Pasaulio sporto arenos, ypač tos, kurios pastatytos dideliems renginiams, tokiems kaip olimpinės žaidynės ar pasaulio futbolo čempionatai, dažnai susiduria su iššūkiu išlaikyti savo reikšmę ir naudojimą po renginio pabaigos. Ši problema, dažnai vadinama „baltojo dramblio“ sindromu, kelia nerimą dėl didelių investicijų, kurios skiriamos tokių objektų statybai ir priežiūrai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skirtingos šalys ir miestai sprendžia šią problemą, įskaitant naujausius pavyzdžius iš Kataro, kuris neseniai surengė pasaulio futbolo čempionatą, taip pat istorinius olimpinių žaidynių pavyzdžius.
Kataro patirtis: pasiruošimas ir palikimas
Prieš daugiau nei tris savaites Katare baigėsi pasaulio vyrų futbolo čempionatas, kuriame įvyko vienas įspūdingiausių finalų per visą 92 metų lygos istoriją. Kataras, mažiausia šalis, kurioje pasaulio futbolo čempionatas vyko nuo 1954 m., kai jį surengė Šveicarija, per 12 metų išleido apie 220 mlrd. JAV dolerių, kad galėtų surengti čempionatą, įskaitant 6,5 mlrd. dolerių septyniems technologiškai pažangiausiems pasaulio stadionams statyti ir dar vienam renovuoti. Vykdant šiuos darbus žuvo neapskaičiuotas skaičius darbininkų migrantų, kurie buvo importuoti darbams atlikti. Kompaktiškas šalies dydis - tolimiausias atstumas tarp dviejų stadionų yra 55 km - buvo paspirtis superfanams, trokštantiems per dieną sutalpinti ne vienerias rungtynes, tačiau dabar, kai visi sirgaliai išvyko, atrodo, kad tai perteklinis dalykas.
Vis dėlto Kataro vyriausybinė institucija, atsakinga už pasaulio futbolo čempionato organizavimą, - Vyriausiasis įgyvendinimo ir palikimo komitetas - pažadėjo, kad jo stadionų neištiks toks pat likimas kaip ankstesnių turnyrų, ir pažadėjo įgyvendinti „novatoriškus palikimo planus, kad mūsų turnyras nepaliks jokių „baltų dramblių”.
Strategijos, kaip išvengti „baltojo dramblio“ sindromo
Kataras planuoja įvairias strategijas, kad užtikrintų, jog stadionai būtų naudojami ir po čempionato:
- Stadionų išmontavimas ir perdirbimas: Kai kurie stadionai bus išmontuoti ir perdirbti. Ras Abu Abudo stadionas Nr. 974, kurį sudaro 974 perdirbti jūriniai konteineriai (tai tarptautinis Kataro rinkimo kodas), bus visiškai išmontuotas ir išsiųstas į dar nenusprendusią šalį, kuriai reikia naudoto sporto stadiono. Pirmasis pasaulyje visiškai išmontuojamas dengtas futbolo stadionas Nr. 974 galėtų tapti mažo poveikio sporto arenų šablonu ir visiškai panaikinti „baltojo dramblio” sindromą.
- Talpos sumažinimas: Kitų stadionų talpa bus sumažinta iki pusės.
- Infrastruktūros pritaikymas: Viršutinis palapinės formos Al Bayat stadiono aukštas bus pašalintas ir paverstas penkių žvaigždučių viešbučiu ir prekybos centru. Taip pat planuojama, kad žemutiniuose aikštės aukštuose bus sporto medicinos ligoninė. Lusail City stadiono Faberge kiaušinis bus visiškai pertvarkytas į bendruomenės centrą ir gyvenamąjį rajoną, kuriame įsikurs parduotuvės, mokyklos, kavinės ir medicinos klinikos.
- Esamų stadionų išsaugojimas: Tarptautinis Chalifos stadionas, kurį 1976 m. pastatė buvęs Kataro emyras šeichas Chalifa ibn Hamadas al Tanis, yra vienintelis stadionas, kuris liks toks, koks yra, ir bus pasirengęs rengti rungtynes ir didelius turnyrus, nes Kataras dvigubai labiau siekia tapti tarptautine sporto vieta.
- Futbolo kultūros skatinimas: Organizatoriai taip pat tikisi, kad Pasaulio futbolo čempionatas Katare paskatins ir didesnę futbolo kultūrą. Nepaisant to, vietos futbolo klubai „Al Rayyan” ir „Al Wakrah” persikels atitinkamai į Ahmad Bin Ali stadioną.
Ateities renginiai Katare
Kataras planuoja rengti ir daugiau sporto renginių, įskaitant 2023 m. Azijos futbolo taurę, kuri greičiausiai bus surengta 2024 m. pradžioje, kad sirgaliai ir žaidėjai nepatirtų Kataro vasaros karščio. Kataras taip pat rengs 2030 m. Azijos žaidynes ir teikia paraišką dėl 2036 m. olimpinių žaidynių.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Olimpinių žaidynių stadionų likimas: iššūkiai ir sprendimai
Olimpinės žaidynės, kaip ir pasaulio futbolo čempionatai, dažnai reikalauja didelių investicijų į infrastruktūrą, įskaitant stadionus. Tačiau po žaidynių daugelis šių stadionų lieka nenaudojami arba nepakankamai išnaudojami.
Istoriniai pavyzdžiai
- Keiptauno 2010 m.
- 8 iš 12 2018 m. pasaulio futbolo čempionatui Rusijoje pastatytų stadionų, išsidėsčiusių 143 mln.
Londono olimpinės žaidynės: tvarumo pavyzdys
Londonas, rengdamasis 2012 m. olimpinėms žaidynėms, ypatingą dėmesį skyrė tvarumui ir ekologijai. Buvo nuspręsta, kad šios žaidynės turi tapti išskirtinėmis ne tik savo mastu, bet ir organizavimu. Tvarumas ir ekologija tapo neatsiejamos projekto dalimis.
Davidas Stubbsas, Londono Olimpinių ir Paraolimpinių žaidynių organizacinio komiteto narys ir Tvaraus vystymo vadovas, teigė, kad jau nuo pat pirmųjų akimirkų, kuomet Londonui buvo suteikta garbė surengti žaidynes, buvo nuspręsta, kad šios žaidynės turi tapti išskirtinėmis ne tik savo mastu, bet ir organizavimu. Organizacinis komitetas pasiryžo skirti didžiulį dėmesį tam, kaip bus statomas pats olimpinis miestelis, kaip bus tvarkomasi žaidynių metu ir kas laukia po to.
Viena iš pagrindinių strategijų buvo naudoti kuo mažiau medžiagų statybai ir užtikrinti, kad bent pusė panaudotų medžiagų būtų perdirbta. Daugelis pastatų buvo statyti atsižvelgiant į jų laikinumą. Po žaidynių dalis buvo išmontuoti, kiti perkelti į kitas Britanijos vietas.
Strategijos, taikytos Londone:
- Laikini pastatai: Daugelis pastatų buvo statomi kaip laikini, kad po žaidynių juos būtų galima išmontuoti ir perkelti į kitas vietas.
- Talpos sumažinimas: Olimpinis stadionas buvo suprojektuotas taip, kad po žaidynių būtų galima nuardyti viršutinę dalį ir sumažinti talpą nuo 80 tūkst. iki 30 tūkst. žiūrovų.
- Infrastruktūros pritaikymas: Olimpinio miestelio teritorijoje įkurti parkai, prekybos centrai ir kiti traukos centrai, kad teritorija būtų patraukli lankytojams ir po žaidynių.
- Atliekų tvarkymas: Buvo siekiama, kad po Londono olimpinių ir paraolimpinių žaidynių sąvartyno nepasiektų nei viena šiukšlė. Visos miestelyje surinktos atliekos keliavo į specialų perrūšiavimo centrą, ten jos buvo atrinktos ir sprendžiamas tolesnis jos likimas. Planuojama, kad apie 70 proc. atliekų bus perdirbta ar kompostuojama, o likusi dalis atsidurs deginimo krosnyse, kur atliekos virs elektros energija.
Olimpinės sporto šakos: kaita ir iššūkiai
Olimpinės žaidynės nuolat keičiasi, įtraukiant naujas sporto šakas ir rungtis, o kai kurios senosios yra išbraukiamos. Tai daroma siekiant pritraukti daugiau žiūrovų, ypač jaunimo, ir padaryti žaidynes patrauklesnes televizijai ir žiniasklaidai.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Sporto šakų įtraukimo ir išbraukimo kriterijai
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) yra numatęs pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sporto šakos gali patekti į olimpines žaidynes:
- Sporto šakai privalo vadovauti Olimpinės chartijos besilaikanti tarptautinė federacija.
- Ji turi būti paplitusi visame pasaulyje.
- Sporto šaka turi būti patraukli televizijai ir žiniasklaidai.
- Atsižvelgiama į jaunimo susidomėjimą.
- Svarbus lyčių lygybės aspektas.
Pavyzdžiai:
- Baskų pelota buvo įtraukta į 1900 m. Paryžiaus žaidynes, bet vėliau buvo pristatyta kaip parodomoji sporto šaka.
- Kriketas, kroketas, bočė, ugniagesių sportas, aitvarų leidimas, sportinių balandžių lenktynės ir dar kelių sporto šakų varžybos buvo surengtos tik per 1900 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.
- Lakrosas ir rokė (amerikietiška kroketo atmaina) varžybos vyko 1904 m. olimpinėse žaidynėse Sent Luiso mieste.
- Raketės (teniso ir skvošo atmaina), delninis tenisas („jeu de paume“) ir polas (kamuolio žaidimas ant arklių) buvo įtraukti į 1908 m. Londono žaidynių programą.
- Šaudymas į gyvus balandžius buvo rungtis tik per 1900 m. olimpines žaidynes.
- Kopimo virve rungtis buvo ketveriose olimpinėse žaidynėse.
- Virvės traukimas buvo olimpinė sporto šaka nuo 1900 iki 1920 m.
Naujos sporto šakos
2024 m. Paryžiaus olimpiadoje breikas debiutavo kaip nauja sporto šaka. Tačiau Los Andželo olimpinėse žaidynėse 2028-aisiais breiko nebebus, bet bus įtrauktos kitos naujovės - beisbolas ir softbolas, kriketas ir lakrosas, o debiutuoti parinko amerikietiško futbolo „flag“ atmainą.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Lietuva dalyvauja olimpinėse žaidynėse nuo 1924 m. Paryžiaus vasaros žaidynėse. Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą. Tačiau dėl lėšų stokos bei kitų aplinkybių po didelių ginčų į Paryžių buvo išsiųsta tik futbolo komanda, du dviratininkai ir imtynininkas.
Lietuvos pasiekimai olimpinėse žaidynėse:
- Aukso medaliai: R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004).
- Sidabro medaliai: A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004).
- Bronzos medaliai: B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A.
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“