Įvadas
Kelmės sporto mokykla, vėliau tapusi VšĮ Kelmės sporto centru, yra svarbi Kelmės rajono sporto dalis, turinti ilgą ir įvairialypę istoriją. Nuo kuklios pradžios 1970 m. iki šių dienų, mokykla išugdė ne vieną talentingą sportininką ir reikšmingai prisidėjo prie sporto populiarinimo regione. Šiame straipsnyje apžvelgiama mokyklos raida, svarbiausi etapai, pasiekimai ir iššūkiai, su kuriais susiduria Kelmės sporto bendruomenė.
Kelmės Sporto Mokyklos Pradžia ir Augimas
Kelmės sporto centro istorija prasidėjo 1970 m. Po penkerių metų sporto mokyklą jau lankė 150 moksleivių. Mokyklos pirmuoju direktoriumi buvo paskirtas kūno kultūros akademijos auklėtinis G. Sakalauskas. Po ketverių metų sporto mokyklai pradėjo vadovauti sporto meistras A. Musneckas. Tuo metu dirbo tik vienas etatinis treneris P. Sabaitis, kuris sporto mokykloje dirbo 26 metus ir 1978-aisiais tapo jos direktoriumi. Po jo dar dirbo K. Buzys, o nuo 1988 metų iki 2018 metų A. Samulionis.
Reorganizacija ir Naujas Etapas
Po reorganizacijos sporto mokykla tapo VšĮ Kelmės sporto centru ir nuo 2019 m. jai vadovauti pradėjo V. Monkevičius. Ši reorganizacija atvėrė naujas galimybes plėsti veiklą ir pritraukti daugiau sporto entuziastų.
Sporto Centro Pasiekimai ir Auklėtiniai
Kelmės sporto centras gali didžiuotis savo auklėtiniais, ypač imtynininkais, kurie sėkmingai atstovauja Lietuvai tarptautinėse varžybose. Tarp jų yra rinktinės nariai:
- Justas Miliauskas
- Rokas Miliauskas (2023 m. Europos U15 laisvųjų imtynių čempionate iškovotas sidabro medalis)
- Arnas Jokimčius (2024 m. Europos U15 laisvųjų imtynių čempionate iškovotas bronzos medalis)
- Paulius Leščauskas (2024 m.)
Šiandien sporto centrą lanko 274 rajono mokiniai, o su jais dirba 12 sporto trenerių. Sporto centre vykdomas užimtumas ir sveiko gyvenimo entuziastams.
Taip pat skaitykite: Kelmės futbolo klubo istorija
Veiklos ir Varžybų Organizavimas
Kelmės sporto centras sudaro sąlygas sporto klubams organizuoti rajono, respublikines varžybas, turnyrus bei pirmenybes, vykdyti treniruočių procesą. Centre vykdomos stalo teniso, badmintono, krepšinio, tinklinio, futbolo, laisvųjų imtynių Lietuvos čempionatų varžybos (įvairaus amžiaus), rajono krepšinio, futbolo, Pickleball, lauko teniso pirmenybės, įvairių sporto šakų turnyrai.
Tinklinio Tradicijos Kelmėje
Tinklinis Kelmėje prasidėjo jau po Antrojo pasaulinio karo. Aktyviai sportavo nemažas būrys sportininkų netgi ir už Kelmės miestelio ribų. 1954 m. buvo organizuojamos pirmosios rajono tinklinio pirmenybės, kurias laimėjo Kelmės vidurinės mokyklos komanda (dabartinė Jono Graičiūno gimnazija). Iš viso pirmajame čempionate dar dalyvavo Kražių vidurinė mokykla (2 v.) ir Pakražančio vidurinė mokykla.
Algimanto Petrovo Indėlis į Tinklinį
1977 m. atvykus į Kelmę dirbti gydytojui - kardiologui Algimantui Petrovui, prasidėjo tinklinio meistriškumo kėlimo (klestėjimo) era. Subūręs „Mediko“ komandą, 1977 m. tapo rajono čempionu. Matydamas, jog tinklinis Kelmėje yra populiari sporto šaka, A. Petrovas užsibrėžė sau tikslą suburti tokią tinklinio komandą, kuri galėtų dalyvauti stipriausiame Lietuvos tinklinio federacijos organizuojamajame čempionate.
Pradžia buvo ganėtinai sunki: ilgos ir sunkios darbo valandos ligoninėje, po to treniruotės su jaunimu, o dar budėjimai ligoninėje, po kurių vėl darbo diena. Tačiau visa tai niekis prieš žemaičio iš Telšių užsispyrimą siekiant tikslo. Matydami, jog A. Petrovas atkakliai siekia tikslo, prie jo prisijungia dar keletas bendraminčių (S. Sabaitis, V. Pradedama ieškoti ir vilioti į treniruotes perspektyviausius vaikus gimusius 1968 - 1970 m. (A. Barakauskas, V. Apočkinas, V. Barauskas, S. Jokubauskas, S. Vidugiris, A. Toleikis ir kt.). Tai jaunuoliai, kuriems atiteko pirmasis krikštas kaunantis už Kelmės rajono garbę.
Dalyvavimas Varžybose ir Tobulėjimas
Kelmiškiai dalyvavo „Žalgirio“ ir „Nemuno“ draugijų organizuojamose varžybose, „Žemaitijos“ ir laikraščio „Sportas“ taurei laimėti varžybose. Komandai sekėsi įvairiai: būta ir džiugių pergalių, ir skaudžių pralaimėjimų. Ir visa tai buvo tik į naudą Kelmės tinklininkams, nes jie tobulėjo ne tik žaisdami, bet ir matydami, kaip žaidžia kitos, stipresnės komandos.
Taip pat skaitykite: Kelmės badmintono apžvalga
Augant vieniems, ieškoma kitų vaikų ir jau žvilgsnis krypsta į 1971 - 1975 m. gimusius vaikus (I. Urbelis, A. Lesauskas, S. Barauskas, D. Stulpinas, R. Barauskis, E. Makauskas, M. Šilinskas, D. Jakaitis, ir kt.), kurie garbingai priešinosi gilias tradicijas tinklinyje turinčioms komandoms iš Marijampolės, Plungės, Palangos, Šiaulių ir kt. Tačiau iškovoti kelialapį į Lietuvos tinklinio federacijos organizuojamą stipriausią čempionatą nepavyksta.
Kelmės Tinklininkų Pasiekimai
1989 m. dalyvaudami pirmojoje lygoje kelmiškiai jau užima garbingą ketvirtą vietą, užleisdami vietą Šiaulių „Pedagogui“ (1 v.), Kapsuko „Autoremontas“ (2 v.), Sniečkaus „Strojitelis“ (3 v.) ir už savęs palikdami Jonavos „Klevą“ (5 v.), Kauno „Akademiką“ (6 v.), Šilutės „Melioratorių“ (7 v.), Lazdijų „Žalgirį“ (8 v.). 1991 m. Kelmiškiai jau stipriausiųjų trejete, užima garbingą trečiąją vietą. Ir jau matosi šviesa tunelio gale, šansai patekti į stipriausią lygą jau pasiekiami. Trenerio ryžtas nemažėja ir į pagalbą dirbti su jaunaisiais vaikais pasikviečia Vilmantą Valiuką. A. Petrovas, vykdamas į treniruotes, namuose nepalieka jau ūgtelėjusio savo sūnaus Andriaus, kuris vėliau tampa lyg ramstis buriant naują komandą gimusią 1976 - 1980 m. (S. Abromavičius, D. Barauskis, M. Lopetaitis, V. Barakauskas, ir S. D. Abromavičiai, Andr. Petrovas, A. Tomkus, D. Šių metų jaunuoliams tenka „nešti“ bene didžiausią naštą, nes kelmiškiai tinklininkai buvo jau nugalėję nemažai stiprių komandų ir visi žinojo, kad Kelmėje tinklinis jau yra ganėtinai gero lygio ir aukštai iškelta kartelė neleido grimzti. Ko gero, kaip ir pats treneris A. Petrovas teigė, jog tai buvo geriausia vaikinų karta jo karjeroje. Ugdydamas jaunuosius tinklininkus, treneris pamiršdavo laiko nuovoką, treniruodavos netgi iki 23 val. ir tik visiškas atsidavimas sportui gali duoti pergalių.
Patekimas į Aukščiausią Lygą
Matydamas, jog su šia ekipa ir dar pasistiprinus vyresniais žaidėjais galima iškovoti kelialapį į Lietuvos tinklinio federacijos organizuojamą stipriausią lygą, kartu su bendražygiais 1991 m. Rūpinti klubo narių k. Tais pačiais metais kelmiškiai, jau būdami stipriausiųjų trejete, vėl gali varžytis dėl patekimo į aukščiausią lygą.
Žaisdami atranką dėl patekimo į stipriausią lygą 1992 m. rugsėjo 19 - 20 d. A. Petrovo auklėtiniams sekasi labai gerai. Nugali Palangos „Auksinių kopų“ komandą 3:0, tačiau pralaimi Kauno „Atletui-Politechnikai“ 2:3. O neatvykus Kauno sporto mokyklos tinklininkams, Kelmės „Rūtos“ tinklininkai užima 2-ą vietą ir patenka į išsvajotą aukščiausią lygą.
Trenerio Algimanto Petrovo Mintys
A. Petrovas (gimė 1951 m. lapkričio 12 d.) teigia, kad nuo mažens mėgo daug bėgioti, žaisti įvairius žaidimus. Jaučiau simpatiją sportui, buvau aistringas sirgalius nesvarbu ar tai būtų tinklinis, futbolas ar krepšinis - sportas buvo manyje. Sportas užgrūdino mano organizmą, retai sirgdavau, buvau fiziškai stiprus. Sportuodamas apkeliavau daug šalių, susiradau daug draugų. Sportas išmokė mane kovoti iki galo bei siekti užsibrėžto tikslo.
Taip pat skaitykite: Kelmės sporto plėtra
Tinklinį pradėjau žaisti jau penktoje klasėje, futbolas tuo metu sekėsi prasčiau. Tačiau vasarą tais laikais niekas nežaisdavo tinklinio, tad nuo ryto iki vakaro savo laisvalaikį praleisdavau futbolo aikštelėje, kuri buvo šalia namų. Nuo tada ir prasidėjo kilti mano, kaip futbolisto, meistriškumas. Buvau šoklus, gerai žaidžiau galva ir dešimtoje klasėje mane pakvietė žaisti už miesto rinktinę.
Atvykus dirbti į Kelmę norėjau dar pažaisti tinklinį, tačiau tinklinis Kelmėje buvo žemoko lygio. Tad ir supratau, kad reikia užsiauginti savo komandą, kuri galėtų rungtyniauti su kitomis komandomis. Trenerio darbas atėmė ir atima daug laiko ir nervų, ypač “kenčia” savaitgaliai, kuomet tenka vykti į varžybas. Grįžęs iš darbo dažnai būdavau pavargęs, tačiau nuėjęs į treniruotę, po didelio fizinio krūvio, aktyvaus darbo su jaunimu, jaučiuosi pailsėjęs, emociškai pasikrovęs rytojaus darbams.
A. Petrovas treniravo ne vieną gabų vaikiną, kuris turėjo puikius fizinius duomenis žaisti tinklinį. Tačiau nemėgo kasdieninio, alinančio darbo aikštelėje, dažnai susirgdavo “žvaigždžių liga”, pasiduodavo “blogų draugų” įtakai, dėl to ir netapdavo gerais žaidėjais. darbu.
2003 - 2006 m., buvo patys sėkmingiausi Kelmės tinklininkams, nes tuomet pavyko sukviesti visus pajėgiausius Kelmės tinklininkus, bei pasistiprinti keleriais žaidėjais iš kitų komandų. Visada laikiausi principo, kad Kelmės komandoje turi žaisti tik kelmiškiai. Niekada nesistengdavau privilioti žaidėjų iš kitų komandų. O, kad ne kelmiškiai žaidė ir žaidžia Kelmės komandoje, tai tik draugystė tarp žaidėjų. D. Abromavičius žaidė vienoje komandoje su A. Skriabe ir S. Astrausku. Jų draugystė ir atvedė juos į mūsų komandą. A. Barauskis ir A. Kirsnys - geri draugai ir abu šiais 2009/2010 metų sezone žaidžia Kelmėje. Šių žaidėjų žaidimu neteko nusivilti, jie greitai pritapo prie komandos.
Komanda turi būtinai gyvuoti, nors šiuo metu susiduriame su didžiule problema - jaunų vaikinų nedarbu. Ankstesniais metais baigę studijas kelmiškiai grįždavo į savo rajoną, rasdavo darbą ir komandos lygis išlikdavo geras. Šiuo metu vaikinai nebegrįžta, nes nemato čia perspektyvos ir mieliau vyksta užsienin. Galima išugdyti gerus, perspektyvius žaidėjus, tačiau komandos branduolį turi sudaryti bent trys vyresni žaidėjai.
Vilmanto Valiuko Patirtis
V. Valiukas (gimė 1972 m.) teigia, kad tinklinį pradėjo žaisti gana vėlai - nuo 15 metų. Kai atėjau į pirmą treniruotę, mano bendraamžiai šią sporto šaką jau treniravosi apie 2 - 3 metus. Taigi turėjau labai stengtis ir daug dirbti, kad savo žaidimo lygiu juos pasivyčiau. Nuo mažens buvau aktyvus vaikas ir sportas mane visada traukdavo. Prarasdavau laiko nuovoką su draugais kieme žaisdamas krepšinį, futbolą, ledo ritulį. Mokykloje kvietė dalyvauti ir lengvosios atletikos varžybose, bet didelio malonumo bėgdamas krosus nejausdavau. Komandinės sporto šakos domino labiau.
Per visą savo, kaip tinklininko, karjerą teko pažinti daug gerų tinklininkų tiek vyresnės kartos, tiek jaunimo. Sunku būtų išskirti vieną, bet manau, kad Haroldas Čyvas buvo ir yra vienas universaliausių žaidėjų Lietuvoje. Žinant, kad jis daug metų buvo ruošiamas, kaip jungėjas, o tapo vienu geriausiu Lietuvoje puolėjų. Jo fiziniai duomenys yra nepaprastai geri (ūgis 200 cm).
Į Kelmę grįžau 1998 metais, susiklosčius tam tikroms šeimyninėms aplinkybėms (p. s. pakeliui į pasaulį buvo sūnus Marius). Tuo metu Kelmės komanda nors ir buvo jauna, bet labai ambicinga ir trokštanti pergalių. Tad man atėjus mūsų visų tikslas buvo vienas - tapti LTF aukščiausios lygos prizininkais. Dėl amžiaus skirtumo didelių nesusipratimų nekyla ir dabar, nes man jau žaidžiant Kelmėje pasikeitė kelios jaunų žaidėjų kartos. Tenka žaisti su žaidėjais 15 - 20 metų jaunesniais už mane. Ilgą laiką teko būti komandos kapitonu, taigi bendrą kalbą reikėjo rasti su visais komandos žaidėjais, norint suburti juos siekti pergalės. Kelmės tinklinis trenerio A. Petrovo dėka turi gilias ir gražias tradicijas.
Dariaus Barauskio Karjera
D. Barauskis (gimė 1988 m.) pasakoja, kad rimčiau sportuoti pradėjo nuo futbolo. Po to bandžiau dar ir stalo tenisą, bet galų gale atėjau į tinklinį ir nesigailiu nei kiek. Tinklinį pradėjau gavęs pasiūlymą treniruotis iš gerbiamo trenerio A. Petrovo, kai vieną vasarą stebėjom pliažo tinklinio varžybas, kuriuose žaisdavo mano dėdė Darius ir krikštatėvis Ramūnas Barauskiai. Aš su pusbroliu Mantvydu Šukliu būdavome jų ištikimiausi sirgaliai. Visada būdami kartu bandydavome ,,mušinėtis“ su kamuoliu, pamatęs mus ir pakvietė į treniruotes. Tada treniravomės pas A. Petrovą, po to baigęs studijas, į Kelmę grįžo dirbti tinklinio treneriu Darius B. ir pradėjome dirbti rimtai. Po truputį atsirado varžybų, pergalių, pralaimėjimų.
D. Barauskis mano, kad geriau jam sekasi žaisti pliaže, geriau suprantu taktiką ir jis man labiau prie širdies. Tad manau, kad didesnė perspektyva Lietuvoje yra pliažiniam tinkliniui. 2005 m. tapau Europos U - 18 vicečempionu. Kelias iki šios pergalės buvo tikrai ilgas ir sunkus. Prasidėjo viskas, kai baigėsi Lietuvos U - 18 pliažinio tinklinio čempionatas Palangoje, kur užėmiau antrą vietą su Mantu Bartkumi iš Raseinių, jei neklystu, pralošėm mano būsimo partnerio A. Gaidžio komandai. Po čempionato įvyko trenerių susirinkimas ir nusprendė kas važiuos atstovauti Lietuvai. Beje, tai buvo birželio pradžia, o Europos čempionas vyko rugpjūčio mėnesio viduryje. Treneriai nusprendė, kad aš poroje žaisiu su Andriumi Gaidžiu (Vilnius) arba su Mindaugu Skunčiku (Panevėžys). Buvom keletą dienų treniruočių stovykloje Palangoje ir treneris A. Macius nusprendė palikti A. Gaidį. Aptarę treniruočių planus, ciklus, kaip dirbsime, ką darysime ir ko sieksime. Mūsų tikslas buvo patekti į stipriausių komandų aštuntuką. Tai pradėjome treniruotis nuo birželio mėnesio ir baigėme rugpjūčio viduryje. Per dieną vykdavo trys treniruotės maždaug po pusantros valandos. Krūvis buvo labai didelis, bet po truputį pripratom. Žaidėme daug draugiškų susitikimų, dalyvavom atvirame Latvijos pliažo tinklinio čempionate. Ir greitai atėjo ta diena, kai turėjome važiuoti į Ukrainą. Nuotaikos buvo geros, nes ilgai lauktas čempionatas atėjo ir dabar galėsim įrodyti ko esam verti. Nuvykome pora dienų anksčiau, kad galėtume priprasti prie smėlio, prie oro sąlygų. Smėlis ten buvo pats klampiausias kokį buvo matęs mūsų treneris, bet po keletos dienų mes pripratome. Tai va, žaidėm pogrupyje, laimėjom visas tris varžybas, po to žaidėm atkrintamąsias, irgi laimėjom ne per sunkiausiai. Patekę į aštuntuką atsipūtėme, nes žinojom, kad savo darbą jau padarėm. Treneris buvo labai patenkintas, bet pastoviai iš mūsų reikalavo daugiau. Ir mes laimėjom aštuntuke, patekom į pusfinalį, kuriame teko žaisti su Pasaulio jaunių iki 19 m. čempionais slovėnais. Mes matėme kaip jie labai gerai atrodė, tiesiog labai. Na ir ką, mes pradedame su jais žaisti. Pirmą partiją pralaimime 21 - 23, antrą partiją laimime 21 - 19 ir trečią lemiamą partiją laimime 15 - 12. Ir mes patenkame į didįjį finalą! Tai buvo vienintelis ir nepakartojamas jausmas! Na o finale mes stipriai nepasipriešinome ir pralošėme lenkams. Manau pritrūko energijos, nes viską buvome atidavę pusfinalyje.
Sirgalių Nuomonės
Vienas iš Kelmės tinklinio sirgalių teigia, kad tinklinis, kaip sporto šaka, mane žavėjo nuo pat mokyklos laikų. Kiekvieną pavasarį, kai tik baigdavosi įšalas, mokyklos stadione ištemdavome tinklą, ir prasidėdavo vienas maloniausių užsiėmimų, kurie dažniausiai baigdavosi vėlai vakare. Žaisdavo ne tik kūno kultūros mokytojai, mokiniai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. Kelmės tinklininkų pasiekimus vertinu labai gerai. Ne kiekvienas kaimiškas rajonas gali pasigirti, kad daugelį metų komandinės sporto šakos komanda yra respublikos čempionatų prizininkė. Tai didelis komandos trenerio A. Petrovo nuopelnas. Tinklinis Kelmėje turi gražią ateitį. Gera pamaina ruošiama sporto mokykloje. Džiaugiuosi, kad turime perspektyvią rajono merginų komandą.
Kitas sirgalius pasakoja, kad nuo pat vaikystės domėjosi ir žaidžiau futbolą, krepšinį, technikume kultivavau l. Daugiau apie tinklinį sužinojau, kai išgirdau apie „Kuro aparatūros“ pasiekimus Tarybų Sąjungoje, o Kelmėje tinklinis populiarėti pradėjo, kai A. Petrovas atvyko dirbti į Kelmę. Tuo metu mano amžius nebeleido kultivuoti tokius žaidimus, kaip futbolas, krepšinis, o ir galimybės dirbant gamyboje tapo kitokios. Man tinklinis pasirodė prieinamesnis, paprastesnis žaidimas, nereikalaujantis didelių kapitalinių indėlių (didelių aikščių) ir žaidimas man atrodė daug mielesnis, pačiam norėjosi sportuoti. Dirbdamas kolūkio pirmininku susipažinau ir su A. Petrovu, kurio dėka pradėjo vykti ir rajono pirmenybės. Mano vadovaujamame kolūkyje buvo labai daug aktyvaus jaunimo, kurį ir subūriau į tinklinio aikšteles pasirungti vieni prieš kitus. Keletą metų dalyvavome ir rajono pirmenybėse: šešis kartus kolūkis tapo čempionais, penkis - sidabras ir penkis kartus bronza. Taipogi prie tinklinio populiarinimo prisidėjo ir didelis tinklinio entuziastas, mokyklos direktorius P. Pocius. Pirmieji rajone savo lėšomis pasistatėme sporto salę, kurioje vyko krepšinio, futbolo ir tinklinio varžybos.
Sirgalius sekė ir domėjosi Vilniaus „Kuro aparatūros“ žaidimu bei jų pasiekimais Tarybų Sąjungoje, ne kartą vykome kartu ir su A. Mano žaidimo tinklinį metu ir dabar jis skiriasi gerokai. Lėtesnis žaidimas sukeldavo mažiau emocijų tiek žaidėjams tiek žiūrovams, kurių susirinkdavo gerokai mažiau nei dabar. Klubo gyvavimo pradžia nebuvo lengva, kadangi nebuvo jokio finansavimo, inventorių reikėjo įsigyti savo lėšomis, į varžybas vykti savo transportu. Atsimenu, kai į varžybas Palangoje, jaunimą teko vežti dviem „Nivom“, kadangi kitaip nebūtume tilpę. Manau, kad tik patriotizmo ir atsidavimo šiai sporto šakai dėka, ji tapo populiari ne tik rajone. Ir viso to pagrindinis „kaltininkas“ yra A. Petrovas, kuris 2004 m. buvo išrinktas ir metų filantropas. O geriausiu tinklininku Lietuvoje manau, kad turėtų būti V. Artamonovas. Jis man imponavo ir kaip puikus žaidėjas, geras teisėjas ir kaip nuostabus žmogus. Per tinklinio gyvavimo laikotarpį išaugo daug gerų tinklininkų, žmonių. Visada atsiminsiu brolius D. ir S. Abromavičius, D. ir R. Barauskius, M. Lopetaitį, tėvą ir sūnų Petrovus ir dar daug kitų puikių žmonių. O sirgalių, palaikančių tinklininkus ir išmanančius žaidimą yra ganėtinai.
Kelmės Futbolo Infrastruktūros Iššūkiai
Rajono Tarybos posėdyje kilusios diskusijos dėl Kelmės „Draugystės“ parke esančio stadiono infrastruktūros atspindi nuolatinius iššūkius, su kuriais susiduria vietos futbolo klubai. Kelmės „Kražantės“ futbolo klubo vadovas Edvardas Jokantas kreipėsi į Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komitetą dėl stadiono infrastruktūros gerinimo. Tai buvo motyvuojama tuo, kad „Kražantė“ pradeda žaisti pirmojoje lygoje, o Futbolo federacija reikalauja, kad stadionas atitiktų tam tikrus standartus.
Finansavimo Paieškos
Klubui reikėjo įrengti tribūnas, kurių vienos vietos įrengimas būtų kainavęs 121 litą (plius PVM). Iš viso stadiono infrastruktūros gerinimui reikėjo 75000 litų. E. Jokantas teigė, kad investicijos į tribūnas atsipirks, nes Kelmėje bus rengiamos svarbios varžybos. Tačiau metų pradžioje lėšų tribūnoms neatsirado.
Alternatyvūs Sprendimai
Nepavykus gauti finansavimo, buvo priimtas sprendimas išnuomoti kėdes metams už 21 665 eurus. Šis faktas sudomino Kontrolės komiteto narius, o Tarybos narys Egidijus Ūksas pateikė raštišką klausimą Savivaldybės administracijos direktorei Irenai Sirusienei. Tarybos nariai stebėjosi, kaip būtų galima skirti lėšų privačiam klubui, tačiau rajono meras Vaclovas Andrulis patikino, jog lėšos bus skiriamos Vaikų ir jaunimo sporto mokyklai. Vis dar neaišku, kiek kainuos tribūnos, nes bus paskelbti viešieji pirkimai.
Tribūnų Reikšmė
Tribūnos buvo reikalingos, kad žiūrovams būtų patogu stebėti varžybas. Tarybos nariai diskutavo apie tribūnų nuomos istoriją ir vertino sprendimą antikorupciniu požiūriu.
Kontroversijos dėl Infrastruktūros
Sporto mokyklos vadovui buvo priskirtas ir neteisėtas viešųjų pirkimų organizavimas, nes Kelmės stadionui pirko konteinerinius namelius, kuriuose įrengė persirengimo patalpas, dušus, tualetus, nors tam skirtų lėšų neturėjo. Tai buvo padaryta tuometinio vicemero Kęstučio Biliaus nurodymu, su mero Vaclovo Andrulio, savivaldybės administracijos direktorės Irenos Sirusienės, buvusio jos pavaduotojo Vinco Metrikio, rajono tarybos Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto žinia.
Valdžios Motyvai
Valdžios motyvas buvo svarus: be persirengimo ir kitų patalpų „Kražantės“ futbolo komanda nebūtų galėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse. Tačiau savivaldybė be skirtų lėšų firmai, gaminančiai konteinerinius namelius, buvo net avansas užmokėtas. Sporto mokyklos direktorius namelius pirko iš firmos, sutikusios palaukti, kol savivaldybė paskirs pinigus.
Teisiniai Aspektai
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą biudžetinės įstaigos privalo nupirkti 5 proc. prekių, paslaugų iš socialinių įmonių. Tačiau rajone socialinės įmonės neteikia tokių paslaugų, kokių reikia mokyklai ar kultūros įstaigai. Kontrolės komiteto pirmininkas Egidijus Ūksas pasidomėjo, kiek paslaugų pirko iš socialinių įmonių pati savivaldybė, paaiškėjo, kad tokių atvejų nerasta.
Bandymas Žaisti Už Šiaulius
Šiaulių futbolo akademijos direktorius S. Lesnickas teigė, kad jam skirti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto kaltinimai yra nepagrįsti, nes esą šiuo metu į blogą Šiaulių futbolo situaciją pučia gan stiprūs politiniai vėjai. Jis teigė, kad politika be futbolo kaip gyveno, taip ir gyvens, bet futbolas - be politikos ne.
Situacija Šiauliuose
S. Lesnickas narplioti voratinklį, kuris apipynė Šiaulių futbolo akademiją ir „Šiaulių“ futbolo klubą, pradėjo nuo rašto, kurį gavo LFF Vykdomasis komitetas: prašantį leisti FK Kelmės „Kražantės“ pagrindinei komandai, kuri žaidžia LFF I lygoje, žaisti už Šiaulių miestą. Tikslas buvo perkelti didįjį futbolą iš Kelmės į Šiaulių miestą, nes „Šiaulių“ futbolo pagrindinės komandos nėra.
Kontrolės Komiteto Posėdis
Po to Šiaulių futbolo akademija buvo pakviesta į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą, kurio pirmininkas yra Andrius Šedžius. S. Lesnickas teigė, kad pokalbis tendencingai rezgėsi būtent apie Kelmės futbolo komandos atėjimą į Šiaulius. Jis taip pat teigė, kad Kontrolės komiteto posėdis, kuris vyko dėl Šiaulių futbolo akademijos bazių naudojimo, buvo neteisėtas.
Kaltinimai ir Tyrimai
Kontrolės komiteto posėdžio metu išryškėjo klausimas, kodėl pagrindinė „Šiaulių“ futbolo komanda žaidžia centriniame miesto stadione nemokamai, kai tuo metu kitos komandos už jį moka. Po to prasidėjo kaltinimai, grasinimai tiek prokuratūra, tiek baudžiamosiomis bylomis. S. Lesnickas teigė, kad turi 2004 metų kovo mėnesio raštą, kuriame aiškiai parašyta, jog miesto centriniu stadionu „Šiaulių“ futbolo klubas gali naudotis neterminuotą laikotarpį.
LFF Pozicija
LFF prezidentas E. Eimontas teigė, kad atvyko į Šiaulius būtent dėl šiuo metu vykstančių neramumų - mestų kaltinimų Šiaulių futbolo akademijai. Jis teigė, kad federacija būtinai turi reaguoti, kai atsitinka tokie nesutarimai, ir išklausyti visų nuomones. E. Eimontas įvardijo priežastis, kodėl LFF atmetė Kelmės „Kražantės“ prašymą žaisti už Šiaulius: vietos priklausomybė, procedūriniai pažeidimai ir informacija apie klubo integralumo principus.