Olimpinės žaidynės Tokijuje - tai ne tik sporto šventė, bet ir reikšmingas įvykis Japonijai, turinčiai ilgą ir įdomią olimpinę istoriją. Šis miestas jau antrą kartą priima vasaros olimpines žaidynes, o tai rodo jo svarbą pasauliniame sporto judėjime. Tačiau šių metų žaidynės vyksta ypatingomis aplinkybėmis - pandemijos metu, be žiūrovų ir su griežtais apribojimais dalyviams.
Istorija ir ankstesnės žaidynės
Japonija olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1912 m. Stokholme. Šaliai atstovavo du sportininkai: sprinteris Yahiko Mishima ir maratono bėgikas Shizo Kanakuri. Deja, medalių tada iškovoti nepavyko, tačiau Y. Mishima pateko į 400 metrų bėgimo pusfinalį.
Pirmosios olimpinės žaidynės Tokijuje įvyko 1964 m. spalio mėnesį. Tuomet Tokijas įėjo į istoriją kaip pirmasis Azijos miestas, surengęs olimpines žaidynes. Tai buvo pirmosios Azijoje vykusios žaidynės, po kurių sekė 1972 m. žiemos olimpiada Sapore ir 1998 m. žiemos olimpinės žaidynės Nagane. 1964 m. Tokijo olimpinės žaidynės ne tik padėjo Japonijai atsitiesti po Antrojo pasaulinio karo, bet ir parodė pasauliui šalies modernumą ir technologinį progresą.
Be to, Tokijas yra pirmasis miestas pasaulyje, kuris du kartus surengė paralimpines žaidynes (pirmosios įvyko 1964 m.).
Reikėtų paminėti ir tai, kad 1940-ųjų olimpiada turėjo vykti Tokijuje, tačiau dėl Antrojo pasaulinio karo jos buvo perkeltos į kitą vietą, o vėliau apskritai atšauktos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas
Tokijo olimpinės žaidynės 2020/2021: faktai ir skaičiai
Olimpinės žaidynės Tokijuje vyks nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 8 d. Per 17 žaidynių dienų atletai rungsis 33 sporto šakų varžybose, o tai yra olimpinių žaidynių rekordas. Iš viso sportininkai kovos 339 disciplinose, o varžybos vyks 42 skirtingose joms parengtose vietose. Planuojama, kad iš viso žaidynėse dalyvaus kiek daugiau nei 11,2 tūkst. atletų.
Futbolo turnyras, kaip jau įprasta, prasidės keliomis dienomis anksčiau už atidarymo ceremoniją - liepos 21-ąją. Anksčiau startuos ir beisbolo bei softbolo turnyrai. Šiaurės Korėja yra vienintelė šalis, kuri dėl Covid-19 pandemijos informavo praleisianti žaidynes.
Naujos sporto šakos
Tokijo olimpinėse žaidynėse debiutuos keturios visiškai naujos sporto šakos: karatė, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas. Taip pat dėl medalių vėl kovos beisbolo ir softbolo (moterų beisbolo) atstovai - šios varžybos iš olimpinių žaidynių programos buvo išbrauktos po 2008-ųjų Pekino olimpiados.
Įdomu tai, kad nacionalinei japonų sporto šakai karatė leista debiutuoti būtent Tokijo žaidynėse, tačiau po jų karatė veikiausiai bus išbraukta iš 2024-ųjų Paryžiaus olimpiados programos.
Žaidynių arenos
Iš viso varžybos bus rengiamos 42 vietose. Daugiau nei pusė jų - 24 - jau buvo pastatytos anksčiau, o kai kurios apskritai yra „paveldėtos“ dar iš 1964-ųjų Tokijo olimpiados. 10 arenų bus laikinos. Didžioji dalis varžybų vyks pačiame Tokijo mieste, dviejose pagrindinėse žaidynių zonose: „Paveldo“ zonoje, kurioje galima išvysti daugumą legendinių 1964 m. olimpinių žaidynių arenų ir pastatų, ir šiuolaikiškoje Tokijo įlankos zonoje, kuri simbolizuoja įkvepiančią didmiesčio ateitį ir yra šiuolaikinių technologinių laimėjimų pavyzdys.
Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis
Olimpinis kaimelis įsikūręs tarp šių dviejų zonų ir tarsi jungia praeitį su ateitimi. Taip pat olimpinės varžybos vyks Saitamoje, Jokohamoje, Fukušimoje, Sendai, Saporo, Enošimos ir Izu miestuose.
Talismanas ir medaliai
Tokijo olimpinių žaidynių talismanas yra Miraitowa - futuristinis perzonažas, kurio vardas kilęs iš japonų kabos žodžių mirai (ateitis) ir towa (amžinybė). Kuriant šį perzonažą dalyvavo daugiau nei 5 mln. japonų vaikų.
Pažymėtina, kad tiek Tokijo olimpinių, tiek joms pasibaigus vyksiančių paralimpinių žaidynių nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanojami medaliais, kurių gamybai naudojami pačių japonų sunešti seni mobilieji telefonai bei kiti elektoriniai įrenginiai, iš jų išgavus tauriuosius metalus. Aukso medalis sveria 556 gramus, sidabro - 550, o bronzos - 450 gramų. Medalių dizaino autorius - Junichi Kawanishi.
Olimpinis deglas
Olimpinio deglo nešimas prasidėjo 2021-ųjų kovo 25-ąją. Įveikęs visas 47 olimpines prefektūras deglas olimpinį stadioną pasiekė per atidarymo iškilmes, liepos 23-ąją.
Pandemijos iššūkiai ir apribojimai
Dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos Tokijo olimpinės žaidynės susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais. Siekiant užtikrinti dalyvių ir vietos gyventojų saugumą, buvo įvesti griežti apribojimai ir taisyklės.
Taip pat skaitykite: Olimpinis Meškinas: porceliano rūšys
„Burbulas“ ir testavimas
Sportininkai, treneriai, federacijų nariai, spaudos atstovai ir kiti žaidynių dalyviai suformavo didžiulį „burbulą“, kad būtų išvengta koronaviruso protrūkio ir maišymosi su vietos gyventojais.
Nėra būtina, kad sportininkai į Japoniją atskristų vakcinuoti, tačiau tai yra rekomenduotina. Yra paskaičiuota, kad maždaug 80 proc. olimpinio kaimelio gyventojų jau bus pasiskiepiję iš anksto.
Organizacinis komitetas visų valstybių prašo kiek įmanoma labiau apriboti savo sportininkų buvimo Japonijoje laiką. Sportininkai, kurie dar prieš kelionę į Japoniją privalės pasidaryti du PCR testus, Tokijuje į olimpinį kaimelį galės įsikelti tik likus 5 dienoms iki pirmųjų savo sporto šakos varžybų, o išvykti turės per 48 valandas nuo paskutiniojo savo starto.
Sportininkams nereikės atlikti privalomojo 14 dienų karantino, kurį svečiams iš užsienio yra numačiusi Japonijos valdžia, tačiau naują testą jie privalės pasidaryti vos tik atvykę į šalį. Vėliau testuotis atletams reikės kasdien viso buvimo Japonijoje metu - be to, beveik visą laiką reikės dėvėti kaukę (išskyrus valgant, geriant, miegant, treniruojantis ir dalyvaujant varžybose), jų mobilumas taip pat bus suvaržytas.
Žaidynių dalyviai taip pat privalės iš anksto detalizuoti visus savo būsimus veiksmus, taip siekiant miminalizuoti kontaktų su kitais sportininkais skaičių - nesilaikantiems reikalavimų gresia diskvalifikacija. Be to, naudotis bus galima tik žaidynių rengėjų transportu - naudotis viešuoju Tokijo miesto transportu dalyviams uždrausta. Valgyti taip pat galima tik organizatorių licencijuotose vietose, esančiose greta apgyvendinimo vietų. Panašūs reikalavimai galioja ir olimpines žaidynes nušviesiantiems žurnalistams.
Teigiami COVID-19 testai
Sportininkai, kurių koronaviruso testai žaidynių metu yra teigiami, automatiškai diskvalifikuojami nebus, tačiau tęsti varžybų nebegalės. Anot IOC sporto direktoriaus, kiekvienos sporto šakos federacija sudarė atskirą planą, kaip sportininkams išdalinti vietas ir prizus, jeigu kuris nors iš jų nebegalės tęsti varžybų dėl COVID-19, atskiri planai sudaryti ir tiems atvejams, jei masiškai užsikrėstų kurios nors komandinės sporto šakos dalyviai.
Taigi, sportininkai, kurie negalės startuoti dėl koronaviruso infekcijos, galutinėse turnyro lentelėse bus traktuojami kaip nestartavę, bet ne kaip diskvalifikuoti.
Žiūrovų nebuvimas
Liepos pradžioje Japonijos vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos paskelbė naują ekstremaliąją padėtį Tokijuje, galiosiančią visos olimpiados metu. Taigi, arenose nebus nei užsienio svečių, nei vietos gyventojų japonų. Tai reiškia, kad Tokijo olimpiada taps pirmąja per visą istoriją, vyksiančia už uždarų durų. Uždarymo ir atidarymo ceremonijų metu žiūrovų stadione taip pat nebus.
Japonijos visuomenės nuomonė
Pažymėtina, kad Japonijoje atliktose apklausose net 80 proc. gyventojų pasisakė už tai, kad žaidynės dar sykį būtų perkeltos arba apskritai atšauktos, tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) su vietos valdžia renginį vis tiek nusprendė vykdyti, nors apribojimai dalyviams bus itin griežti.
Tvarumas ir ekologija
Tokijo olimpinėse žaidynėse didelis dėmesys skiriamas tvarumui. Siekiant skatinti tvarumą, šių metų olimpinėms žaidynėms bus panaudotos tos pačios varžybų vietos, kuriose vyko 1964 m. žaidynės. Be to, tokie daiktai kaip podiumai, uniformos ir medaliai yra pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Net lovos olimpiniame kaimelyje yra pagamintos iš kartono, kuris bus perdirbtas po žaidynių.
5000 olimpinių medalių yra pagaminti iš tauriųjų metalų, išgautų iš nenaudojamų elektroninių prietaisų. Prieš žaidynes Japonijos žmonių buvo paprašyta paaukoti savo nenaudojamą elektroniką, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, kad prisidėtų prie olimpinių ir parolimpinių medalių gamybos.
Pasiruošimas žaidynėms: Lietuvos komanda
Penktadienį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Hiratsukos miesto (Japonija) Kanagavos prefektūra dėl bendradarbiavimo ruošiantis 2020 m. olimpinėms žaidynėms. Šiame mieste prieš žaidynes Lietuvos olimpiečiai svarbiems startams galės ruoštis parengiamosiose stovyklose.
LTOK yra antrasis nacionalinis olimpinis komitetas pasaulyje, sutaręs dėl stovyklų prieš olimpines žaidynes su vienu iš Japonijos regionų. Pirmasis šiais metais tai padarė Didžiosios Britanijos olimpinis komitetas.
Atsigavimas po žaidynių: sportininkų patirtys
Kiekvienos olimpinės žaidynės sportininkui - rimtas atskaitos taškas, nuo kurio prasideda ir kuriuo baigiasi kažkas labai svarbaus, kam atiduota begalės laiko, jėgų, svajonių. Pasiekus vienam gyvenimo, kitam ketverių ar, kaip šįkart, penkerių metų tikslą, dažnai atsiveria tuštuma.
Penkiakovininkė, Tokijo žaidynių vicečempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė grįžusi namo pateko į tikrą maratoną: oficialūs valdžios ir jaukūs artimųjų sveikinimai, priėmimai, seni darbai ir nauji įsipareigojimai eiti į posėdžius, dirbti sporto labui. O visas pauzes užpildė aktyvus laisvalaikis.
Ieties metikas Edis Matusevičius šypsosi: „Dabar jau viskas gerai - esu atsigavęs ir po koronaviruso, ir po olimpinių žaidynių. Nors net nesijaučiau pernelyg pervargęs. Man 2020-ieji buvo sunkesni. Na, bet buvo proga ir laiko pailsėti, tad tą ir dariau beveik keturias savaites - nepamenu, kada būčiau tiek sau leidęs. Ir, turiu pripažinti, vertėjo, nes grįžęs jaučiuosi daug geriau, o sportuoti norisi dar stipriau.“
Buriuotoja Viktorija Andrulytė geriausiai pailsi aktyviai leisdama laiką ir bendraudama. Po olimpinio Tokijo 29-erių sportininkė tą ir stengėsi daryti.
Lengvaatletė, sportinio ėjimo atstovė Brigita Virbalytė-Dimšienė po Tokijo žaidynių darė tai, kam iki tol stigo ar visiškai nebuvo laiko: džiaugėsi namiškiais, tokiais malonumais, kaip pasivaikščiojimai palei už Vilniaus esančius jų namus, miškelius, kuriuose jai išvykus pridygo baravykų.
Irkluotojas Dominykas Jančionis, Tokijo žaidynėse startavęs su vyru porine keturviete, grįžęs iš Japonijos juto psichologinį nuovargį, kaip ir daug kitų olimpiečių, tačiau greitai jį išstūmė malonesni vestuvių rūpesčiai.