Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir reikšmingas kultūrinis bei istorinis įvykis, vienijantis tautas ir atspindintis pasaulio politinę bei socialinę raidą. Nuo senovės Graikijos iki šių dienų olimpinės žaidynės išgyveno pakilimus ir nuosmukius, karus ir boikotus, dopingo skandalus ir triumfo akimirkas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kada vyko paskutinės olimpinės žaidynės, prisiminsime svarbiausius jų įvykius ir aptarsime Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Olimpinės Žaidynės Senovės Graikijoje
Olimpinės žaidynės gimė senovės Graikijoje daugiau nei prieš 2500 metų (maždaug 776 m. pr. Kr.). Šis laikotarpis buvo skirtas pagerbti dievus ir neįtikėtinų jėgų turinčius atletus, kurie varžėsi įvairiose sporto šakų rungtyse. Žaidynių laikotarpiu Graikijoje būdavo paskelbiama ekechirija - tradicija, draudžianti visiems miestams-valstybėms kariauti, kol taikiai varžosi geriausi atletai. Varžybose galėjo dalyvauti tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai. Moterims dalyvauti ir žiūrėti varžybas buvo draudžiama.
Žaidynių programoje iš pradžių buvo tik vieno stadijaus (192,27 m) bėgimas, vėliau - dviejų (384,54 m) ir ilgesnių nuotolių bėgimai, penkiakovė, kumštynės, pankrationas ir keturkinkių vežimų lenktynės. Žaidynių klestėjimo laikotarpiu jos trukdavo 5 dienas. Nugalėtojai (olimpionikai) buvo apdovanojami alyvmedžių vainikais ir nepaprastai gerbiami.
Moderniųjų Olimpinių Žaidynių Atgaivinimas
Po daugiau nei tūkstantmečio pertraukos olimpines žaidynes atgaivino prancūzų pedagogas ir istorikas Pierre'as de Coubertinas. Jo idėja buvo suvienyti visas tautas per didelę sporto šventę. Pirmosios moderniosios olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose.
Pirmosios Žaidynės ir Tolimesnė Plėtra
1896 m. balandžio 6 d. Atėnuose prasidėjo I olimpinės žaidynės. Pilnutėlis (80 tūkst. vietų) stadionas sveikino sportininkus, atvykusius rungtyniauti dviračių, fechtavimo, gimnastikos, klasikinių imtynių, lengvosios atletikos, plaukimo, sunkiosios atletikos, šaudymo ir teniso sporto šakose. Žaidynės buvo atidarytos, atlikus specialiai joms sukurtą graikų kompozitoriaus S. Samaro himną.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
1900 m. Paryžius buvo II olimpinių žaidynių sostinė. Jos vyko kartu su III pasauline paroda ir užsitęsė beveik pusmetį. Žaidynėse pirmą kartą dalyvavo moterys. 1920 m. (lygiai prieš 100 metų) olimpiada vyko Belgijos mieste Antverpene.
Olimpiados Tarp Pasaulinių Karų
XX a. valstybės neperėmė senovės graikų palikimo - užuot per olimpiadą nutraukus karą, daroma atvirkščiai - dėl karo nerengiamos žaidynės. Taip nutiko 1916 m., vykstant Pirmajam pasauliniam karui. Tačiau, tankams sustojus ir suskaičiavus nuostolius bei aukas, konfliktai nesibaigdavo - Pirmasis pasaulinis turėjo įtakos 1920 m. Antverpene (Belgijoje) vykusioms žaidynėms.
1936 m. olimpinės žaidynės vyko Berlyne, nacistinės Vokietijos sostinėje. Adolfas Hitleris vasaros žaidynes laikė „savo paties olimpinėmis“ ir siekė jas panaudoti kaip po Pirmojo pasaulinio karo atsitiesusios Vokietijos simbolį. Daugelis tarptautinių organizacijų bei politikų ragino žaidynes boikotuoti, kiti siūlė jas perkelti kitur. Daugiausia susirūpinimo kėlė faktas, kad valdančiosios Nacionalsocialistų partijos rasistinė ir antisemitinė politika bus pritaikyta ir olimpinėms žaidynėms. Daugybė žymių sportininkų buvo pašalinti dėl antisemitinių pažiūrų. Vienintelė žydų kilmės sportininkė, įtraukta į Vokietijos rinktinę, buvo fechtuotoja Helene Mayer.
Kaip ir per Pirmąjį pasaulinį karą, Europai stengiantis atsilaikyti prieš Hitlerio ir jo sąjungininkų kariuomenę, olimpinės žaidynės nevyko tiek 1940 m., tiek 1944 m., karui besitęsiant. Tradicija buvo atnaujinta dar po ketverių metų Londone. Dviem svarbiausioms Ašies šalims - Vokietijai ir Japonijai - buvo uždrausta dalyvauti.
Šaltojo Karo Metu
1956 m. vasaros olimpiada vyko Melburne, Australijoje. Jas dėl įvairių priežasčių boikotavo septynios valstybės. Nyderlandai, Ispanija ir Šveicarija, atsisakydamos siųsti savo sportininkus, išreiškė protestą prieš ką tik įvykusią Sovietų Sąjungos invaziją į Vengriją. Šis konfliktas persikėlė ir į sportines varžybas - vykstant vandensvydžio rungtynėms tarp abiejų šalių, sportininkai nesivaržydami liejo savo įtūžį vienas kito atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas „X Faktoriuje“
1972 m. vasaros žaidynės Miunchene, Vakarų Vokietijoje, tapo teroristų taikiniu. Taivano pripažinimo klausimas iškilo ir 1976 m. žaidynėse Monrealyje, Kanadoje. Kadangi valstybė šeimininkė nepripažino Taivano nepriklausomybės, jo sportininkai galėjo dalyvauti tik kokios nors kitos komandos sudėtyje.
Dviejų supervalstybių konfliktas pasireiškė 1980-1984 m. JAV prezidentas Jimmy Carteris įsakė boikotuoti žaidynes Maskvoje dėl Sovietų Sąjungos invazijos į Afganistaną. Atsakydamos į Maskvos žaidynių ignoravimą, Sovietų Sąjunga ir kitos Varšuvos pakto šalys 1984 m. atsisakė vykti į Los Andželą. Vietoj jų buvo surengtos Draugystės varžybos.
1989 m. Australijos senato pateiktoje ataskaitoje buvo pareikšta, kad olimpinės žaidynės Maskvoje gali būti vadinamos Chemikų žaidynėmis, nes vargu ar bent vienas medalį laimėjęs sportininkas nevartojo dopingo preparatų. Per šias žaidynes užfiksuoti „kraujo dopingo“ atvejai - prieš startą medalius laimėjusiems bėgikams būdavo perpilama daugiau nei litras kraujo.
XXI Amžius: Dopingas ir Politika
Dažnos XXI a. olimpinės žaidynės taip pat neapsieidavo be dopingo skandalų - 2008 m. vasaros olimpiada Pekine, Kinijoje, tapo rekordine. Dėl neleistinų preparatų vartojimo medalių neteko 50 atletų, 14 jų - iš Rusijos. Po dvejų metų, 2014-aisiais, žiemos olimpinės žaidynės vyko dopingo skandalų krečiamoje Rusijoje, Sočio mieste. Gruzijos vyriausybė, vos sužinojusi, kad žaidynės vyks Rusijoje, paskelbė boikotuosianti renginį kaip atsaką į šalies dalyvavimą Pietų Osetijos kare 2008 m. Žaidynėms nepritarė ir daugybė tarptautinių žmogaus teisių organizacijų.
2016 m. Kanados teisininkas Richardas McLarenas paviešino dviejų dalių ataskaitą, įrodančią, kad 2011-2015 m. Paviešinti faktai turėjo įtakos ir 2016 m. vasaros žaidynėms Rio de Žaneire, Brazilijoje. Rusijos sunkumų kilnotojams buvo uždrausta dalyvauti varžybose. Pasaulio antidopingo agentūra pasiūlė neleisti dalyvauti visai Rusijos komandai. Likus dienai iki Rio de Žaneiro žaidynių, Tarptautinis olimpinis komitetas išteisino 278 atletus, bet 111 dopingo vartojimu apkaltintų atletų kelialapių į žaidynes neteko.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo tendencijos
Kadangi šių metų olimpinės žaidynės vyksta Pietų Korėjoje, šalies įtempti santykiai su Šiaurės Korėja taip pat atsidūrė dėmesio centre. Po ilgų derybų nuspręsta, kad Šiaurės Korėjos delegacija vis dėlto atvyks į Pjongčangą.
Lietuvos Sportininkai Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse debiutavo 1924 m. Paryžiuje, tačiau tarpukario olimpiečių rezultatai buvo labai kuklūs (dar dalyvauta 1928 m. Amsterdamo vasaros ir Sankt Moritzo žiemos olimpiadose). Po Antrojo pasaulinio karo, 1952 - 1988 m. olimpinėse vasaros ir žiemos žaidynėse geriausi Lietuvos sportininkai (jų buvo atrinkta 101) dalyvavo ją okupavusios Sovietų Sąjungos (SSRS) rinktinių sudėtyje ir iškovojo 60 medalių (25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos).
Nuo 1992 m. Barselonos olimpiados Lietuvos olimpiečiai - vėl suverenios valstybės atletai. Per atkurtos Nepriklausomybės 30-metį septyniose vasaros ir aštuoniose žiemos Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 485 Lietuvos atletai, laimėti 25 olimpiniai medaliai (6 aukso, 6 sidabro ir 13 bronzos).
Sėkmingiausios Olimpiados
1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse dalyvavo per 5300 sportininkų iš 83 šalių. Į Romos olimpiadą vyko keturi Lietuvos sportininkai. Trys iš jų tapo olimpiniais prizininkais, o iki ketvirtojo medalio pritrūko labai nedaug. Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius (vairininkas rusas Igoris Rudakovas). Bronzos medalį laimėjo Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (1958 m. pasaulio rekordininkė), numetusi ietį 53,45 m. IV vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas.
Maskvos olimpiadoje dalyvavo 16 Lietuvos sportininkų, jie iškovojo net 11 medalių (7 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos). Olimpinėmis čempionėmis jau antrą kartą tapo krepšininkė Angelė Jankūnaitė-Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė (pirmą kartą Monrealio olimpiadoje 1976 m.). Aukso medalius t. p. iškovojo krepšininkė Vida Šulskytė-Beselienė ir rankininkė Sigita Mažeikaitė-Strečen, plaukikai Robertas Žulpa ir Lina Kačiušytė (abu 200 m distancijoje krūtine; Lina su olimpiniu rekordu). 100 m distancijoje krūtine Kačiušytė buvo septinta. Olimpinį auksą estafetėje 4 x 400 m iškovojo bėgikas Remigijus Valiulis. Olimpiniu vicečempionu tapo rankininkas Voldemaras Novickis. Bronzos medalius iškovojo aštuonvietės valties irkluotojai Jonas Narmontas ir Jonas Pinskus bei krepšininkas Sergejus Jovaiša.
2000 m. vasaros Olimpiada vyko Australijos mieste Sidnėjuje. Lietuvos garbę Sidnėjuje gynė 61 olimpietis - baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, irklavimo, lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos ir šiuolaikinės penkiakovės atstovai. Lietuviai iškovojo penkis olimpinius medalius. Olimpiniais čempionais tapo olimpinį rekordą pasiekusi šaulė Daina Gudzinevičiūtė ir disko metikas Virgilijus Alekna. Sidnėjaus bronzos medaliais pasipuošė dviratininkė Diana Žiliūtė, irkluotojų įgula Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė bei Jono Kazlausko treniruojama vyrų krepšinio rinktinė.
Paskutinės Olimpinės Žaidynės ir Ateities Planai
Deja, šiais metais Japonijos sostinėje Tokijuje turėjusios vykti XXXII olimpinės vasaros žaidynės dėl pasaulį sukausčiusios koronaviruso pandemijos nukeltos į 2021 m. vasarą, žaidynių pavadinimas nepakeistas. Nepaisant žaidynių nukėlimo, atletai ir Nacionaliniai olimpiniai komitetai, kurie jau iškovojo kelialapius į Tokijo olimpiadą, jų nepraras.
Ateities Žaidynės
Paryžius šiemet mini 100 metų jubiliejų nuo tada, kai 1924 m. surengė olimpiadą. Dabartinės olimpinės žaidynės išsiskiria visiška lyčių lygybe - varžysis po lygiai vyrų ir moterų. Šios žaidynės taip pat pirmosios istorijoje, kurių atidarymo ceremonija vyks ne stadione, o miesto centre, ant Senos upės. Nauja sporto šaka - breikas - debiutuos olimpinėse žaidynėse. Ekstremalus slalomas - dar viena naujovė kanojų sporte. Banglenčių varžybos vyks net 15 000 km nuo Paryžiaus nutolusiame Taityje. Medalius laimėję sportininkai gaus atminimo dovaną - dalelę Eifelio bokšto geležies.
tags: #kada #buvo #paskutines #olimpines #zaidynes