Sportas - tai ne tik kelias į geresnę fizinę formą, bet ir puiki priemonė pagerinti nuotaiką, sustiprinti raumenis ir padidinti energijos lygį. Vis dėlto, ne visiems sportas yra malonumas, o kai kuriuos žmones įkalbinti sportuoti gali būti tikras iššūkis. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip įtraukti savo antrąją pusę į sportą, atsižvelgiant į galimus sunkumus ir pateikiant sėkmingų pavyzdžių.
Priešiškumo priežastys ir kaip jas įveikti
Kartais nutinka taip, kad artimas žmogus nenori sportuoti, o gal net ir priešiškai reaguoja į jūsų sportinį entuziazmą. Sporto programų vadovė Neringa Jermalaitė teigia, kad tokį priešiškumą gali lemti pavydas: įkvėpimo, išvaizdos pokyčių ar geresnės nuotaikos. Laimei, šį pasipriešinimą galima paversti noru prisijungti.
Svarbiausia - nedaryti spaudimo. Spaudimas sportuoti gali pasireikšti ne tik įkalbinėjimu, bet ir kritika dėl svorio ar kūno formų. Toks teroras atneša prasčiausius rezultatus. Vietoj to, reiktų pateikti visus sporto privalumus ir rodyti savo pavyzdį.
Draugas ar draugė - puikus sporto partneris
Pagerėjusi nuotaika, sustiprėję raumenys bei pakitusios kūno formos gali sukelti pavydą ne tik antrajai pusei, bet ir jūsų draugams. Šią problemą galima išspręsti taikiai - pasiūlyti savo draugui ar draugei tobulėti kartu.
Tarp geriausių draugų vyrauja slapta konkurencija. Nėra malonu, kai jūsų draugas tobulėja, o jūs vis dar leidžiate vakarus, kimšdamas traškučius ir augindamas svorį. Vis tik, jei tikrai norite, kad jūsų artimasis prisijungtų į sporto klubą, susitikimų su juo metu nepersistenkite kalbėdami apie sportą. Žinoma, pabrėžkite aktyvaus gyvenimo būdo privalumus, tačiau palieskite ir kitus savo bei bičiulio gyvenimo įvykius, prisiminkite, kas jus jungia, antraip gali ne tik kilti įtampa dėl įkalbinėjimo sportuoti, bet ir apskritai nutrūkti ryšys.
Taip pat skaitykite: Kaip įkvėpti merginą rūpintis savo kūnu
Sporto privalumai ir motyvacija
Smagiausia, kai artimųjų netenka stipriai įkalbinėti ir jie lengvai pasileidžia į nuotykį patobulinti savo kūno linijas kartu. Sporto klubo lankymas dviese turi labai daug privalumų. Visų pirma, kai esate susitarę sportuoti drauge, rečiau kyla mintis atsisakyti eiti į sporto klubą, nes taip „pavesite“ draugą. Todėl didelė tikimybė, kad sporto klube kartu lankysitės dažniau, nei pavieniui. Be to, artimasis padės neprarasti motyvacijos, net jei kils minčių apskritai mesti sportą.
Sporto klube, kaip ir visur kitur, norisi kompanijos. Nebūtina plepėti - užtenka žinoti, kad čia esate ne vienas ir kartas nuo karto persimesti keliais žodžiais. Ypač smagu aptarti, kaip sekėsi sportuoti po treniruotės. Žinoma, drauge smagiau stebėti vienas kito pokyčius. Ne paslaptis, kad vieną kitą nukritusį kilogramą aplinkiniai sunkiai pastebės, tačiau kartu sportuojantis ir stebintis jūsų rezultatus bičiulis tikrai apdovanos komplimentais, kurie ir yra vienas didžiausių motyvatorių tęsti aktyvią veiklą. Be to, sportuojant su draugu, atsiranda konkurencija, kuri priverčia pasitempti.
Naujų metų pradžia - tai laikas, kai siekiame pokyčių ir ryžtingai juos vykdome, todėl tai puikus metas pradėti sportuoti. Tam, kad pirmąsias savaites lydėjęs entuziazmas neišblėstų, į sporto salę pakvieskite ir savo artimąjį - palaikydami vienas kitą, kurstysite savo motyvaciją ir toliau aktyviai sportuoti. Apsišarvuokite kantrybe, nes pradžioje bus nelengva, tačiau vėliau abu džiaugsitės savo ir vienas kito pokyčiais.
Asmeninis pavyzdys: Agnė Juknienė
Licencijuota trenerė ir sveikos mitybos specialistė Agnė Juknienė įkvepia daugybę moterų sveikatai naudingiems pokyčiams. Sportas, judėjimas ir sveikesnė mityba yra Agnės kasdienybė, kuri atsispindi jos instagramo paskyroje. Tokio gyvenimo būdo mokosi ir vaikai - 11 metų Rojus, aštuonerių Aronas ir penkerių Gabija.
Agnė baigė šokio edukologijos specialybę ir galėtų dirbti šokių studijoje. Šokiai ją traukė nuo vaikystės - net gatvės šokius lankė. Dar besimokydama mokykloje sugalvojo su draugėm išsinuomoti salę ir ten kurti šokius - tiesiog dėl savęs. Kai ketvirtame kurse reikėjo pasirinkti papildomą dalyką, rinkosi aerobiką ir pateko į tokią grupę, kurioje šokome per krepšinio varžybas. Tada net galvojo apie aerobikos trenerės licenciją. Bet greitai suprato, kad nori kitko: dirbti su moterimis, jas motyvuoti sportui. Pasirinko jėgos treniruotes. Vienu metu ir su vaikais dirbo, ir vestuvinius šokius teko statyti, bet tai nebetraukė. Norėjo kurti bendruomenę, kuri moterims būtų kaip antri namai.
Taip pat skaitykite: Stiprybė ir pasitikėjimas per kovinį sportą
Agnės teigimu, šokis ir sportas jai yra neatsiejama gyvenimo dalis. Dabar prie šokių grįžo savo malonumui: kartą per savaitę su vyru einame į pramoginius šokius. Sportas jai yra būtinybė. Kartu su mamom į jos treniruotes ateina ir vaikai. Mamos juokiasi: „Dėl tavęs jie čia ateina, manęs neleidžia vienos, nors norėčiau viena pasportuoti.“ Padraugauju su jais, pasportuojame kartu.
Prieš gimstant pirmam vaikui sporto ir šokių tikslas buvo išorinis grožis. Mityba domėjosi taip pat dėl grožio. Po pirmojo gimdymo liko tik vienas priaugtas kilogramas, bet jis niekaip nekrito. Tada susirado specialistą, kuris sudarė mitybos planą. Sūnui paūgėjus pasikeitė prioritetai: sveikata tapo svarbesnė negu išorė. Suprato, kad gali valgyti skaniai ir turėti gražią figūrą. Pamirškime įsitikinimą, kad, kas sveika, neskanu. Net kotletus galime iškepti skanius ir sveikus. Pradėjo kurti receptus, o vaikai buvo mano įkvėpimas. Taip apsivertė viskas aukštyn kojom, dabar pirmiausia akcentuoju ne svorį, išorę, o sveikatą ir energiją. Jeigu gaunu žinutę: reikia numesti dešimt kilogramų, atsiprašau, kad vien dėl skaičių reikia kreiptis ne į mane.
Važiuoja į mokyklas, veda pamokėles vaikams apie maistą. Tyrinėjame, kur ir kiek yra cukraus. Esu gaminusi kartu su vaikais sveikuoliškus vaflius. Sakau: „Žiūrėkit, nebūtina dėti į vaflius cukraus.“ Jie viską patys maišė, ragavo ir pripažino, kad tikrai skanu. Kitur su mokiniais mankštinomės, vedžiau sportinius žaidimus. Iš pradžių eidavau į savo vaikų klases. Vėliau pradėjo kviesti kitur. Mamytės džiaugiasi: „Mano vaikas stovi parduotuvėje ir tyrinėja, kiek sūrelyje yra cukraus. Kaip namuose skatinate sveiką gyvenimo būdą - mitybą, judėjimą? Mūsų namuose po truputį nebeliko padažų, dešrų. Pakeičiau kvietinius miltus, nors jų turiu tam tikriems atvejams. Pirmieji naujų receptų degustuotojai mano vaikai. Jie mielai padeda, pavyzdžiui, gaminti varškėtukus, kuriuos reikia išsukti su stikline. Kai reikia greitai paruošti maistą, jų nekviečiu, bet kitąkart tikrai leidžiu prisidėti. Ant stalo padedu nuplautų morkų, stengiuosi, kad spintelės nebūtų prikrautos saldainių. Bet penktadieniais galima atsigerti ir suvalgyti kažko labai skanaus, nors ne itin sveiko. Visko būna ir mokykloje. Vaikai mato mus sportuojančius, šokančius. Patys, pasiėmę kilimėlius, ateina kartu pasimankštinti, važinėjamės dviračiais. Jau vien stebėjimas, ką daro tėvai, veikia vaikus. Abu sūnūs žaidžia futbolą tris kartus per savaitę. Kaip pavyksta suderinti visų šeimos narių mitybą, kad atitiktų kiekvieno skonį? Vaikų skoniai skiriasi. Todėl bandai laviruoti: vienam sriuba tinka, kitam vištiena. Vienas valgo beveik visas daržoves, išskyrus tas, kurias valgo kiti du vaikai. Nesunku vienam supjaustyti agurką, kitam iškepti kukurūzų burbuolę. Jeigu nepatinka į sriubą įdėtos žolės, bandau įkalbėti paragauti, nes skanu ir sveika. Kartais pagudrauju: pasakau, ką pagaminau, kai jau suvalgo. Pavyzdžiui, jeigu sužinotų, kad iškepiau šamo kotletukus, vargu ar valgytų. Bet pridedu visokių prieskonių ir jie atrodo kaip vištiena.
Daug veiklų, šeimos rūpesčiai, savo pačios poreikiai. Iššūkių veikiausiai netrūksta. Gelbsti rutina. Žinoma, ne visus darbus pavyksta griežtai susiplanuoti. Pavyzdžiui, kai kažkas parašo į instagramą, jaučiu pareigą tuojau pat atsakyti. Ryte būtinai visi kartu valgome pusryčius. Pratiname vaikus prie maistingų patiekalų, kad būtų žvalūs ir energingi, susikauptų mokslams. Tada išvežiojame į mokyklas. Maistą visiems paprastai gaminu iš vakaro - ir vaikams į mokyklą pasiimti, ir sau. Vakarienės pagaminu daugiau, kad liktų maisto man su vyru rytojaus pietums. Daug kas klausia: „Kaip tu spėji?“ Jeigu nori, spėji, tik reikia prioritetus susidėlioti. Asmeninio laiko man nereikia daug. Kai ryte vaikus išvežioja vyras, atsisėdu, išgeriu kavos, nors ir prie kompiuterio - jau įsijungus į darbus, vis tiek pasimėgauju. Penktadienį atsipalaiduoju su vaikais žiūrėdama filmukus. Maisto gamyba, jeigu manęs niekas netrukdo, mėgstamas užsiėmimas - tai mano kūryba. Darbas, sportas irgi pomėgis. Džiaugiuosi, kad dirbu mėgstamą darbą.
Mėgstam pažaisti padelį. Man tai nėra intensyvus sportas, bet emocijos labai geros. Savaitgaliais kartu pusryčiaujame, pietaujame, vakarieniaujame, stengiamės su vaikais išsiruošti į iškylą. Kartais sėdame prie stalo žaidimų, kita tradicija - penktadienio filmukas. Dabar su vyru pradėjome rytines maudynes ežere. Tai vyro idėja: jis pastoviai maudosi ežere, o žiemą ir eketėje. Įkalbėjo ir mane. Aš net vasarą nemėgstu lįsti į vandenį, bet nuostabus jausmas ir nauda kūnui verčia nusiteikti šiam žingsniui. Tokiam rytiniam ritualui tikiuosi ryžtis iki pat pirmųjų šalnų, tik nerti į eketę - tikrai ne man. Vieną vasarą kasryt su vyru darėm rytinę mankštą, ją esu net įdėjus į jutubą. Tai elementarūs prasitempimai. Išeini į terasą paukščiukams čiulbant, pasimankštini gamtoje dešimt minučių ir jautiesi pasikrovusi. Bet kad būtų veiksminga, mankštintis reikia kasdien. Tikrai nereikia sportuoti labai intensyviai kiekvieną dieną. Užtenka stipresnių jėgos treniruočių 2 ar 3 kartus per savaitę. Jeigu labai norisi, tarp jų gali būti jogos, tempimo ar kita treniruotė, kuri leistų kūnui truputėlį pailsėti. Nebus progreso, jeigu mes nuolat be poilsio spausim raumenį. Ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai neturim savęs spausti.
Taip pat skaitykite: Moterys ir futbolas
Agnės nuomone, veiksmingiausias postūmis pradėti sveikai valgyti ir sportuoti priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai. Pavyzdžiui, nori individualaus mitybos plano, bet prasideda klausimai: ar spėsiu gaminti? Sakau, jeigu kyla tokių klausimų, dar ne laikas: jų nebebus, kai tikrai norėsi pokyčių. Tai gyvenimo būdas - tiesiog imi ir darai. Savo merginoms sako: „Pažiūrėkite, kaip būna, - atsikeli ir pajauti, kad skauda nugarą, kaklą, sprandą. Mūsų raumenys trumpėja, įsivaizduokit, kas bus jeigu ir toliau nieko nedarysim?“ O judėjimas gali padėti. Tai gera motyvacija pradėti. Gali susirasti draugę, kuri norėtų sportuoti kartu. Bendruomenė yra jėga. Ten esame ne vienos - tarp moterų su panašiomis problemomis ir norais. Ten sportuoti ateiname kaip į antruosius namus - net nereikia savęs versti. Mane motyvuoja modeliai, aktyvios merginos. Smagu matyti dirbančias mamas, kurios randa laiko prasibėgti, treniruotis. Nereikia stengtis atsisakyti visko iš karto, kad vėl nesugrįžtum prie to paties. Šiandien atsisakau pasiūlyto saldainio arba pakeičiu į obuolį, nektariną. Sena mano svajonė - porų treniruotės. Ne tik vyro su moterim, bet, pavyzdžiui, mamos su dukra, su sūnum, kaimyne, drauge. Jau gavau salę penktadieniais. Nesvarbu, turi vaikų ar ne ir kiek jų, kiek darbų reikia nudirbti, už tave tikrai niekas nepadarys to, ką turi pati nuveikti dėl sveikatos. Gera, kai man parašo: „Ačiū, Agne, mano vaikai valgo.“ Kitoms, pavyzdžiui, sumažėja egzema, galvos skausmai, pagerėja miegas.
Kaip užkalbinti sportuojančią merginą sporto klube?
Dažnas save prižiūrintis vyras eina į sporto klubą, sportuoja, yra tvarkingas ir ieško panašios į save antrosios pusės. Tokie vyrai dažniausiai būna plačių pečių, siauros talijos, raumeningų kojų ir su „six-packu”. Nieko keisto, kad tokio kūno savininką traukia sportiškos moterys. Tik kyla klausimas, kaip užkalbinti sportuojančią merginą klube?
Kiek merginų teko kalbinti pačiame sporto klube - nieko gero neišeidavo. Priežasčių gali būti begalė. Mergina nesijaučia gerai ir galvoja apie ateities pasekmes. Sporto klube sportuojančios merginos kiek įmanoma nori išlaikyti savo privatumą - privatų gyvenimą, kad niekas joms neklijuotų jokių etikečių ir jos galėtų atsipalaidavusios, nesusilaukdamos perkreiptų žvilgsnių sportuoti. Įsivaizduok, jei tu ją kalbini vidury klubo, kai visi žmonės mato ir jeigu ji lengvai duos tau savo numerį ar koketiškai šypsosis - daugeliui iš šono ji atrodys eilinė „tuštutė” ar dar blogiau „kurvelė”. Didžiausia kiekvienos save gerbiančios merginos baimė yra, kad niekas jai neklijuotų šliundros etiketės. Tu taip pat gali susilaukti nemalonių žvilgsnių tiek iš kitų moterų, tiek iš vyrų, kurie manys, jog esi „donžuanas” einantis per moteris ir dažnai dėl to tau taps neprieinama dalis kitų moterų. Tačiau toks gyvenimas - visiems neįtiksi ir nereikia įtikti.
Pats esu bandęs kalbinti sportuojančią merginą sporto klube prie visų akių. Užkalbinimai būdavo nesėkmingi, nes paprasčiausiai neišeidavo palaikyti pokalbio. Tai man priėjimas, tai jai. Kažkoks smaukymasis. Ir dar galvoji, kaip atrodai prieš kitus. Žinoma tu jai gali parodyti, kaip padaryti vieną ar kitą pratimą taisyklingai, tai bus kaip užuomazga tolimesniam, ne klubo aplinkoje bendravimui, bet turėk omeny, kad aplinkiniai žmonės supras, kur link tu čia uodegą suki 🙂 O tikras viliojimo meistriškumas yra tada, kai suvilioji merginą sporto klube, kitiems net nesupratus, kad tu ją suviliojai.
Man ne kartą yra pavykę sėkmingai susipažinti su mergina sporto klube, kai ją užkalbindavau jau išėjus iš klubo. Įsivaizduok, tu sportuoji klube ir matai tau patinkančią sportuojančią merginą, užmezgi akių kontaktą ir nieko daugiau. Prie sporto klube esančių žmonių tu jos nekalbini, tik pamatęs, kad ji jau baigė treniruotę, pats irgi baigi treniruotę (suprantu, jog profesionalams yra sunku tai padaryti, bet pasiaukoti dėl šios sportuojančios merginos tikrai verta) ir nueini į persirengimo kabiną. Šiek tiek pasiskubini, kad neprasilenktum su ja. Pamatęs ją išeinančią iš sporto klubo, pasek ir užkalbink toje vietoje, kur jau sporto klube buvę žmonės to nepamatytų. Atsimink - tau nereikia pabloginti savo padėties kitų moterų akyse. Jeigu aplinkiniai mato, kad tu eini per visas ir kalbini vieną po kitos, tai tau užsidarys potencialūs keliai ir taps daug sunkiau suvilioti.
Kai prieini prie savo viliojimo taikinio, užkalbink šmaikščiai apkaltindamas. Esmė užkalbinant merginą yra ta, jog reikia kalbėti apie tai, kur ta mergina skyrė daugiausiai savo energijos. Tai galėtų būti apranga, išvaizda ar ta pats sportas. - „Tai čia specialiai apsirengei rausvas tympas, kad visi vyrai tave pastebėtų sporto salėje. Na neabejoju jog ir moterys pastebi. Tačiau tiesa, jog čia specialiai tokią spalvą pasirinkai?” - kitų moterų paminėjimas sukelia jai mintis apie lesbietes ir garantuotai ją prajuokins. Na, o lengvas kaltinimas dėl pasirinktų sportinių kelnių privers ją teisintis, kas pastūmės ją daugiau investuoti į jūsų pažintį ir ji jokiu būdu negalės tavęs iš karto atstumti. Sėkmė 120 procentų.
Pritaikę šią užkalbinino techniką jūs su ja keliaujate toliau nuo sporto klubo aplinkos ir jau niekas jūsų nemato. Sportuojanti mergina visiškai natūraliai ir be jokių kompleksų su tavimi kalbėsis.
Taigi pritaikiau viršuje aprašytą sėkmingo užkalbinimo būdą. Pamenu tai buvo Vilniaus, Antakalnio sporto klubas. Pavadinimo nesakysiu privatumo sumetimais, bet mergina buvo tokia, kuri jau sportavo gal metus laiko, o jos užpakalis buvo tiesiog nerealus. Vis kai ji ateidavo į sporto klubą, man būdavo sunku koncentruotis į savo treniruotę. Galop nusprendžiau, kad aš su ja susitikinėsiu ir daugiau nebesuksiu apie ją galvos. Netrukus jau sėdžiu lauke automobilyje. Pamatau ją išeinančią iš sporto klubo. Pastebėjau, jog, ji sportuodavo su juodom arba raudonom tympom. Šį kartą buvo su raudonomis. - „Tai tu specialiai apsirengi raudonas tympas, kad visi vyrai tave pastebėtų klube?„. -„Velniop tavo raudonas tympas. Aš Arnas. Labas!” Kuo užkalbindamas padarai ilgesnius sakinius, kuriuose matosi situacijos įžvalgos, tuo rodo tavo aukštesnį intelektą. Netrukus jau keliaujame Antakalniu ir leidžiamės link Vileišio g., kiek pamenu. Einame keliuku ir šnekučiuojamės. Matau iš jos kūno kalbos, jog ji atsidariusi. Neužilgo prieiname jos namus, ji mane nori mane čia palikti ir atsisveikinti, bet įkalbinu kartu užkilti iki jos buto virtuvės. Niekur daugiau.