražaus oro! Vos pabudusi pavedžioju šuniuką. Išsiverdu arbatos arba kavos. Kas rytą pasižiūriu vieną serialą - bet tik vieną! Kadangi turiu ne vieną užsiėmimą, namuose mankštos nebedarau - prisimankštinu su savo lelkomis (taip mano moteris vadina mano vyras). Džiaugiuosi, kad kiek jų prieš daug metų pradėjo sportuoti - tiek ir toliau sportuoja. Mus jungia ne tik sportas, bet ir bendrystė, pašnekesiai. Turime patalpą, kurioje prie stalo gali sutilpti apie 30 moterų. Susėdame, kalbamės, dalijamės atrastais kremais brandžiai odai, gurkšnojame kavutę, bet ko jau tikrai nedarome - nekalbame apie jokias ligas ar anūkus. Labai mėgstame dalyvauti įvairiuose fesivaliuose. Visos šokame vilkėdamos vienoda apranga. Kai kurioms tie pasirodymai - išvis pirmieji gyvenime.
Grožio paslaptys
J. Bartaškienė su savo lelkomis pašneka apie grožio procedūras - tik jau ne apie raukšlių tiesinimą ar lūpų putlinimą. Juokiamės, kas gi būtų, jei mūsų metų moterys be raukšlių, bet su patirtimi ir grožiu, išeitų į gatves? Tuomet visi jauni vyrai paskui jas bėgtų! (Kvatojasi.) Ką tuomet tos jaunos darytų? Geriau jau mes savo vietoje būsime ir savo reikalais užsiimsime. Kai eisime į gatvę, būtinai pasipuošime, nes užteks su apsmukusia laisvalaikio apranga vaikščioti. Aš pati, kai važiuoju į treniruotę, apsiaunu gražiausius batelius, pasipuošiu gražiausiais drabužiais ir dar gėlių į švarko atlapą prisisegu. Žmonės stabdo, klausia, į kieno jubiliejų išsiruošiau, o aš jiems sakau: „Švenčiu gyvenimą, nes nežinau, kas su manimi bus rytoj!“ Juk pasitempimas, pasipuošimas labai prisideda prie žmogaus emocinės būklės.
Humoras - geras vaistas
Humoras padeda pataisyti nuotaiką. Lašas stipresnio gėrimo mūsų amžiuje - irgi vaistas. Tada ir anekdotų pasipila, ir nuotaika pagerėja.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai
V. Kai buvau jaunesnė, nelabai kreipdavau dėmesį į profilaktinius sveikatos patikrinimus. Tačiau prieš kokius septynerius metus teko lankytis Kuboje, kur išgirdau, kad kubiečių sveikatos rodikliai - vieni geriausių pasaulyje. Pasidarė įdomu, kodėl. Pasirodo, jų sveikatos sistemoje dažni profilaktiniai patikrinimai, dėl to ligą galima užtikti pradinėje stadijoje. Nuo to laiko ir aš kitaip ėmiau žiūrėti į šeimos gydytojos rekomendacijas reguliariai tikrintis sveikatą.
Sveikata ir savigyda
E. Dažnai, kai matau bėgiojančius žmones, pagalvoju, ar jie tai daro taisyklingai, nes netinkamai sportuodamas savo organizmui pridarysi daugiau žalos negu naudos. Aš, visų pirma, pasikonsultuočiau su daktaru, kiek mūsų senjoriškame amžiuje reikia fizinės veiklos. Čia lygiai tas pats, kaip ir su vaistais, kai žmogus prisiperka visokių papildų ir juos geria, nežinodamas, kas nuo ko. Važinėdamas po Lietuvą su projektu „Prisijungusi Lietuva“ esu girdėjęs kvailiausių istorijų, kai, tarkime, viena moteris dėjo česnaką į skaudančią ausį ir šitaip gydėsi, o paskui daktarui buvo daug vargo. Viena vertus, suprantu, kodėl žmonės šiais laikais imasi savigydos - patekti į gydymo įstaigą pas specialistą tas pats, kas Sizifo akmenį užridenti… Su mūsų medicina chaosas kažkoks. Ypač sunku tiems, kurie gyvena atokiau nuo miestų: juk net felčerių kaimuose nebėra. Tačiau savigydos vis tiek nepateisinu.
Aktyvumas ir bendravimas
Jei tik sėdėsi prie lango ir laistysi pelargonijas, būsi vienišas. Su kuo man asocijuojasi gera sveikata? Visų pirma, turbūt su švariomis smegenimis. Ta prasme, kad mūsų mintys turi būti švarios, pozityvios. Žmogus turi būti aktyvus, trokšti žinių. Neturėtume būti apsnūdę, sumigę. Pažiūrėkime, kiek žmonių atsidūsta ir sako: „Ai, tam aš jau per senas…“, arba „Ai, technologijos jau ne man…“ Projekto „Prisijungusi Lietuva“ metu kvietėme žmones eiti į bibliotekas ir mokytis internetinio raštingumo. Daugelis sakė, kad nenori, nes per seni - nebeišmoks, nebesupras… Ką reiškia „per seni“ - kad tingi, nenori pasistengti? Aišku, kad vyresniems žmonėms susigaudyti kur kas sunkiau: man irgi taip buvo, bet darbai privertė ir išmokau.
Rūpinimasis sveikata
Ačiū Dievui, manęs smarkios ligos dar neprispaudė, o kad ir toliau, metams bėgant, nespaustų, turėjau šio to išmokti. Pavyzdžiui, jau išmokau pasakyti ne, kai matau, kad per daug darbų sukrito į vieną vietą. Juk man 75-eri, vadinasi, ir judu, ir mąstau lėčiau. Leidžiu sau negyventi burbule - oi, koks aš esu jaunas (juokiasi). Žinau, kad senstu ir kad po metų kitų galbūt prikibs kokių ligų ar negalavimų, tai labai tikėtina vyresniame amžiuje. Todėl ir sakau, kad reikia savo sveikata pradėti rūpintis kuo anksčiau. Mano karta, kol buvo jauna, į sveikatą dėmesio nekreipė - tik dirbo, dirbo ir dirbo! Nebuvo laiko tikrintis sveikatą. Šiais laikais yra visokių prevencinių programų, tarp jų ir nemokamų. Galima išsitirti, pasitikrinti sveikatą, užbėgti ligai už akių. Deja, dauguma žmonių yra pasyvūs, tingi, nenori. Ypač vyrai. Sakote, jų vyriškas orumas sirgti neleidžia? Nežinau. Manau, jie matė, kaip jų tėvai, seneliai elgėsi. Kantrūs mes, lietuviai. Pas gydytoją einame tik paskutiniu atveju, kai kartais jau būna per vėlu. Man atrodo, kad geriau žinoti, nei nežinoti, kas su tavimi darosi. Ne iš interneto ar kaimynės Stasės, o iš gydytojo. Senatvėje nuo ligų kenčia visi, ypač tie darboholikai, kurie dirbo, dirbo ir dirbo… Ir kūrybinių profesijų žmonės, kurie arė naktimis, ankstyvais rytais, be jokio tvarkaraščio ir paros režimo. Galbūt iš tų laikų buvau gavęs dovanų aukštą kraujospūdį - laimei, patekau pas puikius daktarus, kurie man padėjo jį suvaldyti. Tik vieno dalyko dar nesukoregavau - sporto. Raminu save, kad daug vaikštau. Žinau - tai ne tas pats, kas sportas. Reikėtų apsilankyti pas kineziterapeutą - gal parodytų kokių specialių pratimų, kurie padėtų vienu ar kitu klausimu. Gal skirtų ir tam tikrų papildų.
Gyvenimo išmintis
Pliusiukų jau irgi nemažai. Susireguliavau mitybą, savo darbo krūvį, radau ir malonų būdą atsipalaiduoti po darbų. Kokį? Aš čia vis kalbu ir kalbu, bet faktas vienas - mūsų savijauta, sveikatėlė priklauso nuo mūsų pačių. Kas mes esame, kokie mūsų genai, kokie dabartiniai sveikatos parametrai ir kaip jie kinta - viskas priklauso tik nuo mūsų pačių: tiesiog reikia rasti laiko ir užsispyrimo tuo užsiimti. Sunku? Taip. Į gyvenimą, kaip ir į savo sveikatą, reikia žiūrėti optmistiškai. Mano seneliai buvo labai pozityvūs žmonės. Verkšlenimo negirdėjau nė iš vienos močiutės, nors tada žmonės kur kas sunkiau gyveno. Tad gal išties tiek dūsauti ir verkti nereikėtų? Juk visada žmogaus gyvenime sunkumų buvo ir bus, tiesiog reikia nusiteikti ir jiems nepasiduoti. Verčiau galvoti, kaip su vienu ar kitu gyventi toliau. Tik pažiūrėkite, kaip šauniai pasirodė mūsų paralimpiečiai ir kiek žmogus gali pasiekti! Sakote, baisi vienatvė, kai vaikai, anūkai užsienyje, o geriausi draugai jau anapilyje? Pasakysiu: jei tik sėdėsi prie lango ir laistysi pelargonijas, būsi vienišas. Žmogus - socialus: jis turi bendrauti. Nesmerkiu ir tų, kuriems to bendravimo nereikia. Daug pagyvenusių žmonių išjudino jau mano ne sykį minėtas projektas „Prisijungusi Lietuva“. Tie, kurie norėjo, dėjo daug pastangų - visi išmoko dirbti kompiuteriu.
tags: #joanos #bartaskienes #sporto #klubas