Įvadas
Krepšinis, kaip sporto šaka, užima svarbią vietą daugelio žmonių gyvenime. Tai ne tik fizinė veikla, bet ir pramoga, verslas bei kultūros dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime NBA krepšinio lygos reikšmę, apimdami įvairius aspektus - nuo sąveikos su esportu iki planų plėstis į Europą.
Esporto ir Tradicinio Sporto Sąveika
Nors tradicinis sportas ir esportas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip konkuruojančios rekreacinės veiklos rūšys, su laiku atsiranda vis daugiau sąlyčio taškų. Pastaraisiais metais vis ryškiau stebima tendencija, kai įvairios tradicinio sporto organizacijos (klubai, lygos, federacijos) ar sporto pasaulio įžymybės aktyviai žengia į esporto rinką. Tai gali būti investicijos į esporto organizacijas, esporto komandų steigimas savo struktūroje, ar esporto lygų bei turnyrų organizavimas. Kol inovatyvesni sporto verslo atstovai jau kuris laikas stengiasi išnaudoti naujas galimybes, kurias jiems atveria esportas, pastaruoju metu esporto ir tradicinio sporto persipynimas jau tampa visa apimančiu reiškiniu.
Svarbūs turnyrai, bent jau prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, buvo rengiami gyvai ir pritraukė žiūrovų minias, prilygstančias didžiausių tradicinio sporto renginių, vykstančių uždarose arenose, lankomumui. Pavyzdžiui, „Dota 2 International 2019“ per penkias renginio dienas sulaukė 49 400 žiūrovų. Galima teigti, jog esportas šiuo metu jau yra tapęs savarankiška ir autentiška pramogos, skirtos publikai, forma.
Orientacija į Jaunimą
Kas lemia išaugusį sporto pasaulio dėmesį esportu? Visų pirma, besikeičiančios pramogų turinio vartojimo tendencijos. Tūkstantmečio (Millennials) ir Z kartų atstovai vis dažniau renkasi trumpos apimties, lengvai suprantamą, įtraukiantį turinį, kurį nesunkiai gali pasiekti socialinėje žiniasklaidoje. Pastaraisiais metais internete labai išaugo sporto rungtynių santraukų (highlights), kaip alternatyvos neretai kelias valandas trunkančių rungtynių stebėjimui, paieškų skaičius. Dėl šių pokyčių vidutinis sporto žiūrovų amžius pasaulyje palaipsniui auga, sukeldamas sporto organizacijoms pagrįstą nerimą dėl fanų gausos ateityje.
Lygiagrečiai, „Euromonitor International“ atliktos apklausos rodo, jog vis daugiau jaunimo reguliariai žaidžia video žaidimus. Natūralu, jog esant tokiai situacijai sporto verslas esporte mato perspektyvų kanalą pasiekti ir užsitikrinti auditoriją ateičiai. Kartu svarbu ir tai, jog vis daugiau didžiųjų pasaulio sporto atstovų, tokių kaip futbolo klubai „Manchester United“, „FC Barcelona“, „Juventus“, NBA krepšinio komandos bei kitos sporto organizacijos, vis labiau stengiasi pozicionuoti save ne tik kaip sporto, bet apskritai kaip pramogų pasaulio prekinius ženklus. Esportas - kaip tik yra labai patraukli to pasaulio sritis, ypač imponuojanti jaunimui.
Taip pat skaitykite: Ar veido fitnesas veikia?
Svarbu paminėti, jog nepaisant vadinamųjų sporto simuliatorių (FIFA, „Pro Evolution Soccer“, NBA 2K serijos žaidimai) populiarumo tarp sporto gerbėjų, jų žinomumas visiškai nublanksta tarp esporto žaidėjų lyginant su tokiais žaidimais kaip „Dota 2“, „League of Legends“ ar „Fortnite“. Būtent investicija į šių žaidimų komandas ir turnyrus vis dažniau įvardijama kaip tiesus kelias sporto klubams ir lygoms užsitikrinti jaunosios kartos dėmesį. Sėkmingų pavyzdžių yra jau dabar. Nuolatinio pastarųjų metų Prancūzijos futbolo pirmenybių „Ligue 1“ nugalėtojo „Paris Saint-Germain“ klubo esporto šaka jau keletą metų dalyvauja „Dota 2“ bei „League of Legends“ turnyruose ir yra, ko gero, sėkmingiausia po futbolo klubo sparnu įkurta esporto komanda.
COVID-19 Pandemijos Iššūkiai
Sporto industrija yra viena labiausiai nukentėjusių industrijų nuo COVID-19 pandemijos. Pajamos už bilietus yra svarbi sporto klubų pajamų dalis, ir jų netektis stipriai pakirto jų finansinius rodiklius. Tušti stadionai ir arenos taip pat nedžiugina rėmėjų, kurie dėl tokios situacijos netenka dalies savo prekinių ženklų matomumo.
Esportui pandemijos iššūkiai taip pat buvo skaudūs - dauguma suplanuotų didžiųjų renginių, tokių kaip „IEM Katowice 2020“ ar „ESL One Birmingham 2020“, buvo rengiami be žiūrovų ar apskritai atšaukti. Kita vertus, esportas, priešingai nei tradicinio sporto šakos, turėjo galimybę grąžinti savo veiklą į skaitmeninę erdvę: turnyrai buvo organizuojami žaidėjams rungtyniaujant namuose bei transliuojant YouTube ar Twitch platformose.
Negana to, esporto kaip kanalo, kuriuo tradicinio sporto atstovai gali pasiekti žiūrovus bei suteikti platformą rėmėjams ir partneriams, reikšmė šiuo įtemptu laikotarpiu stipriai išaugo. Stipriausia krepšinio lyga pasaulyje, NBA, karantino metu organizavo skaitmeninį turnyrą „NBA 2K League“, kuriame laisvos nuo savo pagrindinės veiklos NBA žvaigždės grūmėsi žaidime NBA 2K20. Netgi įprasti TV kanalai, kurių durys iki tol esportui atsiverdavo sunkiai, įtraukė dalį pagrindinių turnyrų į savo programas. „Nascar“, vienos populiariausių automobilių lenktynių JAV, esporto turnyras „eNascar Series“, transliuotas per vieną didžiausių JAV televizijos kanalų, sulaukė iki tol neregėto susidomėjimo - vienų lenktynių piko metu pritraukė 1,3 milijono žiūrovų. „Formulės 1“ lenktynininkai varžėsi vienas su kitu F1 2019 žaidime, stebimi žiūrovų ne tik internetinėse platformose, bet taip pat ir per televiziją. Esportas tam tikra prasme padėjo užpildyti pandemijos sukeltą sporto renginių vakuumą bei išlaikyti auditoriją ne tik sporto organizacijoms, bet ir transliuotojams.
Pasaulinės tendencijos rodo, jog tradicinio sporto ir esporto bendradarbiavimas ateityje vis gilės. Tai suteiks papildomų verslo galimybių ne tik abiejų sričių organizacijoms, bet ir rėmėjams bei socialinės ir tradicinės žiniasklaidos kanalams.
Taip pat skaitykite: Sportas ir gera savijauta
NBA ir FIBA Taisyklių Skirtumai
Europietiškas krepšinis ir NBA dažnai lyginami kaip du skirtingi sporto pasauliai. Nors abiejose lygose žaidžiamas tas pats žaidimas, taisyklės, žaidimo tempas ir net leistinas kontaktas skiriasi taip stipriai, kad žaidėjai persikėlę iš vieno formato į kitą dažnai turi prie to taikytis kelis mėnesius.
Pagrindiniai Skirtumai
- Aikštės išmatavimai: NBA aikštė yra kiek didesnė (28.65 m ilgio ir 15.24 m pločio) nei FIBA aikštė (28 m ilgio ir 15 m pločio). Nors skirtumas nedidelis, didesnė NBA erdvė leidžia žaidėjams geriau išnaudoti individualius įgūdžius ir žaisti greitesnį krepšinį.
- Tritaškio linija: NBA tritaškis yra tolimesnis (7.24 m nuo krepšio viršuje ir 6.7 m kampuose) nei FIBA tritaškis (6.75 m). Dėl didesnio atstumo NBA žaidėjams reikia daugiau fizinės jėgos metimui, o FIBA komandos dažniau remiasi tritaškiais deriniais ir greitomis kombinacijomis.
- Žaidimo laikas: NBA kėlinys trunka 12 minučių (iš viso 48 minutės), o FIBA - 10 minučių (iš viso 40 minučių). Dėl ilgesnių kėlinių NBA rungtynės yra fiziškai sunkesnės ir dažnai rezultatyvesnės.
- Laikrodžiai ir puolimo laikas: Tiek NBA, tiek FIBA puolimo laikas yra 24 sekundės. Po atšokimo kamuolio puolimui laikas yra 14 sekundžių abiejose lygose.
- Zonos gynybos taisyklės: NBA negalima ilgai stovėti baudos aikštelėje be aiškaus dengiamo žaidėjo (defensive three seconds taisykle). FIBA zoninė gynyba leidžiama laisvai. Dėl to FIBA gynyba yra labiau komandinė, o NBA - daugiau individuali, paremta vienas prieš vieną dvikovomis.
- Kamuolio mušimo ir žingsnių taisyklės: NBA toleruoja platesnę „žingsnių“ interpretaciją, leidžiant papildomą „gather step“. FIBA griežčiau žiūri į kamuolio valdymo ir žingsniavimo taisykles.
- Kontaktas ir pražangos: NBA fizinis kontaktas dažnai vertinamas švelniau, ypač po išorinio perimetro. FIBA taisyklės griežtesnės - mažiau leidžiama stumtis, smūgiuoti rankomis ar blokuoti kelią. NBA žaidėjas iškrenta po 6 pražangų, o FIBA - po 5 pražangų.
- Goaltending ir kova dėl kamuolio ant lanko: NBA negalima liesti kamuolio, kol jis liečia lanką arba virš jo. FIBA leidžiama kamuolį nukreipti, kai jis atšoka ir paliečia lanką.
- Užballėti kamuolį („jump ball“): NBA ginčo kamuolys atliekamas dažniau - esant kiekvienam ginčui. FIBA po pirmojo ginčo taikomas alternuojančios teisės principas - komandos keičiasi užtikrintomis kamuolio teisėmis.
Palyginimo Lentelė
| Sritis | NBA | FIBA |
|---|---|---|
| Aikštės dydis | Didesnė | Šiek tiek mažesnė |
| Tritaškis | 7.24 m | 6.75 m |
| Kėliniai | 12 min | 10 min |
| Zonos gynyba | Ribojama | Laisvai leidžiama |
| Pražangos limitas | 6 | 5 |
| Goaltending | Griežtesnė taisyklė | Leidžiama nuo lanko |
| Žingsniai | Lankstesni | Griežtesni |
Patarimai Stebint Skirtingas Lygas
Stebint NBA, verta atkreipti dėmesį į individualų žaidėjų meistriškumą ir greitą puolimą. Europoje svarbiau suprasti taktines schemas ir komandinių sprendimų subtilybes. Žaidėjams, pereinantiems iš FIBA į NBA, būtina prisitaikyti prie tempo, o NBA žaidėjams Europoje sunkiausia priprasti prie griežtesnių žingsnių ir gynybos taisyklių.
NBA Plėtra į Europą
NBA planuoja plėstis į Europą, kuriant naują krepšinio lygą. Ispanijos žiniasklaida pirmoji pranešė, kad NBA savo plėtros planuose mato Europą ir plėtoja idėją, bendradarbiaujant kartu su FIBA sukurti naują krepšinio lygą. Analogiškas divizionas jau buvo sukurtas Afrikoje - NBA Afrika. Ši lyga bendradarbiauja su vietine Afrikos krepšinio lyga, o pagrindiniais rėmėjais yra tapę buvę NBA žaidėjai, kilę būtent iš šio žemyno.
NBA pokalbio užmezgimas su FIBA gali sukelti rimtų problemų Eurolygai. Pranešama, kad NBA komisaras Adamas Silveris jau informavo Eurolygos vadovą Jordi Bertomeu apie savo ketinimus plėstis. Manoma, kad NBA komisaras A. Silveris pirmenybę teikia didelėms rinkoms ir norėtų, kad lygoje rungtyniautų krepšinio klubai iš tokių didmiesčių kaip Paryžius ar Londonas.
NBA Modelis Europoje
NBA modelis Europoje taptų tikra revoliucija, nes tai išskirtinai komercinis verslo projektas, pilnai išsilaikantis save ir generuojantis milžiniškas pajamas. Be to, NBA pasižymi visiškai kitokia krepšinio kultūra, kurioje kiekvienos rungtynės yra didžiulis šou, tikras sporto, atletikos, o neretai, ir vaidybos spektaklis.
Taip pat skaitykite: Krepšinio suminiai statymai: kaip veikia?
Vis dėlto, galima ginčytis ar toks projektas prigytų Europoje. Senajame žemyne krepšinio kultūra ir žaidimo subtilybes skiriasi: treneriams čia suteikiama daugiau laisvės, vertinamas komandinis žaidimas, o ne individuali lyderystė. Be kita ko, NBA Europoje turėtų nukonkuruoti Eurolygą, kuri šiuo metu yra aukščiausias krepšinio taškas. Nors Eurolygoje ir kyla diskusijos dėl J. Bartomeu ateities, tolimesnės plėtros bei finansinių aspektų, sudėtinga įsivaizduoti scenarijų, kuriame stipriausi Europos klubai persikeltų į naują, dar pilnai ir visapusiškai neišplėtotą europinę NBA lygą.
Davidas Sternas: NBA Pavertimas Verslo Mašina
Kaip neeilinių gabumų vadybininkas NBA pavertė sėkmingai veikiančia galinga verslo mašina, generuojančia milijardinį pelną? Atkrintamąsias Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) varžybas paryčiais stebėdavę krepšinio sirgaliai puikiai prisimena akimirką, kai čempionų taurę ošiant tribūnoms nugalėtojams įteikdavo ilgametis šios lygos komisaras Davidas Sternas. Šis didingas epizodas vainikuodavo visą aštuonių mėnesių pajėgiausios planetos krepšinio lygos sezoną. Įžvalgus vadybininkas D. Sternas NBA vadovavo tris dešimtmečius (1984-2014 m.) ir šią organizaciją pakėlė į rinkodaros bei komunikacijos aukštumas.
D. Sternas gimė 1942 m. rugsėjo 22 d. Niujorke ir nuo vaikystės su tėvu įprato lankytis vietos „Knicks“ krepšinio komandos rungtynėse. Jis baigė teisės mokyklą ir dirbo advokatų kontoroje, kuri praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje atstovavo NBA interesams. 1978 m. D. Sternas tapo pagrindiniu lygos patarėju teisės klausimais, 1980 m. - viceprezidentu, o 1984 m. - ketvirtuoju NBA komisaru ir šiose pareigose pakeitė Larry O’Brieną. Tuo metu krepšinis JAV nebuvo populiarus, o sporto sirgaliai mieliau rinkdavosi beisbolą ar amerikietiškąjį futbolą. Tačiau D. Sternas nutapė naują NBA veidą. Lygos įvaizdį jis formavo aplink ryškiausias žvaigždes Michaelą Jordaną, Magicą Johnsoną, Larry Birdą, vėliau pasitelkė Kobe Bryanto ir LeBrono Jameso talentą bei populiarumą. Per tris dešimtmečius NBA tapo itin patraukliu prekės ženklu visame pasaulyje.
Kai D. Sternas stojo prie lygos vairo, keli klubai buvo gilioje finansinėje krizėje, o NBA neatrodė panaši į pelningą verslą. Tačiau sumanus teisininkas padirbėjo iš peties. Leidinio „Forbes“ duomenimis, per tris dešimtmečius NBA klubų „algų kepurė“ (leistina suma žaidėjo atlyginimui) padidėjo nuo 3,6 mln. iki 59 mln. JAV dolerių, dabar siekia net 109 mln. Pajamos už rungtynių transliacijas kilo nuo 22 mln. iki 930 mln. JAV dolerių, o visa NBA franšizės vertė išaugo nuo 400 mln. iki 19 mlrd. dolerių. Skaičiuojama, jog kasmetis lygos pelnas dabar siekia 5,5 mlrd. dolerių.
D. Sternas buvo už tai, kad NBA neliktų uždara ir jos durys atsivertų užsienio talentams, tokiems kaip Arvydas Sabonis, kroatas Toni Kukočius, vokietis Dirkas Nowitzki, ispanas Pau Gasolis. Dabar lygos arenose spindi graikas Giannis Antetokounmpo ir slovėnas Luka Dončičius. Šį sezoną NBA čempionate rungtyniauja 108 užsieniečiai iš 38 valstybių, o prieš 25 metus legionierių buvo vos 24.
Legendinis krepšininkas Shaquille’as O’Nealas apie D. Sterną sakė: „Tai, kaip NBA sutvarkyta dabar, D. Sternas viską įsivaizdavo dar 1994-aisiais. Kinijos, Europos rinkos, didelės vertės televizijos transliacijų sutartys, laisvė žaidėjams pereinant į kitus klubus - visa tai yra šio žmogaus idėjos.“ Dabartinis Šarlotės „Hornets“ klubo savininkas M. Jordanas taip pat neabejoja, kad NBA nebūtų tokia be D. Sterno įdirbio.
Dirbant advokatų kontoroje išlavinti derybų įgūdžiai labai pravertė D. Sternui sunkiomis vadovavimo NBA akimirkomis. Iššūkių netrūko. NBA išgyveno krizę 1998 ir 2011 m., kai nepratęsus kolektyvinės darbo sutarties krepšininkai ėmėsi streiko. Tuos sezonus pavyko išgelbėti, bet jie buvo trumpesni nei įprastai.
D. Sternas nenuolaidžiavo žaidėjams, ir tai juos erzino. Vis dėlto rekordinės televizijų transliacijų sutartys parodo, kad lygos vadovas buvo teisus. Šio dešimtmečio pradžioje bendrovė „Turner Entertainment“ nepagailėjo 24 mlrd. JAV dolerių už NBA transliacijų teises devyniems sezonams. Krepšininkų algos taip pat kilo žaibišku greičiu. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje vidutinė NBA žaidėjo metų alga siekė 330 tūkst., o dabar - 7,7 mln. dolerių.
Būtent D. Sterno argumentai lėmė, kad 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pasirodė ryškiausios NBA žvaigždės. Nuo tų metų olimpiados krepšinio varžybose leista žaisti ir profesionalams. NBA klubų vadovai į tai žvelgė skeptiškai ir nenorėjo geriausių savo krepšininkų išleisti į turnyrą Europoje. D. Sternas sugebėjo įtikinti klubus, kad krepšinio žvaigždžių pasirodymas olimpiadoje taps puikia NBA reklama visame pasaulyje.
1991 m. lapkričio 7-oji krepšinio pasaulyje tapo išskirtinė. Tą dieną Los Andželo „Lakers“ lyderis M. Johnsonas pranešė, kad yra užsikrėtęs ŽIV ir dėl to stabdo karjerą. Tos dienos paryčiais D. Sternas jau sėdėjo lėktuve Niujorke ir po kelių valandų spaudos konferencijoje Los Andžele prieš žurnalistų minią reiškė palaikymą M. Johnsonui.
Gerinti NBA įvaizdį visuomet buvo D. Sterno prioritetas, todėl jis laikomas svarbiausiu žmogumi lygos istorijoje. Jam atėjus į valdžią, NBA rungtynės buvo matomos net ne visoje JAV teritorijoje. Komisaras pasiekė, kad geriausios krepšinio lygos mačus stebėtų kuo daugiau planetos gyventojų. Transliacijų sklaida taip išaugo, kad praėjusio sezono Toronto „Raptors“ ir „Golden State Warriors“ klubų superfinalo serija rodyta net 215 pasaulio šalių ir teritorijų.
NBA Europos Lygos Projektas
NBA atskleidė, kad jau yra parengtas projektas 2027 metų rudenį pradėti naujos NBA Europos lygos varžybas, kuriose dalyvautų 16 komandų. Apie tai prabilo NBA Europos ir Vidurinių Rytų padalinio generalinis direktorius graikas George Aivazoglou praėjusį penktadienį Milane vykusioje sporto vadybos konferencijoje.
NBA siekia, kad naujoji Europos lyga startuotų 2027 m. spalį, o planuojamų komandų miestų sąraše yra Londonas, Paryžius, Roma, Milanas, Berlynas, Miunchenas, Barselona, Madridas, Atėnai ir Stambulas. Taip pat buvo paminėti Mančesteris ir Lionas.
Pristatydamas NBA Europos lygos projektą G. Aivazoglou taip pat teigė, kad Europos komandos greičiausiai gautų galimybę kovoti ir su NBA klubais. Jo teigimu, NBA pasamdė du bankus - „JP Morgan Case“ ir „Raine Group“, kad jie padėtų rasti galimus investuotojus.
NBA komisaras Adamas Silveris ne kartą yra užsiminęs, kad NBA Europos lygą laiko plėtros forma, kuri galėtų pakeisti arba atidėti plėtrą nuo dabartinės 30 komandų NBA struktūros Šiaurės Amerikoje.
Eurolygos Požiūris
Eurolygos vadovas pareiškė didelį nusivylimą dėl NBA planų kurti savo lygą Europoje. Jis teigė, kad NBA bando prisikviesti kai kuriuos Eurolygos klubus, o likusius palikti nuošalyje, kas, jo nuomone, neveikia. Eurolygos modelis yra visiškai kitoks, o NBA siūlomas 500 milijonų eurų licencijos mokestis yra sunkiai suprantamas.
Vis dėlto Eurolygos vadovas turi menką viltį, kad FIBA per derybas padės rasti išeitį. Jis taip pat pabrėžė, kad Eurolyga per pastaruosius du sezonus padidino savo pajamas 45 proc., turi naujų rėmėjų, o per penkerius metus televizijos žiūrovų skaičius išaugo 30 proc.
Įsimintiniausi NBA Savaitės Įvykiai
Sporto naujienų portalas „Sportas.lt“ tęsia įsimintiniausių Nacionalinės krepšinio lygos (NBA) savaitės įvykių apžvalgą. Lietuvis praėjusią savaitę apsivilko kamufliažinę Toronto „Raptors“ aprangą ir pirmose dvejose savaitės rungtynėse prieš Denverio „Nuggets“ bei Orlando „Magic“ ekipas demonstravo puikų žaidimą - atitinkamai 15 ir 18 taškų bei 6 pataikyti tolimi metimai iš 12. Deja, paskutinėse dvejose savaitės rungtynėse L. Kleizos vaidmuo buvo tik epizodinis - prieš Majamio „Heat“ 203 cm ūgio puolėjas praleido 16, prieš Vašingtono „Wizards“ tik 7 minutes.
Prieš porą mėnesių visą NBA lygą sužavėjusio Jeremy Lino sezonas - baigtas. Niujorko „Knicks“ aprangą vilkintis 23 metų azijietiškų šaknų turinčiam krepšininkui įplyšo kairės kojos kelio meniskas , dėl kurios žaidėjas turės gultis po chirurgo skalpeliu.
NBA veteranų Tony Parkerio, Manu Ginobili, Stepheno Jacksono bei Timo Duncano vedamas San Antonijo „Spurs“ klubas - „karščiausia“ komanda lygoje. Teksaso valstijos ekipa džiaugiasi ilgiausia šio sezono aktyvia pergalių serija - 7 laimėtos rungtynės iš eilės. Gregas Popovičius, „Spurs“ vyriausiasis treneris, tausoja pagrindinius savo lyderius. Dar sutrumpinto sezono pradžioje G. Popovičius neslėpė, kad tausos savo veteranų minutes aikštelėje, nes dėl įtempto tvarkaraščio jie nesulauktų atkrintamųjų varžybų pradžios.
NBA Komandų Pavadinimų Istorijos
Klubas, kaip ir NHL lygoje rungtyniaujanti Čikagos ledo ritulio komanda, buvo pavadintas Saukų indėnų genties lyderio Juodojo Vanago (1767-1838) garbei - „Blackhawks“. 1949 m. klubas tapo NBA dalimi, o po dvejų metų komanda persikėlė į Milvokį. Tuomet pavadinimas buvo sutrumpintas iki „Hawks“ (Vanagai). 1955 m. „vanagai“ dar kartą persikraustė į Sent Luisą, o 1968 m.
„Boston Celtics“ klubo pavadinimas žymi senųjų šio miesto gyventojų - airių - tautinį identitetą. Pagrindiniu ekipos simboliu laikomas Šv. Patriko naudotas žalias trilapis dobilas, o klubo logotipas - krepšinio kamuolį ant piršto sukantis leprekonas. Šį komandos pavadinimą 1946 m. tuometinis klubo savininkas Walteris Brownas pasirinko atmetęs kelis kitus variantus.
Šarlotei NBA lygoje atstovauja „Hornets“ (Širšės) ekipa. Šiuo pavadinimu didžiausio Šiaurės Karolinos valstijos miesto komanda žaidžia nuo šio sezono, kai oficialiai buvo pakeistas ankstesnis „Bobcats“ (Lūšys). Įdomu, kad „Hornets“ taip pat nebuvo pirmasis komandos pavadinimas. 1988 m. NBA lygoje ekipa turėjo debiutuoti „Spirit“ (Siela) pavadinimu, tačiau šis pavadinimas nepatiko sirgaliams.
Legendinis M. Jordano klubas „Chicago Bulls“ (Buliai) iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti bendrinis, tačiau ir jis turi savo istoriją. XIX a. pabaigoje šis miestas buvo vienas didžiausių šviežios mėsos pakavimo centrų.
1970 m. Klivlande organizuotame krepšinio komandos pavadinimo konkurse liko penki finalininkai „Cavaliers“ (Kavalieriai), „Jays“ (Kėkštai), „Foresters“ (Miškininkai), „Towers“ (Bokštai) ir „Presidents“ (Prezidentai). Konkursą laimėjęs Jerry Tomko, pristatydamas savo variantą, teigė, jog norėjo, kad naująją komandą reprezentuotų drąsūs ir bebaimiai pergalės bet kokia kaina siekiantys vyrai.
Kai 1980 m. NBA suteikė Dalasui teisę lygoje turėti savo komandą, klubo savininkas Donaldas Carteris pavadinimą rinkosi iš trijų variantų - „Mavericks“ (taip JAV vadinami tiek laisvų nepriklausomų pažiūrų žmonės, tiek neįspauduoti veršiukai), „Wranglers“ (Kaubojai) ir „Express“ (Ekspresas).
Kai 1976 m. „Denver Rockets“ buvo priimtas į NBA, komanda tokiu pačiu pavadinimu lygoje jau rungtyniavo Hjustone. Klubo vadovams reikėjo rasti naują pavadinimą ir tuomet buvo pasirinktas „Nuggets“ (Grynuoliai). Šį vardą įkvėpė 1859 m.