Įvadas
Sportas yra svarbi visuomenės kultūros dalis, apimanti varžybas ir siekį geriausių rezultatų. Šiame straipsnyje aptariamas sporto organizacijos apibrėžimas, jos raida Lietuvoje, įstatyminė bazė ir reikšmė visuomenei.
Sporto samprata ir esmė
Sportas - tai socialinis reiškinys, neatsiejama visuomenės kultūros dalis - rengimosi varžyboms ir dalyvavimo jose sistema, siekiant geriausių sportinių rezultatų. Jam būdinga tikslinga, taisyklių ribojama labai aktyvi fizinė ir psichinė veikla, nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžymosi, lenktyniavimo būdu (greičiau, toliau, aukščiau, tiksliau, gražiau, kilniau) ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose. Apima sistemingą mokymąsi, lavinimąsi ir varžymąsi.
Skiriamas didysis sportas (apima profesionalų sportą ir mėgėjų sportą, kai siekiama didžiojo sporto tikslų): kiekvienas dalyvis turi tikslą pasiekti geriausią rezultatą. Suprantamas siaurąja (aukščiausio rango, elitinės varžybos: pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės žaidynės) ir plačiąja (sistemingas rungtyniavimas siekiant geriausių rezultatų) prasme. Didysis sportas padeda tirti žmogaus gebėjimų galimybes, t. y. suprasti žmogaus organizmo veiklą, kai atliekamas maksimalus darbas stresinėmis aplinkybėmis ir krūvis priartėja prie biologinės veiklos ribos, ir iš gautų duomenų nustatyti dėsningumus, kaip optimaliai lavinti įgimtus žmogaus gebėjimus.
Svarbiausia tarptautinio sportinio sąjūdžio, propaguojančio humanistines vertybes, šiuolaikinio visuomeninio gyvenimo ir tarpvalstybinių santykių dalis yra olimpinis sportas. Ryškiausias bruožas - specialus sportininkų rengimas varžytis ir varžymasis, pirmiausia svarbiausiose pasaulio varžybose - olimpinėse žaidynėse, siekiant kuo geriausių olimpinių sporto šakų rezultatų; svarbus yra socialinių tikslų - sveikatos stiprinimo, fizinio ir dorovinio žmonių tobulinimo, olimpizmo principų kitose visuomeninio gyvenimo srityse - skleidimas ir įgyvendinimas.
Šiuolaikinis sportas susideda iš daugelio šakų, kurių kiekvienai būdinga saviti sportinės kovos metodai, technikos ir taktikos veiksmai, tam tikri įrankiai, inventorius, įranga ir aplinka. Sporto pradžia laikomas laikotarpis, kai savisauga, buitiniai rūpesčiai nebeužima viso žmogaus laiko. Pavyzdžiui, šaudymas iš lanko, kaip medžioklėje būtinas gebėjimas, buvo žinomas jau mezolite (apie 8000 prieš Kristų), bet sporto šaka virto apie 1150 prieš Kristų. Seniausios užuominos apie žmogaus sportinę veiklą siekia 2750-2600 prieš Kristų.
Taip pat skaitykite: Sporto klubo gairės
Sporto organizacijos apibrėžimas
Sporto organizacija - tai juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas - vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų. Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą, sporto organizacija yra fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo organizacija, kuri plėtoja Lietuvos Respublikoje olimpinį, parolimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, fizinį aktyvumą, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes.
Sporto klubas gali būti ir viešąja įstaiga, kurios tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.
Sporto raida Lietuvoje
LIETUVOJE sporto šaknys slypi gilioje senovėje. Senovės lietuviams ypatingą reikšmę turėjo pratimai jojant žirgais: pirmo tūkstantmečio prieš Kristų Vidurio Lietuvos kapinynuose aptinkama rūpestingai kamanėlėmis ir žvangučiais padabintų žemaitukų veislės žirgų palaidojimų. Baltų teritorijoje dar 7-6 amžiuje prieš Kristų vikrumas, jėga, greitumas, ištvermė buvo labai reikalingos žmogui kovojant už būvį. Pirmykštėje bendruomenėje jauni žmonės buvo mokomi ir auklėjami šeimoje. Mokymas dažniausiai rėmėsi atidžių vyresniųjų veiksmų stebėjimu, kartojimu. Vėliau žmogus pastebėjo, kad taurą gelbsti jo milžiniška raumenų jėga, o elnią - gera klausa, orientavimasis, judesių lengvumas ir greitis. Žaidimai ir kiti fiziniai pratimai tapo fizinio lavinimo, t. p. Šiuolaikinio sporto sampratos užuomazgos Lietuvoje pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje. Teorinius pagrindus kūrė Lietuvos švietėjai, filosofai: S. Šalkauskis, A. Maceina, V. Sezemanas, kūno kultūros, sporto puoselėtojai: A. Jurgelionis, A. Vokietaitis, K. Dineika, V. Augustauskas. Sportas vertintas kaip stipri pasikeitusio, jau 20 a. pradžios požiūrio į žmogaus fizinį lavinimą išraiška. Buvo pastebėtas ryškiausias sporto bruožas - varžymasis.
V. Augustauskas teigė: "Tik lenktyniavime gali būti sukoncentruota tiek pastangų, kad asmenybė parodytų savo galimybių ribą. Varžybinis sportas - vienas mėgstamiausių jaunimo dalykų. Niekas taip gausiai pasaulio jaunuomenės nesutelkia bendrauti, kaip šių dienų sportas." A. Maceina sportininką lygino su asketu: "<…> Sportininkas yra panašus į asketą, nes neleidžia savo kūnui elgtis taip, kaip jis norėtų, bet lenkia jį pagal savo dvasią, nulemtą sporto tikslo <…>".
Laisvę ir nepriklausomybę atsikovojusioje Lietuvoje sudominti ir į praktinę sportinę veiklą įtraukti Lietuvos jaunimą buvo nelengva: viską reikėjo pradėti tuščioje vietoje. Vienas iš Lietuvos sporto kūrėjų S. Garbačiauskas, 1919 grįžęs į Lietuvą iš Rusijos, stebėjosi: "Pats svarbiausias mano tikslas buvo rasti sporto aikštę ar salę, kur būtų įmanoma sueiti į ryšį su sportuojančiais. Per mėnesį išlandžiojau Kauną ir apylinkes, net ir didesnius kiemus, bet, mano didžiausiai nuostabai, nieko panašaus neradau <…>. Pasidarė liūdna ir nesuprantama, kodėl vaikai nežaidžia - visur lyg kokia tyruma". E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė rašė: "Po darbo besidairant po Kauną ir jo apylinkes užtikau fortuose būrelius vaikų belaksiančių ir besipešančių. Pasiūliau jiems įvairių žaidimų".
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Sporto mėgėjų entuziazmas, atsidavimas, kilnumas, leido žengti pirmuosius žingsnius: steigti sporto organizacijas. Pirmasis sporto klubas 1885 įkurtas Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdoje - irklavimo klubas Neptūnas. 1906 Vilniuje įkurtas klubas Sakalas (Sokół), kultivavęs gimnastiką, imtynes, fechtavimąsi, boksą, dviračių sportą, 1906 Kaune - gimnastikos klubas Sakalas, nuo 1912 kultivavęs ir irklavimą, 1907 Kaune įsteigta Atletikos sąjunga, kultivavusi imtynes. Pirmoji atkurtos Lietuvos sporto organizacija įkurta 1919 - Lietuvos sporto sąjunga.
Lietuvai buvo svarbu mūsų šalies sporto organizacijų įstojimas į tarptautines organizacijas: 1923 Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA) nariu tapo Lietuvos sporto lygos Futbolo komitetas, į tarptautines federacijas 1924 įstojo Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1930 - Šachmatų sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Oficialiose tarptautinėse varžybose Lietuvos atletai debiutavo 1924 - VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje: du dviratininkai (I. Anolikas ir J. Vilpišauskas) ir futbolo rinktinė. Pirmasis Lietuvos sportininkas, varžęsis pasaulio čempionate (1928), buvo čiuožėjas K. Bulota, greitojo čiuožimo daugiakovėje jis užėmė 21 vietą. Netrukus pasiekta gerų rezultatų tarptautinėse varžybose. Šaudymo rinktinė (P. Giedrimas, K. Sruoga, A. Mažeika, V. Nakutis, A. Karčiauskas) 1937 Helsinkyje laimėjo pasaulio čempionato sidabro medalius; P. Giedrimas individualiosiose šaudymo iš standartinio pistoleto varžybose t. p. buvo apdovanotas sidabro medaliu. 1939 pasaulio šaudymo čempionate Liucernoje (Šveicarija) J. Miliauskas pelnė bronzos, Lietuvos rinktinė (J. Miliauskas, P. Giedrimas, A. Jelenskas, A. Mažeika, V. Nakutis) - sidabro medalius. Lietuvos vardas labiausiai nuskambėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, padedamai Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių krepšininkų, laimėjus 1937 ir 1939 Europos čempionatus; Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 I Europos čempionate Romoje (Italija) pelnė sidabro medalį. Lietuvos stalo teniso rinktinė (Ch. Duškesas, V. Dzindziliauskas, E. Nikolskis, V.
Populiariausiomis sporto šakomis tapo futbolas, lengvoji atletika (tarptautinio lygio lengvaatlečiai buvo A. Šimanas, A. Vietrinas, V. Bakūnas, V. Komaras, O. Šepaitienė ir kiti), tenisas, boksas (J. 1940 SSRS okupacija nutraukė natūralią Lietuvos sporto plėtotę. Buvo uždaryti sporto klubai, nutraukta sporto organizacijų veikla, nutraukti Lietuvos sportininkų ryšiai su tarptautinėmis sporto organizacijomis, sportininkai neteko galimybių savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose. Baigiantis II pasauliniui karui daug pajėgiausių sportininkų pasitraukė į Vakarus, dalis likusiųjų Lietuvoje buvo sovietų valdžios represuoti. Ilgainiui Lietuvos sportas atsigavo. Be anksčiau populiariausių sporto šakų (bokso, futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, slidinėjimo, šachmatų, žirgų sporto), prigijo ir išsiplėtojo naujos sporto šakos: rankinis, baidarių ir kanojų irklavimas, žolės riedulys, meninė gimnastika, šiuolaikinė penkiakovė, dziudo, badmintonas, sunkioji atletika, orientavimosi, šaudymo iš lanko sportas ir kitos. Buvo sparčiai plėtojamas masinis sportas. Svarbų vaidmenį plėtojant sportą suvaidino organizacinė sportinė veikla. 1946 Kaune įsteigta pirmoji Lietuvoje vaikų ir jaunimo sporto mokykla. 1960 tokių (ir specializuotų plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio) sporto mokyklų buvo 24, jose treniravosi beveik 8 tūkstančiai vaikų, paauglių, jaunių. 1945 atidarytas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, jį 1948-2004 baigė 4984 kūno kultūros mokytojai, 2238 įvairių sporto šakų treneriai - aukštos kvalifikacijos specialistai, vėliau įnešę didelį įnašą į Lietuvos sporto plėtrą, didelio meistriškumo sportininkų rengimą. Įkurtos arba atkurtos (1940-1941 veikusios) sporto draugijos, kurios turėjo savo sporto bazes, trenerius, sporto mokyklas: Žalgirio (1944), Kolūkiečio (nuo 1956 Nemunas), Spartako, Dinamo, Darbo rezervų, Lokomotyvo.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 pakito sporto valdymas: vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas, 1991 - Lietuvos tautinis olimpinis komitetas sugrąžintas kaip visateisis narys į Tarptautinį olimpinį komitetą. 1991-1992 vietoj sporto draugijų imta steigti sporto klubus (liko tik Žalgirio ir Nemuno draugijos). Visose oficialiose tarptautinėse varžybose - Europos, pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse - Lietuvos sportininkai turi galimybę garsinti savo šalies vardą.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Sporto įstatyminė bazė
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (2 straipsnis) pateikiami pagrindiniai apibrėžimai, įskaitant aukšto meistriškumo sportą, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, sporto programą ir sporto šaką. Šis įstatymas reglamentuoja sporto organizacijų veiklą, jų steigimo sąlygas, funkcijas ir veiklą.
Sporto įstatymo nuostatos ir straipsniai tiesiogiai įtakoja klubų veiklą. Straipsnyje aptariama motyvacijos reikšmė sporto organizacijų - sporto ir sveikatingumo centrų - žmogiškųjų išteklių efektyvumui.
Darbuotojų motyvacija sporto organizacijose
Supratimas, kad dabartinėmis konkurencijos sąlygomis didesnių galimybių išlikti rinkoje turi tos sporto organizacijos, kuriose, remiantis bendrais darbuotojų motyvavimo principais ir savalaikiais empiriniais tyrimais, yra kuriama darbuotojų motyvavimo sistema, iškelia būtinybę nustatyti, ką darbuotojai labiausiai vertina darbinėje veikloje. Tik nustačius tuos motyvacinius veiksnius, kurie esamu momentu darbuotojams yra aktualiausi, galima parinkti atitinkamas motyvavimo priemones ir taip prisidėti prie jų noro gerai atlikti veiklą.
Tyrimo tikslas - įvertinti sporto organizacijos darbuotojų motyvaciją, nustatant svarbiausius motyvacinius veiksnius. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė. Siekiant tyrimo tikslo buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 47 sporto instruktoriai. Tiriamieji buvo išskaidyti į grupes - pagal amžių, lytį ir turimą išsilavinimą, atitinkantį darbo pobūdį. Tyrimui atlikti buvo naudojamas klausimynas, kurį sudarė dvi dalys. Pirmoji klausimyno dalis buvo skirta įvertinti darbuotojų motyvacinius veiksnius, antroji leido įvertinti darbuotojų socialines demografines charakteristikas. Tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant MS Office Excel programą. Darbuotojų motyvacinių veiksnių stiprumui skaičiuoti buvo taikytas aritmetinis vidurkis (V). Tyrimo rezultatų analizė pateikiama absoliučiais skaičiais.
Atliktas sporto instruktorių motyvacinių veiksnių tyrimas atskleidė, jog šiandieniniai sporto ir sveikatingumo centrai, norėdami sukurti efektyvią sporto instruktorių motyvacinę sistemą visų pirma turėtų atkreipti dėmesį į tokius pagrindinius motyvacinius veiksnius kaip darbo turinys ir finansinis atlygis, tiriamųjų laikomus aktualiausiais. Taip pat labai svarbu, parenkant motyvavimo priemones įvertinti darbuotojų amžių, lytį ir išsilavinimą, kadangi priklausomai nuo šių faktorių skirtingi darbuotojai svarbiais gali laikyti skirtingus motyvacinius veiksnius.
Klubo apibrėžimas
Klubas - tai visuomeninė kultūros, švietimo, sporto ar kitokia organizacija, taip pat tokios visuomeninės organizacijos būstinė, namas.
tags: #kas #yra #sporto #organizacija