Įvadas
Ar kada nors susimąstėte, ar saugu sportuoti, kai jaučiatės ne visai gerai? Ar po intensyvios treniruotės pakilusi temperatūra yra normalus reiškinys? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada galima sportuoti po aukštos temperatūros, kaip atpažinti dehidratacijos požymius ir kaip tinkamai pasiruošti fiziniam krūviui, kad išvengtumėte traumų ir kitų sveikatos problemų. Remiantis ekspertų nuomone ir moksliniais tyrimais, pateiksime praktinių patarimų, padėsiančių jums priimti teisingus sprendimus dėl savo sveikatos ir sportinės veiklos.
Temperatūra Po Intensyvios Treniruotės: Ar Tai Normalu?
Po intensyvios treniruotės, ypač kai netenkama daug skysčių, gali pakilti kūno temperatūra. Audrius Lekštutis teigia, kad 37,1 laipsnio Celsijaus temperatūra po treniruotės yra normalus reiškinys. Jei žmogus matuoja temperatūrą neturėdamas ligos simptomų, tai yra normalūs temperatūros svyravimai.
Fizinio krūvio metu organizmas gamina šilumą. Kūno temperatūrą reguliuoja smegenyse, pagumburio srityje, esantis termoreguliacijos centras. Jis duoda komandą „atidaryti langus“, t. y. prakaituoti ir plėsti periferines kraujagysles, taip pat atiduoti šilumą išspinduliuojant ją per odą, iškvepiant su oru. Kita komanda - „įmesti anglių“, t. y. suaktyvinti medžiagų apykaitą arba sukelti raumenų susitraukimus, t. y. drebulį. Taigi, kad temperatūra kiek pakyla, yra absoliučiai normalu.
Jei po ligos laikosi nedidelė temperatūra, tai irgi normalu, jei ligos metu buvo didesnis temperatūros pakilimas. Termoreguliacijos centras ligos metu dirba intensyviai, nes jam reikia didinti kūno temperatūrą, kaip imuninį atsaką į mikroorganizmų, mikrobų, virusų invaziją. Organizmas stengiasi prigaminti interferono ar antikūnų prieš bakterijas ir tuo atveju imuninis atsakas geriausiai veikia, kai temperatūra yra 38-39 laipsniai. Kurį laiką termoreguliacijos centras įjungia mechanizmą, kad palaikytų tokią temperatūrą.
Kada Galima Sportuoti Sergant?
Pasak dr. Gedimino Tankevičiaus, visų pirma, svarbu, kokius simptomus jaučia žmogus. Jei jie yra „aukščiau gerklės“ - lengvai užgulusi ar paburkusi nosis, lengvai perštinti gerklė, nėra temperatūros ar gilaus kosulio, prabėgti lengvą krosą galima. Vis dėlto yra keletas „bet“. Reikia pradėti atsargiai, mažu intensyvumu ir žiūrėti, kokia bus kūno reakcija. Jei jaučiame, kad krūvį toleruojame, tada viskas gerai, bet bėgimo atstumą vis tiek reikėtų sumažinti. Iš tiesų, yra atlikta tokių tyrimų, kad bėgimas pajutus pirmus peršalimo simptomus, gali sustiprinti imunitetą ir padėti įveikti ligą.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
Tačiau, jei simptomai stipresni, jaučiamas sąnarių skausmas, gilesnis kosulys, temperatūra - intensyviai sportuoti tikrai negalima. Vis dėlto pajudėti reikėtų, tokiam tikslui tinka lengvas pasivaikščiojimas lauke, kad organizmas gautų gryno oro ir suaktyvėtų kraujotaka, taip pat tinka jogos pratimai - raumenų ištempimui ir gilesniam kvėpavimui.
Jei sportuoti pradėsime palengva ir atidžiai stebėsime ir reaguosime į kūno siunčiamus signalus, viskas bus gerai. Žinoma, nekalbu apie intensyvų ar varginantį fizinį krūvį. Bet jei mūsų organizmo būklė prastesnėje situacijoje, geriame vaistus, taip pat, jei trūksta skysčių, savijautą sportuodami tik pabloginsime. Be to, iš to ne tik kad nebus naudos, bet galime sau ir pakenkti - pabloginti ligos eigą.
Pirtis Sergant: Ar Tai Gera Idėja?
Patarimų internete, kaip įveikti užklupusią ligą, gausu ne tik apie kroso bėgimą. Kitas labai populiarus - susirgus eiti pasikaitinti į pirtį. Pirtis kelia kūno temperatūrą ir organizmas yra priverstas nuo to gintis (kompensuoti). Jei pirtis nėra labai karšta ir drėgna, nebūname joje ilgai, taip pat galime į ją nueiti. Svarbiausia elgtis nuosaikiau ir stebėti savijautą. Pirtis suaktyvina medžiagų apykaitą, jei dar pakankamai geriame vandens tai kartu yra ir lengvas kūno valymas, detoksikacija. Panašiai, kaip su pakilusia kūno temperatūra sergant - gydytojai nuolat kartoja, kad, jei ji nėra didesnė nei 38 laipsniai ir asmuo tai gerai toleruoja, griebtis vaistų nereikia, nes organizmas, pakėlęs temperatūrą, pats efektyviau kovoja su liga.
Tačiau niekada nereikia pulti į kraštutinumus, primena G. Tankevičius. Organizmui reikia didelių resursų, kad įveiktų ligą, ir, jei žmogus šiuos resursus išnaudoja varginančioje pirtyje ar intensyviai sportuodamas, sumažinama galimybė greičiau pasveikti. Todėl galima rezervą tik stengtis aktyvuoti - lengvai judant ar trumpam nuėjus į pirtį, bet ne švaistyti.
Kada Galima Vėl Pradėti Sportuoti Pasveikus?
Jei užklupęs buvo tik keletą dienų trukęs peršalimas, sportuoti galima pradėti jau po 2-3 dienų. Pirmai treniruotei pasirinkti patariama bent per pusę sumažintą krūvį. Tačiau kalbant apie gripą ar bakterines infekcijas, net ir pradėjus jaustis geriau, per porą savaičių dar gali pasireikšti komplikacijos. Visas organizmas būna itin nusilpęs, taip pat sunkiai toleruoja fizinį krūvį. Vėl pradėti sportuoti reikėtų po truputį, pradedant visai lengvai ir pamažu krūvį didinant. Taip pat svarbu stebėti savijautą, apetitą, miegą. Jei jaučiamės energingi ir norisi judėjimo, tai šį poreikį vertėtų saikingai patenkinti. Jei to nėra, reikia gerti daugiau skysčių, atstatyti elektrolitus, vaikščioti gryname ore, valgyti lengvai virškinamą visavertį maistą, kad būtų patenkintas energetinis baltyminis poreikis, taip pat daugiau vartoti vaisių, daržovių, kad valytųsi žarnynas ir susibalansuotų jo mikroflora.
Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas „X Faktoriuje“
Savigydos Pavojai: Antibiotikų Vartojimas
Viena iš pačių pavojingiausių ir kenksmingiausių savigydos priemonių - vis dar didele problema Lietuvoje laikomas savavališkas antibiotikų vartojimas. Šitaip elgdamiesi kenkiame ne tik patys sau, bet ir kitiems, nes vėliau nutinka taip, kad mikrobai tampa atsparesni vaistams. Žmonės vis dar tiki, kad virusus gydo antibiotikai ir, pajutę simptomus, puola juos gerti. Bet taip nėra, antibiotikai negydo virusinių infekcijų. Kita problema, kad vos tik savijauta pagerėja, pacientas savavališkai nutraukia antibiotikų kursą, nors bakterijos dar nėra iki galo sunaikintos. Tuomet likusios nežuvusios, atspariausios bakterijos vėl pradeda daugintis ir tampa žymiai pavojingesnės. Dėl tokios netinkamos gydymosi taktikos paciento sveikata tik dar labiau pablogėja, be to, tokios baterijos tampa žymiai pavojingesnės ir aplinkiniams.
Gripas ir Sportas: Griežtai Draudžiama
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Vieversytė pabrėžė, kad sportuoti gripo metu - griežtai nerekomenduotina. Gripas prasideda staiga su aukšta temperatūra, dideliu bendru silpnumu, kaulų laužymu. Todėl eiti sportuoti ar į pirtį nerekomenduotina dėl aukštos kūno temperatūros, bendro silpnumo. Sportuojant gripo metu padidėja gripo komplikacijų rizika. Taip pat, esant aukštai temperatūrai, padidėja prakaitavimas, todėl sportuojant ar einant į pirtį netenkama dar daugiau skysčių, dėl ko liga gali užsitęsti.
Be to, gripas yra virusinė, lašeliniu būdu per orą plintanti liga, todėl, einant į pirtį ar sportuojant, galima užkrėsti aplinkui esančius žmones. Tuo metu peršalimas pasireiškia lengvesniais simptomais: dažniausiai atsiranda nedidelė temperatūra ar jos išvis nebūna, sloga, gerklės skausmas, sausas kosulys. Viskas priklauso nuo to, kaip pats žmogus jaučiasi. Vieniems sloga yra baisi liga, o kitiems gyventi netrukdo, sako gydytoja. Vėlgi, esant nedidelei temperatūrai ar silpnumui, sportuoti ar eiti į pirtį nerekomenduotina dėl anksčiau minėtų priežasčių. Jei temperatūros nėra, esant lengviems peršalimo simptomams - tai individualus, sportuoti ar eiti į pirtį galima. Tačiau sporto salėje rekomenduotina sumažinti fizinį krūvį, nepersistengti, vartoti pakankamai skysčių, kadangi pervargus ar netekus daug skysčių gali susilpnėti imuninė sistema, o sveikimo procesas bus tik ilgesnis.
Sportuoti rekomenduojama pradėti pagerėjus būklei bei nustojus karščiuoti, sako gydytoja, kai jaučiatės sveiki. Gydytoja pritaria G. Tankevičiaus nuomonei, jog fizinį krūvį rekomenduojama didinti palaipsniui per kelias dienas, o pradėjus sportuoti per anksti, galima jausti bendrą silpnumą, toleruoti mažesnį fizinį krūvį nei anksčiau.
Poilsis Sergant: Svarbiausia Taisyklė
Pasak gydytojos, gripui būdinga staigi ligos pradžia su aukšta temperatūra, todėl esant šiems simptomams, reikėtų kreiptis į gydytojus, kad kuo anksčiau būtų paskirtas priešvirusinis gydymas, kuris gali palengvinti ir sutrumpinti ligos eigą. Susirgus gripu, reikėtų likti namuose ir vengti kontakto su kitais žmonėmis. Svarbiausia yra poilsis, miegas, pakankamas skysčių vartojimas bei gydytojo skirto gydymo bei rekomendacijų laikymasis.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo tendencijos
Dažniausiai daromos klaidos - simptomų ignoravimas, pastangos gyventi įprastu ritmu, ėjimas į darbą ar mokyklą, taip užkrečiant aplinkinius. Taip pat nepakankamas miegas, per mažas skysčių vartojimas, rūkymas, patalpų nevėdinimas, retas rankų plovimas. Dėl suprastėjusio apetito ligos metu žmogus mažiau valgo, nors kalorijos ir maistingos medžiagos reikalingos organizmui bei imuninės sistemos kovai su virusu. Be to, kartais pacientai vartoja antibiotikus ar prašo jų išrašyti gydytojų, kai gripą ar peršalimą sukelia virusai, kurie antibiotikais negydomi.
Nesilaikant gydytojų rekomendacijų, gresia gripo komplikacijos - ūminis bronchitas, plaučių, ausų, gerklės bakterinis uždegimas, sinusitas. Kitos retesnės gripo komplikacijos: širdies raumens uždegimas, smegenų dangalų uždegimas. Gali pablogėti kitų lėtinių ligų eiga, pavyzdžiui, paūmėti bronchinė astma, pablogėti širdies nepakankamumas. Gripo komplikacijos dažnesnės vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams ar nėščiosioms.
Raumenų Atsistatymas Po Treniruotės: Šalčio Ir Šilumos Terapijos
Daugeliui žinoma, jog aktyvi sportinė veikla sukelia raumens mechaninę pažeidą, o siekiant geriausių sportinių rezultatų, būtina ieškoti efektyvių metodikų raumenų atsigavimui skatinti. Kadangi daugelis žino, jog svarbiausi faktoriai atsigavimui po treniruotės yra geras poilsis (o kartais ir aktyvus poilsis), mityba ir miegas. Tačiau kartais norint paspartinti atsigavimo rodiklius galime pagudrauti ir remtis mokslu.
Šalčio Terapija
Šalčio terapija yra populiari raumenų atsigavimo strategija, naudojama daugelių kineziterapeutų sporto komandose, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog ilgalaikis šalčio vartojimas sumažina raumens baltymų sintezės ir satelitinių ląstelių aktyvaciją, ko pasekoje mažėja raumens jėga bei galimos papildomos raumeninės masės prieaugis. Taip pat nurodoma, jog šalto vandens naudojimas nėra efektyvesnis būdas mažinant raumenų uždegimą, lyginant su aktyviu raumens atsigavimu (Roberts 2015). Taip pat dar viename atliktame tyrime, nustatyta, jog A grupei taikytas šaltas vanduo, po fizinio krūvio, neturėjo didesnio efektyvumo raumens atsigavimui, bei skausmo mažinimui lyginant su B grupei taikytu placebu (Broatch 2014).
Dauguma literatūros teigia, jog mechanizmas per kurį veikia šalto vandens strategija yra per trumpalaikę hipotermiją ir jos sukeliamus pokyčius centrinei nervų sistemai. Taip pat mažina širdies kraujagyslių sistemos darbą, metabolinių produktų išsiskyrimą bei gerina autonominės (vidaus organų) nervų sistemos funkcionalumą (Ihsan 2016).
Šiuo metu garsiai kalbama apie šalčio naudojimą ir teigiamą poveikį raumens nuovargio mažinimui ir jo atsistatymui, tačiau darant bendrą išvadą reikia manyti, kad šią strategiją reikėtų taikyti su saiku. Trumpalaikis šalčio vartojimas gali padėti sportininkų raumenų atsigavimui, kuomet sportininko varžybos ar treniruotė buvo labai intensyvi ir reikalavo daug krūvio, šalčio vonia gali padėti prislopinti uždegiminius procesus. Visgi taikant šią strategiją ilgą laiką ir nekeičiant metodikų, organizmas greitai pripras ir atsakas šalčiui silpnės, ko pasekoje neišgausime maksimalaus norimo rezultato.
Jeigu neturite galimybės naudoti šalčio vonias, duosime patarimą kaip išsisukti iš situacijos. Po treniruotės taikykite aktyvų poilsį (sakykime dviračio minimas, lėtas bėgiojimas), moksliniais tyrimais įrodyta, jog tai taip pat pagerina raumens regeneracija (Peak et al., 2017). Tai pagerina kraujo cirkuliacija, sunormalizuoja kūno temperatūrą, padidina deguonies pasisavinimą raumenims ir tokiais atvejais raumuo yra aprūpinamas visomis naudingomis medžiagomis. Taip pat tokie dalykai kaip tempimo pratimai, masažinio volo naudojimas, masažas ir miegas po treniruotės taip pat gali pagerinti raumens atsistatymo ir augimo rodiklius.
Šalčio terapijos faktai:
- Mažina uždegiminius procesus.
- Slopina įjautrintą CNS (centrinę nervų sistemą).
- Padeda nuimti tinimą, nuo ką tik atsiradusios pažeidos (pvz: čiurnos patempimas).
- Krioterapija ir krioterapijos kameros gali turėti neigiamų efektų žmonėms, kurie turi per didelį jautrumą šalčiui, turi aukštą kraujo spaudimą, problemų su širdies kraujagyslių sistema, vaikams ir taip pat nėščioms moterims.
Šilumos Terapija
Šilumos terapijos naudojimas yra jau nuo seno paplitęs ir taikomas tiek sportuojantiems, tiek nesportuojantiems žmonėms. Paprasčiausias pavyzdys saunos. Fiziologiškai žmogui būnant saunoje pagreitėja medžiagų apykaita, kadangi kraujagyslės išsiplėčia, pagerėja organų, širdies, raumenų aprūpinimas deguonimi. Tai gali padėti sureguliuoti pulsą ir padėti atsigauti raumenims po treniruotės. Tačiau rekomenduojama po svorių treniruotės tą pačia dieną nenaudoti saunos, nes tai gali padidinti uždegimą, geriau būtų taikyti kitą, arba kitą dieną. Svarbu neužmiršti aprūpinti organizmą vandeniu, kadangi tiek po treniruotės, tiek po saunos, mes daug skysčių netenkame.
Yra daugybę mokslinių tyrimų, kurie patvirtina, jog saunos sumažina po treniruočių atsiradusį vėlyvąjį raumenų skausmą ir pagerina judesių amplitudę.
Moksliniame straipsnyje “Effects of Far Infrared Heat on Recovery in Power Athletes”, kuris buvo publikuotas 2015 metais, skelbiama, jog mažos drėgmės, įprastos saunos, padėjo atsigauti sportininkams treniruojantis intensyviu 5 - dienos rėžimu. Moksliniame tyrime nurodoma, jog tai buvo ištvermės sportininkai.
Kartais sportininkai naudoja ir štai tokias šilumos terapijas, ypač po traumų, tam kad pagerintų reabilitacijos eigą, panašiu principu naudojamos ir limfodrenažiniai aparatai.
Šilumos terapijos faktai:
- Aktyvina kraujotaką, gerina deguonies ir kitų maistinių medžiagų pasisavinimą organams ir raumenims.
- Slopina įjautrintą CNS (centrinę nervų sistemą).
- Gerina sąnarinio skysčio gamybą.
- Gerina judesių amplitudę.
- Aukštos temperatūros saunos gali turėti neigiamų efektų žmonėms, kurie turi jautrumą karščiui ir širdies kraujagyslių sistemos problemų.
Apibendrinimas
Apibendrinant galime teigti, jog tiek šalčio, tiek šilumos terapijos po fizinės veiklos turi savo pliusų. Tačiau juos reikėtų vertinti atsakingai ir parinkti pagal kiekvieną asmenį ir jo treniruotės taisyklingiausią papildomą atsistatymo priemonę. Ar tai būtų šalčio kameros, šalčio vonios, ar tai būtų sauna ar šilumos paketai. Rekomenduojame vengti šilumos kompresų, jeigu esate gavęs traumą, yra prasidėję uždegiminiai procesai. Šalčio kompresus irgi naudokite išmintingai, prie šalčio reikia priprasti, naudoti trumpesnį laiko tarpą, tada šis atneš daugiau naudos Jūsų organizmui. išmėginkite ir vieną ir kitą atsigavimo būdą, tik išmėginę galėsite nuspręsti kas yra ir bus geriausia Jums.
Kaip Tinkamai Pasiruošti Fiziniam Krūviui: Farmacininko Patarimai
Vaistininkai įspėja, kad „po žiemos miego“ papildomam fiziniam krūviui organizmas gali būti nepasiruošęs, todėl sportuojant ir maitinantis netinkamai, gresia ir traumos. Farmacijos specialistė Guoda Čeponytė pataria, kokių klaidų nevertėtų daryti, ir kaip pasitikti šiltąjį sezoną stipriems bei energingiems.
Dažniausios Klaidos Ir Kaip Jų Išvengti
Netinkamas kūno paruošimas: Prieš pradedant bet kokią treniruotę ar fizinę veiklą, svarbu tinkamai apšilti raumenis. Apšilimas padidina širdies ritmą, raumenų temperatūrą, kraujo apytaką ir deguonies tiekimą į raumenis. Tai gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir traumų tikimybę. Labai dažna neapšilusių raumenų pasekmė - mėšlungis, kai sportuojant raumenys susitraukia spontaniškai ir sukelia skausmą ar diskomfortą. Magnio trūkumas gali lemti mėšlungio atsiradimą. Magnis padeda reguliuoti raumenų susitraukimų ir atsipalaidavimų procesus, taip pat dalyvauja energijos apykaitoje. Magnio gausu tokiuose produktuose kaip riešutai, sėklos, tamsios lapinės daržovės, viso grūdo produktai. Jeigu šių produktų jūsų mityboje trūksta, papildomai galite vartoti maisto papildus su magniu. Tačiau prieš pradedant vartoti bet kokius preparatus rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Per mažai laiko poilsiui ir atsipalaidavimui: Poilsis po fizinės veiklos - ne mažiau svarbi proceso dalis, negu pati fizinė veikla. Todėl vienas svarbiausių dalykų, ką turėtumėte padovanoti savo kūnui - tai kokybiškas miegas bent 7 valandas per parą. Miego metu gaminami hormonai, kurie atsakingi už mūsų nuotaiką, energiją, fizinę ištvermę, imuninę sistemą, o taip pat - ir raumenų atsistatymą. Atsistatymui po treniruotės labai svarbios ir būtinos statybinės raumenų medžiagos - baltymai, o ypač - aminorūgštys. Aminorūgštys padeda reguliuoti baltymų sintezę ir mažinti raumenų pažeidimų riziką. Pavyzdžiui, BCAA aminorūgštys daro įtaką raumenų baltymų sintezei ir atsistatymui po treniruotės. L-argininas padeda didinti kraujo apykaitą ir deguonies tiekimą į raumenis, taip pat didina jų atsparumą nuovargiui. Kreatinas padeda didinti raumenų masę bei stiprumą. Sportuojantys žmonės paprastai turi didesnį baltymų, o taip pat ir aminorūgščių poreikį. Daugiausiai aminorūgščių yra maisto produktuose, turinčiuose aukštos kokybės baltymų - mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose. Papildomai jas galite gauti ir vartodami specialius maisto papildus sportuojantiems.
Greitai siekiama efektyvaus rezultato: Jeigu ilgą laiką nebuvote fiziškai aktyvūs, svarbu pradėti lėtai ir palaipsniui didinti savo aktyvumo lygį. Pradėkite nuo mažo intensyvumo treniruočių, pavyzdžiui, vaikščiojimo ar važiavimo dviračiu, ir tik palaipsniui didinkite pratimų intensyvumą ar trukmę. Kai sportuoti pradedama per daug intensyviai ir per greitai, gali nepavykti išvengti raumenų patempimo ar net traumų. Raumenų skausmas po treniruotės - pakankamai įprastas reiškinys, kuris paprastai praeina per 48 val. Tačiau jeigu skausmas apima staigiai, po konkretaus specifinio veiksmo, reikėtų reaguoti nedelsiant. Skausmas dėl patempto raumens yra intensyvus, aštrus ir lokalizuotas vienoje vietoje. Jį dažniausiai lydi patinimas ar mėlynės. Vos pajutus skausmą, pirmiausiai skaudamą vietą reikėtų šaldyti, tai gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą. Vėliau pažeistą vietą galite šildyti, nes vėlesniuose gijimo etapuose šiluma padeda pagerinti kraujotaką ir mažina raumenų skausmą. Galite panaudoti šiltą kompresą ar šildančius pleistrus, gelius su tokiomis natūraliomis medžiagomis kaip kaulažolių ekstraktas, rozmarinų eterinis aliejus, arnika, kurie gali turėti skausmą malšinančių ir uždegimą mažinančių savybių. Esant stipresniam skausmui, trumpą laiką galima vartoti geriamuosius vaistus. Tačiau pravartu atkreipti dėmesį, kad jei vartojant vaistus per 48 val. skausmas nelengvėja - būtina kreiptis į gydytoją.
Skysčių disbalansas: Pradėję sportuoti pradedame intensyviau prakaituoti, kad kūnas išlaikytų jam optimalią temperatūrą, todėl gali padidėti skysčių poreikis. Net nedidelė dehidratacija gali padidinti nuovargį, sutrikdyti raumenų funkciją, sumažinti koncentraciją ir pabloginti kūno gebėjimą atsistatyti po treniruotės. Tai ypač aktualu šiltuoju metų laiku, kai lauke kyla temperatūra ir dėl to prakaituojame dar daugiau nei įprastai. Todėl padidinus fizinį krūvį ypač svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą ir vartoti pakankamai vandens. Taip pat į savo kasdienę rutiną galite įtraukti ir papildomą elektrolitų preparatų vartojimą, kurių sudėtyje dažniausiai sutinkami būtiniausi mineralai - natris, kalis, magnis, kalcis. Jie reguliuoja svarbias funkcijas jūsų organizme, pavyzdžiui, raumenų susitraukimus ar nervinius impulsus. Prakaitavimas gali „išplauti“ elektrolitus iš organizmo, o tai gali sukelti nuovargį, raumenų spazmus ar net širdies aritmijas.
Griežtos dietos ir nepilnavertė mityba: Pradėjus sportuoti kūnas turi didesnį energijos poreikį, todėl pilnavertė mityba ir pakankamas maistinių medžiagų kiekis tampa ypatingai svarbus. Jei ribojate savo mitybą ar laikotės griežtų dietų, tai gali lemti raumenų masės netekimą, suprastėjusią fizinę ir psichologinę sveikatą, pablogėjusius rezultatus ir kitas nepageidaujamas pasekmes. Deja, jokia stebuklinga dieta, žadanti greitai tirpdyti kilogramus, neturės ilgalaikių teigiamų pasekmių. Atvirkščiai, negaudami visų reikiamų medžiagų rizikuojame rimtomis traumomis. Pavyzdžiui, kalcio, vitamino D ir magnio trūkumas gali sumažinti kaulų tankį ir padidinti lūžių riziką, o baltymų trūkumas gali lemti silpnėjusius raumenis. Pradėjus aktyviau sportuoti jūsų mityboje turėtų netrūkti B grupės vitaminų, kurie padeda kūnui paversti maistą į energiją. Šių vitaminų gausu žaliose lapinėse daržovėse, pupelėse, kepenėlėse. Taip pat svarbios Omega-3 riebalų rūgštys, kurių randame riebioje žuvyje, linų sėmenyse, riešutuose. Šios riebalų rūgštys turi priešuždegiminių savybių, todėl gali padėti sumažinti raumenų uždegimą ir skausmą. Taip pat reikėtų nepamiršti ir maistinių skaidulų, kurios būtinos sklandžiam virškinimui ir svorio kontrolei. Jų gausu avižose, bananuose, brokoliuose. Jeigu norite padėti organizmui paspartinti medžiagų apykaitą, galite vartoti tokius žolinius preparatus kaip žaliosios arbatos ekstraktas - tai antioksidantas, kuris gali padėti pagreitinti medžiagų apykaitą ir pagerinti riebalų deginimo procesus. Taip pat galit išbandyti paprastųjų kiaulpienių šaknų sausąjį ekstraktą, kuris gali padėti pagerinti virškinimą, medžiagų apykaitą.
Oro Kokybė Sporto Salėse: Kodėl Tai Svarbu?
Veiksmingas bet kurios komercinės patalpos valdymas yra daugiakomponentė veikla, o jei lankytojai joje praleidžia daug valandų, pirmiausia reikia pasirūpinti jų komfortu. Gerai suprojektuota ŠVOK sistema ne tik atitiks vietos sveikatos ir saugos taisykles, bet ir aukštus patalpų oro kokybės (IAQ) standartus. IAQ klausimas, kuris jau buvo aktualus sveikatingumo centrams, atsidūrė dėmesio centre po COVID-19 pandemijos protrūkio ir vis daugiau žmonių supranta jo svarbą. Remiantis "Google Trends" duomenimis, pandemijos metu viena iš dažniausiai visame pasaulyje ieškomų užklausų buvo "ar saugu eiti į sporto salę?".
Temperatūra, ventiliacija, anglies dioksido ir deguonies kiekis - visi šie veiksniai gali turėti teigiamą arba neigiamą poveikį treniruotėms. Atmosfera bet kurioje komercinėje patalpoje turi įtakos lankytojų komforto jausmui, o oro kondicionavimo sistemai tenka pagrindinis vaidmuo kuriant idealią patalpų aplinką. Atsižvelgdami į patogumą - esame tikri, kad su mumis sutiksite - treniruoklių salės aplinka ir atmosfera turėtų būti jauki, kad ja susidomėtų ne tik potencialūs nauji, bet ir nuolatiniai nariai.
#