Vilniaus „Žalgirio“ stadionas - vieta, kuri daugelio vilniečių atmintyje išliks kaip futbolo šlovės simbolis. Nors fizinis stadionas jau nebeegzistuoja - 2016-2017 m. jis buvo nugriautas, o jo vietoje iškilo komerciniai pastatai - jo istorija ir reikšmė Lietuvos sportui ir kultūrai yra nepamirštama. Šiame straipsnyje prisiminsime „Žalgirio“ stadiono istoriją, didžiausią dėmesį skirdami šlovingiausiems metams - XX a. devintajam dešimtmečiui.
Stadiono ištakos ir tarpukaris
Ne visi žino, kad stadionas, vėliau tapęs „Žalgirio“ stadionu, iškilo dar tarpukariu, kuomet Vilnių valdė lenkai. Jį statė Lenkijos kariškiai ir dažniausiai jis buvo vadinamas tiesiog Vilniaus miesto stadionu. 1936 m. stadionas galėjo sutalpinti iki 10 tūkst. žiūrovų.
Pokario metai ir rekonstrukcija
Karo metais stadionas buvo apgriautas, tačiau greitai atstatytas. Pirmosios rungtynės po karo jame įvyko 1944 m., varžėsi „Žalgirio“ ir „Spartako“ komandos, „Žalgiris“ laimėjo 4:1. Iki pat 1949 m. stadione vyko Dainų šventės. 1946 m. stadione įvyko pirmoji pokario Dainų šventė. 1949 m. rudenį prasidėjo stadiono rekonstrukcija, kurios projektą pateikė architektas Viktoras Anikinas. Rekonstrukcija buvo baigta 1950 m., čia vasarą jau vyko Dainų šventė.
„Žalgirio“ pavadinimas ir apšvietimo bokštai
1962 m. komanda gavo dabartinį „Žalgirio“ pavadinimą, taip pat pervadintas buvo ir stadionas. Tais pačiais 1962 m. stadiono teritorijos kampuose įrengti keturi apšvietimo bokštai su galingais prožektoriais, vienas jų išliko iki šiol.
Šlovės metai: XX a. devintasis dešimtmetis
Į aukščiausiąją lygą „Žalgiris“ grįžo 1983 m. Būtent XX a. devintasis dešimtmetis buvo ypatingo pakilimo metai Vilniaus „Žalgiriui“ - grįžusi į SSRS aukščiausiąją lygą komanda iš jos nebeiškrito, o 1987 m. SSRS pirmenybėse iškovojo trečiąją vietą.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Komandos žvaigždės
„Kiekvienas Lietuvoje žinojo Vilniaus „Žalgirį“. Žaidėjai buvo tikros žvaigždės. Stasys Baranauskas-Baranis, Igoris Pankratjevas-Pankas, kiti irgi pravardes turėjo… Jurkus buvo geras vartininkas. Jis, jei neklystu, 100 rungtynių, per kurias nepraleido nė vieno įvarčio, sužaidė. Geri gynėjai buvo - Kasparavičius, Latoža. Geri saugai - Tautkus, Danisevičius. Dar buvo Robertas Fridrikas, Arminas Narbekovas. 1989 m. Vilniaus „Žalgirio“ vienuolikė sezono pabaigoje.
Aistruoliai ir atmosfera stadione
Stadionas per SSRS čempionato rungtynes pilnai užsipildydavo. „Žalgirio“ aistruoliai triukšmingai palaikė savo komandą, emocijų buvo daug. Į rungtynes palaikyti „Žalgirio“ rinkosi įvairūs žmonės. „Darbininkams futbolas buvo tarsi šventė. Labai daug darbininkų ir kariškių būtent šitame rajone gyveno. Tai kaip čia į futbolą nenueisi? Anot jo, Vilniaus rusakalbiai per varžybas irgi palaikydavo „Žalgirį“. Bilietai, pasak Vyčio, nebuvo labai brangūs.
Pagrindinės skanduotės buvo „Žalgiris“ ir „Eina, eina“. Tačiau buvo ir kitų skanduočių - pavyzdžiui, „Alaus, alaus, Jurkui alaus“. „Tas sirgalių palaikymas labai užvesdavo komandą. Nepasitenkinimo skanduočių susilaukdavo ir teisėjai. „Tais laikais teisėjai dažnai tendencingai teisėjaudavo ne „Žalgirio“ naudai. Atvažiuodavo tarptautinės kategorijos teisėjas iš kokio Kuibyševo ir sukčiaudavo. Žalgiriečius apgaudinėdavo. Pavyzdžiui, atsimenu, žaidė su Kijevo „Dinamo“, kurie labai stiprūs tais laikais buvo. Ir pralošinėjo „Dinamo“ Vilniuje 1:2. Tai teisėjas pridėjo gal 8 minutes laiko, kol kijeviečiai galiausiai įmušė ir išlygino.
Rungtynių metu vykdavo ir loterijos. „Atvarydavo mašiną, pastatydavo gale vartų, kad iš kamuolio nekliūtų, ir galėjai pirkti loterijos bilietą bei laimėti tą mašiną. Berods, 2 rublius bilietas kainavo. Bet loterija vykdavo tik tada, jei pakankamai bilietų parduodavo, jei ne, tai automobilio nepralošdavo.
„Pietų IV“ tribūna ir tautinės sąmonės prabudimas
Aistringiausi „Žalgirio“ fanai, puošęsi žaliai baltomis spalvomis, rinkosi IV pietų tribūnoje. Savo gimtadienį ir šiandien vis dar aktyvūs „Pietų IV“ švenčia 1985 m. spalį, kuomet, sakoma, visi fanai pirmąkart susėdo vienoje vietoje - būtent šioje tribūnoje. Atvykusių komandų fanai, žinoma, buvo sodinami kitur. Ypač, pasak Vyčio, „Žalgirio“, ir, beje, ne tik „Žalgirio“, bet ir kitų lygos komandų fanai nemėgo Maskvos „Spartako“ fanų, mat šie būdavo arogantiški.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
„Milicijos daug būdavo, nes pasimušdavo sirgaliai, ir gerai. Vienąsyk po rungtynių chebra ėjo per Žaliąjį tiltą palydėti tuos svečių sirgalius, kad jie kuo greičiau išvažiuotų iš Vilniaus, ir dar pasiėmę akmenukus truputį į komunistų partijos Centrinio komiteto langus dėjo. Gerai dėjo. Kilo kipišas. Kamerų, kaip dabar, nebuvo, nieko. Tačiau, pasak Vyčio, net ir milicija ne visuomet sulaikydavo skirtingų komandų sirgalius nuo muštynių. „Čia minia po rungtynių eidavo. Tai kokie 20 vyrų paėmė ir milicininkų mašiną, kaziloką, tokią aukštą paėmė ir pakėlę rideno gatve. Stiklai byrėjo. O milicininkai bijojo. Juk eina tūkstančiai žmonių ir gali gerai kakton gauti.
Visgi, pasak Vyčio, tuometinio sirgalių aršumo negalima laikyti vien tik chuliganizmu. „Mano manymu, tas tautinės sąmonės prabudimas prasidėjo per du dalykus. Pirmas buvo liaudies etnografinė saviveikla - liaudies ansambliai, dainų šventės, visa kita. O antras - mūsų sportininkų, krepšininkų ir futbolininkų, pergalės. Šitos pergalės buvo užuomazga, kad mes, maža Lietuvėlė, galim parklupdyti visą sąjungą. Lietuvoje gyveno vos 1,3 proc. SSRS gyventojų, ir, įsivaizduok, futbolo komanda užima trečią vietą. Čia pasiekimas ir gana didelis. Vilniaus „Žalgiris“, pasak Vyčio, buvo pirmoji komanda, turėjusi ir savo atributiką. Vyko prekyba vėliavėlėmis-vimpelais, taip pat komandos ženkliukais. Šiek tiek tų laikų atributikos Vytis išsaugojo iki šių dienų.
Incidentai su milicija
Po pergalės Vilniuje rezultatu 2:0 prieš Maskvos „Spartak“. Vytis dar prisiminė istoriją, kaip ir jam, dar paaugliui, apsilankius „Žalgirio“ stadione teko sprukti nuo policininkų. O nuo didesnių problemų jį išgelbėjo… „Mane milicininkai buvo sugriebę, nes dainavau negerą dainą. Žaidė, jei neklystu, su Maskvos „Dinamo“, ir mes po įvarčio pradėjome dainuoti: „Įmušė įvartį į rusų vartelius“. Vienas milicininkas paklausė - Čto oni pojut? (liet. „Ką jie dainuoja?, - red. past.) Kitas išvertė. Tačiau tuomet įvykiai pasisuko netikėta linkme. Už tribūnų milicininkams stabtelėjus, staiga ant jų iš viršaus pradėjo lašėti kažkoks skystis. Milicininkai iškart ėmė rėkti, kad tas aistruolis būtų sulaikytas, ir trumpam Vytį bei jo draugą pamiršo. „Mes puolėm bėgt prie tvoros. O tie - vytis. Tvoroje buvo vieta, kur vieno virbo trūko. Mes šast per tą vietą ir išlindom. O jie, stambesni, nepralindo, tik ranką iškišo pro virbus, norėjo pagriebti, bet šiek tiek pritrūko.
Alkoholio vartojimas stadione
Apskritai stadione alkoholio vartoti nebuvo draudžiama. „Apšvietimo stulpo apačia buvo aptverta tokia aukšta, 2 metrų skarda. Ten, būdavo, kas ištraukia butelį iš portfelio ir kliukina per pertrauką…
Kitos veiklos stadione
„Žalgirio“ stadione vyko ne vien tik futbolas. Taip pat stadione vyko lengvosios atletikos varžybos, vaikų sporto varžybos, Dainų švenčių renginiai. Žiemomis, pasakojama knygoje, stadionas virsdavo čiuožykla, kur vykdavo ledo ritulio, greitojo čiuožimo varžybos. 1957 m. vasarą „Žalgirio“ stadione vyko gyvųjų šachmatų mačas, kur du stiprūs to meto šachmatininkai Mikėnas ir Višomirskis varžėsi ant didžiulės šachmatų lentos išrikiavę šachmatų figūromis perrengtus gyvus žmones. Viena „armija“ buvo persų, kita - graikų.
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“
„Marakana“
Greta „Žalgirio“ stadiono buvo ir oficialus treniruočių stadionas, juokais pramintas „Marakana“. „Marakana buvo negrįsta, labai prasta aikštė, kur žaidė dubleriai. Jie žaisdavo vos ne smėlyje. Tiesa, Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai savo šlovės metais čia nesitreniravo - turėjo treniruočių bazę Antakalnyje, Žolyno gatvėje. Boksas „Žalgirio“ stadione. 1962-ieji metai.
Stadiono saulėlydis ir nugriovimas
2004 m. Lietuvos futbolo rinktinė atrankoje į 2006 m. pasaulio čempionatą „Žalgirio“ stadione sužaidė lygiosiomis 0:0 su Ispanija. 2010 m. Vilniaus „Žalgiris“ sužaidė paskutines rungtynes stadione. 2015 m. stadioną su visa teritorija iš Šiaulių banko nusipirko Arvydo Avulio statybų bendrovė „Hanner“. 2016 m. „Žalgirio“ stadionas buvo pradėtas griauti. Liepos 6 d. čia 20-ojo gimtadienio koncertą surengė repo grupė „G&G Sindikatas“, taip leisdamas vilniečiams paskutinį kartą užeiti į legendinį stadioną ir su juo atsisveikinti.
Dabartis
Dabar, apsilankius šioje teritorijoje, matyti buvusio stadiono teritoriją supantys komerciniai pastatai, o paties stadiono vietoje - automobilių stovėjimo aikštelė. Ženklų, kad čia kadaise stovėjo keliolika tūkstančių žiūrovų į rungtynes pritraukdavęs stadionas, beveik nebeliko.
Naujo stadiono vizijos
2011 sausio mėn. 7 d. Prieš mėnesį viešai prabilę apie ketinimus statyti futbolui skirtą stadioną Naujininkuose idėjos iniciatoriai jau atsižadėjo šių minčių ir dabar kurpia planus apie nusenusio Vingio parko stadiono rekonstrukciją. Tačiau naujos 10-12 tūkst. Pasak Vilniaus miesto vicemero Gintauto Babravičiaus, stadiono Naujininkų mikrorajone idėjos įgyvendinimas atsitrenkė į kliūtis, kurių pašalinimas pareikalautų pernelyg daug laiko ir finansinių kaštų. Statant areną Žirnių gatvėje, prireiktų nemažai investuoti į vietos infrastruktūrą - nutiesti naują kelią, pastatyti papildomą viaduką. Be to, reikėtų išpirkti tris gyventojams priklausančius sklypus, įsiterpusius į numatomą stadiono teritoriją. Dėl to suabejota, ar įmanoma užbaigti statybas iki planuojamo termino - 2013 metų gegužės.
„Komplikacijos, kurios gali iškilti toje vietoje, apsunkina situaciją, bet stadionas Naujininkuose tebuvo vienas iš kelių nagrinėjamų variantų. Mūsų tikslas - 2013 metais turėti Vilniuje nedidelį, modernų, reikalavimus atitinkantį futbolo stadioną“, - DELFI teigė G. Babravičius. Iki 80 mln. litų galinčio kainuoti stadiono viziją jos iniciatoriai perkėlė į Vingio parko stadioną, kurį patikėjimo teise valdo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) įstaiga Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC). Anot G. Babravičiaus, jau pradėta tartis su KKSD atstovais dėl kapitalinės stadiono rekonstrukcijos, kuriai, taupant laiką, būtų pritaikytas vieno iš jau pastatytų stadionų Europoje projektas.
Vis dėlto LOSC direktorius Linas Tubelis DELFI tvirtino pirmą kartą girdintis apie tokius užmojus. „Kol kas niekas į mus nesikreipė. O jeigu išties yra tokių ketinimų, pirmiausia iškiltų klausimas, kur tuomet sportuoti lengvaatlečiams“, - sakė L. Tubelis. Po planuojamos rekonstrukcijos Vingio parko stadione nebeliktų bėgimo takų ir kitų lengvosios atletikos sektorių. Didžiausiame sostinės parke įsikūręs stadionas yra pagrindinė sostinės lengvaatlečių vasaros sezono bazė. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva neslėpė skeptiškai vertinanti G. Babravičiaus propaguojamą idėją ir abejojo jos realumu. „Tie planai kol kas yra tik planai - žiūrint realiai, nemanau, kad šiandien įmanoma juos realizuoti. Tai būtų visiškai nelogiškas sprendimas. Įgyvendinus jį, reikėtų pastatyti ir naują stadioną, pritaikytą lengvajai atletikai. Kai Lietuvos sostinė neturi normalaus stadiono, nematau prasmės sunaikinti ir paskutinį likusį. Nemanau, kad futbolas Lietuvoje yra tokio aukšto lygio, jog mums reikėtų vien futbolui skirto stadiono. Nesame tokie turtingi ir dideli, kad galėtume leisti sau tokią prabangą. Mano nuomone, sporto bazės mūsų šalyje turėtų būti daugiafunkcinės“, - kalbėjo N.
Anot G. Babravičiaus, lengvaatlečiams siūloma persikraustyti iš Vingio parko į naujas bazes, kurias esą ketinama sutvarkyti - Gerosios Vilties vidurinės mokyklos stadioną ir metikams skirtą bazę prie Vilnelės. „Yra dvi alternatyvos. Netoli lengvosios atletikos maniežo yra tinkama vieta: įrengus mokyklos stadioną, treniruočių sąlygos atitiktų visus reikalingus parametrus. Be to, dar yra užšaldytas specializuoto, metikams skirto stadiono projektas. Įgyvendinus jį, būtų sudarytos XXI amžiaus sąlygos“, - dėstė sostinės vicemeras. Tačiau LLAF pateikti pasiūlymai netenkina. „Tai yra visiškai nelygiavertės alternatyvos. Apie tai net negalima diskutuoti. Mums pasiūlytas mokyklos lygio stadionas - juk ten net varžybų nebūtų galima organizuoti“, - piktinosi N. Medvedeva.
Pagalių Vingio parko stadiono rekonstrukcijai į ratus gali prikišti ir šalimais įsikūrusioje aikštėje sportuojantys regbininkai, su kuriais G. Babravičius prisipažino dar neaptaręs naujojo stadiono idėjos. Vis tik politikas vylėsi, kad rasti bendrą kalbą su Lietuvos regbio federacija nebūsią sunku. „Šiuolaikinės technologijos leidžia įrengti universalias aikštes, tinkamas tiek regbiui, tiek futbolui. Dabartinė regbio aikštė šalia stadiono išliktų kaip treniruočių aikštė, ir regbininkams būtų tik geriau“, - tikino G.
Naujo futbolo stadiono Vilniuje idėją palaiko LFF, kuri tikisi 2013 metais sostinėje priimti Europos jaunių (iki 19 metų) čempionato finalinio etapo dalyvius, ir VMFD „Žalgirio“ klubas, ketinantis naujojoje arenoje žaisti namų rungtynes. Stadiono statybų startas planuojamas 2012 metų pradžioje. G. Babravičiaus teigimu, arenos statybos galėtų būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, LFF ir Vilniaus savivaldybės lėšų. Esą LFF šiam tikslui gautų maždaug 10 mln. litų dotaciją iš Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA), o Vyriausybė sutiktų prisidėti prie projekto įgyvendinimo iki 50 mln.
DELFI nepavyko sužinoti, kaip pasikeitusius futbolo stadiono statybų rėmėjų planus vertina ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis - penktadienį jis neatsiliepė į telefono skambučius. Primename, kad jau ne vienerius metus iš vietos negali pajudėti dar keletas Vilniuje planuotų naujų stadionų projektų. Šeškinėje kilusio Nacionalinio stadiono statybos 2009 metais sustojo nutrūkus valstybiniam finansavimui, o ambicingą projektą primena tik dūlantys griaučiai, į kuriuos buvo investuota beveik 120 mln. litų. Iš mirties taško niekaip neišsivaduoja ir bendras LFF bei sostinės savivaldybės aikštyno Naujojoje Vilnioje, kuriame turėjo įsikurti Nacionalinė futbolo akademija bei įvairių amžiaus grupių šalies rinktinių treniruočių centras, projektas. Ne ką geriau sekasi ir kurti naują areną užsimojusiems privatiems investuotojams.
Investicijos į mokyklų stadionus
Antradienį Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pasirašė rangos sutartį su UAB „Rolana” dėl 872 410 eurų vertės „Verdenės” progimnazijos sporto aikštyno sutvarkymo darbų. Tas pats rangovas už 230 tūkst. „Stadionas”, kuriame iki šiol buvo tik žolė pjaunama, virs moderniu aikštynu. Žadama, kad iki kitų metų rugsėjo prie „Verdenės” progimnazijos bus įrengti lengvosios atletikos bėgimo takai su sektoriais, krepšinio, tinklinio, teniso, kvadrato aikštelės, daugiau nei 5000 kv. m ploto futbolo stadionas su gumos granulių paklotu ir dirbtine žole.
„Iki šiol čia tik žolę pjaudavome. Dabar tai bus ne tik sporto aikštynas, bet ir erdvė šventėms. „Nors šita mokykla užpildyta net iki viršaus, ji iki šiol neturėjo sporto aikštyno, moksleiviai naudodavosi „Žemynos” stadionu, bet nenormalu, jog maži vaikai turi eiti per gatvę, kad galėtų pasportuoti. Tai bus pirmas toks didelis objektas šiaurinėje miesto dalyje. Apimame ir „Žemynos” progimnaziją - sutvarkysime penkias mažąsias jos sporto aikšteles. Jų darbai atsieis apie 230 000 eurų. Jos bus sutvarkytos per keturis mėnesius”, - sakė S. Anot S. Bus sutvarkytos ir penkios „Žemynos” sporto aikštelės.
Pasak Savivaldybės atstovų, šiemet bus atnaujinti „Versmės” progimnazijos bei Vytauto Didžiojo gimnazijos sporto aikštynai. Šalia pastarosios netrukus bus baigta įrengti futbolo aikštė, bėgimo takai su lengvosios atletikos sektoriais, krepšinio, rankinio ir tinklinio aikštelės. Kitą savaitę bus pasirašoma 40 tūkst. Šiemet dar planuojame pirkti Simono Dacho progimnazijos darbų projektą, sutvarkyti Gedminų progimnazijos krepšinio-tinklinio aikšteles. Savivaldybė iš viso artimiausiam penkmečiui yra numačiusi mokyklų sporto aikštynus atnaujinti už maždaug 7 mln.