Olimpinė diena - tai masinis, visą šeimą įtraukiantis renginys, propaguojantis sportą ir sveiką gyvenseną, didžiausia sporto ir pramogų šventė. Ši šventė, turinti gilias tradicijas, Lietuvoje minima jau daugiau nei tris dešimtmečius ir kasmet sutraukia tūkstančius dalyvių. Šiame straipsnyje apžvelgsime Olimpinės dienos istoriją, jos svarbą Lietuvai ir pasauliui bei aptarsime, kaip šventė švenčiama įvairiuose Lietuvos miestuose.
Olimpinės dienos ištakos ir istorija
Olimpinės dienos ištakos siekia 1948 metus, kai 42-oje Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sesijoje Sankt Morice (Šveicarija) buvo pritarta Olimpinės dienos idėjai. Šią dieną minimas 1894 metų birželio 23 dieną vykęs Pasaulinis sporto kongresas Sorbonoje, kur buvo nutarta įkurti Tarptautinį olimpinį komitetą bei atnaujinti olimpines žaidynes. Birželio 23-oji žymi šių laikų olimpinio judėjimo pradžią.
Lietuvoje pirmą kartą Olimpinė diena buvo surengta 1989 metų gegužės 13 dieną. Gedimino pilyje olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis uždegė deglą, kuris estafete keliavo per Lietuvą, Latviją kol pasiekė Estijos sostinę Taliną. Anksčiau Olimpinė diena Lietuvoje buvo minima šventės dalyviams Vilniaus Vingio parke simboliškai nubėgant lietuvišką olimpinę mylią - 1988 metrus, nes būtent 1988 m. buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
Olimpinės dienos misija ir šūkis
Olimpinės dienos misija - supažindinti visuomenę su pačiomis įvairiausiomis sporto šakomis, suteikti galimybę jas išbandyti, užmegzti ryšį su federacijomis, klubais, treneriais ar sportininkais. „Judėk. Sužinok. Atrask“ - tai pasaulinis Olimpinės dienos šūkis, raginantis būti smalsiu ir išdrįsti susipažinti su sporto teikiamu džiaugsmu.
Olimpinė diena keliauja po Lietuvą
Nuo 2015 metų masinio sporto šventė pradėjo turą po didžiuosius Lietuvos miestus - džiugino Kauno (2015, 2022), Panevėžio (2018, 2023), Klaipėdos (2019), Vilniaus (2021), Alytaus (2017) ir Šiaulių (2016) gyventojus. Renginio organizatoriai pastebi, kad šios šventės dalyviai buvo ypatingai aktyvūs.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
Olimpinė diena Klaipėdoje
Klaipėdoje Olimpinė diena organizuojama antrą kartą ir sugrįžta į uostamiestį po 6 metų pertraukos. 2019 metais į šį renginį Danės upės skvere susirinko daugiau nei 20 tūkstančių dalyvių. Birželio 7-osios dienos rytą Klaipėdos piliavietėje prasidėjo Olimpinė diena - renginys, kuris vienai dienai miestą pavers atvira sporto ir pramogų erdve bet kokio amžiaus dalyviams. Šventės pradžią pažymėjo iškilmingas Olimpinės dienos ugnies uždegimas. „Klaipėdoje vykusi Olimpinė diena tuomet pritraukė apie 20 tūkstančių dalyvių. Sugrįžtame čia su dar didesniu džiaugsmu, o tikslas lieka tikslu - kad kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo, galėtų atrasti sportą, aktyvų laisvalaikį ir bendrystę. Nesvarbu, ar atvykstate vieni, su šeima ar su draugais - ši šventė skirta visiems”, - kalbėjo D.
Olimpinė diena Šiauliuose
Po aštuonerių metų pertraukos renginys sugrįžta į Šiaulius - birželio 8 dieną Olimpinės dienos šventė organizuojama Šiauliuose, prie „Geležinės lapės“ skulptūros. Šiemet ši šventė dedikuota Lietuvos olimpinio judėjimo 100-mečio paminėjimui bei Paryžiaus olimpinių žaidynių laukimui. Renginio metu vyks ir nemokamas 10 km dviračių žygis. Renginio metu vyks net keturi skirtingi bėgimai.
Dalyvavimas ir prizai
Aktyviai dalyvauti šventėje organizatoriai skatina prizais. Visi šventės dalyviai renginio dieną arba išankstiniu būdu atsiima Dalyvio pasą, kuriame išbandydami įvairiausias rungtis Olimpinės dienos metu renka taškus - jie vakare iškeičiami į medalius, suvenyrus ir dovanas.
Tarptautinė olimpinė diena
Nuo 1989-ųjų birželio 23-iąją Lietuvoje švenčiama Tarptautinė olimpinė diena ir toliau tęsia tradicijas!
Olimpinės žaidynės: istorija ir dabartis
Olimpinės žaidynės - didžiausios ir aukščiausio rango žiemos ir vasaros sporto šakų žaidynės. Olimpinių žaidynių pradžia siejama su Olimpijos žaidynėmis. Šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino Pierre’as de Coubertinas (Prancūzija).
Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas „X Faktoriuje“
Istoriniai etapai
- I-V olimpinės žaidynės (1896-1912): Šiam laikotarpiui būdingas palyginti mažas tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumas. Žaidynių organizavimas pasižymėjo nepastovia ir ištęsta sporto varžybų programa, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų, žaidynių organizavimas priklausė nuo šalies, kurioje vyko žaidynės tradicijų, materialinių išteklių ir kitų veiksnių. II ir III olimpinės žaidynės rengtos pasaulinių parodų metu, dėl ko susilaukė didelės kritikos. Taip pat II, III ir IV žaidynėse buvo įtrauktos mažai kam žinomas ir tuo metu nepopuliarios sporto šakos, kaip lakrosas, žirgų polo, jeu de paume (teniso pirmtakas), kuriose dalyvavo ne daugiau kaip trijų šalių atstovai.
- VII-XIV olimpinės žaidynės (1914-1948): Laikotarpis pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916 (Berlyno), 1940 (pirminė teisė rengti olimpines žaidynes buvo suteikta Tokijui, vėliau perleista Helsinkiui) ir 1944 (Londono) olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, tačiau olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa: po 1920 (Antverpeno) olimpinių žaidynių jose nebeliko nepopuliarių sporto šakų, nustatyta parodomųjų varžybų tvarka, žaidynių apdovanojimo sistema. Daug esminių pakeitimų padaryta rengiant olimpines žaidynes: įvestos iškilmingos olimpinės vėliavos pakėlimo, atletų priesaikos, olimpinės ugnies uždegimo ir kitos ceremonijos. Padaugėjo Nacionalinių olimpinių komitetų (nuo 23 iki 52), kuriuos pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. Į olimpinio sąjūdžio veiklą įsitraukė Pietų Amerikos, Azijos šalys.
- XV-XXIV olimpinės žaidynės (1952-1988): Šiam laikotarpiui būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas. Nors pirmieji protestai prasidėjo nuo pat olimpinių žaidynių organizavimo pradžios, pirmasis boikotas įvyko 1956 prieš Melburno olimpines žaidynes. Nyderlandų, Švedijos, Ispanijos ir kitų šalių delegacijos atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės dalyvavimą Vengrijos įvykiuose. Didžiausias boikotas paskelbtas prieš 1980 (Maskvos) olimpines žaidynes - daug šalių (tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos) atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną. SSRS ir ją palaikančios šalys (viso 14) boikotavo 1984 (Los Andželo) olimpines žaidynes. 1988 (Seulo) olimpinėse žaidynėse dėl politinių priežasčių nedalyvavo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos ir Etiopijos delegacijos. Reikšmingi šio laikotarpio įvykiai 1961 Tarptautinės olimpinės akademijos (angl. International Olympic Academy) ir 1968 Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (angl. Association of European National Olympic Committees) įkūrimas.
- Nuo 1992 XXV olimpinių žaidynių: Naujas olimpinio sporto, olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių atgavusių nepriklausomybę (tarp jų ir Lietuvos) dalyvavimas 1992 žiemos (Albervilio) ir vasaros (Barselona) olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga. Tarptautinis olimpinis komitetas itin didelį dėmesį skiria lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse.
Paryžiaus olimpinės žaidynės
2024 metų vasaros olimpinės žaidynės vyks Paryžiuje, Prancūzijoje, nuo liepos 26 dienos iki rugpjūčio 11 dienos. Paryžiaus olimpinės žaidynės - 33-ioji vasaros olimpiada, dar žinoma kaip „Paryžius 2024“.
Svarbūs faktai apie Paryžiaus olimpines žaidynes:
- Vasaros žaidynės į Paryžių sugrįš praėjus šimtmečiui nuo 1924 m. olimpiados.
- Jos tampa šeštosiomis olimpinėmis žaidynėmis, kurias yra rengusi Prancūzija (trys vasarą ir trys žiemą).
- Tai bus pirmas kartas, kai dvejos iš eilės olimpinės žaidynės vyks Europoje - po Paryžiaus žaidynių Italijoje vyks 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės.
- Paryžiaus žaidynėse dalyvaus 10 tūkst. 500 sportininkų, kurie varžysis 32 sporto šakose.
- Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse bus pasiekta lyčių lygybė: kvotos paskirstytos po 50 proc. vyrams ir moterims.
- Žaidynėse debiutuos keturios sporto šakos: breikas, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas.
- Šioms žaidynėms keliami nauji tvarumo standartai. Palyginus su 2012 m. ir 2016 m. olimpinėmis žaidynėmis planuojama perpus sumažinti renginio metu pagaminamą anglies dvideginio kiekį.
- Pirmą kartą žaidynių atidarymo ceremonija vyks ne stadione, bet miesto centre, Senos upėje.
Lietuvos sportininkai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse:
Lietuvos sportininkai, iškovoję teisę varžytis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse (07 03 d.):
- Danas Rapšys - plaukimas, 200 m laisvuoju stiliumi, 400 m laisvuoju stiliumi (asmeniniai kelialapiai).
- Rūta Meilutytė - plaukima, 100 m krūtine (asmeninis kelialapis).
- Mykolas Alekna - lengvoji atletika, disko metimas. Asmeninis kelialapis.
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė - šiuolaikinė penkiakovė. Kelialapis šaliai.
- Andrius Gudžius - lengovji atletika: disko metimas. Asmeninis kelialapis.
- Aleksas Savickas - plaukimas: 200 m krūtine. Asmeninis kelialapis.
- Kotryna Teterevkova - plaukimas, 100 m krūtine, 200 m krūtine. Asmeniniai kelialapiai.
- Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja - baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių baidarių 500 m rungtis. Kelialapis šaliai.
- Mindaugas Maldonis ir Andrej Olijnik - baidarių ir kanojų irklavimas, dviviečių baidarių 500 m rungtis. Kelialapis šaliai.
- Viktorija Senkutė - irklavimas, vienviečių valčių klasė. Kelialapis šaliai.
- Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė - irklavimas: porinių dviviečių valčių klasė. Kelialapis šaliai.
- Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė - irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė. Kelialapis šaliai.
- Giedrius Bieliauskas - irklavimas: vienviečių valčių klasė. Kelialapis šaliai (Kelialapį iškovojęs Dovydas Nemeravičius pralaimėjo nacionalinę atranką).
- Dominika Banevič - breikas. Asmeninis kelialapis
- Rasa Leleivytė - dviračių plentas: grupinės lenktynės. Kelialapis šaliai
- Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab - žirginis sportas: dailusis jojimas. Kelialapis šaliai.
- Danas Rapšys, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas ir Rokas Jazdauskas - plaukimas: vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė. Kelialapis šaliai.
- Viktorija Andrulytė - buriavimas: ILCA 6 klasė. Kelialapis šaliai.
- Mindaugas Venckaitis - graikų-romėnų imtynės. Svorio kategorija iki 97 kg. Kelialapis šaliai.
- Ieva Gumbs - lengvoji atletika: disko metimas. Asmeninis kelialapis.
- Robert Tvorogal - sportinė gimnastika. Asmeninis kelialapis.
- Olivija Baleišytė - dviračių trekas: omniumas. Kelialapis šaliai.
- Vasilijus Lendel - dviračių trekas: sprintas ir keirinas. Kelialapis šaliai.
- Rytis Jasiūnas - buriavimas: iQFoil burlenčių klasė. Kelialapis šaliai.
- Gintautas Matulis, Šarūnas Vingelis, Evaldas Džiaugys ir Aurelijus Pukelis - 3×3 krepšinis. Kelialapis šaliai.
- Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas - irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė. Kelialapis Lietuvai.
- Edis Matusevičius - lengvoji atletika: ieties metimas. Asmeninis kelialapis.
- Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė - paplūdimio tinklinis. Asmeninis kelialapis.
- Gintarė Venčkauskaitė - šiuolaikinė penkiakovė. Kelialapis šaliai.
- Andrius Šidlauskas - plaukimas. Asmeninis kelialapis.
- Gabija Dilytė - moterų imtynės (svorio kategorija iki 50 kg). Asmeninis kelialapis
- Airinė Palšytė - lengvoji atletika (šuolis į aukštį). Asmeninis kelialapis
- Raitelis Andrius Petrovas ir žirgas Linkolns - žirginis sportas: konkūrai. Asmeninis kelialapis.
- Liveta Jasiūnaitė - lengvoji atletika (ieties metimas). Asmeninis kelialapis.
- Dovilė Kilty - lengvoji atletika (trišuolis). Asmeninis kelialapis.
- Martynas Alekna - lengvoji atletika (disko metimas). Asmeninis kelialapis.
- Gabija Galvydytė - lengvoji atletika (800 m bėgimas). Asmeninis kelialapis.
- Modesta Justė Morauskaitė - lengvoji atletika (400 m). Asmeninis kelialapis.
- Diana Zagainova. Lengvoji atletika: trišuolis.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo tendencijos