Olimpinės žaidynės - tai svarbiausia ir didžiausia 20-21 a. pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Jose dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai, o varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos. Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896.
Šis straipsnis skirtas panagrinėti Jungtinės Karalystės (JK) vaidmenį olimpinių žaidynių istorijoje, aptariant ne tik sportinius pasiekimus, bet ir politinius bei socialinius kontekstus, kurie dažnai lydi šį globalų renginį. Nuo pirmųjų moderniųjų žaidynių iki šių dienų, JK ne kartą buvo olimpinių žaidynių šeimininke, palikdama ryškų pėdsaką jų istorijoje.
Olimpinės Žaidynės: Nuo Antikos Iki Šių Dienų
Olimpinių žaidynių ištakos siekia antikos Graikiją, kur jos buvo skirtos pagerbti dievams ir neįtikėtinų jėgų turintiems atletams. Maždaug 776 m. pr. Kr. prasidėjęs laikotarpis buvo ne tik sporto, bet ir religijos bei kultūros šventė.
Šiuolaikinių žaidynių idėją atgaivino prancūzų pedagogas ir istorikas Pierre'as de Coubertinas, siekęs suvienyti tautas per sportą. Pirmosios moderniosios olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose, Graikijoje.
XX amžiuje, deja, valstybės neperėmė senovės graikų palikimo - užuot per olimpiadą nutraukus karą, daroma atvirkščiai - dėl karo nerengiamos žaidynės. Taip nutiko 1916 m., vykstant Pirmajam pasauliniam karui.
Taip pat skaitykite: Jungtinių Amerikos Valstijų dailusis čiuožimas
Londonas - Triskart Olimpinė Sostinė
Londonas yra vienintelis miestas pasaulyje, tris kartus surengęs vasaros olimpines žaidynes: 1908, 1948 ir 2012 metais. Kiekvienos iš šių žaidynių turėjo savo unikalų kontekstą ir paliko savitą įspūdį.
1908 m. Londono Olimpinės Žaidynės
1908 m. Londono olimpinės žaidynės, oficialiai vadinamos IV olimpiados žaidynėmis, vyko balandžio 27 - spalio 31 dienomis. Šios žaidynės buvo perkeltos į Londoną iš Romos dėl Italijos finansinių sunkumų.
1948 m. Londono Olimpinės Žaidynės
1948 m. Londono olimpinės žaidynės, arba XIV olimpinės žaidynės, vyko liepos 29 - rugpjūčio 14 dienomis. Jos buvo surengtos po Antrojo pasaulinio karo, todėl turėjo simbolinę reikšmę - atgaivinti tarptautinį bendradarbiavimą ir taiką. Dviem svarbiausioms Ašies šalims - Vokietijai ir Japonijai - buvo uždrausta dalyvauti.
Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo 4104 sportininkai iš 59 valstybių. Sportininkai rungėsi 19 sporto šakų, kovojo dėl 136 medalių komplektų. Daugiausia medalių iškovojo Jungtinių Amerikos Valstijų sportininkai 84 (38 aukso, 27 sidabro, 19 bronzos). Šiose žaidynėse sprinteriai pirmą kartą naudojo starto kaladėles, taip pat plaukimo varžybos vyko uždarame baseine.
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Londono olimpinėse žaidynėse. Tačiau Mykolas Ruzgys, kaip treneris, atstovaudamas Prancūzijos olimpinei krepšinio rinktinei tapo olimpiniu vicečempionu.
Taip pat skaitykite: JAV olimpinė istorija
2012 m. Londono Olimpinės Žaidynės
Penktadienio vakarą iškilminga ceremonija, trukusia daugiau nei pusketvirtos valandos, atidarytos Londono olimpinės vasaros žaidynės. Apie jų pradžią paskelbė Jungtinės Karalystės karalienė Elizabeth II. Nors paprastai olimpinę ugnį stadione įžiebia garsus sportininkas, šįkart ši užduotis buvo patikėta grupelei jaunų ir dar pasauliui nežinomų sportininkų. Ceremoniją pradėjo Didžiosios Britanijos istoriją ir pasiekimus apžvelgiantis meninis šou „Stebuklų šalis“, kurį režisavo Danny Boyleas. Po spektaklio pražygiavo 204 šalių delegacijos. Lietuvos delegacija žygiavo 110-a. Mūsų šalies vėliavą nešė disko metikas Virgilijus Alekna, į Londoną kol kas atvykęs tik dėl atidarymo ceremonijos. Ceremonijos pabaigoje žodį tarė J. Rogeas, karalienė Elizabeth II paskelbė Olimpiados pradžią, pakelta olimpinė vėliava, atliktas olimpinis himnas, atletai ir treneriai davė simbolines priesaikas garbingai kovoti Olimpiadoje, įžiebta olimpinė ugnis.
Politiniai ir Socialiniai Aspektai
Olimpinės žaidynės dažnai tampa politinių ir socialinių įvykių atspindžiu. Šaltojo karo metais olimpinių žaidynių stadionuose, be įprastų sporto rungčių, taip pat vyko Rytų ir Vakarų galios varžybos.
Boikotai ir Protestai
1956 m. vasaros olimpiada vyko Melburne, Australijoje. Jas dėl įvairių priežasčių boikotavo septynios valstybės. Nyderlandai, Ispanija ir Šveicarija, atsisakydamos siųsti savo sportininkus, išreiškė protestą prieš ką tik įvykusią Sovietų Sąjungos invaziją į Vengriją. Šis konfliktas persikėlė ir į sportines varžybas - vykstant vandensvydžio rungtynėms tarp abiejų šalių, sportininkai nesivaržydami liejo savo įtūžį vienas kito atžvilgiu.
JAV prezidentas Jimmy Carteris įsakė boikotuoti žaidynes Maskvoje dėl Sovietų Sąjungos invazijos į Afganistaną. Atsakydamos į Maskvos žaidynių ignoravimą, Sovietų Sąjunga ir kitos Varšuvos pakto šalys 1984 m. atsisakė vykti į Los Andželą. Vietoj jų buvo surengtos Draugystės varžybos.
Dopingas ir Skandalai
XXI amžiuje dopingo skandalai tapo nuolatiniu olimpinių žaidynių palydovu. 1989 m. Australijos senato pateiktoje ataskaitoje buvo pareikšta, kad olimpinės žaidynės Maskvoje gali būti vadinamos Chemikų žaidynėmis, nes vargu ar bent vienas medalį laimėjęs sportininkas nevartojo dopingo preparatų. Per šias žaidynes užfiksuoti „kraujo dopingo“ atvejai - prieš startą medalius laimėjusiems bėgikams būdavo perpilama daugiau nei litras kraujo.
Taip pat skaitykite: Nuo ko prasidėjo ledo ritulys JAV?
2008 m. vasaros olimpiada Pekine, Kinijoje, tapo rekordine dėl neleistinų preparatų vartojimo. Dėl dopingo medalių neteko 50 atletų, 14 iš jų - iš Rusijos. 2014 m. žiemos olimpinės žaidynės Sočyje, Rusijoje, taip pat vyko dopingo skandalų fone. 2016 m. Kanados teisininkas Richardas McLarenas paviešino ataskaitą, įrodančią, kad 2011-2015 m. Rusijoje veikė valstybinė dopingo sistema.
Šie faktai turėjo įtakos ir 2016 m. vasaros žaidynėms Rio de Žaneire, Brazilijoje, kur Rusijos sunkumų kilnotojams buvo uždrausta dalyvauti varžybose, o Tarptautinis olimpinis komitetas išteisino 278 atletus, bet 111 dopingo vartojimu apkaltintų atletų kelialapių į žaidynes neteko.
Pierre'o de Coubertino Idėjos
Kaip ten bebūtų, šiuolaikinių olimpinių žaidynių tėvu vadinamas Pierre‘as de Coubertinas visada aršiai ragino nepainioti sporto ir politikos. Senovės Graikijoje olimpinių žaidynių laikotarpis buvo skirtas pagerbti dievams ir neįtikėtinų jėgų turintiems atletams, kurie varžėsi įvairių sporto šakų rungtyse. Daugiau nei prieš 2500 metų (maždaug 776 m. Tokia buvo ir modernių žaidynių pradininko prancūzų pedagogo ir istoriko Pierre`o de Coubertino idėja - viena didele sporto švente suvienyti visas tautas. Vienas kertinių sporto varžybų aspektų - visi turi laikytis taisyklių.
tags: #jungtines #karalystes #olimpines #zaidynes