Krepšinis Lietuvoje - ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinio identiteto dalis. Nuo pat pirmųjų žingsnių 1920 m. Kaune, krepšinis tapo šalies vizitine kortele, garsinančia Lietuvą visame pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio rinktinės kelią į olimpines žaidynes, pradedant nuo istorinės pirmosios bronzos Barselonoje ir tęsiant iki pat šių dienų.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais, o pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS) rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Žymus postūmis Lietuvos krepšinyje įvyko 1935 metais, kai į Pasaulio lietuvių kongresą atvyko krepšinio specialistai iš Amerikos - F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė Lietuvos krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41. Tai buvo ženklas, jog Lietuva gali dalyvauti 1937 metų Europos čempionate, kur iškovojo auksą.
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas.
Kelias į Barseloną: Sugrįžimas į Olimpinę Šeimą (1992 m.)
Sugriuvus Sovietų Sąjungai, Lietuva atgavo nepriklausomybę ir ėmė siekti sugrįžti į olimpinę šeimą. Svarbiausia pergalė buvo iškovota 1991 m. rugsėjo 18 d., kai Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas Berlyne paskelbė, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai komitetai sugrąžinami į olimpinę šeimą.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
Tai, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė gali dalyvauti olimpinėse atrankos varžybose, paaiškėjo tik 1991 m. gruodžio 21 d., kai Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) oficialiai paskelbė sugrąžinanti Lietuvą į savo gretas. Iki olimpinio atrankos turnyro tuo metu buvo likę vos penki mėnesiai.
Lietuvos krepšininkai, išsibarstę po įvairių šalių ir žemynų lygas, į bendrą stovyklą susirinko 1992 m. gegužės viduryje. Komandos pagrindą sudarė Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas, Romanas Brazdauskis, Arūnas Visockas, Artūras Karnišovas, Darius Dimavičius, Gintaras Einikis ir Alvydas Pazdrazdis.
Krepšininkų reikalavimu rinktinės vairas buvo patikėtas Vladui Garastui, o jo asistentais tapo Raimundas Sargūnas, Donnas Nelsonas jaunesnysis ir ispanas Javieras Imbroda.
Didžiulio meistriškumo ir milžiniškos patriotizmo bangos nešama Lietuvos rinktinė atrankoje įveikė visus varžovus. Grupės varžybose Badachose po lietuvių kojomis krito Olandija, Anglija, Vengrija, Estija, buvusių sovietinių respublikų žaidėjus subūrusi Jungtinė komanda. Finaliniame turnyre Saragosoje mūsų šalies krepšininkai pranoko Kroatiją, Izraelį, Vokietiją, Čekoslovakiją, Slovėniją ir Italiją.
Su vienuolika pergalių atrankoje lietuviai įveikė atrankos žabangus.
Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas „X Faktoriuje“
Bronza Barselonoje: Istorinė Pergalė (1992 m.)
Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalius, mažajame finale 82:78 pranokusi Jungtinę komandą. Pastaroji vienintelė palaužė Lietuvos ekipą grupės varžybose (92:80), o antrą pralaimėjimą Lietyvos komandą patyrė pusfinalyje patekusi po legendinės JAV „Svajonių komandos“ volu (76:127). Kitose rungtynėse lietuviai 112:75 įveikė Kiniją, 87:79 - Venesuelą, 104:91 - Puerto Riką ir 98:87 - Australiją.
Finale amerikiečiai 117:85 sutriuškino kroatus.
Atlantos Bronza: Pasikartojimas (1996 m.)
Lietuvai, nežaidusiai 1994 m. pasaulio čempionate, vienintelis kelias į 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes buvo 1995 m. Graikijos sostinėje Atėnuose vykęs Europos čempionatas. Čia vyko kova dėl keturių olimpinių kelialapių.
Rezultatyviausiais turnyro žaidėjais tapusių Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio vedama Lietuvos rinktinė pirmojo etapo grupės varžybose iškovojo penkias pergales - prieš Vokietiją (96:82), Graikiją (89:73), Italiją (80:69), Švediją (96:73), Izraelį (91:75) ir nusileido tik ne mažesnį žvaigždžių būrį surinkusiai Jugoslavijai (61:70).
Bilietą į Atlantos olimpines žaidynes Vladui Garastui treniruojamai Lietuvai lėmė pergalė ketvirtfinalyje prieš Rusiją 82:71.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo tendencijos
Pusfinalyje lietuviai įveikė olimpinę vicečempionę Kroatiją - 90:80. Daug triukšmo sukėlusiame finale, kurio metu visi tribūnose buvę ne Jugoslavijos sirgaliai palaikė Lietuvą, Lietuvos krepšininkai 90:96 neatsilaikė prieš Jugoslavijos komandą.
Atlantos žaidynėse Lietuva pakartojo Barselonos pasiekimą - vėl laimėjo bronzą. Grupės varžybose JAV (82:104) ir Argentinai (61:65) nusileidę lietuviai įveikė Kroatiją (83:81; po pratęsimo), Kiniją (116:55) ir Angolą (85:49), ketvirtfinalyje parklupdė Graikiją (99:66), tačiau pusfinalyje 58:66 vėl atsimušė į Jugoslavijos sieną. Mače dėl bronzos Lietuva 80:74 nugalėjo Australiją.
Sidnėjaus Bronza: Tradicijos Tęsimas (2000 m.)
Šiose olimpinėse žaidynėse Europai buvo skirtos penkios vietos, o dar vieną kelialapį iškovojo Jugoslavija, 1998 m. Atėnuose tapusi pasaulio čempione ir nukarūnavusi dėl lokauto NBA žvaigždžių neturėjusią JAV ekipą.
Į 1999 m. Prancūzijoje vykusį Europos čempionatą Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė vyko kaip viena favoričių. Jos gretose buvo tuo metu antrąją jaunystę NBA arenose išgyvenęs Arvydas Sabonis, Europos krepšinio superžvaigždė Artūras Karnišovas, būrys Eurolygos čempionų Kauno žalgiriečių. Pirmą kartą žemyno pirmenybių skonio paragavo ir Šarūnas Jasikevičius.
Pirmas pavojaus signalas Lietuvai nuskambėjo jau pirmose rungtynėse, kai netikėtai 62:78 nusileista Čekijai. Po to pavyko įveikti Vokietiją (84:74) ir Graikiją (82:64) ir užimti trečiąją vietą grupėje. Antrajame etape nesėkmių pavyko išvengti - nugalėtos Turkija (74:48), Kroatija (91:75) ir Italija (74:62).
Pirmają vietą grupėje užėmusiems lietuviams ketvirtfinalyje teko žaisti su antrojo etapo grupės ketvirtoje pozicijoje likusiais ispanais. Lietuvių sirgaliai ir krepšinio žinovai laukė pergalės, tačiau sulaukta antausio - ispanai laimėjo 74:72 ir, vietoj kovos dėl medalių, Lietuvos rinktinei liko žūtbūtinė kova dėl olimpinio kelialapio.
Pasaulio čempionė Jugoslavija pateko į pusfinalį, todėl tapo aišku, jog bilietą į Sidnėjų iškovos ne tik pirmos keturios komandos, bet ir abi pusfinalį dėl 5-8 vietų laimėjusios ekipos.
Lietuva svarbiausiu netikėtai tapusiame čempionato mūšyje susikovė su Turkija ir laimėjo 80:56. Europos pirmenybes mūsų šalies krepšininkai baigė pergale prieš Rusiją 103:72 ir užėmė penktąją vietą. Kartu su lietuviais ir rusais olimpinius kelialapius iškovojo Europos čempione tapusi Italija, vicečempionė Ispanija ir ketvirta likusi Prancūzija. Bronzą laimėjo Jugoslavija.
Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse lietuviai pratęsė bronzinę tradiciją, nors buvo per šūvį nuo didžiausios olimpinės sensacijos.
Grupės varžybas Lietuva pradėjo netikėtu pralaimėjimu Italijai (48:50), po to sutriuškino Prancūziją (81:63), nusileido JAV (76:85), nugalėjo Kiniją (82:66) ir Naująją Zelandiją (85:75).
Trečioji vieta grupėje lėmė akistatą ketvirtfinalyje su grėsminguoju varžovu - Jugoslavija. Bet šįkart vieningai lyg kumštis žaidę lietuviai, kurių gretose rezultatyvumu išsiskyrė 26 taškus pelnęs Gintaras Einikis, parklupdė amžinuosius varžovus - 76:63.
Pusfinalyje Lietuvai vos vieno taiklaus metimo pritrūko iki pergalės prieš NBA žvaigždes iš JAV rinktinės, tačiau paskutinis 27 taškus pelniusio Šarūno Jasikevičiaus tolimas šūvis skriejo pro šalį - 83:85.
Rungtynėse dėl bronzos lietuviai išliejo pyktį ant žaidynių šeimininkų australų, sutriuškinę juos 89:71. Finale amerikiečiai įveikė prancūzus (85:75).
Auksinis Kelias į Atėnus ir Ketvirtoji Vieta (2004 m.)
Lietuvos rinktinė į Atėnų olimpines žaidynes įžengė auksiniu keliu, 2003 m. laimėdama Europos čempionatą.
Iš viso 2004 m. olimpinėse žaidynėse rungtyniavo penkios Europos ekipos - šaimininkė Graikija, pasaulio čempionės titulą apgynusi ir šalies pavadinimą pakeitusi Serbija ir Juodkalnija bei trys stipriausios žemyno pirmenybių komandos - Lietuva, Ispanija ir Italija.
Antano Sireikos treniruojami lietuviai į trečiąjį istorijoje Europos čempionų sostą žengė be kluptelėjimų - grupės varžybose palaužė Latviją (92:91), Izraelį (94:62) ir Vokietiją (93:71). Ketvirtfinalyje mūsų šalies komanda parbloškė pasaulio čempionę Serbiją ir Juodkalniją (98:82), pusfinalyje pranoko Prancūziją (74:70), o finale sudorojo Ispaniją (93:84).
Pergalių seriją Lietuvos rinktinė pratęsė ir Atėnų olimpinėse žaidynėse, kur laimėjo visas penkerias grupės rungtynes, sugebėjusi įveikti ne tik Angolą (78:73), Puerto Riką (98:90), Graikiją (98:76) ir Australiją (100:85), bet ir pirmą kartą mūsų šalies istorijoje palaužti JAV „Svajonių komandą“ - 94:90. Amerikiečiai nesugebėjo sulaikyti Š. Jasikevičiaus, įmetusio 28 taškus ir be gailesčio vieną po kito leidusio tritaškius svarbiausiu momentu.
Dar vieną pergalę į savo sąskaitą lietuviai įsirašė ketvirtfinalyje 95:75 pranokę Jono Kazlausko treniruojamą Kiniją.
Kai finalas atrodė ranka pasiekiamas, karštą Atėnų saulę užtemdė juodi nesėkmės debesys. Lietuviai pusfinalyje 91:100 nusileido tądien krepšinio dievų globotiems italams.
Rungtynėse dėl bronzos lietuvių laukė pusfinalyje Argentinai pralaimėjusi JAV. Šįkart amerikiečiai įrodė savo pranašumą 104:96. Olimpiniais čempionais tapo argentiniečiai, finale 84:69 nugalėję italus.
Pekinas: Ketvirtfinalis ir Kova Dėl Bronzos (2008 m.)
Pirminėse olimpinių bilietų dalybose Europai buvo skirtos vos dvi vietos. Dar viena atiteko 2006 m. pasaulio čempionei Ispanijai.
Bet šįsyk atranka nesibaigė žemynų ir regionų čempionatais - pirmą kartą buvo surengti papildomi atrankos turnyrai, kuriuose dalyvavo 12 ekipų. Čia Europa gavo keturias vietas.
Lietuvai papildomos atrankos neprireikė. Ramūno Butauto treniruojama mūsų šalies komanda pirmame Europos čempionato Ispanijoje etape įveikė Turkiją (86:69), Čekiją (95:75) ir 28 taškus pelniusio Dirko Nowitzkį vedamą Vokietiją (84:80).
Antrajame etape Lietuva taip pat išvengė nesėkmių - nugalėta Italija (79:74), Prancūzija (88:73) ir Slovėnija (80:61).
Ketvirtfinalyje po labai atkaklios kovos lietuviai 74:72 palaužė kroatus, tačiau pusfinalyje 74:86 pralaimėjo rusams.
Žūtbūtinėse rungtynėse dėl bronzos ir olimpinio kelialapio Lietuvos rinktinė 78:69 įveikė Graikijos krepšininkus. Finale čempionato šeimininkai ispanai paskutinę akimirką 59:60 išleido pergalę mače su rusais.
Graikija, Kroatija ir Vokietija į olimpines žaidynes pateko per papildomas atrankos varžybas.
Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai grupės varžybose iškovojo keturias pergales - prieš Argentiną (79:75), Iraną (99:67), Europos čempionę Rusiją (86:79) ir Kroatiją (86:73), tačiau nusileido Australijai (75:106).
Ketvirtfinalyje nuo lietuvių vėl nukentėjo J. Kazlausko treniruojama Kinija - 94:68, bet pusfinalyje nepavyko įveikti Ispanijos - 86:91.
Dvikovoje dėl bronzos argentiniečiai atsirevanšavo Lietuvos komandai 87:75. Finale JAV įveikė Ispaniją 118:107.
Š. Jasikevičius tapo daugiausia rezultatyvių perdavimų žaidynėse atlikusiu žaidėju (vid. 5,3).
Londonas: Ilgas ir Sunkus Kelias (2012 m.)
Mūsų šalies krepšininkų kelias į Londono olimpines žaidynes buvo labai ilgas ir sunkus. Jis driekėsi per du žemynus, nors galėjo sėkmingai pasibaigti net neišvažiavus iš Lietuvos.
2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo surengtas Lietuvoje. Ir turnyro šeimininkai buvo vardijami tarp favoritų iškovoti vieną iš dviejų šioms pirmenybėms skirtų olimpinių kelialapių.
Kęstučio Kemzūros auklėtiniai nesunkiai įveikė pirmą barjerą, grupės varžybose nugalėję Didžiąją Britaniją (80:69), Lenkiją (97:77), Turkiją (75:68) ir Portugaliją (98:69), o pralaimėję tik Europos čempionams ispanams (79:91).
Antrojo etapo grupėje pirmenybių šeimininkai palaužė serbus (100:90) ir vokiečius (84:75), bet nusileido prancūzams (67:73).
Ketvirtfinalyje teko žaisti su Makedonija - stipriu, bet tikrai ne pavojingiausiu varžovu. Tai buvo pirmos oficialios Lietuvos rinktinės rungtynės Kauno „Žalgirio“ arenoje. Ir po jų ne vienas lietuvis braukė apmaudo ir nevilties ašarą, nes mūsų šalies rinktinė išleido pergalę iš rankų - 65:67.