Įvadas
Straipsnyje aptariama Ispanijos aukščiausioji futbolo lyga, jos istorija, dominuojantys klubai ir finansiniai aspektai. Siekiama išanalizuoti lygos raidą nuo jos įkūrimo iki šių dienų, atskleidžiant svarbiausius įvykius ir tendencijas.
Lygos Įkūrimas ir Pirmieji Metai
1927 m. balandį Arenas Getxo klubo direktorius Jose Maria Acha pirmasis iškėlė idėją apie nacionalinę Ispanijos futbolo lygą. Po ilgai trukusių debatų kokio dydžio turėtų būti lyga ir kas joje turėtų dalyvauti, Ispanijos futbolo federacija nutarė, kad lygoje bus 10 komandų. Ją sudarė: FC Barcelona, Real Madrid, Athletic Bilbao, Real Sociedad, Arenas Getxo ir Real Unión, kurie buvo išrinkti kaip Copa del Rey laimėtojai. Athletic Madrid, RCD Español ir CE Europa pateko kaip Copa del Rey finalistai, o Racing Santander pateko per atkrintamasias varžybas.
Tik 3 klubai žaidžia nuo pat pirmo sezono ir niekada neiškrito į žemesnę lygą - Real Madrid, FC Barcelona ir Athletic Bilbao. Nors FC Barcelona laimėjo pirmąjį sezoną, o Real Madrid pirmuosius savo titulus laimėjo 1932 ir 1933 m., tačiau Athletic Bilbao buvo dominuojanti jėga, laimėdamas pirmenybes 1930, 1931, 1934 ir 1936 m., o 1932 ir 1933 m. užėmė 2-ąją vietą. 1935 m. Betis Balompie laimėjo pirmąjį savo titulą.
La Liga Per Ispanijos Pilietinį Karą ir Pokarį
La Liga buvo sustabdyta per Ispanijos pilietinį karą, tačiau Ispanijos Respublikos teritorijoje vyko La Liga del Mediterráneo, kur nedalyvavo tik 2 Madrido klubai. 1937 m. Po lygos varžybų atkūrimo Atlético Aviación, Valencia CF ir Sevilla CF buvo stipriausi klubai. Atlético Aviación į lygą pateko tik 1939 m. sezone ir pakeitė Real Oviedo klubą. Atlético Aviación debiutiniame sezone laimėjo lygą ir 1941 m. sugebėjo apginti čempionų vardus. Valencia FC iškovojo čempionų vardus 1942, 1944 ir 1947 m. bei vicečempionų vardus 1948 ir 1949 m. Sevilla CF galėjo džiaugtis savo trumpa aukso era: vicečempionų titulai 1940 ir 1942 m. bei čempionų titulas 1946 m.
Real Madrid ir FC Barcelona Dominavimo Era
Nors Atlético Madrid (senesnis pavadinimas Atlético Aviación) tapo čempionais 1950 ir 1951 m., tačiau šis dešimtmetis tapo beprasidedančios Real Madrid ir FC Barcelona eros pradžia. Nuo pat pradžių (įskaitant ir šį dešimtmetį) La Liga buvo 3 užseniečių taisyklė, reiškianti, kad bent 8 aikštelėje esantys žaidėjai turi būti ispanai. Tačiau Real Madrid ir FC Barcelona „apėjo“ šią taisyklę natūralizuodami argentinietį Alfredo Di Stefano, vengrą Ferenc Puskás, urugvajietį José Santamaria ir Ladislao Kubala.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Ladislao Kubala padėjo FC Barcelona laimėti titulą 1952 ir 1953 m., o Di Stefano, Puskás ir Raymond Kopa sudarė Real Madrid pagrindą ir padėjo iškovoti titulus 1954, 1955, 1957 ir 1958 m. 1956 m. Real Madrid pergalių seriją nutraukė Atlético Bilbao. 1959 ir 1960 m. Tuo tarpu Ispanijos klubai sėkmingai pasirodė ir Europos taurėse. Alfredo Di Stéfano ir draugai demonstravo savo magiškus sugebėjimus Čempionų taurėje padėdami Real Madrid klubui ją iškovoti 5 kartus iš eilės (1956-1960 m.). 1966 m. buvo iškovotas ir šeštasis čempionų titulas. La Liga klubai taip pat dominavo ir Mugių taurėje.
La Liga Klubų Sėkmė Europos Turnyruose
Real Madrid 9 kartus tapo stipriausiu Europos klubu, Ispanijos klubai laimėjo 32 Europos taures. Real Madrid iš viso laimėjo 12 titulų, FC Barcelona - 10, Valencia FC prisidėjo dar 6, Real Zaragoza - 2, ir Atlético Madrid su Sevilla FC iškovojo dar po 1. Net ir mažesni La Liga klubai sėkmingai pasirodydavo Europos taurėse.
Real Madrid Dominavimas 1961-1980 Metais
1961-1980 m. Real Madrid klubas dominavo La Liga laimėdamas čempionų titulus 14 kartų. Tarp jų 5 kartus iš eilės (1961-1965 m.) ir 2 kartus po 3 čempionų titulus iš eilės (1967-1969 ir 1978-1980 m.). Per šiuos metus tiktai Atlético Madrid klubas sugebėjo kiek rimčiau pasipriešinti Madrido klubui ir laimėjo čempionų La Liga 4 kartus (1966, 1970, 1973 ir 1977 m.). Valencia CF (1971 m.) ir Johan Cruyff įkvėptas FC Barcelona klubas (1974 m.) sugebėjo šiame tarpe laimėti po vieną čempionų titulą.
Real Sociedad ir Athletic Bilbao Iššūkiai
Real Madrid klubo dominavimą nutraukė Real Sociedad klubas, laimėjęs pirmąjį savo čempionų titulą 1981 m. ir apgynęs čempionų vardus 1982 m. 1983 ir 1984 m. čempionais tapo taip pat baskų krašto atstovai Athletic Bilbao.
Johan Cruyff "Svajonių Komanda" ir Kiti Dešimtmečiai
Terry Venables atvedė FC Barcelona į 1985 m. pergalę La Liga. Johan Cruyff grįžo į FC Barcelona kaip treneris 1988 m. ir sukūrė legendinę „svajonių komandą“. Joje buvo tokie žaidėjai kaip Josep Guardiola, José Mari Bakero, Txiki Begiristain, Goikoetxea, Ronald Koeman, Michael Laudrup ir Hristo Stoichkov. Ši komanda laimėjo La Liga 4 kartus iš eilės (1991-1994 m.) ir iškovojo Čempionų taurę 1992 m. Real Madrid klubas su Michael Laudrup komandoje nutraukė jų pergalių seriją ir Madrido klubas laimėjo lygą 1995 ir 1997 m. 1996 m. 9-ąjį kartą La Liga laimėjo Atletico Madrid klubas.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Deportivo La Coruña Staigmena ir Valencia CF Sėkmė
1993-2004 m. Deportivo La Coruña klubas 10 kartų baigė čempionatą aukščiausiame trejetuke ir 2000 m. vadovaujami trenerio Javier Irureta pirmą kartą klubo istorijoje laimėjo La Liga. Jie tapo 9-uoju klubu, laimėjusiu La Liga. Real Madrid klubas laimėjo dar 2 čempionų titulus 2001 ir 2003 m. ir UEFA Čempionų lygą 2002 m. 2002 ir 2004 m. Valencia CF tapo La Liga čempionais, 2000 ir 2001 m. dalyvavo UEFA Čempionų lygos finale, o 2004 m.
Finansiniai Aspektai ir Konkurencingumo Balansas
Didėjant pajamų kiekiui futbolo rinkoje ryškėja ir atskirtis tarp stipriausių ir silpniausių lygos komandų. Natūralu, kad stipriausios komandos yra populiaresnės ir gali sukaupti didesnes pajamas nei mažiau populiarios futbolo komandos. Tad svarbu, kad šiuolaikiniame futbole atsirastų tam tikri mechanizmai užtikrinantys konkurencingą balansą.
Europos sporto modelis turi trūkumų, nes dažnai patys klubai yra dirbtinai stumiami į situaciją, kurioje labai sudėtinga kažką pakeisti. Šiaurės Amerikos profesionaliose sporto lygose NBA, NHL, MBL, NFL ir kt. komandos dirba tam, kad būtų sukurtas kuo didesnis verslo „produktas“, kuris būtų patrauklus vartotojui. Šiame sporto verslo modelyje vyrauja sporto klubų integracija, ko pasekoje visos komandos yra pavaldžios nacionalinei lygai, o pastaroji atstovauja visus klubus komerciniuose sandoriuose, kaip pavyzdžiui televizijos teisių pardavimas, kurie naudingi tiek klubui, tiek lygai. Kitaip tariant tai leidžia visoms komandoms orientuotis į pelną orientuotą sporto verslo modelį (angl. - "profit-maximization"), kuriuo siekiama klubui uždirbti kuo didesnį pelną. Tuo tarpu Europoje egzistuoja į pergales orientuotas sporto verslo modelis (angl.
Europoje klubai dažnai išlaidauja tam, kad pasiektų pergales, vėliau tikėdamiesi susigrąžinti skolas. Dėl atviro lygos sporto modelio iš esmės visoms sporto komandoms tenka orientuotis į pergales orientuotą sporto verslo modelį.
Pajamų Augimas ir Futbolininkų Algų Santykis
Aukščiausios Ispanijos lygos (Isp. - "La liga") pajamos išaugo daugiau nei dešimt kartų, nuo 4,3 mln. eurų 1994 metais iki 59 mln. eurų 2004 metais. Augimas taip pat užfiksuotas ir antroje pagal pajėgumą Ispanijos lygoje (Isp. 1994 metais vidutinės pajamos siekė 3 mln. eurų, tuo tarpu 2004 metais jos siekė 4,1 mln. eurų. Tiesa, 2001 metais vidutinės klubo pajamos siekė 7 mln.eurų, ir vėliau mažėjo iki 4,1mln.eurų 2004 metais. Bet kokiu atveju atotrūkis tarp pelningiausios antros lygos komandos ir pirmos lygos komandos 1994 metais buvo minimalus, o 2004 metais skyrėsi daugiau nei 14 kartų.
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“
Aukščiausiame divizione vidutiniškai 62% pajamų buvo išleidžiama futbolininkų algoms, kaip tuo tarpu Anglijoje 53%. Lyginant antras pagal pajėgumą Ispanijos ir Anglijos lygas, Ispanijoje taip pat didesnis procentas pajamų būdavo išleistas futbolininkų algoms.
Lygos Struktūralizavimas ir Algos Kepurė
Monopolistinėse lygose, kokios būdingos Šiaurės Amerikos sporto modeliui taikoma kolektyvinė sutartis (angl. - "Collective Bargaining Agreement"), apsprendžia viską kas susiję su žaidėjų apmokėjimu. Tačiau monopolistinės lygos susiduria su kita problema, sezono nukėlimo arba atšaukimo. Europos žaidėjų rinką stipriai paveikė "Bosmano" taisyklė.
Šiaurės Amerikos nacionalinis lygų valdymo ypatumas yra algos kepurė, pavyzdžiui NBA lygoje algos kepurė 2013-14 sezonui yra nustatyta - 58,679 mln.dol. Algos kepurė reiškia, kad lyga pageidauja, jog visi metiniai žaidėjų kontraktai neviršytų nustatytos algos kepurės sumos.
Prabangos Mokestis ir Minimali Alga
Visose Šiaurės Amerikos nacionalinėse lygose yra nustatytas prabangos mokestis. Šio riba 2013-14 metų sezone siekia 71,748 mln.dol. Šio esmė ta, kad klubai kurie moka savo žaidėjams daugiau nei 71,748 mln.dol per sezoną, privalo sumokėti atitinkamą sumą lygai.
Šiaurės Amerikos nacionalinėse lygose yra griežtai apibrėžtos žaidėjų algos, lygos nustato minimalias ir maksimalias žaidėjų algas. Taip pat aiškiai apibrėžtos ir naujokų biržos šaukimų algos, šios algos yra sąlyginai mažesnės, kas nulemia, kad klubas iš dalies yra apdraustas nuo galimo permokėjimo už pasirinktą žaidėją, o sėkmės atveju klubas gali tikėtis keletą metų turėti gerą, kokybišką žaidėją už sąlyginai mažą užmokestį.
Mokesčių Sistema ir Naujokų Biržos Loterija
Mokesčių sistemos yra skirtingos visoje Europoje ir ganėtinai ženkliai. Mokesčiai dideli ir iki šiol jokios lengvatos futbolo klubams nėra numatyta. Pavyzdžiui, jeigu žaidėjas į rankas gauna 10 mln. eurų per metus, klubui šio žaidėjo algos kaštai klubui sudaro 17,5 mln. eurų, kai tuo tarpu kitose Europos lygose tiek pat uždirbantis žaidėjas klubui kainuotų 11,3-15 mln. eurų.
Kitas svarbus bruožas būdingas JAV ir Kanados nacionalinėms lygoms yra naujokų biržos loterija, kuri vyksta kiekvienais metais pasibaigus…
Ispanijos Futbolo Lyga Šiandien
Ispanijos aukščiausioji futbolo lyga - profesionali futbolo lyga Ispanijoje, aukščiausias šalies pirmenybių lygmuo. Iki šiol La liga yra laimėję 9 klubai. Nuo 1950 m. lygoje dominuoja Real Madrid ir FC Barcelona klubai. La Liga išlieka viena iš stipriausių ir populiariausių futbolo lygų pasaulyje.