Futbolas - populiariausias komandinis sportas pasaulyje, turintis turtingą ir ilgą istoriją. Nors šiuolaikinio futbolo ištakos siekia XIX amžiaus Angliją, įvairūs žaidimai su kamuoliu buvo žinomi dar gerokai anksčiau įvairiose pasaulio kultūrose. Šiame straipsnyje panagrinėsime futbolo atsiradimo istoriją, jo raidą ir populiarumą visame pasaulyje.
Futbolo pirmtakai
Įvairiais istoriniais laikotarpiais egzistavo bent pusė tuzino skirtingų, į futbolą panašių žaidimų, kurie galėjo būti pirmosios šio žaidimo šaknys. Pirmasis moksliniais įrodymais patvirtintas panašus į šiuolaikinį futbolą žaidimas užfiksuotas dar III amžiuje prieš Kristų Kinijoje. Tuo metu kasdienėms karinėms pratyboms paįvairinti vietoj įprastos mankštos pratimų buvo sugalvotas tsu chu - žaidimas kamuoliu nedidelėje, dažniausiai stačiakampio formos erdvėje.
Istorijoje galima rasti ir kitų pavyzdžių. Štai Antikos laikais Graikijoje buvo žaidžiami sphairomachia (šiuolaikinio futbolo ir bokso mišinys), phaininda, episkuros (pastarajame ypatingai didelę reikšmę turėjo perdavimų tikslumas). Tuo pat metu Romos imperijoje buvo populiarūs harpastum ir follis. Pastaruosiuose be žaidimo kamuoliu netrūko ir jėgos veiksmų. Renesanso laikais Italijoje buvo žaidžiamas artimesnis šių dienų futbolui žaidimas - calcio.
Šiuolaikinio futbolo gimimas Anglijoje
Nors bėgant laikui būta įvairių žaidimo atitikmenų, tačiau toks futbolas, koks yra žinomas šiandien, buvo pradėtas žaisti XIX amžiaus viduryje (1848 metais) Anglijoje. Tais metais Kembridžo universitete įvyko Eton, Harrow, Shrewsbury, Rugby ir Winchester mokyklų atstovų susitikimas, kuriame pirmą kartą viešai buvo aptarti žaidimo principai. Nuo to laiko prasidėjo klubų, nesusijusių su mokyklomis ar universitetais, kūrimosi procesas anglakalbėse pasaulio šalyse.
Visuotinai sutariama, kad populiariausio pasaulyje komandinio žaidimo modernioji istorija prasidėjo prieš maždaug 150 metų Anglijoje, kai 1863 metais atsiskyrė dvi asociacijos - regbio bei futbolo - ir susiformavo pirmasis pasaulyje sporto šakos valdymo organas - Anglijos Futbolo Asociacija. Pagrindinis organizacijos tikslas buvo standartizuoti žaidimo taisykles, kurios iki tol buvo aptariamos prieš konkrečias rungtynes ir kiekvieną kartą galėjo skirtis.
Taip pat skaitykite: Futbolo įžvalgos
Futbolo taisyklių standartizavimas leido išspręsti nemažai ginčitinų situacijų, kurios anksčiau kildavo kiekvienam klubui savaip traktuojant taisykles. Pavyzdžiui, Anglijos Šefildo apylinkių taisyklės, sukurtos 1857 metais, gana smarkiai skyrėsi nuo kitų regionų taisyklių, tačiau būtent jos sparčiausiai plito visoje šalyje.
1863 metų spalio mėnesį septynių žmonių komitetas, atstovavęs Eton, Harrow, Shrewsbury, Regbis, Marlborough ir Westminster mokykloms, remdamasis Šefildo taisyklėmis, patobulino Kembridžo universitete aptartus žaidimo principus. Taip buvo sukurtos Anglijos Futbolo Asociacijos taisyklės - pirmosios oficialios futbolo taisyklės. Tais pačiais metais įkurtas ir pirmasis futbolo klubas.
Pirmieji turnyrai ir tarptautinės rungtynės
1872 metais Anglijos Futbolo Asociacija suorganizavo pirmąjį reglamentuotą futbolo turnyrą - Futbolo Asociacijos Iššūkio Taurę (FA Taurę). Jame tarpusavyje grūmėsi 15 Britų salų komandų. Pirmojo turnyro nugalėtoja tapo Londono komanda „Wanderers“, finale rezultatu 1:0 nugalėjusi „Royal Engineers“ ekipą.
Tais pačiais metais buvo sužaistos ir pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės. Jose Škotijos Glasgo mieste susitiko Anglija ir Škotija. Susitikimas tuomet baigėsi taikiai - 1:1. Tiesa, dar iki to laiko anglai ir škotai tarpusavyje buvo sužaidę ketverias rungtynes, tačiau jos buvo žaidžiamos ovalo formos aikštėse.
1882 metais buvo įkurta Tarptautinė Futbolo Asociacijų Taryba (ang. IFAB). Ją sudarė Anglijos, Škotijos, Airijos ir Velso futbolo asociacijos. Pagrindinė organizacijos funkcija buvo kontroliuoti žaidimo taisykles. Praėjus ketveriems metams nuo įkūrimo įvyko pirmasis tarybos posėdis. Anglija yra ir pirmojo pasaulyje nacionalinio čempionato gimtinė. 1888 metais Birmingeme, vadovaujant tuometiniam „Aston Villa“ klubo vadovui Williamui McGregorui, buvo suformuotas 12 komandų čempionatas, kuriame dalyvavo komandos iš vidurio ir šiaurės Anglijos. Čempionate kiekviena komanda sužaisdavo su visais varžovais dukart - namie ir išvykoje. Už pergalę tuomet buvo skiriami 2 taškai, už lygiąsias - 1 taškas. Pralaimėjus rungtynes taškai nebuvo skiriami. Pirmojo čempionato nugalėtoja tapo „Preston“ komanda, debiutiniame sezone nepralaimėjusi nė vieno mačo.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie "Sūduvą"
FIFA įkūrimas ir pasaulio čempionatas
1904 metais gegužės 21 dieną Paryžiuje buvo įkurtas šiuo metu svarbiausias futbolo valdymo organas pasaulyje - Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (pran. FIFA). Pirmosiomis organizacijos narėmis tapo 7 nacionalinės asociacijos: Belgijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos (Vokietija tą pačią dieną atsiuntė sutikimo dalyvauti organizacijos veikloje raštą). Federacijos atsiradimą lėmė poreikis turėti valdymo instituciją, kuri būtų atsakinga už tarptautines rungtynes ir turnyrus.
Pirmasis FIFA organizuotas tarptautinis renginys buvo 1908 metais Londone vykusios olimpiados futbolo turnyras, kuris, pasak tuomečių liudininkų, praėjo itin sklandžiai. Nuo to laiko federacijos organizuojamų turnyrų skaičius tik didėjo. Bene svarbiausiu iš jų tapo futbolo pasaulio čempionatas 1930 metais pirmą kartą surengtas Urugvajuje. Būtent šeimininkų komanda ir tapo debiutinio turnyro nugalėtoja. Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija ilgainiui vis labiau plėtėsi. Šiuo metu organizacijos narėmis yra 209 šalys.
Futbolo plėtra ir populiarumas
Svarbiausiu klubinių komandų turnyru pasaulyje yra laikoma UEFA Čempionų lyga. 1955/1956 metų sezone pradėtas rengti turnyras tuomet vadinosi Europos taure. Pirmajame sezone jame dalyvavo 16 komandų. Debiutinio turnyro nugalėtojais tapo Madrido „Real“ futbolininkai. Jiems iki šiol priklauso daugiausia kartų laimėto turnyro rekordas - Ispanijos sostinės komanda Čempionų lygą laimėjo net 9 kartus. 1992/1993 metų sezone pasikeitė turnyro formatas, pavadinimas, o dalyvaujančių komandų skaičius jau iki to laiko pasiekė 32.
Dabartiniais laikais futbolo masiškumas pasiekė įspūdingus skaičius. XXI amžiaus pradžioje atlikto visuotinio tyrimo duomenimis futbolą reguliariai žaidžia 250 milijonų žemės gyventojų daugiau nei 200 valstybių. Oficialiai registruotų žaidėjų skaičius viršija 50 tūkstančių. Praktiškai kiekvienoje šalyje tiek internetu, tiek per televizijos ekranus galima išvysti geriausių pasaulio futbolininkų žaidimą. Svarbiausi futbolo turnyrai yra plačiai nušviečiami visomis svarbiausiomis žiniasklaidos priemonėmis. Nuo pirmųjų transliacijų, kurios pradėtos rengti 1958 metais, žiūrovų prie televizoriaus ekranų skaičius išaugo drastiškai. Štai 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą tiesiogiai transliavo apie 70 pasaulio šalių atstovai, o kiekvienas turnyro rungtynes stebėjo vidutiniškai 400 milijonų planetos gyventojų.
Pasaulio futbolo čempionato fenomenas
Pasaulio futbolo čempionatas yra pats didžiausias spektaklis per visą žmonijos istoriją. Joks renginys nėra pritraukęs tokios didelės žiūrovų auditorijos, kaip 2010-ųjų finalas. Nors olimpinės žaidynės paremtos panašiu principu, jų išbarstyta struktūra negali prilygti Pasaulio futbolo čempionatui, kurio metu visą mėnesį žmonės būna prikaustyti prie televizijos ekranų ir tiesiog alsuoja futbolu. Pačios futbolo savybės garantuoja dramą, kuri visada būna apipinta didvyriškumu, tragedija, neteisingais rungtynių arbitrų sprendimais ir itin greitai besikeičiančiu tempu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo dainų kultūros apžvalga
Tačiau akimirkai praėjus galima teigti, kad žmonių manija paremta Pasaulio futbolo čempionatu yra labai keista, netgi iracionali. Futbolas, kaip ir visi kiti žaidimai, susideda iš įvairių taisyklių. XIX amžiuje, Anglijoje mokytojai ir mokiniai sukūrė šio sporto taisykles ir tik 1863 metais jos buvo oficialiai patvirtintos bei įsikūrė pirmoji futbolo asociacija (viena teorija teigia, jog žodis futbolas (angl. soccer) atsirado iš žodžio asociacija deformacijos). Net trys labai skirtingi žaidimai - regbis, futbolas ir Amerikietiškas futbolas yra vienos kilmės. Ir šis faktas tik ir parodo, kaip kiekvienam sportui galima pritaikyti panašias taisykles.
Tačiau futbolas yra unikalus tuo, kaip greitai jis išplito ir išpopuliarėjo visame pasaulyje. Dauguma sporto šakų dažnai lieka šalies ar regiono ribose (kriketas yra puikus pavyzdys), tačiau futbolas šiai taisyklei nepakluso. XIX amžiaus pabaigoje jis jau buvo žaidžiamas Europoje, Lotynų Amerikoje, Pietryčių Azijoje ir beveik visoje Afrikoje. Nors ši sporto šaka buvo išrasta Anglijos mokyklose, ji sugebėjo tapti nacionaline daugumoje pasaulio šalių. Kai jis žaidžiamas Senegale, jis atrodo kilęs būtent šioje šalyje. Futbolas yra Vokietijos sportas. Jis yra Argentinos sportas. Ir, žinoma, jis yra Brazilijos sportas. Tiesą sakant, anglai dažnai turi visiems priminti, jog futbolą išrado jie, tačiau dažniausiai šis priminimas yra palydimas žiovuliu ir fraze “taip, taip, mes žinome”. Net ir dauguma Anglijos fanų suvokia, kad tai, jog jie šį sportą išrado, pasaulinėse arenose tai naudos nepridės.
Futbolas kaip vienijanti jėga
Pasaulio futbolo čempionatas buvo suorganizuotas jau po Pirmojo pasaulinio karo. Pirmasis šio renginio organizatorius, prancūzas Julesas Rimetas, yra stebėtinai mažai žinomas. Jis buvo panašus į mus visus - nebuvo geras futbolo žaidėjas, tačiau šią sporto šaką labai mylėjo ir ja tikėjo. Jis išgyveno Pirmąjį pasaulinį karą, kuris palietė kiekvieną Prancūzijos miestelį ir nusinešė daugybę jaunų vyrų gyvybių. Netgi yra nuotrauka, kurioje jis stovi šalia juodaodžių kareivių kuopos. Nors 1917 metais į Europą buvo siunčiami juodaodžiai kariai, dėl Jungtinių Amerikos Valstijų noro išlaikyti segregaciją, jiems vadovavo baltaodžiai Prancūzijos piliečiai. Užatlantyje netgi buvo išleisti įsakymai, kurie draudė kuopų vadams bičiuliautis su savo juodaodžiais pavaldiniais. Iš nuotraukos matyti, jog Rimetas atsisakė paklusti šiems nurodymams.
Nors XIX amžiuje futbolas jau buvo plačiai žinoma sporto šaka, jam didžiulę įtaką turėjo Pirmasis pasaulinis karas: kariai iš kolonijinių imperijų atvykę į Europą kariauti, laisvo laiko metu išmoko šį sportą žaisti. Alžyriečiai, kurie kaip kolonijiniai padaliniai kovojo už Prancūziją, namo grįžo su futbolo kamuoliais rankose. Taip pat, dauguma europiečių iš atokesnių vietovių, kurie niekada nebuvo šio sporto išbandę, namo grįžo kaip futbolo mokytojai. Savo ruožtu Julesas Rimetas namo grįžo su svajone: vietoj to, kad jauni žmonės kovotų vienas prieš kitą rankose laikydami ginklus, jie susitiktų futbolo aikštelėje. Tokiu būdu jie galėtų parodyti savo galią besilaikydami tam tikrų taisyklių ir bendraudami universliausia kalba pasaulyje - futbolu.
Rungtynės sukelia kovą - vėliavos ir plakatai skatina bjaurumą, ksenofobiją, skirtingų pusių susipriešinimą, aikštėje, žinoma, tvyroja ir fizinis dviejų komandų susirėmimas. Tačiau rungtynės nėra karas. Taisyklių visada yra laikomasi, netgi tada kai jos atrodo labai neteisingos. Priešininkai beveik visada vieni kitiems paspaudžia rankas, o net ir po įtemptų rungtynių dažnai apsikabina ir vienas kitą pagiria. O svarbiausia tai, kad žmonės aikštėje nemiršta.
Kai mes nekariaujame, tautų apibrėžimas dažnai tampa labai abstraktus. Mes dalyvaujame rinkimuose, mokyklose mokomės savo šalies istoriją, keliame vėliavas ir giedame himną. Tačiau niekas mums nesuteikia tokios garbės, kaip tiesioginė šalies rinktinės kova su priešininkais futbolo aikštėje.
Taip pat, mes labai retai galime pamatyti, kaip greitai gali pasikeisti mūsų šalies likimas - vienas žaidėjas Pasaulio futbole čempionate gali viską pakeisti. Tuo momentu gali atrodyti, kad viskas - visų mūsų gyvenimai, šalies istorija, atvedė mus į vieno žaidėjo įmuštą įvartį ir iškovotą pergalę. Yra daug pasakojimų, kurie tai tik patvirtina: Diego Maradonos kelias iš skurdo į tą momentą, kai paliesdamas kamuolį ranka, po to koja, išplė6ė pergalę prieš Angliją 1986-ųjų Pasaulio futbolo čempionate, Zinedino Zidano kėlionės iš emigravimo į Prancūziją jaunystėje, kur jis pradėjo žaisti futbolą į didingą momentą, kai jis du kartus 1998 metais galva pasiuntė kamuolį į Brazilijos vartus ir iškovojo pirmąjį pasaulio čempionų titulą. Tokiais momentais žmogus ir tauta tampa vienu. D.Maradona tampa visa Argentina, Z.Zidane'as - Prancūzija. Kryžkelė tarp žaidėjo, lemiamo momento, fanų ir tautos yra tas faktorius, dėl kurio Pasaulio futbolo čempionatas tapo nepamirštamu pasaulinių renginiu.
Žinoma, tokie momentai yra ypatingai reti ir jie turi savo kainą. Visos rungtynės yra labai varginančios ir pusę žmonių rezultatai itin nuvilia, o kartais ir traumuoja. Vyresnioji brazilų karta puikiai prisimena pralaimėjimą Urugvajaus rinktinei 1950-aisias Pasaulio futbolo čempionate, kuris tapo žiauriausiu nutikimu šalies istorijoj XX amžiuje. Prancūzai puikiai prisimena 1982-ųjų pusfinalį, kurio metu Vokietijos vartininkas Haraldas Schumacheris šiurkščiai nokautavo prancūzų gynėją Patricką Battistoną ir paliko jį gulintį be sąmonės, tačiau negavo jokios nuobaudos. Futbolas yra viena žiauriausia kada nors išrasta masinė žmonių kankinimo priemonė.
Futbolo ekonominė ir politinė galia
XXI-ajame amžiuje investicijos ir išlaidos siekiant suorganizuoti šį renginį tapo astronominės. O kai jis organizuojamas tokiose šalyse kaip Pietų Afrikos Respublika ar Brazilija, kuriose infrastruktūra yra opi problema, rezultatas gali būti katastrofiškas.
Būtų be galo sunku šiandien įsivaizduoti, kad kadaise FIFA buvo maža organizacija įsikūrusi Ženevoje, kurios tikslas buvo kas kelerius metus suorganizuoti futbolo turnyrą. Šiam tikslui pasiekti buvo rašomi laiškai ir užklausos įvairių šalių futbolo asociacijoms bei ieškoma organizatorių ir rėmėjų. Daug pinigų jie neišleisdavo, tačiau daug ir neuždirbdavo. Visa tai drastiškai pasikeitė, kai už FIFA vairo stojo brazilas Joao Havelange’as, kuris tapo pirmuoju FIFA vadovu ne iš Europos. J.Havelange’as siekė kuo labiau organizaciją išplėsti ir įgyti kuo daugiau galios. Jis tai darė stiprindamas ryšius su naujomis organizacijos narėmis - neseniai nepriklausomybę įgavusiomis Afrikos valstybėmis.
Šioms šalims prisijungimas prie FIFA prilygo tapimu Jungtinių Tautų narėmis. Taip jos siekė parodyti savo egzistavimą pasaulyje. Prezidentu J.Havelange’as buvo išrinktas 1974 metais. Už jį balsavo dauguma Afrikos valstybių, o mainais jis prižadėjo organizacijos paramą plėtojant vietos infrastruktūrą ir federacijų veiklą. Afrikos blokas įrodė savo galią 1960-aisiais ir 1980-aisiais, kai sėkmingai pagrasino pašalinti Pietų Afrikos Respubliką iš FIFA organizacijos jeigu jie nepritars į pasaulinius turnyrus siųsti rinktinių sudarytų iš kelių rasių žaidėjų. FIFA labai greitai tapo tarptautine ir netgi politine organizacija.
Dar tais pačiais dešimtmečiais FIFA surado būdų užsidirbti vis daugiau pinigų -televizijos teisių už jų organizuojamus renginius kaina augo kasmet. FIFA, sekdama pasaulio sporto kultūros pavyzdžiu, pagrindinį komandų pelno šaltinį įvardino ne už parduotus bilietus, o už rungtynių transliavimo teises. O didėjantis televizijos stočių privatizavimas 1980-aisiais ir 1990-aisiais pajamų srautų kiekį tik išplėtė. Silvio Berlusconis Italijoje sugebėjo suvienyti televizijos, futbolo ir politikos galią, kuri pakeitė šalies kultūrą ir institucijų veiklą. Galima sakyti, kad FIFA pasielgdama taip pat tapo tarsi Frankenšteino monstro organizacija. Ji yra dalinai tarptautinė organizacija, kuri turi daugiau narių, nei Jungtinės Tautos, bei didžiuojasi savo tarpe turėdama tokias valstybes kaip Palestiną, Naująją Kaledoniją ir Velsą. Tačiau ši organizacija administruoja ir didžiules pinigų sumas. Ir būtent dėl to ji tapo tokia galinga, kad gali nurodinėti nacionalinėms vyriausybėms, priversti jas pripažinti teisinį ir geografinį suverenitetą, mainais suteikdama teisę rengti Pasaulio futbolo čempionatą.
Sąlygos kurias FIFA pateikia turnyrą siekiančioms suorganizuoti šalims ganėtinai paprastos: šalys turi pačių išlaidomis pastatyti stadionus, kurie turi atitikti specialius FIFA reikalavimus ir tada joms yra suteikiama teisė rengti čempionatą.
Žinoma, kai Pasaulio čempionatas vyko JAV, Prancūzijoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje bei Vokietijoje, FIFA organizacijos valdingumo neprireikė, nes šalys jau turėjo puikius stadionus, transporto infrastruktūras. Tačiau didžiosiose šalyse kartais iškildavo ir nesklandumų, tokių kaip mokesčių mokėtojų nepasitenkinimas statant Prancūzijos stadioną 1998 metų Pasaulio futbolo čempionatui. Nors didžioji dalis ilgą laiką reiškė savo nepasitenkinimą pasiruošimo turnyrui keliamais nepatogumais, jau po kelių savaičių jie visi pasipuošę savo šalies spalvomis gatvėse šventė pergalę - tai buvo didžiausias prancūzų pasiekimas nuo Paryžiaus išlaisvinimo nuo vokiečių represijos 1944-aisais.
Tačiau 2010-ųjų pasaulio futbolo čempionatas Pietų Afrikos Respublikoje pakėlė vietos gyventojų antagonizmą į aukštesnį lygį. Didelės vyriausybės lėšos buvo skirtos naujų stadionų statyboms ir tai skatino korupciją. FIFA nustatytos taisyklės vietos prekeiviams turnyro metu trukdė užsidirbti tiek, kiek jie planavo. Iki dabar FIFA organizacijai priklauso teisės į visus Pasaulio čempionato prekės ženklus, įskaitant ir “Brazil 2014”, ir oficialaus turnyro kamuolio dizainą. Pietų Afrikos Respublikoje jie leido smulkiems verslininkams prekiauti savo produkcija šalia stadionų esančiose erdvėse. Kadangi žmonės eidami į stadioną ar iš jo nori pasipuošti savo šalies ar komandos, kurią bent tą vakarą palaiko, atributika, smulkieji verslininkai tikrai turėjo ką jiems pasiūlyti - kol kas FIFA dar neturi teisių į šalių nacionalinę atributiką.
Futbolas Lietuvoje
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1910-12 m. (neoficialiais duomenimis, Klaipėdos krašte - 19 a. pabaigoje). 1922 m. įvyko pirmosios futbolo pirmenybės (pradėjo 10, baigė 5 komandos). 1923 m. Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (narystė suspenduota 1944, atkurta 1991). 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse.
Nuo 1947 m. rengiami Lietuvos futbolo taurės (1947-91 Tiesos taurės) turnyrai, nuo 1995 m. dėl supertaurės žaidžia Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas. 1946 ir 1947 m. Lietuvos jaunių futbolo rinktinė tapo SSRS čempione, 1983 m. jaunimo rinktinė - SSRS tautų spartakiados futbolo turnyro nugalėtoja. Vilniaus Žalgiris 1987 m. tapo universiados čempionu ir SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju, 1990 - Baltijos šalių čempionu. 2019 m. Lietuvos vaikinų iki 21 m. futbolo rinktinė. Moterų futbolas pradėtas žaisti nuo 1970 m., nuo 1994 m. rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai.