Kosulys Sportuojant: Priežastys, Simptomai ir Kaip Apsaugoti Savo Sveikatą

Orams staiga atšilus ar atvėsus, kiekvieną iš mūsų dažnai užklumpa peršalimo simptomai. Peršalimas yra dažna, nepavojinga, tačiau nepatogi liga, galinti pasireikšti dažniau nei kartą per sezoną. Dažniausiai peršalimas prasideda nuo gerklės skausmo, slogos ir čiaudulio, o vėliau gali pasireikšti ir stipresni peršalimo simptomai - karščiavimas, kosulys ir bendras silpnumas. Šiame straipsnyje aptarsime kosulio priežastis sportuojant, jo sąsajas su peršalimu ir kitomis ligomis, bei pateiksime patarimus, kaip apsaugoti savo sveikatą.

Peršalimas ir Kosulys: Dažnos Priežastys ir Gydymo Būdai

Peršalimas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia daugiau nei 200 skirtingų virusų rūšių. Dažniausiai peršalimą sukelia rinovirusai, koronavirusai ar adenovirusai. Peršalimas yra labiausiai paplitusi infekcinė liga pasaulyje. Vidutiniškai suaugęs žmogus perserga peršalimu 2-4 kartus per metus.

Norint išvengti dažnų peršalimo atvejų, yra svarbu žinoti, kas sukelia peršalimą. Peršalimą gali sukelti įvairūs veiksniai, tačiau pagrindinė peršalimo priežastis yra virusinė infekcija, pažeidžianti kvėpavimo takų gleivinę. Šie virusai plinta oro lašeliniu būdu. Virusai patenka į organizmą per nosį ar burną ir pradeda daugintis kvėpavimo takuose. Paprastai imuninė sistema reaguoja į virusus ir padeda kovoti su infekcija. Peršalimo riziką didina šaltas oras arba staigūs temperatūros pokyčiai, stresas, nuovargis ir susilpnėjęs imunitetas.

Peršalimo Simptomai

Peršalimo simptomai paprastai pasireiškia 1-3 dienos po užsikrėtimo ir trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo viruso rūšies ir individualios organizmo reakcijos. Tipiški peršalimo simptomai:

• Gerklės skausmas.
• Sloga arba nosies užgulimas.
• Čiaudulys.
• Akių paraudimas ir ašarojimas.
• Karščiavimas arba šaltkrėtis.
• Kosulys. Kosulys gali būti sausas arba drėgnas, priklausomai nuo to, ar yra gleivių kaupimosi plaučiuose.
• Galvos skausmas. Galvos skausmas gali būti tiek lengvas, tiek stiprus.
• Raumenų ir sąnarių skausmas. Raumenų ir sąnarių skausmas gali būti jaučiamas visame kūne arba tam tikrose vietose.
• Bendras silpnumas ir nuovargis.

Peršalimo Gydymas

Peršalimo gydymui yra svarbu laikytis tinkamų priemonių tam, kad infekcija nepaūmėtų ir nekiltų komplikacijų. Pagrindiniai gydymo principai:

Taip pat skaitykite: Riebalų nauda sportuojant

• Gerkite kuo daugiau skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos ir skystintumėte gleives. Geriausia gerti vandenį, čiobrelių, aviečių, liepžiedžių, ramunėlių arbatą su medumi ir citrina, sultis arba šiltus sultinius.
• Vartokite vaistus nuo karščiavimo, skausmo ir uždegimo. Tačiau jeigu bendrai jaučiatės gerai, o kūno temperatūra yra mažesnė nei 38 °C, gerti temperatūrą mažinančių vaistų nereikėtų.
• Naudokite nosies lašus arba purškalus, plaukite nosį jūros druskos tirpalu, kad palengvintumėte nosies užgulimą ir kvėpavimą.
• Naudokite garų voneles arba drėkinkite orą namuose, kad sumažintumėte gerklės skausmą ir kosulį. Galite naudoti oro drėkintuvą, inhaliatorių arba tiesiog kvėpuoti virš karšto vandens vonelių.
• Vartokite imunitetą stiprinančius preparatus ir vitaminus, pvz., C vitaminą, cinką.

Dažniausiai peršalimas praeina savaime, pasitelkus tinkamas gydymo priemones, ir nereikalauja gydytojo įsikišimo. Dažnas iš mūsų žino, kaip gydytis nuo peršalimo ir nesikreipia į gydytoją. Tačiau yra atvejų, kai peršalimas gali būti rimtesnės ligos požymis arba sukelti komplikacijų, kurios reikalauja skubaus gydytojo įsikišimo. Gydytojo konsultacija yra naudinga net ir nepasireiškiant tokiems ūmiems simptomams. Nors peršalimas dažniausiai gydomas namų sąlygomis, kartais gali prireikti efektyvaus ir greito peršalimo gydymo būdo. Kaip greitai įveikti peršalimą? Intraveninė terapija yra gydymo metodas, kai vaistai arba skysčiai įlašinami tiesiai į veną specialiu kateteriu. Šis būdas leidžia tiksliai pasiekti ligos šaltinį, panaudojant reikiamą vaisto koncentraciją kraujyje. Intraveninė terapija yra saugus ir patikimas gydymo būdas, atliekamas kvalifikuotų medicinos specialistų priežiūroje. Peršalimas yra sunkiai išvengiama liga, nes virusai nuolat mutuoja ir plinta.

Kaip Apsisaugoti Nuo Peršalimo

Tačiau yra keletas būdų, kaip apsisaugoti nuo peršalimo, apsaugoti kitus nuo infekcijos ir sumažinti komplikacijų riziką:

• Dažnai ir kruopščiai plaukite rankas muilu ir vandeniu. Naudokite rankų dezinfekavimo priemones. Tai padės išvengti virusų patekimo į organizmą per nosį arba burną.
• Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis ir nelieskite daiktų, kurie gali būti užkrėsti virusais. Jei sergate, laikykitės atstumo nuo kitų žmonių ir denkite burną ir nosį čiaudėdami arba kosėdami. Taip pat naudokite vienkartines nosines arba šluostes ir jų tinkamai atsikratykite.
• Stiprinkite savo imunitetą sveika mityba, pakankamu skysčių vartojimu, reguliariu fiziniu aktyvumu ir pakankamu poilsio ir miego kiekiu. Taip pat galite vartoti imunitetą stiprinančius preparatus arba vitaminus, jei jaučiate, kad jums jų trūksta ar esant peršalimo sezonui. Sveika mityba turėtų apimti daug vaisių ir daržovių, kuriuose gausu vitaminų ir antioksidantų, ypač vitamino C. Skysčiai padeda palaikyti tinkamą skysčių kiekį organizme ir skatina gleivių išsiskyrimą. Fizinis aktyvumas pagerina kraujotaką ir imuninę sistemą.
• Skiepykitės nuo gripo ir kitų ligų, kurios gali sukelti peršalimo simptomus arba komplikacijas. Skiepytis ypač rekomenduojama esant rizikos grupėse, pvz., vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims arba žmonėms sergantiems lėtinėmis ligomis. Skiepytis galima kiekvienais metais gripo sezonu arba bet kuriuo metu esant gydytojo rekomendacijai.
• Laikykitės sveiko gyvenimo būdo ir venkite rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo. Šie veiksniai gali silpninti jūsų imunitetą ir padidinti peršalimo riziką. Rūkymas pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę ir mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcija.
• Atlikite vitaminų terapijos ar ozono procedūrų kursą. Keičiantis sezonams, vitaminų kiekis organizme tampa nepakankamas tinkamai imuniteto veiklai palaikyti, todėl svarbu vitaminus vartoti papildomai.

Peršalimas yra dažna liga, kurią gali sukelti įvairūs virusai. Dažniausiai peršalimo simptomai yra neintensyvūs. Peršalimas pasireiškia gerklės skausmu, sloga, čiauduliu, karščiavimu. Peršalimas paprastai praeina savaime per kelias dienas, tačiau jei nesilaikoma tinkamos higienos ir gydymo rekomendacijų, gali kilti komplikacijų. Peršalimą galima gydyti namų sąlygomis arba intravenine terapija, kuri yra efektyvus ir greitas peršalimo gydymo būdas. Apsisaugoti nuo peršalimo galima laikantis tam tikrų prevencijos priemonių, pvz., dažnai plaunant rankas, vengiant kontakto su sergančiais žmonėmis, stiprinant imunitetą ir skiepijantis nuo gripo.

Dusulys Sportuojant: Priežastys ir Kaip Jį Sumažinti

Dusulys fizinio krūvio metu - tai jausmas, kai sportuojant, lipant laiptais ar atliekant kitą fizinę veiklą trūksta oro arba tampa sunku kvėpuoti. Šis dusulys gali būti normalus fiziologinis atsakas į didesnį krūvį, tačiau jei jis pasireiškia esant nedideliam fiziniam aktyvumui ar atsiranda staiga, tai gali rodyti sveikatos problemą, kuriai būtina dėmesį.

Galimos Dusulio Priežastys Sportuojant

Dusulys fizinio krūvio metu gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, susijusių su plaučių, širdies, kraujotakos sistemos ar bendra sveikatos būkle:

Taip pat skaitykite: Sporto fiziologija: ištvermės dominavimas

• Prasta fizinė būklė - Jei kūnas nėra pripratęs prie fizinio krūvio, tai net mažas krūvis gali sukelti dusulį.
• Anemija - Dėl mažo raudonųjų kraujo kūnelių kiekio organizmas gauna mažiau deguonies, o tai sukelia dusulį ir nuovargį net esant lengvam krūviui.
• Širdies ligos - Širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų ligos ar koronarinė širdies liga gali apsunkinti širdies darbą ir sukelti dusulį fizinio krūvio metu.
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - Tai lėtinė plaučių liga, sukelianti kvėpavimo takų susiaurėjimą ir dusulį, kuris dažnai stiprėja krūvio metu.
• Astma - Astmos priepuoliai arba su fiziniu krūviu susijusi astma gali sukelti švokštimą, kosulį ir dusulį.
• Nutukimas - Papildomas svoris gali padidinti kvėpavimo ir širdies apkrovą, dėl ko atsiranda dusulys net ir esant nedideliam fiziniam krūviui.
• Plaučių fibrozė - Plaučių audinio randėjimas, dėl kurio plaučiai praranda elastingumą, gali apsunkinti kvėpavimą.
• Plaučių embolija - Kai kraujo krešulys užkemša plaučių kraujagysles, sutrinka deguonies tiekimas ir pasireiškia stiprus dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
• Panikos priepuoliai - Kai kuriais atvejais fizinio krūvio metu patiriamas stresas ar nerimas gali sukelti dusulį ir oro trūkumą.

Simptomai, Lydintys Dusulį Sportinio Krūvio Metu

Be pagrindinio dusulio simptomo, gali pasireikšti ir kiti požymiai, kurie gali padėti nustatyti galimą priežastį:

• Krūtinės skausmas - Tai gali rodyti širdies ligą arba plaučių emboliją.
• Švokštimas ir kosulys - Dažnai susiję su astma arba LOPL.
• Nuovargis ir silpnumas - Gali rodyti anemiją, širdies ar plaučių problemas.
• Greitas arba nereguliarus širdies plakimas - Dažnai pasireiškia kartu su širdies ligomis arba nerimo priepuoliais.
• Galvos svaigimas arba alpimas - Tai gali būti ženklas, kad širdis nesugeba efektyviai pumpuoti kraujo ir tiekti deguonį į audinius.

Kaip Sumažinti Dusulį Sportuojant?

Jei dusulys atsiranda dažnai, galite imtis kelių priemonių, kurios gali padėti sumažinti diskomfortą:

• Palaipsniui didinkite fizinį krūvį - Pradėkite nuo lengvų pratimų ir palaipsniui didinkite intensyvumą, kad kūnas prisitaikytų prie fizinio krūvio.
• Tinkamai kvėpuokite - Naudokite gilių kvėpavimo pratimų metodus, pvz., diafragminį kvėpavimą, kad pagerintumėte deguonies įsisavinimą.
• Laikykitės sveikos mitybos ir gerkite pakankamai vandens - Subalansuota mityba padeda palaikyti energijos lygį ir bendrą sveikatą.
• Venkite rūkymo ir teršalų - Rūkymas ir dirgikliai, tokie kaip dulkės ar chemikalai, gali pabloginti plaučių būklę ir sukelti dusulį.
• Siekite optimalios kūno masės - Svorio mažinimas gali sumažinti širdies ir plaučių apkrovą.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Jei dusulys fizinio krūvio metu tampa stipresnis, nepraeina net po poilsio arba atsiranda kartu su kitais rimtais simptomais, kreipkitės į gydytoją.

Užsitęsęs Kosulys: Kada Sunerimti?

Daugelis žmonių į kosulį linkę žiūrėti nerimtai - įprasta galvoti, kad po kelių dienų ar savaitės jis praeis. Tačiau jei kosulys užsitęsia bent kelias savaites, medikų teigimu, vertėtų sunerimti. Pasak medikės, ilgiau besitęsiantis kosulys gali būti plaučių vėžio, širdies nepakankamumo ar kitos sunkios ligos požymis, todėl visuomet turėtų būti vertinamas labai rimtai.

Kosulio Trukmė ir Priežastys

„Pirmiausia, reikia stebėti, kiek laiko iš tikrųjų pacientą kankina šis negalavimas. Kosulys gali būti ūminis - iki 3 savaičių, poūmis - iki 8 savaičių, ir lėtinis - daugiau nei 8 savaitės. Dažniausia ūminio kosulio priežastis yra virusinė infekcija, o kai nuo jos pasveikstame, praeina ir kosulys. Gydytoja priduria, kad ilgą laiką trunkantis trachėjos ar bronchų gleivinės dirginimas gali sukelti uždegimą, padidinti receptorių jautrumą kitiems dirgikliams: „Todėl, jeigu gydotės kosulį apie 2 savaites ir nepastebite pagerėjimo, patartina kreiptis į šeimos gydytoją, o vėliau pagal poreikį - į pulmonologą išsamesniam ištyrimui.

Taip pat skaitykite: Vaisių įtaka sportiniams rezultatams

Kosulio Pobūdis ir Diagnostinė Vertė

Ji priduria, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į kosulio pobūdį: ar pacientas skrepliuojasi, ar atsikosėja su kraujo priemaiša, o gal kosulys - sausas. Tai gali būti vienas iš pagrindinių simptomų, turintis svarbią diagnostinę vertę. Pavyzdžiui, lėtinis kosulys skrepliuojantis gali reikšti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), su kraujo priemaiša - plaučių vėžį, lėtinį bronchitą.

Atidžiau savo kosulį turėtų stebėti rūkantys žmonės, nes jie turi didesnę riziką susirgti LOPL ar vėžiu. „Vienas iš pagrindinių šių ligų simptomų - lėtinis kosulys. Taip pat nemalonus kosulys gali kamuoti dėl bronchinės astmos metu padidėjusio kosulio receptorių jautrumo, nervų sistemos sutrikimo ar broncho svetimkūnio“, - teigia gydytoja D.

Dažnai kosulys gali parodyti ūminį ar lėtinį bronchų paviršinio epitelio pažeidimą, virusinę infekciją, lėtinio uždegimo sukeltus epitelio pakitimus ar bronchektazinę ligą. Sausai kosima į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui. Taip pat - ir sergant GERL. „Esant šiai ligai skrandžio turinys patenka į stemplę, o iš čia - į kvėpavimo takus. Sauso kosulio priepuoliai šiuo atveju dažniausiai vargina naktimis. Sergant GERL skiriama skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, bet jie gali nesumažinti kosulio, nes refliuksas išlieka.

Diagnostika ir Gydymas

„Svarbu išsiaiškinti, dėl ko kyla kosulys, atlikti būtiniausius tyrimus: krūtinės ląstos rentgenografiją, kraujo tyrimus, spirometriją, atmesti GERL. Atlikęs tyrimus gydytojas pulmonologas diagnozuos tikslią ligą ir paskirs gydymą“, - sako D. Pacientai dažnai gydytis pradeda patys atsikosėjimą lengvinančiais preparatais, greito veikimo plečiančiais inhaliatoriais.

Sausas Kosulys: Priežastys ir Aplinkos Veiksniai

Sausas kosulys yra dažnas simptomas, pasireiškiantis kaip staigus, kartais intensyvus oro išstūmimas iš kvėpavimo takų be skreplių ar kitokio sekreto išskyrimo. Skirtingai nuo šlapio kosulio, kuris padeda pašalinti skreplius iš kvėpavimo takų, sausas kosulys dažnai yra dirginantis ir gali būti varginantis pacientui, nesumažindamas diskomforto jausmo ar nepadėdamas pašalinti kvėpavimo takų dirgiklių.

Sauso Kosulio Priežastys

Sausas kosulys yra simptomas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, apimančių infekcines ir neinfekcines būkles, taip pat išorinius dirgiklius ir tam tikrus sveikatos sutrikimus. Šis kosulio tipas nepalieka skreplių ir gali būti ypač varginantis, trukdydamas dienos veikloms ir netgi trikdydamas miegą.

• Viena iš dažniausių sauso kosulio priežasčių yra viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kurias dažniausiai sukelia virusai, tokie kaip rinovirusai, koronavirusai (įskaitant SARS-CoV-2, kuris sukelia COVID-19), gripo ir paragripo virusai.
• Alerginės reakcijos į aplinkos alergenus, pavyzdžiui, žiedadulkes, namų dulkes, gyvūnų plaukus ar pelėsio sporas, taip pat gali sukelti sausą kosulį.
• Astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingas kvėpavimo takų susiaurėjimas ir uždegimas, sukeliantis kvėpavimo sunkumą, pasikartojantį švilpimą ir sausą kosulį.
• GERD yra būklė, kurios metu skrandžio turinys grįžta į stemplę, sukeliant rėmenį ir kartais sausą kosulį.
• Aplinkos dirgikliai, tokie kaip tabako dūmai, užterštas oras, cheminiai garai ir šaltas oras, gali dirginti kvėpavimo takus ir sukelti sausą kosulį.
• Kai kurie vaistai, ypač angiotenziną konvertuojančio fermento (ACE) inhibitoriai, vartojami aukšto kraujospūdžio gydymui, gali sukelti sausą kosulį kaip šalutinį poveikį.
• Būklės, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), cistinė fibrozė, ir intersticinės plaučių ligos, taip pat gali sukelti sausą kosulį dėl nuolatinio kvėpavimo takų uždegimo ir pažeidimo.

Diagnozavimas ir gydymas reikalauja išsamaus medicininio vertinimo, įskaitant anamnezę, fizinį patikrinimą ir, prireikus, papildomus tyrimus, pavyzdžiui, krūtinės rentgenogramą, alergijos testus ar kvėpavimo funkcijos testus. Gydymo tikslas yra nustatyti ir pašalinti pagrindinę sauso kosulio priežastį, kartu mažinant simptomus ir gerinant paciento gyvenimo kokybę.

Aplinkos Veiksniai, Sukeliantys Sausą Kosulį

Aplinkos veiksniai ženkliai prisideda prie sauso kosulio atsiradimo ir pablogėjimo, veikdami kvėpavimo takus ir sukeldami arba sustiprindami uždegimą, dirginimą. Sausas kosulys, kuris yra dirginantis ir nešlapias, gali būti tiesioginis aplinkos dirgiklių poveikio rezultatas arba netiesiogiai susijęs su aplinkos sukeltomis sveikatos būklėmis. Šie veiksniai apima oro taršą, tabako dūmus, darbinius dirgiklius, chemines medžiagas namų aplinkoje, klimato sąlygas ir alergenus.

• Oro tarša, įskaitant išmetamąsias dujas iš transporto priemonių, pramonės išmetamus teršalus ir smulkiąsias daleles, gali dirginti kvėpavimo takus ir sukelti sausą kosulį. Smulkiosios dalelės (PM2.5 ir PM10) gali patekti giliai į plaučius, sukeldamos uždegimą ir padidindamos jautrumą kvėpavimo takų infekcijoms, kurios gali pabloginti kosulį.
• Rūkymas yra vienas iš pagrindinių sauso kosulio sukėlėjų, tiek rūkančiajam, tiek pasyviai dūmus įkvepiančiam asmeniui. Tabako dūmuose esančios chemijos ir dalelės dirgina kvėpavimo takų gleivinę, skatindamos uždegimą ir padidindamos kosulio reflekso jautrumą. Ilgalaikis poveikis tabako dūmams gali sukelti lėtinį bronchitą ir kitas kvėpavimo takų ligas, kurios lydimos nuolatinio sauso kosulio.
• Tam tikrose darbo vietose, pavyzdžiui, chemijos gamyklose, statybvietėse arba žemės ūkio sektoriuje, darbuotojai gali būti veikiami dulkių, garų, dūmų ir cheminių medžiagų, kurios gali dirginti kvėpavimo takus ir sukelti sausą kosulį. Profesinis astmos variantas, kurį sukelia specifiniai darbo aplinkos alergenai, taip pat gali būti susijęs su sausu kosuliu kaip vienu iš simptomų.
• Namų aplinkoje naudojamos chemijos, įskaitant valymo priemones, dažus ir kvapus, taip pat gali veikti kaip dirgikliai, sukeliantys ar pabloginantys sausą kosulį. Oro gaivikliai ir kvepalai, turintys stiprių cheminių kvapų, gali dirginti kvėpavimo takus, ypač asmenims su padidėjusiu jautrumu ar alergijomis.
• Šaltas oras ir sausas klimatas gali dirginti kvėpavimo takus ir sukelti sausą kosulį. Šaltas oras mažina nosies ir kvėpavimo takų gleivinės drėgmę, padidindamas dirginimą ir kosulio reflekso aktyvumą. Taip pat, staigūs temperatūros pokyčiai, pavyzdžiui, iš šaltos į šiltą aplinką, gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą.
• Namų dulkių erkutės, gyvūnų plaukai, pelėsis ir žiedadulkės yra dažni alergenai, galintys sukelti alerginį rinitą ar alerginę astmą, kuriems būdingas sausas kosulys. Alerginių reakcijų sukeltas kvėpavimo takų uždegimas ir dirginimas skatina kosulio refleksą.

Sauso Kosulio Prevencija ir Valdymas

Sauso kosulio prevencija ir valdymas apima aplinkos veiksnių, galinčių sukelti ar pabloginti kosulį, nustatymą ir šalinimą. Tai apima rūkymo metimą, vengimą pasyvaus rūkymo, namų oro kokybės gerinimą, profesinių saugos priemonių laikymąsi ir alergenų kontrolę namuose. Oro drėkintuvų naudojimas sausoje aplinkoje ir šilto, drėgno oro įkvėpimas gali padėti sušvelninti kosulį.

Skausmas Krūtinėje Giliai Kvėpuojant

Skausmas krūtinėje giliai kvėpuojant yra simptomas, kuris gali kelti nerimą ir neretai priverčia žmones susimąstyti apie širdies ar plaučių ligas. Tačiau tokio pobūdžio skausmas gali turėti daug įvairių priežasčių - nuo nekenksmingų raumenų patempimų iki rimtų sveikatos problemų, reikalaujančių skubios medicinos pagalbos. Krūtinės skausmas kvėpuojant gali būti susijęs tiek su kvėpavimo, tiek su kraujotakos ar raumenų ir kaulų sistemomis. Viena dažniausių priežasčių - tarpkultūrinių raumenų patempimai, kurie atsiranda po intensyvaus fizinio krūvio, kosėjimo ar staigių judesių. Kitos dažnos priežastys - plaučių infekcijos, pleuritas, šonkaulių traumos. Jeigu skausmas atsiranda kartu su kosuliu, karščiavimu ar dusuliu, tai gali reikšti kvėpavimo takų infekciją arba plaučių uždegimą. Pleuritas - plaučius dengiančios pleuros uždegimas - dažnai sukelia aštrų skausmą kvėpuojant, kuris sustiprėja giliai įkvėpus arba kosint.

Nors širdies skausmai dažniausiai apibūdinami kaip spaudžiantys ar plintantys į kitas kūno vietas, kai kuriais atvejais skausmas giliai kvėpuojant gali būti susijęs su širdies ir kraujotakos sutrikimais. Pavojingiausios būklės - plaučių embolija, kai užsikemša plaučių kraujagyslės, arba širdies išemija. Kartais skausmas nėra pavojingas ir susijęs tik su raumenų įtampa ar šonkaulių pažeidimais. Net ir paprastas patempimas gali sukelti diskomfortą giliai kvėpuojant.

Į gydytoją reikia kreiptis, jei skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, stiprėja, arba jį lydi papildomi simptomai: dusulys, karščiavimas, kosulys su krauju, sąmonės sutrikimai ar prakaitavimas. Norint sumažinti krūtinės skausmo riziką, svarbu rūpintis bendru organizmo stiprinimu: reguliariai mankštintis, vengti rūkymo, kontroliuoti kūno svorį ir stiprinti imunitetą. Jei skausmas nestiprus ir greitai praeina - stebėti savijautą. Jeigu skausmas nesusijęs su rimtomis ligomis, gyvenimo būdo pokyčiai gali labai pagerinti savijautą.

Astma ir Sportas: Olimpinių Žaidynių Pavyzdys

2023 m. žurnale „Scandinavian Journal of Medicine & Science in Sports“ paskelbto tyrimo duomenimis, 15-20 proc. olimpinių žaidynių sportininkų serga astma. Tame pačiame tyrime teigiama, kad iki 80 proc. ištvermės sporto šakų sportininkų patiria fizinio krūvio sukeltą bronchų susiaurėjimą (EIB), dar kitaip vadinamą fizinio krūvio sukelta astma.

Priminsime, kad astma yra lėtinė plaučių liga, sukelianti mažųjų kvėpavimo takų uždegimą ir susiaurėjimą. Nors kiekvienam pacientui liga gali pasireikšti skirtingai, dažniausi astmos simptomai yra šie: dusulys, kosulys, švokštimas ir spaudimas krūtinėje, kuris gali sukelti gyvybei pavojingą astmos priepuolį. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. pasaulyje dėl šios ligos mirė 455 000 žmonių.

Inhaliatoriai gydymui skiriami dviejų formų: prevenciniai inhaliatoriai, kurie naudojami kasdien, ir atpalaiduojamieji inhaliatoriai, skirti simptomams valdyti, kai reikia. Nors dažniausiai astma diagnozuojama ankstyvoje vaikystėje, ji gali išsivystyti ir suaugus. Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) kaip galimas priežastis nurodo genetiką, alergiją, taršą ir plaučių infekcijas. Vis dėlto trūksta mokslinių įrodymų, kurie leistų tai patvirtinti, rašo „Euronews Health“.

#

tags: #juokiantis #sportuojant #ima #kosulys