Šiuolaikinė sporto infrastruktūra yra būtina sąlyga siekiant aukštų sportinių rezultatų ir skatinant visuomenės fizinį aktyvumą. Lietuvoje pastaraisiais metais stebimas aktyvus futbolo maniežų statybos bumas, apimantis įvairius šalies miestus ir rajonus. Šiame straipsnyje apžvelgiama futbolo maniežų statybos situacija Lietuvoje, pradedant Kėdainių rajono savivaldybės planais ir baigiant dideliais nacionalinės svarbos projektais.
Futbolo maniežų poreikis Lietuvoje
Dėl augančio bendro gyventojų, vaikų ir jaunimo skaičiaus Šiaulių miesto savivaldybėje bei vykdomų pokyčių bendrojo ugdymo planuose (trečiosios privalomos fizinio ugdymo pamokos per savaitę įvedimas), buvo stebimas bendrojo ir neformaliojo ugdymo veikloms reikalingos infrastruktūros trūkumas. Šiaulių miesto savivaldybėje ir visame regione nėra nei vieno dengto sporto maniežo, kuris būtų pritaikytas futbolo ir regbio sporto šakomis užsiimti šaltuoju metų laiku.
Kėdainių vizija: sporto infrastruktūros plėtra
Ankstesniame Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pristatyta ilgalaikė sporto infrastruktūros plėtros vizija, kuri žada neatpažįstamai pakeisti erdvę aplink miesto sporto areną. Valdančiųjų inicijuotas planas numato modernų sporto kompleksą, kuriame telpa dengtas futbolo maniežas, papildomos padelio aikštelės ir, svarbiausia, ilgai lauktas naujas baseinas su SPA erdvėmis.
Planą tarybos nariams pristatęs liberalas Virmantas Pikelis pabrėžė, kad ši vizija gimė iš poreikio turėti aiškią kryptį ir išvengti ateityje kylančių diskusijų dėl atskirų sporto objektų vietos. „Kaskart atsiranda tokia diskusija, kur, ką ir kaip reikėtų daryti sporto infrastruktūros srityje. Tai mes, padirbėję su rajono sporto bendruomene, su Sporto centru, sukūrėme tokį planą, kuris buvo suderintas ir su Sporto taryba“, - posėdyje kalbėjo V. Pikelis.
Jis akcentavo, kad šiuo metu siekiama ne konkretaus projekto patvirtinimo, o politinio pritarimo pačiai vizijai ir objektų išdėstymui, kad ateityje būtų išvengta blaškymosi: „Jeigu mes šiandien protokoliniu sprendimu šitai vizijai pritartume, mes pritartume dėl tam tikros eilės sporto objektų įrengimo ir jų vietos. Pristatytoje schemoje matyti, kaip aplink Kėdainių areną galėtų išsidėstyti nauji objektai. Didžiausi ir daugiausia investicijų reikalaujantys objektai - dengtas futbolo maniežas ir naujas baseinas. Pagal planą esama futbolo aikštė su žolės danga būtų perkelta, o jos vietoje atsirastų maniežas.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: sveikatingumo ir sporto studijos Kėdainiuose
Diskusijos ir kritika
Nors pati idėja modernizuoti ir plėsti sporto infrastruktūrą buvo sutikta palankiai, opozicijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad buvo stokota dialogo rengiant šį sporto planą. „Man iš vienos pusės labai liūdna. Sužinojome tik šiandien, kai jau prašoma pritarti protokoliniam sprendimui.
Į šią kritiką V. Pikelis atsakė: „Žiūrėkit, tai nėra sprendimo projektas, pabrėžiau pradžioj, tai nėra paremta kažkokiais pinigais, techniniais projektais, tai yra tiesiog vizija. Kai ateis laikas techninio projekto, tai va ten tada ir bus konkreti diskusija apie tą objektą. Čia šiandien tai ir yra pristatymas, kvietimas jums“, - aiškino V. Pikelis.
Opozicijai atstovaujantis demokratas Paulius Aukštikalnis priminė apie anksčiau savivaldybės užsakymu atliktą galimybių studiją dėl „Aušros“ progimnazijos baseino plėtros, kuri kainavo 10 tūkst. eurų. „Kai opozicija siūlė pritarti baseino idėjai, jūs sakėt „ne, galimybių studijos reikia“. Padarėt galimybių studiją. O dabar mes matome visiškai naują baseiną šiame plane. Kam 10 tūkst. eurų jūs išmetėt, kam?“ - piktinosi P. Aukštikalnis.
V. Pikelis gynėsi, teigdamas, kad būtent ta studija ir padėjo atverti akis. Ši diskusija iškėlė ir kitą svarbų klausimą, kurį suformulavo I. „Ar pagal šitą planą laikysimės pozicijos išlaikyti Kėdainiuose tris baseinus?“ - teiravosi ji. Tačiau V. Pikelis konkretaus atsakymo nepateikė.
Taigi panašu, kad kuriamos strategijos be realių strategijų… Planuojama nauja infrastruktūra net nežinant, kas bus daroma su jau esančia…
Taip pat skaitykite: Sporto klubų atsiliepimai
Automobilių stovėjimo ir eismo organizavimo problemos
Bene daugiausia praktinių klausimų sukėlė automobilių stovėjimo ir eismo organizavimo problema. Tarybos narys P. Aukštikalnis atkreipė dėmesį: „Jau dabar neužtenka stovėjimo aikštelių. Kai vyksta renginiai, visa pieva ir pakelės būna nustatytos automobiliais, aikštelių tikrai neužtenka“, - teigė P. Aukštikalnis.
V. Pikelis siūlė sprendimą: „Po renginio čia susidaro didelė eilė, dėl to, kad kažkas laukia sukti į kairę, o srautas važiuoja, ir kol tas vienas sulaukia, niekas negali sukti į dešinę. Reikia praplėsti tą išvažiavimą ir dalis mašinų srauto iš karto išlėktų į Šėtos gatvę ir dvigubai greičiau visi išsisklaidytų“, - paprastą, bet efektyvų sprendimą siūlė V. Pikelis.
Posėdžio pabaigoje tarybos narių buvo paprašyta protokoliniu sprendimu pritarti pristatytai vizijai. Šis žingsnis, nors ir neįpareigojantis finansiškai, taptų politiniu pagrindu, ant kurio Kėdainiai galėtų statyti savo sporto ateitį.
Futbolo maniežo statybos Panevėžyje
Panevėžio Beržų progimnazijos stadione sparčiai vyksta modernaus sporto infrastruktūros objekto - pripučiamo futbolo maniežo - statybos darbai. Jau baigti vandentiekio, nuotekų, elektros tinklų, vėdinimo ir šildymo sistemų įrengimo darbai, tvarkomas sklypo gerbūvis, prie pabaigos artėja administracinio pastato įrengimas.
Vėliau bus klojama sintetinė danga, ant kurios iškils 22 metrų aukščio, 115 metrų ilgio ir 77 metrų pločio pripučiamas kupolas. Jame bus įrengtos visos būtinos erdvės futbolininkams ir jų treneriams: persirengimo kambariai su dušais, tualetais, medicininė bei kitos patalpos.
Taip pat skaitykite: Sporto užsiėmimai Kėdainiuose: ką pasirinkti?
„Įgyvendinus šį projektą, Aukštaitijos sostinėje iškils modernus pripučiamas futbolo maniežas, atitinkantis šiuolaikinius sporto infrastruktūros standartus. Džiaugiamės, kad turėsime universalią erdvę, kurioje, nepaisant sezono ar oro sąlygų, galės sportuoti ir profesionalai, ir miesto bendruomenė. Futbolo maniežas taip pat bus atviras miesto bendruomenei: laisvu nuo treniruočių metu sporto erdvė bus prieinama savarankiškai sportuojantiems futbolo mėgėjams. Planuojama organizuoti reguliarias nemokamas futbolo treniruotes darželinukams bei dukart per metus - vaikų futbolo stovyklas visiems norintiems miesto vaikams.
Projektas „Pripučiamo futbolo maniežo įrengimas Beržų g. 37, Panevėžyje“ bendrai finansuojamas iš kelių šaltinių: 450 tūkst. Eur skirta iš Sporto rėmimo fondo, kurį administruoja Nacionalinė sporto agentūra, 1 mln. Eur - iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšų, skirtų dengtų sporto maniežų plėtrai, likusios lėšos - iš Savivaldybės biudžeto.
Futbolo ir regbio maniežo statybos Šiauliuose
Vienam didžiausių pastarojo meto Šiaulių miesto projektų pasirašyta finansavimo sutartis. Futbolo ir regbio maniežui paskirta 12 mln. Europos Sąjungos ir Valstybės biudžeto parama. Naujam sporto objektui numatoma pridėti dar apie 6 mln. eurų iš Šiaulių miesto biudžeto.
Šalia Šiaulių arenos per ateinančius dvejus metus bus pastatytas naujas futbolo ir regbio maniežas, intensyvūs darbai maniežo statybvietėje vyksta nuo šio rudens. Tokio objekto seniai reikėjo ne tik regbio ir futbolo sporto šakų sportu užsiimantiems vaikams bei suaugusiųjų komandoms, kitoms miesto švietimo įstaigoms.
Šiaulių miesto savivaldybėje ir visame regione nėra nei vieno dengto sporto maniežo, kuris būtų pritaikytas futbolo ir regbio sporto šakomis užsiimti šaltuoju metų laiku. Pirminė idėja, kad Šiauliams reikia tokio maniežo, kilo beveik prieš 20 metų. Per tą laiką idėja buvo vystoma, kol pagaliau prieita iki statybų etapo.
Techninį projektą parengė UAB „Bendrieji statybų projektai“. Statybos rangovas - UAB „Veikmės statyba“. Bendrasis pastato plotas - 11 745 m², aukštis - 26 m. Projekto biudžetas - 18 mln. Eur, iš jų: Europos Sąjungos lėšos - beveik 10 mln. Eur, Valstybės biudžeto lėšos - 2,1 mln. Eur, Savivaldybės biudžeto lėšos - beveik 6 mln. Eur.
Radviliškio rajono planai
Radviliškio rajono ateitis atrodo šviesesnė po sėkmingo ir intensyvaus darbo vizito sostinėje. Spalio 15 dieną Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis kartu su Seimo nariu Sauliumi Luščiku lankėsi Vilniuje, kur susitiko su aukštais pareigūnais iš Vyriausybės, Finansų ministerijos ir „Via Lietuva“. Vyriausybėje delegacija susitiko su Ministrės Pirmininkės patarėjais Povilu Saulevičiumi ir Gabriel Gorbačevskiu. Per šiuos susitikimus didžiausias dėmesys skirtas dviem svarbiems Radviliškio rajono plėtros projektams. Pirmiausia, aptarta Baisogalos gimnazijos stadiono rekonstrukcija. Taip pat detaliai diskutuota apie Radviliškyje planuojamo statyti dengto futbolo maniežo sporto infrastruktūros finansavimą. Tai yra ilgai lauktas objektas, kuris leis Radviliškio sporto bendruomenei, ypač jauniesiems sportininkams, treniruotis nepriklausomai nuo oro sąlygų.
„Pokalbiai nuteikia labai optimistiškai, požiūris į mūsų planus teigiamas, todėl tikimės, kad finansavimas mūsų projektams bus surastas per Valstybės investicijų programa“, - optimistiškai kalbėjo meras K. Račkauskis. Darbo vizitas buvo sėkmingas ir sprendžiant infrastruktūros klausimus su valstybės valdoma AB „Via Lietuva“. Po susitikimų gauta „žalia šviesa“ dviračių tako projektui, sujungiančiam Radviliškį su populiaria poilsio vieta - Arimaičių tvenkiniu.
Pagrindinis delegacijos, vadovaujamos mero Kazimiero Račkauskio ir Seimo nario Sauliaus Luščiko, tikslas buvo užtikrinti būtiną strateginių projektų finansavimą per Valstybės investicijų programą. Susitikimai su aukštais pareigūnais Vyriausybėje ir Finansų ministerijoje buvo skirti tam, kad Radviliškio rajono plėtros planai - ypač susiję su sporto infrastruktūra ir kelių tinklu - būtų įtraukti į artėjančių metų valstybės biudžeto projektą.
Buvo aptarti du esminiai sporto projektai. Pirmiausia, tai Baisogalos gimnazijos stadiono rekonstrukcija, kuriai reikia užtikrinti nenutrūkstamą finansavimą ateinantiems metams, kad būtų užbaigtas laiku. Antra, didelis dėmesys skirtas Radviliškyje planuojamo statyti dengto futbolo maniežo finansavimui. Meras K. Račkauskis pabrėžė šių projektų svarbą rajono bendruomenei ir ypač jaunimui.
Infrastruktūra ir poilsis: Per susitikimą su AB „Via Lietuva“ gauta „žalia šviesa“ dviračių tako projektui, kuris sujungs Radviliškį su populiaria poilsio vieta - Arimaičių tvenkiniu. Po Vilniuje įvykusių susitikimų Radviliškio delegacija nuteikta labai optimistiškai dėl teigiamo požiūrio į jų planus. Artimiausias esminis žingsnis yra lėšų paieškos derinimas ir patvirtinimas per artėjančius metus.
Kiti sporto infrastruktūros projektai Lietuvoje
Be futbolo maniežų, Lietuvoje vykdomi ir kiti sporto infrastruktūros projektai. Pavyzdžiui, Kaune planuojama statyti futbolo ir regbio areną Aleksote. Taip pat Kaune artėja prie pabaigos Šilainių baseino statyba.
Klaipėdoje, Danės pakrantėje planuojami reikšmingi infrastruktūros pokyčiai - Bastionų gatvės atnaujinimas ir naujo tilto per Danės upę statyba tampa vis realesni. Šiuo metu rengiami Bastionų gatvės atkarpos nuo Danės iki Bangų gatvės projektiniai pasiūlymai, apimantys ne tik gatvės rekonstrukciją.
Klaipėdos mieste tęsiami kryptingi veiksmai, gerinant sporto infrastruktūrą - pasirašyta sutartis dėl naujo pripučiamo futbolo maniežo su buitinėmis patalpomis projektavimo, statybos ir vėlesnės eksploatacinės priežiūros. Klaipėdos miesto savivaldybė rangos darbus Sportininkų g. 46 patikėjo bendrovei.
Kauno Nemuno salos ir Santakos parko erdvėse norintiems žaisti krepšinį, paplūdimio tenisą ar tinklinį sporto nuo šiol nereikės nuosavų kamuolių bei rakečių. Visa tai nemokamai parūpins ten įrengtos inventoriaus pasiskolinimo stotelės. Paslauga - nemokama. Kaip praneša Kauno savivaldybė, naujovė suteikia galimybę sportuoti net ir neturint tam reikiamo inventoriaus. Specialiose stotelėse galima pasiskolinti krepšinio ar tinklinio kamuolius, taip pat paplūdimio teniso raketes. Tokia paslauga - pirmoji Lietuvoje.
Šiemet Kėdainiuose atsirado naujos piklbolo ir padelio aikštelės, o kiek anksčiau - diskgolfo trasa. Miestas nuosekliai plečia savo sporto ir rekreacijos infrastruktūrą - kitąmet planuojama dar viena padelio aikštelė.
Sporto bazių privatizavimo istorija
Vis dėlto, verta prisiminti ir skaudžią sporto bazių privatizavimo istoriją Lietuvoje. Legendinio Vilniaus „Žalgirio“ stadiono prieigose - viešbutis, vietoj Kauno „Žalgirio“ stadiono ir rūmų - prekybos centras, vietoj uždaro plaukimo baseino Vilniuje - prabangus daugiabutis, vietoj Jojimo bazės - nuosavas namas. Padalyta ir tiems patiems privatiems asmenims be aukciono parduota valstybinė žemė.
Neaiškiais keliais ir nežinia už kiek, suraizgius tokias schemas, kurių beveik neįmanoma išnarplioti, Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ atsikratė daugybės jai priklausiusių sporto bazių, o valstybei tai nerūpi ir niekada nerūpėjo. Nepaisant to, kad tuos sportui tarnauti turinčius ir neva nuostolingus statinius ta pati valstybė, tiksliau - jos savivaldybės, vėliau įsigijo iš „Žalgirio“ draugijos.