Kiekvienas krepšininkas, nuo mažens prisilietęs prie oranžinio kamuolio, svajoja vieną dieną žaisti Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) - pasaulinėje krepšinio mekoje. Tačiau daugeliui šis troškimas taip ir lieka nepasiekiamas. NBA - stipriausia lyga pasaulyje, todėl patekti į ją yra didelis iššūkis. Buvęs NBA žaidėjas teigia, kad visiems savo žaidėjams ir kolegoms linki ten patekti, nes tai - viršūnė. Tačiau svarbu įvertinti ir tam tikrus niuansus.
NBA naujokų birža: Ar tai raktas į NBA?
Vienas iš būdų priartėti prie NBA - dalyvauti naujokų biržoje. Tai ypatinga ceremonija, kurios metu komandos pasirenka naujus žaidėjus. Pirmoji profesionali sporto lyga, pradėjusi šią praktiką, buvo Šiaurės Amerikos nacionalinė futbolo lyga (NFL), o NBA ją perėmė 1947 m.
Nuo 1985 m. reguliariojo sezono silpniausios komandos dalyvauja specialioje šaukimo loterijoje, kurioje varžosi dėl teisės pirmiesiems pasirinkti geriausius žaidėjus. Anksčiau pirmąjį pasirinkimą turėdavo lygos silpniausia komanda, tačiau dabartinės taisyklės numato, kad loterijoje dalyvauja keturiolika silpniausių komandų. Loterijos principas prilygsta rutuliukų ridenimui televizijoje. Sistema sukurta taip, kad silpniausia komanda turėtų didžiausią tikimybę laimėti loterijoje. Pavyzdžiui, silpniausiai komandai suteikiami 250 skaičių variantai. Tokia loterija mažina norą finišuoti paskutinėje lygos vietoje. Tiesa, loterijoje pasirenkamos tik komandos, kurios atliks pirmus tris statymus, o likusios ekipos išsirikiuoja pagal praėjusių metų sezono rezultatus.
Komandos dažnai nusižiūri ryškiausius lyderius, todėl noras laimėti loterijoje yra didelis. Be to, komandos gali keistis šaukimo pasirinkimo vietomis ir aktyviai naudojasi šia galimybe. Pavyzdžiui, „Nets“, nors ir nugalėjo loterijoje, savo pasirinkimą po ankstesnio susitarimo atidavė „Boston Celtics“.
Reikalavimai norint dalyvauti NBA naujokų biržoje
Norint pateikti paraišką NBA naujokų biržai, žaidėjas turi būti sulaukęs 19 metų ir bent prieš metus baigęs vidurinę mokyklą. Toliau telieka NBA nusiųsti laišką su paraiška. Nuo 22 metų amžiaus visi žaidėjai automatiškai gali būti pašaukti naujokų biržoje.
Taip pat skaitykite: „Golden State Warriors“ Komandos Kelias
Tačiau faktas, kad komanda pasirinko žaidėją naujokų biržoje, dar nereiškia, kad jis tikrai žais NBA, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, Mindaugas Kuzminskas niekada nebuvo pašauktas NBA naujokų biržoje, bet „New York Knicks“ su juo sudarė sutartį.
Baltijos šalių atstovai NBA naujokų biržoje
Tikėtina, kad NBA naujokų biržoje prie žaidėjų iš Baltijos šalių prisidės dar du - latvis Rodionas Kurucas ir lietuvis Arnoldas Kulboka. Pirmasis NBA naujokų biržoje registruotas latvis yra Andris Biedrinis, kurį 2004 m. pašaukė „Golden State „Warriors“. A.Biedrinis NBA sužaidė daugiau nei 500 mačų. Sėkmingiausias šaukimas Latvijos žaidėjams buvo 2015-aisiais, kai „Knicks“ ketvirtuoju numeriu pasirinko Kristapą Porzingį.
Lietuvos krepšininkams naujokų biržoje sekėsi geriau. NBA lygoje pašaukti ir rungtyniavo Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Žydrūnas Ilgauskas, Donatas Motiejūnas, Jonas Valančiūnas, Darius Songaila, Robertas Javtokas, Eurelijus Žukauskas, Martynas Andriuškevičius, Linas Kleiza, Renaldas Seibutis, Artūras Gudaitis, Domantas Sabonis. Aukščiausiai naujokų biržoje pašauktas lietuvis yra J.Valančiūnas, kurį 2011 m. penktuoju numeriu pasirinko „Toronto Raptors“. Vienintelis estas, kurį NBA klubai troško matyti savo gretose, yra Martinas Muurseppas, kurį 1996 m. NBA naujokų biržoje 25 numeriu pasirinko „Utah Jazz“ komanda, tačiau iškart perleido „Miami Heat“.
Kuriozai NBA naujokų biržoje
Niekada krepšinio nežaidęs Jordanas Haberis sugalvojo pokštą - panoro patekti į Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržą. Jam tai pavyko, nors jis net nemoka žaisti krepšinio. Jis susilažino su draugais, kad pateks į NBA naujokų biržą. 21-erių jaunuolis sugebėjo patekti į biržą, kadangi dabar baigė studijas ir jo ūgis atitinka kriterijus. Pasirodo, kad NBA palikta spraga, pagal kurią į biržą gali patekti studijas baigę arba dar jas tęsiantys žmonės, kurie atitinka tam tikrus fizinius parametrus. Taip J.Haberis atsidūrė tarp 300 žaidėjų, kurie tikisi išgirsti savo vardą biržos metu.
NBA istorijos pradžia
Prieš pradedant pasakoti apie NBA lygos atsiradimą, reikėtų trumpai prisiminti, kaip ir kur atsirado krepšinis. Šį žaidimą sugalvojo James Naismith, gimęs 1861 m. Ontarijuje, Kanadoje. 1891 m. dirbdamas fizinio lavinimo treneriu Springfield College Springfilde, jis gavo užduotį sugalvoti žaidimą, kuris užimtų studentus šaltojo sezono metu. Per dvi savaites jis įvertino egzistuojančių sporto šakų stiprybes ir silpnybes bei sugalvojo sportą, kuriame būtų minimalus kūno kontaktas. NBA muziejus yra įsikūręs būtent Springfilde. Kiekvienais metais labiausiai nusipelniusios šios sporto šakos asmenybės, po kruopščių atrankų, būna nominuojamos į šlovės muziejų. Čia patekti gali tik labiausiai nusipelnę ir bent penkerius metus aktyviai nežaidžiantys krepšininkai, treneriai ir kitos krepšiniui daug davusios asmenybės. Patekti į NBA šlovės muziejų yra pats aukščiausias įvertinimas tarp šios sporto šakos atstovų. Lietuva gali didžiuotis turėdama du atstovus šiame šlovės muziejuje.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
NBA lygos įkūrimas ir raida
NBA lyga buvo įkurta 1946 m. birželio 6 d. Niujorke. Iš pradžių ji vadinosi Amerikos krepšinio asociacija (angl. Basketball Association of America). Dabartinį pavadinimą lyga gavo 1949 m. rugpjūčio 3 d., kuomet susijungė su pagrindine konkurente Nacionaline krepšinio lyga (angl. National Basketball League). Pirmosios oficialios NBA rungtynės vyko Toronte 1946 m. lapkričio 1 d. Jose susitiko Toronto „Huskies“ (dabar Toronto „Raptors“) ir „New York Knicks“ (tuo metu „New York Knickerbockers“). Susijungus su Nacionaline krepšinio lyga, joje žaidė 17 klubų. Mažiausias klubų skaičius buvo pasiektas 1953 m., kai joje žaidė vos 8 klubai. 1979 m. lygoje buvo įtraukta naujovė - trijų taškų zona. Iki tol įmesti taškai buvo vertinami dviem taškais. Dabartinėje NBA emblemoje vaizduojamas buvusios „Lakers“ žvaigždės Džerio Vesto, pravarde „Mr. Clutch“, siluetas.
Krepšiniui populiarėjant, prie lygos panoro prisijungti vis daugiau komandų. 1988 ir 1989 m. NBA jau turėjo 27 klubus. 1995 m. lyga vėl papilnėjo ir šį kartą išsiplėtė į Kanadą - NBA startavo du nauji klubai iš šios šalies, Vancouver „Grizzlies“ ir Toronto „Raptors“. 2011 m. pirmą kartą lygos istorijoje NBA žaidė oficialias rungtynes Europoje. Londone stebint 20 000 žiūrovų O2 arenoje susitiko „New Jersey Nets“ ir Toronto „Raptors“ komandos. 2012 m. NBA pradėjo bausti žaidėjus už vaidybą. 2014 m. rugpjūčio 5 d. Becky Hammon buvo paskirta „San Antonio Spurs“ komandos trenere ir tapo pirmąja moterimi pilnateise vyriausiaja trenere NBA lygoje. 2024 m. NBA naujokų biržos metu Los Angeles Lakers komanda 55 numeriu pasirinko Bronny James, Lebrono James sūnų.
NBA lygos vadovai (komisarai)
Nuo lygos įkūrimo pradžios lyga turėjo penkis vadovus. Iš pradžių buvo prezidentai, o po to nuo 1967 m. imta vadinti komisarais. Ilgiausiai, net 30 metų, lygai vadovavo Davidas Sternas.
NBA čempionai
Daugiausiai kartų čempionais tapusia komanda po triumfo 2024 m. sezone vėl yra Bostono „Celtic“ komanda, iškovojusi jau 18 titulą. Vos vienu nuo Bostono atsilieka Los Angeles „Lakers”, kurie turi 17 iškovotų titulų. Arčiausiai šių komandų yra Michaelo Jordano laikais 6 titulus iškovojusi Chicago „Bulls“ ir San Antonio „Spurs”, kurie savo kraityje turi 5 titulus. Šių laikų dinastiją sukūrė Golden State „Warriors” komanda, kuri vedama savo pačių užaugintų talentų S. Curry, K. Thomson ir D. Green jau iškovojo 4 čempionų žiedus, o pridėjus dar 1975 m., bei dar du iškovotus 1947 ir 1956 m.
- 1947-1948 m.
- 1948-1949 m.
- 1949-1950 m.
- 1950-1951 m.
- 1951-1952 m.
- 1952-1953 m.
- 1953-1954 m.
- 1954-1955 m.
- 1955-1956 m.
- 1956-1957 m.
- 1957-1958 m.
- 1958-1959 m.
- 1959-1960 m.
- 1960-1961 m.
- 1961-1962 m.
- 1962-1963 m.
- 1963-1964 m.
- 1964-1965 m.
- 1965-1966 m.
- 1966-1967 m.
- 1967-1968 m.
- 1968-1969 m.
- 1969-1970 m.
- 1970-1971 m.
- 1971-1972 m.
- 1972-1973 m.
- 1973-1974 m.
- 1974-1975 m.
- 1975-1976 m.
- 1976-1977 m.
- 1977-1978 m.
- 1978-1979 m.
- 1979-1980 m.
- 1980-1981 m.
- 1981-1982 m.
- 1982-1983 m.
- 1983-1984 m.
- 1984-1985 m.
- 1985-1986 m.
- 1986-1987 m.
- 1987-1988 m.
- 1988-1989 m.
- 1989-1990 m.
- 1990-1991 m.
- 1991-1992 m.
- 1992-1993 m.
- 1993-1994 m.
- 1994-1995 m.
- 1995-1996 m.
- 1996-1997 m.
- 1997-1998 m.
- 1998-1999 m.
- 1999-2000 m.
- 2000-2001 m.
- 2001-2002 m.
- 2002-2003 m.
- 2003-2004 m.
- 2004-2005 m.
- 2005-2006 m.
- 2006-2007 m.
- 2007-2008 m.
- 2008-2009 m.
- 2009-2010 m.
- 2010-2011 m.
- 2011-2012 m.
- 2012-2013 m.
- 2013-2014 m.
- 2014-2015 m.
- 2015-2016 m.
- 2016-2017 m.
- 2017-2018 m.
- 2018-2019 m.
- 2019-2020 m.
- 2020-2021 m.
- 2021-2022 m.
- 2022-2023 m.
- 2023-2024 m. - Boston Celtic
- 2024-2025 m.
NBA ateitis Europoje: nauja lyga
NBA planuoja plėtrą Europoje. "Startuosime 2027 m. spalį", - sakė G. Aivazoglou. Pasak jo, lygoje žais bent dvi Italijos komandos - iš Romos ir Milano. Vis dėlto, jis neatskleidė, ar Milano klubas bus dabartinė „Emporio Armani“ ekipa, ar viena iš miesto futbolo komandų - „AC Milan“ arba „Inter Milan“. „Negaliu komentuoti vykstančių derybų, bet Milanas - tai pasaulinio garso ženklų miestas. Yra dvi didžios futbolo komandos, stiprus krepšinio klubas „Armani“ - todėl neįmanoma kurti lygos be Milano. Šiuo metu vyksta daug pokalbių su miesto ekosistema dėl klubo struktūros ir arenos projekto“, - teigė G. Aivazoglou.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Lygą sudarys 12 komandų: iš Italijos (Roma ir Milanas), Jungtinės Karalystės (Londonas ir Mančesteris), Prancūzijos (Paryžius ir Lionas), Ispanijos (Madridas ir Barselona), Vokietijos (Berlynas ir Miunchenas), Graikijos (Atėnai) ir Turkijos (Stambulas). G. Aivazoglou taip pat patvirtino, kad visos 12 nuolatinių „NBA Europe“ komandų jau yra nustatytos. Turnyras turės 16 komandų „pusiau atvirą“ formatą - 12 nuolatinių dalyvių ir dar keturias, pateksiančias sportiniu principu: vieną iš FIBA Čempionų lygos (su kuria NBA Europe bendradarbiaus) ir tris iš nacionalinių lygų. „Tai bene įdomiausia projekto dalis - ji suteikia tikslą visoms komandoms, kurios svajoja patekti į šią lygą“, - pabrėžė G. Galiausiai, „NBA Europe“ vadovas užsiminė, kad ateityje gali būti organizuotos rungtynės tarp NBA ir „NBA Europe“ komandų. „Tai būtų nauja varžybų forma - NBA ir Europos komandų turnyras, panašus į NBA taurės ar FIFA klubų pasaulio čempionato modelį. Tai dalis vis labiau integruotos pasaulinės sistemos“, - užbaigė G.
Kaip pagerinti savo šansus patekti į NBA?
Patekti į NBA - nelengvas uždavinys, reikalaujantis talento, sunkaus darbo ir tinkamos strategijos. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Tobulinkite savo įgūdžius: Dirbkite ties visais krepšinio aspektais - metimais, kamuolio varymu, gynyba, perdavimais. Praktikuokitės nuolat ir siekite tapti kuo universalesniu žaidėju.
- Būkite pastebėti: Dalyvaukite jaunimo krepšinio lygose, stovyklose, turnyruose, kur jus galėtų pastebėti skautai ir treneriai.
- Stiprinkite savo kūną: NBA reikalauja puikios fizinės formos. Dirbkite su treneriu, kad sustiprintumėte savo kūną, padidintumėte ištvermę ir greitį.
- Būkite profesionalūs: Elkitės profesionaliai tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Gerbkite trenerius, komandos draugus ir varžovus.
- Mokykitės: Stebėkite NBA rungtynes, analizuokite geriausių žaidėjų žaidimą ir mokykitės iš jų.
- Pasirinkite tinkamą kelią: Apsvarstykite galimybę žaisti koledže, kur galėtumėte tobulėti ir būti pastebėti NBA skautų.
- Būkite kantrūs ir atkaklūs: Kelias į NBA gali būti ilgas ir sunkus. Būkite kantrūs, nepasiduokite ir nuolat siekite savo tikslo.