Įvadas
Kastingas - sportinės žūklės atšaka, apimanti meškerės ir tinklo metimą į taikinius bei į tolį, naudojant muselinę meškerę ir spiningą. Ši sporto šaka, turinti gilias tradicijas pasaulyje, paliko ryškų pėdsaką ir Lietuvoje. Straipsnyje apžvelgiama kastingo sporto istorija Lietuvoje, pradedant nuo mėgėjiškos žūklės ištakų ir baigiant šiuolaikiniais pasiekimais.
Mėgėjiškos žūklės samprata ir terminologijos vingrybės
Lietuvoje žūklės tvarką vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje reglamentuoja Mėgėjiškos žūklės įstatymas (MŽĮ). Šis įstatymas nustato, kaip, kokiais įrankiais, kur ir kada galima žvejoti ne versliniais žūklės įrankiais. Tačiau, kas iš tiesų yra tie "žvejai mėgėjai"?
Terminas "mėgėjiška žūklė" turi diletantiškumo atspalvį. Mėgėjiškas - diletantiškas. Tačiau ar kiekvienas, žvejojantis ne dėl pragyvenimo, yra diletantas? Anaiptol. Kiekvienas, visą meškeriojimo sezoną žvejojantis asmuo, nuolat šlifuoja savo įgūdžius, domisi naujovėmis, žūklės būdais ir metodais. Jis - ne diletantas, o žinovas.
Funkcionieriai - biurokratai, kurie sovietmečiu galvos daug nesuko ir reikiamus terminus pažodžiui vertė iš rusų kalbos. Biurokratinėje Rusijos funkcionierių terminologijoje pokariu atsirado terminas „liubitelskoje rybolovsto“, kuris pažodžiui ir reiškia mėgėjišką žūklę, o „rybolov liubitelj“ - žvejys mėgėjas. Todėl normalų lietuvį vadinti kažkokiu „liubiteliu“ paprasčiausiai nepagarbu. Deja, verstiniai terminai pasirodė esą labai gajūs ir toliau sėkmingai skverbiasi į mūsų kasdienę kalbos vartojimo praktiką.
Pirmoji lietuviška knyga, kurios autorius - V.Goštautas, vadinosi „Meškeriojimo sportas“. Tad pavyzdžio toli ieškoti nereikia - turime puikų žodį meškeriojimas, kuris reiškia būtent žuvų gaudymą neversliniais žūklės įrankiais. Tereikia tik pakeisti MŽĮ pavadinimą į Meškeriojimo įstatymą, o vadinamąjį žveją mėgėją pradėti vadinti normaliu meškeriotoju.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Kastingo sporto ištakos pasaulyje
Kastingas, kaip sporto šaka, atsirado XIX a. antroje pusėje Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirmosios varžybos buvo surengtos 1861 m., kuriose varžytasi, kas museline meškere toliausiai numes upėtakinę muselę. Vėliau, 1882 m., imta reglamentuoti meškerykočio svorį.
1893 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtas Čikagos meškeriotojų klubas, o 1909 m. - Centrinis klubas, kurie kryptingai plėtojo kastingą. Europoje kastingas paplito Jungtinėje Karalystėje 1927 m. įkūrus Britų kastingo asociaciją. 1955 m. įkurta Tarptautinė kastingo sporto federacija (ICSF), kuri 1970 m. prisijungė prie Tarptautinės sportinės žūklės konfederacijos (CIPS).
Kastingo atsiradimas ir raida Lietuvoje
Lietuvoje apie kastingą imta kalbėti 1965-1967 m., kai Lietuvos sportinės žūklės federacija (įkurta 1955 m. Vilniuje, prezidentas Algirdas Šaulys) panoro rengti varžybas pagal tarptautines taisykles. Tačiau tai draudė SSRS sportinės žūklės federacija, parengusi savo taisykles su privaloma ir lemiama žuvies gaudymo rungtimi.
Pirma akivaizdinė pažintis su kastingu įvyko per 1970 m. Lietuvos sportinės žūklės čempionatą, kai kastingą pademonstravo Čekoslovakijos meškeriotojai. 1971 m. su kastingu supažindino Olštyno (Lenkija) meškeriotojai Rusnėje surengtame pirmajame kastingo seminare. Tais pačiais metais Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos instituto darbuotojų pastangomis buvo įsteigta savotiška kastingo mokykla, kuri išugdė žymių kastingo sportininkų.
1972 m. Lietuvos sportinės žūklės federacijos teikimu į Estijos, Latvijos ir Lietuvos sportinės žūklės varžybų programą buvo įrašytos rungtys pagal tarptautines taisykles. 1977 m. žurnalo „Rybolovstvo i rybovodstvo“ taurės varžybose jau buvo įteisintos visos kastingo rungtys.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Lietuvos sportinės žūklės federacija, propaguojanti kastingą, 2000 m. tapo Tarptautinės kastingo sporto federacijos nare, ir Lietuvos sportininkai galėjo dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose.
Žymūs Lietuvos kastingo sportininkai ir treneriai
Lietuvoje kastingą puoselėjo ir žymių sportininkų bei trenerių išugdė tokie asmenys kaip Juozas Savickas, Algirdas Šaulys, M. Svirbutavičius, R. Bareišis, B. Baranauskas, R. Ingelevičiūtė, E. Laukionis ir kiti. Jų dėka kastingas Lietuvoje išpopuliarėjo ir pasiekė aukštą lygį.
Juozas Savickas - vienas iš žymiausių kastingo sporto puoselėtojų Lietuvoje. Jo iniciatyva Vilniuje įsteigta spiningo (nuo 1955 m. sportinės žūklės) sekcija, kuri 1960 m. tapo Lietuvos sportinės žūklės federacija (LSŽF). J. Savickas taip pat organizavo vaikų ir jaunimo kastingo mokyklą Trakų Vokėje, išugdžiusią daug gabių sportininkų.
Jonas Mikštas - muselinės meškerės ir kastingo meistras, kurio rištų muselių ieško muselininkai Lietuvoje ir už jos ribų. Jis mokė svarelio ir muselės mėtymo į tolį ir taikinius - kastingo. Jo treniruojami lietuviai pasiekė puikių rezultatų.
Kastingas šiandienŠiandien kastingas Lietuvoje nėra toks populiarus kaip anksčiau, tačiau entuziastų dėka ši sporto šaka vis dar gyvuoja. Lietuvos sportininkai dalyvauja tarptautinėse varžybose ir siekia aukštų rezultatų.
Kastingo rungtys
Kastingą sudaro 9 rungtys, tačiau Lietuvoje kultivuojamos 5 iš jų:
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
- Metimas museline meškere į taikinius
- Metimas museline meškere į tolį
- Metimas spiningu į Arenbergo taikinį
- Metimas spiningu į Skiš taikinius
- Metimas spiningu į tolį
Sportinės žūklės federacijos veikla
Lietuvos sportinės žūklės federacija (LSŽF) yra organizacija, kuri rūpinasi sportinės žūklės plėtra ir populiarinimu Lietuvoje. Jos veikla apima:
- Varžybų organizavimą (nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu)
- Sportininkų rengimą (treniruotes, stovyklas, seminarus)
- Taisyklių kūrimą ir atnaujinimą
- Bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis