Įvadas
Arminas Narbekovas - išskirtinė asmenybė Lietuvos futbolo istorijoje, palikusi ryškų pėdsaką tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti jo gyvenimą, karjerą ir pasiekimus, pradedant nuo vaikystės Gargžduose iki dabartinės veiklos ugdant jaunuosius futbolininkus. Narbekovo indėlis į Lietuvos futbolą yra neįkainojamas, o jo pasiekimai įkvepia naujas kartas siekti aukštumų.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Arminas Narbekovas gimė 1965 m. sausio 28 d. Gargžduose, gausioje šeimoje. Futbolo treniruotes pradėjo lankyti gimtajame mieste, kur jo pirmuoju treneriu buvo Michailas Terentjevas. Jau vaikystėje A. Narbekovas išsiskyrė savo talentu ir atsidavimu futbolui. Su Gargždų vaikų futbolo komanda jis pasiekė pirmąsias pergales, užimdamas antrąją vietą TSRS vaikų futbolo turnyre „Odinis kamuolys“.
Būdamas 12 metų, A. Narbekovas persikėlė į Panevėžio internatinę sporto mokyklą, kur treniravosi pas Vytautą Blinstrubą. 1980 m. jis buvo pakviestas į TSRS jaunių rinktinę, o 1982 m. - į Vilniaus „Žalgirio“ dublerių komandą. 1983 m. balandžio 19 d. A. Narbekovas debiutavo pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje TSRS aukščiausios lygos rungtynėse su Kutaisio „Torpedo“.
Karjera Vilniaus „Žalgiryje“
1983-1990 m. A. Narbekovas žaidė Vilniaus „Žalgiryje“, kur tapo vienu iš komandos lyderių ir rezultatyviausių žaidėjų. Jis sužaidė 155 rungtynes TSRS aukščiausioje lygoje ir įmušė 51 įvartį. 1986-1988 m. jis buvo rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas, o 1987 m. - antras pagal rezultatyvumą visoje lygoje.
1987 m. A. Narbekovas su „Žalgiriu“ (dalyvaujant kaip Sovietų Sąjungos studentų rinktinė) laimėjo Universiados futbolo turnyrą, tapdamas rezultatyviausiu turnyro žaidėju (6 įvarčiai). Tais pačiais metais su „Žalgiriu“ Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje iškovojo trečiąją vietą.
Taip pat skaitykite: Apie tarpusavio pagalbą
Olimpinis triumfas Seule
1988 m. A. Narbekovas su Sovietų Sąjungos olimpine rinktine tapo XXIV Olimpinių žaidynių, vykusių Seule, čempionu. Šis pasiekimas įrašė jo vardą į Lietuvos futbolo istoriją aukso raidėmis. Olimpiadoje A. Narbekovas dalyvavo visose šešeriose turnyro rungtynėse ir pelnė du įvarčius, įskaitant svarbų įvartį pusfinalio rungtynėse su Italija per pratęsimą.
Karjera užsienyje
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, A. Narbekovas išvyko žaisti į užsienį. Pirmiausia jis rungtyniavo Maskvos „Lokomotyve“, o vėliau persikėlė į Austrijos Bundeslygoje žaidžiantį FK Austria Wien klubą. Šioje komandoje jis praleido šešis sezonus (1990-1996), tris kartus (1991, 1992 ir 1993 metais) tapdamas Austrijos čempionu ir du kartus laimėdamas Austrijos taurę (1992, 1994 metais).
1996-1998 m. A. Narbekovas atstovavo Admira Wacker Wien klubui, taip pat rungtyniavusiam Austrijos Bundeslygoje. Vėliau jis žaidė antroje Austrijos futbolo pakopoje (Erste Division): 1998-1999 metų sezone - „St. Pölten“, o 1999-2000 metais - VfB Admira Wacker Mödling. 2000-2001 metų sezoną pradėjo trečioje Austrijos futbolo pakopoje (Regionalliga Ost) rungtyniavusiame „SV Hundsheim“, o sezono viduryje perėjo į ketvirtos pakopos (Wiener Stadtliga) Wiener Sportclub. Su šiuo klubu per tris sezonus pakilo iki antrosios pakopos (2002-2003 metais). Futbolininko karjerą baigė nedideliuose Austrijos žemesnių lygų klubuose - Vienos „FK White Star“ ir „SV Gr. Weikersdorf“.
Karjera Lietuvos rinktinėje
1990-2001 m. A. Narbekovas gynė Lietuvos rinktinės garbę. Jis sužaidė 13 rungtynių ir įmušė 4 įvarčius. 1990 m. gegužės 27 d. draugiškose rungtynėse su Gruzija Tbilisyje jis pelnė pirmąjį Lietuvos rinktinės įvartį po Nepriklausomybės atkūrimo.
Trenerio ir vadovo karjera
Dar tęsdamas futbolininko karjerą, A. Narbekovas Austrijoje gavo futbolo trenerio licenciją. 2001-2002 m. SK Wien buvo paskirtas žaidžiančiu treneriu, o vyriausiojo trenerio karjerą pradėjo 2004-2005 m.
Taip pat skaitykite: Sportas ir magnis: ryšys
2005 m. pabaigoje A. Narbekovas grįžo į Lietuvą ir tapo Vilniaus „Žalgirio“ klubo prezidentu, o nuo 2006 m. - ir vyriausiuoju treneriu. 2007 m. lapkričio pradžioje jis paliko šias pareigas. 2009-2011 m. A. Narbekovas buvo Gargždų „Bangos“ vyriausiasis treneris, o 2010-2011 m. - Lietuvos vyrų rinktinės trenerio asistentas.
2002-2005 m. A. Narbekovas buvo Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas.
Įvertinimas ir apdovanojimai
A. Narbekovas yra vienas tituluočiausių Lietuvos futbolininkų. Jis keturis kartus iš eilės (1985-1988) buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. 2004 m. jis buvo išrinktas geriausiu pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininku - „Auksiniu žaidėju“.
2005 m. vasarą A. Narbekovas Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente buvo apdovanotas Garbės komandoro ženklu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. 2006 m. Gargžduose, aikštėje prie savivaldybės, bronzinėje plokštėje išlietas A. Narbekovo pėdos atspaudas.
Apie A. Narbekovą sukurtas dokumentinis filmas „Arminas Narbekovas. Futbolo fenomenas“ (2015, režisierius S. Petkus).
Taip pat skaitykite: Motociklų vairavimas šalia kelio
Dabartinė veikla
Vienu geriausių visų laikų Lietuvos futbolininku tituluojamas A. Narbekovas 2015 m. su treneriu Antanu Vingiliu įsteigė „Armino Narbekovo futbolo akademiją“. 2020 m. akademija prisijungė prie „Vilnius Football Academy“, kur A. Narbekovas užsiima ryšių palaikymu su kitomis Lietuvos ir užsienio futbolo akademijomis, jaunųjų futbolininkų ugdymo įstaigomis. Jis taip pat yra VFA ambasadorius.
A. Narbekovas aktyviai dalyvauja Lietuvos futbolo gyvenime, dalindamasis savo patirtimi ir žiniomis su jaunaisiais futbolininkais ir treneriais. Jis tiki, kad Lietuva turi daug talentingų futbolininkų, kuriems reikia sudaryti sąlygas tobulėti ir siekti aukštumų.
Asmeninis gyvenimas
A. Narbekovas gimė daugiavaikėje šeimoje, turėjo septynis brolius ir seseris. Jis yra vienintelis sportininkas šeimoje. A. Narbekovas yra vedęs, turi vaikų.
tags: #kas #yra #vienas #garsiausiu #lietuvos #futbolininku