Olimpinės žaidynės - vienas iš labiausiai laukiamų sporto pasaulio įvykių, pritraukiantis sportininkus ir žiūrovus iš viso pasaulio. Šis straipsnis apžvelgia artėjančias vasaros olimpines žaidynes, įskaitant vietas, datas ir kitą svarbią informaciją.
Artėjančios vasaros olimpinės žaidynės
Kitos vasaros olimpinės žaidynės vyks 2024 m. Paryžiuje, Prancūzijoje. Šis didžiausias kada nors Prancūzijoje organizuotas renginys vyks nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio 11 d. Paryžius taps pasaulio sporto centru, o šių dienų renginiai įeis į istoriją.
Paryžiaus pasiruošimas žaidynėms
Prancūzija intensyviai ruošiasi žaidynėms, planuoja ir tobulina infrastruktūrą, kad užtikrintų sklandų ir įsimintiną renginį. Miestas, kuriame ne kartą įvykdyti mirtini ekstremistų išpuoliai, turi apsaugoti 10,5 tūkst. sportininkų ir milijonus lankytojų. Iki 75 tūkst. policininkų, žandarų, karių bei privačių apsaugininkų saugos Paryžių ir jo priemiesčius.
Vietoj tradicinės eisenos stadione, tūkstančiai sportininkų šešis kilometrus plauks Senos upe daugiau nei 90 baržų ir laivelių. Sportininkai išsilaipins Trokadero aikštėje priešais Eifelio bokštą, kur įvyks iškilmingos ceremonijos kulminacija. Ceremonija prasidės 19.30 val. vietos laiku (20.30 val. Lietuvos laiku). Iki 300 tūkst. žiūrovų, turinčių bilietus, ceremoniją stebės tribūnose ir Senos pakrantėse, dar 200 tūkst. stebės nemokamai. Atidarymo ir uždarymo ceremonijose pasirodys 3 tūkst. šokėjų, artistų ir kitų sportininkų.
Sporto šakos ir dalyviai
Žaidynėse dalyvaus 10 tūkst. 500 sportininkų. Šiose žaidynėse bus pasiekta lyčių lygybė: kvotos paskirstytos po 50 proc. Iš viso bus išdalintas 329 medalių komplektas.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
Į olimpines žaidynes po kelerių metų pertraukos sugrįš žiūrovų minios. Šioje olimpiadoje bus išdalinti 329 medalių komplektai. Iš viso bus išdalinta apie 1 tūkst.
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus:
- Danas Rapšys (plaukimas: 100 m laisvuoju stiliumi, 200 m laisvuoju stiliumi, 400 m laisvuoju stiliumi)
- Rūta Meilutytė (plaukimas: 100 m krūtine)
- Mykolas Alekna (lengvoji atletika: disko metimas)
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (Šiuolaikinė penkiakovė)
- Andrius Gudžius (lengvoji atletika: disko metimas)
- Aleksas Savickas (plaukimas: 200 m krūtine)
- Kotryna Teterevkova (plaukimas: 100 m krūtine, 200 m krūtine)
- Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja (baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių baidarių 500 m rungtis)
- Mindaugas Maldonis ir Andrej Olijnik (baidarių ir kanojų irklavimas, dviviečių baidarių 500 m rungtis)
- Viktorija Senkutė (irklavimas: vienviečių valčių klasė)
- Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė (irklavimas: porinių dviviečių valčių klasė)
- Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė (irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė)
- Giedrius Bieliauskas (irklavimas: vienviečių valčių klasė)
- Dominika Banevič (breikas)
- Rasa Leleivytė (dviračių plentas: grupinės lenktynės)
- Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab (žirginis sportas: dailusis jojimas)
- Tomas Navikonis ir Tomas Lukminas (plaukimas: vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė)
- Viktorija Andrulytė (buriavimas: ILCA 6 klasė)
- Mindaugas Venckaitis (graikų-romėnų imtynės: svorio kategorija iki 97 kg)
- Ieva Gumbs (lengvoji atletika: disko metimas)
- Robert Tvorogal (sportinė gimnastika)
- Olivija Baleišytė (dviračių trekas: omniumas)
- Vasilijus Lendel (dviračių trekas: sprintas ir keirinas)
- Rytis Jasiūnas (buriavimas: iQFoil burlenčių klasė)
- Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Evaldas Džiaugys, Šarūnas Vingelis (3×3 krepšinis)
- Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas (irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė)
- Edis Matusevičius (lengvoji atletika: ieties metimas)
- Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė (paplūdimio tinklinis)
- Gintarė Venčkauskaitė (Šiuolaikinė penkiakovė)
- Andrius Šidlauskas (plaukimas: 100 m krūtine)
- Gabija Dilytė (moterų imtynės: svorio kategorija iki 50 kg)
- Airinė Palšytė (lengvoji atletika: šuolis į aukštį)
- Raitelis Andrius Petrovas ir žirgas Linkolns (žirginis sportas: konkūrai)
- Liveta Jasiūnaitė (lengvoji atletika: ieties metimas)
- Dovilė Kilty (lengvoji atletika: trišuolis)
- Martynas Alekna (lengvoji atletika: disko metimas)
- Gabija Galvydytė
- Modesta Justė Morauskaitė (lengvoji atletika: 400 m bėgimas)
- Diana Zagainova (lengvoji atletika: trišuolis)
- Mantas Knystautas
Viena iš naujovių - breikas (breaking), kuris pirmą kartą bus įtrauktas į olimpinę programą. Ši gatvės šokių forma jau buvo pristatyta Jaunimo olimpinėse žaidynėse 2018 m.
Finansiniai aspektai
Apskaičiuota, kad bendros išlaidos sieks apie 9 mlrd. eurų, iš kurių didelė dalis bus gauta iš rėmėjų bei bilietų pardavimo.
Tvarumas
Šioms žaidynėms keliami nauji tvarumo standartai. Sportininkų kaimelio kompleksą sudaro 40 skirtingų mažaaukščių gyvenamųjų namų korpusų. Taip pat numatyta, kad olimpinio kaimelio kambariuose užuot įrengus oro kondicionierius, bus natūrali vėsinimo sistema.
Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas „X Faktoriuje“
Būsimos olimpinės žaidynės
2028 m. Los Andželas
Po Paryžiaus, 2028 m. vasaros olimpinės žaidynės vyks Los Andžele, JAV.
2032 m. Brisbanas
2032 m. vasaros olimpines žaidynes rengs Brisbanas, Australija. Paskutinį kartą olimpinės žaidynės Australijoje vyko 2000-aisiais metais Sidnėjuje.
Lenkijos siekiai
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkija svarsto galimybę teikti paraišką dėl olimpinių žaidynių organizavimo 2040 ar 2044 metais. Berlynas taip pat planuoja teikti paraišką 2040 metų olimpinėms žaidynėms rengti.
Istorinis kontekstas
Senovės Olimpijoje buvo įžiebta 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių ugnis. Istorinėje vietoje, kur 776 m. pr. Kr. vyko pirmosios olimpinės žaidynės, olimpinė ugnis įžiebiama prieš kiekvienas vasaros ir žiemos žaidynes. Pirmą kartą žiemos olimpinių žaidynių ugnis buvo įžiebta 1952 m.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo tendencijos