Sportas po šonkaulių lūžio: efektyvios reabilitacijos metodikos ir svarbiausios atsargumo taisyklės

Šonkaulių lūžiai - tai šonkaulių vientisumo suardymas, dažna trauma, galinti atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kritimai, autoįvykiai ar net stiprus smūgis į krūtinę. Kaip ir bet kokio kaulo, lūžiai gali būti atviri ir uždari.

Šonkaulių lūžių priežastys ir rizikos veiksniai

Sveiko žmogaus šonkauliai lūžta tik paveikti didelės jėgos. Tipinės situacijos, kai šonkauliai lūžta, yra autotrauma (pvz., smūgis deformuotomis automobilio durelėmis į krūtinę, krūtinės atsitrenkimas į vairą), kūno kritimas iš didelio aukščio arba griuvimas iš nedidelio aukščio, kai krūtine atsitrenkiama į nelygius paviršius, galinčius grubiai deformuoti ir įlaužti krūtinės kaulus (laiptai, vonios kraštas, kopėčių pakopos, tvorelės, bordiūrai).

Pasitaiko, kad žmogui šonkauliai lūžta nusičiaudėjus ar nepatogiai pasilenkus, bet tai jau reiškia, kad kaulai nebėra sveiki - galbūt jie išretėję dėl kalcio trūkumo arba juose yra naviko metastazių, mielominės ligos židinių ar kt. patologinių procesų.

Krūtinės ląsta yra elastinga - tik todėl mes galime kvėpuoti - tad šonkaulių lūžiai reiškia, kad atitinkama krūtinės ląstos sritis buvo paveikta gana didele traumuojančia jėga, ir verta nepamiršti, kad apart šonkaulių lūžių galimos ir kitos traumos pasekmės: tarpšonkaulinių kraujagyslių ar plaučio įplyšimas. Jeigu lūžta 2-3 ir daugiau šonkaulių, tada verta įtarti net tokių organų kaip diafragma, blužnis, kepenys sužalojimą.

Šonkaulių lūžių tipai

Šonkaulių lūžiai skirstomi į:

Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija

Uždari lūžiai: oda virš lūžio vietos išlieka nepažeista, nors ir gali būti hematomų ar patinimų.
Atviri lūžiai: kaulo fragmentai pramuša odą, sukurdami tiesioginį kontaktą tarp kaulo ir išorinės aplinkos. Atviri lūžiai yra medicininė urgentinė būklė, reikalaujanti skubios intervencijos: žaizdos išvalymo, antibiotikų terapijos ir dažnai laikinos išorinės fiksacijos prieš galutinį gydymą.

Simptomai ir diagnostika

Skausmas yra neišvengiamas šonkaulių lūžių simptomas. Būdingas duriantis, deginantis skausmas, sustiprėjantis krūtinės judesių metu; lūžio pusės ranka ligonis stengiasi judesių vengti. Jeigu lauke slidu, jau po pirmųjų paciento žingsnių gydytojo kabinete, patyręs medikas įtars lūžus šonkaulį.

Jeigu patyrėte krūtinės traumą, po kurios atsirado stiprus duriančio, deginančio pobūdžio su krūtinės ir rankų judesiais susijęs skausmas krūtinėje, verta kreiptis į gydytoją - traumatologą ar krūtinės chirurgą. Gydytojas ligą diagnozuos išklausęs ir detaliai ištyręs krūtinės lastą. Lūžių vietą gana tiksliai galima nustatyti apčiuopiant (mediciniškai - palpuojant) krūtinės lastą: nustatomos lokalaus skausmingumo sritys, ir pajuntamas lūžgalių traškėjimas (mediciniškai - krepitaciją).

Diagnozę būtina patikslinti krūtinės lastos rentgenologiniu ištyrimu (geriausia - 2-jų krypčių rentgenogramos), kuriose matyti lūžiai, skysčio ar oro susikaupimui pleuros ertmėje būdingi simptomai. Šonkaulių kremzlinių dalių (tokias turi pirmosios 10 šonkaulių porų) lūžiai rentgenologiškai nematomi. Juos galima patvirtinti atlikus ir krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimą.

Jei žmogui šonkaulio lūžis rentgenologiškai patvirtinamas pirmųjų potrauminių valandų bėgyje, būtų protinga po 12-24 val. plaučių rentgenologinį tyrimą (bent jau priekinę rentgenogramą) pakartoti. Nustatyta, kad būtent per tokį laiką išryškėja daugiau kaip 90 proc. šonkaulių lūžiams būdingų komplikacijų: jeigu defektas plaučio ar kraujagyslės sienelėje yra nedidelis, oras ar kraujas pleuros ertmėje susikaupia ne iš karto.

Galimos komplikacijos

Dėl savo anatominės padėties krūtinėje, šonkaulių lūžgaliai gali pažeisti tarpšonkaulines kraujagysles, pleurą, plaučio audinį, o retais atvejais - net perdurti kepenis, skrandį ar inkstą. Tokie šonkaulių lūžiai vadinami komplikuotais, ir jie gali net sukelti pavojų gyvybei.

Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas

Dažniausios šonkaulių lūžių komplikacijos yra oro atsiradimas pleuros ertmėje (šią būklę medikai vadina pneumotoraksu) arba pleuros ertmėje susikaupęs kraujas, ką medikai vadina hemotoraksu.

Gydymas ir reabilitacija

Nekomplikuoti šonkaulių lūžiai gydomi konservatyviai. Tokio gydymo principai yra 2: skausmo malšinimas ir fizinį aktyvumą ribojantis režimas.

Skausmas dažniausiai malšinamas geriamais analgetikais ir tarpšonkaulinių nervų blokadomis (jeigu šonkaulių lūžiai yra dauginiai). Krūtinės bintavimas elastiniu bintu ar suveržimas specialia liemene naudotinas tik trumpam laikui (kol nuvykstama į polikliniką, kelių policiją ar kt.). Bet koks krūtinės judesių suvaržymas yra žalingas, nes blogina plaučių ventiliaciją ir skreplių iškosėjimą: tai padidina potrauminio plaučių uždegimo riziką.

Taigi, jei šonkaulių lūžiai pavieniai ir yra nekomplikuoti (kraujagyslės, plaučiai nepažeisti), ligoniui rekomenduojama gerti nuskausminamuosius vaistus (skirtingų žmonių jautrumo skausmui slenkstis nėra vienodas, todėl analgetikų dozės parenkamos individualiai) ir ramiai vaikštinėti po namus, kartkartėmis pagulinėjant. Paprastai didžiausias skausmo pikas būna kitos dienos rytą. Kartais traumą patyrusį nelaimėlį tai itin išgąsdina, todėl jį verta dėl sustiprėsiančio skausmo iš anksto įspėti. Išgėrus analgetikų rekomenduojama susilaikyti nuo darbų, aktyvių veiklų ir tiesiog ilsėtis.

Itin tai svarbu prisiminti praeinant ūmaus skausmo laikotarpiui. Būna atvejų, kai žmogus po 5-7 dienų pajutęs palengvėjimą, bando įveikti save, juda, dirba ir stengiasi „išsimankštinti“. Tada atsiranda „netikro sąnario“ (mediciniškai - pseudoartrozės) grėsmė: lūžgalių srityje susiformuoja sąnariniai paviršiai, lyg ir sąnarinė kapsulė ir ta vieta lieka judri ir skausminga neribotam laikui. Tada visą gyvenimą tenka kęsti skausmą arba ryžtis operacijai - netikro sąnario pašalinimui. Todėl geriau 3-6 savaites pakentėti: „viskam yra savas laikas ir atitinkamam gyvenimo etapui reikalingas saikas“. Visiškai šonkauliai sugyja per 2-4 mėn.

Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“

Komplikuoti šonkaulių lūžiai gydomi chirurgiškai. Tai - profesionalų reikalas.

Reabilitacija po šonkaulių lūžio

Kokybiška reabilitacija po traumų ir operacijų yra itin svarbi ir reikalinga. Ji visapusiškai padeda stiprinti organizmą, grąžina judėjimo laisvę, mažina skausmus bei patinimus. Reabilitacija žmogui reikalinga, esant skausmams, įvairiems tirpimams, patinimams, sąnario judesių amplitudės ar raumenų jėgos sumažėjimui. Jos reikia, jei pacientui sunku save apsitarnauti, savarankiškai judėti.

Priklausomai nuo pažeidimo tipo, skausmo intensyvumo, kaulų ir raumenų sistemos būklės, raumenyno išvystymo ir kasdienybėje atliekamų žmogaus veiklų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas parenka tinkamiausią gydymo taktiką.

Kiekvienam pacientui taikoma individuali kineziterapija (aktyvi ir pasyvi) salėje arba vandenyje, masažai, fizioterapijos procedūros. Fizioterapijos procedūras skiriame pagal poreikį ir paciento būklę.

Reabilitacija būtina gydant įvairaus pobūdžio nugaros skausmus, bet svarbiausia - tęsti ją net ir dingus skausmui, kol kaulų ir raumenų sistemos biomechanika (įtampos, jėgos, judesių amplitudės) priartės prie normos ribų, kad sumažėtų skausmo pasikartojimo rizika.

Kai į mus kreipiasi pacientai su ūmiu nugaros skausmu, pirmiausia siekiame sumažinti skausmą, greitinti gijimą ir atpalaiduoti įtampą. Paprastai skiriame fizioterapijos procedūrų kursą, masažus, išmokome pavienių gydomųjų pozicijų, įtampą mažinančių, judrumą gerinančių pratimų. Tik vėliau į programą įtraukiami jėgos pratimai, pradedant nuo lengvesnių ir palaipsniui juos sunkinant, įtraukiant kelias raumenų grupes.

Siekiant mažinti raumenų ir sąnarių skausmus, dažniausiai skiriamos fizioterapijos procedūros, tokios kaip magneto terapija, Indiba (labai efektyviam, greitam gijimui, skausmui mažinti), impulsinių srovių terapija, limfodrenažas, ultragarso, mikrobangų bei lazerio terapijos.

Būtina dirbti su raumenynu. Tokiais atvejais skiriama kineziterapija, kurios metu gerinama ir atkuriama sutrikusi kaulų ir raumenų sistemos biomechanika, kad sąnariai judėtų, o apkrovos pasiskirstytų kuo natūraliau. Esant įvairiems neurologiniams ir uždegiminiams procesams, gali būti skiriama fizioterapija, dažniau - magneto terapija, nuskausminančios impulsinių srovių procedūros. Taip pat pacientui skiriamos specialios aktyvios ir pasyvios kineziterapijos technikos (pvz., kaulų ir raumenų sistemos balansavimas, nervo slydimo technikos ir kt.), kurias parenka kineziterapeutas, atsižvelgdamas į kiekvieno paciento situacijos sunkumą ir ūmumą.