Olimpinės žaidynės yra vienas reikšmingiausių sporto įvykių pasaulyje, pritraukiantis atletus ir žiūrovus iš visų žemynų. Tačiau, kalbant apie olimpines žaidynes, svarbu atskirti pačias varžybas nuo laikotarpio, kuris jas apibrėžia. Šis straipsnis atskleidžia, kas iš tiesų yra olimpiada ir kaip ji skiriasi nuo olimpinių žaidynių.
Kas yra Olimpiada?
Olimpiada - tai ketverių iš eilės kalendorinių metų laikotarpis, kuris prasideda pirmųjų tų olimpinių metų sausio 1 d. ir baigiasi ketvirtųjų olimpinių metų gruodžio 31 dieną. Tai nėra tik sporto varžybos, bet ir laiko matas, naudojamas skaičiuoti olimpinių žaidynių ciklus. Olimpiados skaičiuojamos iš eilės nuo pirmųjų olimpinių žaidynių, kurios įvyko 1896 m. Atėnuose.
Olimpinės Žaidynės ir Olimpiada: Ar Tai Tas Pat?
Nors kasdienėje kalboje terminai „olimpinės žaidynės“ ir „olimpiada“ dažnai vartojami kaip sinonimai, iš tiesų jie turi skirtingas reikšmes. Olimpiada apibrėžiama ne kaip varžybos, o kaip ketverių metų laikotarpis. Olimpiados žaidynės (vykstančios vasarą) ir žiemos olimpinės žaidynės yra dvejopos olimpinės žaidynės.
Olimpiados Žaidynių Istorija
Olimpinių žaidynių pradžia siejama su Olimpijos žaidynėmis. 17-19 amžiuje buvo bandoma atgaivinti olimpines žaidynes. Šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino Pierre’as de Coubertinas (Prancūzija).
I-V Olimpiados Žaidynės (1896-1912)
Šiam laikotarpiui būdingas palyginti mažas tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumas. Žaidynių organizavimas pasižymėjo nepastovia ir ištęsta sporto varžybų programa, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų, žaidynių organizavimas priklausė nuo šalies, kurioje vyko žaidynės tradicijų, materialinių išteklių ir kitų veiksnių. II ir III olimpinės žaidynės rengtos pasaulinių parodų metu, dėl ko susilaukė didelės kritikos. Taip pat II, III ir IV žaidynėse buvo įtrauktos mažai kam žinomas ir tuo metu nepopuliarios sporto šakos, kaip lakrosas, žirgų polo, jeu de paume (teniso pirmtakas), kuriose dalyvavo ne daugiau kaip trijų šalių atstovai.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
VII-XIV Olimpiados Žaidynės (1914-1948)
Laikotarpis pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916 (Berlyno), 1940 (pirminė teisė rengti olimpines žaidynes buvo suteikta Tokijui, vėliau perleista Helsinkiui) ir 1944 (Londono) olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, tačiau olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa: po 1920 (Antverpeno) olimpinių žaidynių jose nebeliko nepopuliarių sporto šakų, nustatyta parodomųjų varžybų tvarka, žaidynių apdovanojimo sistema. Daug esminių pakeitimų padaryta rengiant olimpines žaidynes: įvestos iškilmingos olimpinės vėliavos pakėlimo, atletų priesaikos, olimpinės ugnies uždegimo ir kitos ceremonijos. Padaugėjo Nacionalinių olimpinių komitetų (nuo 23 iki 52), kuriuos pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. Į olimpinio sąjūdžio veiklą įsitraukė Pietų Amerikos, Azijos šalys.
XV-XXIV Olimpiados Žaidynės (1952-1988)
Šiam laikotarpiui būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas. Nors pirmieji protestai prasidėjo nuo pat olimpinių žaidynių organizavimo pradžios, pirmasis boikotas įvyko 1956 prieš Melburno olimpines žaidynes. Nyderlandų, Švedijos, Ispanijos ir kitų šalių delegacijos atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės dalyvavimą Vengrijos įvykiuose. Didžiausias boikotas paskelbtas prieš 1980 (Maskvos) olimpines žaidynes - daug šalių (tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos) atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną. SSRS ir ją palaikančios šalys (viso 14) boikotavo 1984 (Los Andželo) olimpines žaidynes. 1988 (Seulo) olimpinėse žaidynėse dėl politinių priežasčių nedalyvavo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos ir Etiopijos delegacijos. Reikšmingi šio laikotarpio įvykiai 1961 Tarptautinės olimpinės akademijos (angl. International Olympic Academy) ir 1968 Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (angl. Association of European National Olympic Committees) įkūrimas.
Nuo 1992 XXV Olimpiados Žaidynių
Naujas olimpinio sporto, olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių atgavusių nepriklausomybę (tarp jų ir Lietuvos) dalyvavimas 1992 žiemos (Albervilio) ir vasaros (Barselona) olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga. Tarptautinis olimpinis komitetas itin didelį dėmesį skiria lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse.
Olimpiados Metai
Pirmaisiais olimpiados metais švenčiamos olimpiados žaidynės, o trečiaisiais - žiemos olimpinės žaidynės (nuo 1994 m.; 1924-1992 m. vyko tais pačiais metais kaip ir olimpiados žaidynės). Tačiau dėl įvairių priežasčių, dažniausiai dėl karų, kai kurios olimpinės žaidynės buvo atšauktos. Pavyzdžiui, dėl karo buvo atšauktos VI olimpiados žaidynės (turėjo vykti 1916 m. Berlyne), XII olimpiados žaidynės (turėjo vykti 1940 m. Helsinkyje) ir XIII olimpiados žaidynės (turėjo vykti 1944 m. Londone).
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“