Sportas yra ne tik būdas formuoti kūną, bet ir puikus būdas rūpintis visapusiška sveikata. Aktyvus gyvenimo būdas neabejotinai gerina gyvenimo kokybę, nes reguliari fizinė veikla suteikia daugybę privalumų, pradedant fizine sveikata ir baigiant emocine gerove. Sportas daro didelę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui ir sveikatai - tiek fizinei, tiek psichinei.
Širdies ir Kraujagyslių Sistemos Stiprinimas
Viena didžiausių sporto naudų yra širdies sveikatos stiprinimas. Reguliarios treniruotės, pvz., bėgimas, plaukimas ar dviračių sportas, gerina širdies ir kraujagyslių sistemą. Sportuojant širdis dirba efektyviau, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje, taip pat sumažėja kraujospūdis. Hipertenzija arba aukštas kraujospūdis yra didelė grėsmė sveikatai, galinti sukelti insultą ir kitas su širdimi susijusias problemas. Sportas padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
Beveik visos sporto rūšys reikalauja bėgimo, tempimo ir kitos fizinės veiklos. Kai užsiimate tokia veikla, širdis tampa stipresnė, sumažėja arterijas veikianti jėga, todėl sumažėja kraujospūdis. Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą. Fizinis aktyvumas sukelia aerobines adaptacijas, kurios padidina kraujo tekėjimą per širdį.
Sportas padeda kontroliuoti ir cholesterolio lygį kraujyje. Ne vieno atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonių, kurių fizinio aktyvumo lygis yra aukštas, cholesterolio lygis yra mažesnis nei tų, kurie linkę rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Nustatyta, kad aukščiausio lygio sportininkų cholesterolio lygis būna itin žemas - net ir tada, kai jie peržengia trisdešimties metų amžiaus ribą.
Kūno Svorio Kontrolė
Sportas yra vienas iš efektyviausių būdų kontroliuoti kūno svorį. Fizinis aktyvumas padeda deginti kalorijas, o didesnis raumenų kiekis skatina medžiagų apykaitą netgi ramybės būsenoje. Vienas iš pagrindinių sporto privalumų yra tas, kad jis padeda kontroliuoti svorio augimą. Sėdimas darbas ir nesveikas gyvenimo būdas yra vienos iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Jei nutukę žmonės įsitraukia į intensyvios fizinės veiklos reikalaujantį sportą, jie gali sudeginti daugiau kalorijų, atsikratyti papildomų kūno dalių ir sumažinti nereikalingo svorio augimo tikimybę. Taip jie gali užsitikrinti ir išlaikyti gerą kūno sudėjimą.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
Nutukimo problema yra opi visame pasaulyje ir stebima visose amžiaus grupėse. Viršsvorį turintiems žmonėms padidėja hipertenzijos ir širdies ligų rizika. Vienas geriausių būdų apsisaugoti nuo nutukimo arba išspręsti šią problemą yra sportas. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, nes reguliariai sportuojant galima atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Daugelis sporto šakų ir treniruočių pasižymi intensyvia fizine veikla, kurios metu veiksmingai ir greitai sudeginamas didesnis kiekis nereikalingų kalorijų.
Taigi, sportas gali tapti puikia priemone tiems, kurie nori sudeginti papildomas kalorijas ir siekia turėti tobulas kūno linijas. O jei sportą derinsite su tinkamos mitybos planu - galite pasiekti dar geresnių rezultatų. Jei treniruotės jums ne prie širdies, visada galite rinktis komandinį sportą - tokiu atveju net ir jausdami fizinį nuovargį patirsite daug smagių akimirkų, kurios atpirks sportuojant išlietą prakaitą.
Raumenų ir Kaulų Stiprinimas
Reguliarios jėgos treniruotės ir svorio nešimo pratimai, pvz., svorių kilnojimas ar pilatesas, stiprina raumenis ir kaulus. Tai ypač svarbu senstant, nes padeda išvengti osteoporozės ir raumenų nykimo. Sportas yra geriausia priemonė raumenims treniruoti. Fizinė veikla stiprina raumenis ir didina jų apimtį. Tačiau šį rezultatą galima pasiekti tik tuo atveju, jei palaikomas reguliarus fizinis aktyvumas. Kuo daugiau sportuojama, tuo labiau stiprėja raumenys. Svarbu pabrėžti, kad užsiimant įvairiomis sporto šakomis, auginama liesa raumenų masė ir kartu deginami riebalai. Todėl pasirinkus sportą, kuriame yra daug aerobinės (kardio) veiklos, galima lengvai atsikratyti nereikalingų kilogramų, sustiprinti raumenis, padidintų raumenų apimtį ir padailinti savo kūno linijas. Be to, reguliarus sportas, kuris sutvirtina raumenis, padeda apsisaugoti ir nuo galimų fizinių traumų. Tuo pačiu metu krūvis stiprina kaulus - jie prisitaiko prie spaudimo, didėja jų tankis ir atsparumas lūžiams.
Sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni. Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį. Mūsų organizmui senstant kaulų tankis yra linkęs mažėti, todėl sportuoti rekomenduojama bet kurio amžiaus žmonėms ir tokiu būdu išsaugant stiprius ir sveikus kaulus ir senatvėje.
Jėgos treniruotės sukuria natūralų stresą kaulams, kuris skatina juos stiprėti. Tai labai svarbu siekiant išvengti osteoporozės, ypač vyresniame amžiuje. Be to, stiprinant aplink sąnarius esančius raumenis, sumažėja sąnarių apkrova, kas gali padėti malšinti ar išvengti lėtinių skausmų, pvz. keliuose ar nugaroje.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
Poveikis Psichinei Sveikatai
Sportas turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria endorfinai - vadinamieji „laimės hormonai“, kurie gerina nuotaiką ir mažina streso lygį. Panašiai kaip ir fizinė nauda, sportas turi didžiulį poveikį psichikos sveikatai. Sportuodami, pavyzdžiui, golfą ar slidinėjimą, esate priversti susikoncentruoti į veiklą ir palikti rūpesčius nuošalyje. Kadangi fizinė veikla suaktyvina smegenų chemines medžiagas, asmenys tampa laimingi ir atsipalaidavę. Teigiamas sporto poveikis psichikos sveikatai gali labai padėti asmenims. Dėl fizinės veiklos išsiskiria endorfinų. Endorfinai - tai smegenyse esančios cheminės medžiagos, padedančios sumažinti stresą ir skausmą. Sportuojant taip pat mažėja streso hormonų, kortizolio ir adrenalino. Vienas iš reikšmingų sporto poveikių psichikos sveikatai yra tas, kad jis padeda gydyti depresiją. Kai kurių tyrimų duomenimis, sportas, t. y. pratimai, kovoja su depresijos simptomais ir mažina atkryčio riziką.
Sportas gerina miego kokybę. Intensyvios treniruotės padeda greičiau užmigti ir pagilina miegą. „Mes dar nesame pakankamai įvertinę fizinio aktyvumo naudos psichikos sveikatai“, - sako psichiatrė-psichoterapeutė, Vilniaus universiteto (VU) docentė Rima Viliūnienė. „Aš bėgimą kaip džiaugsmo šaltinį atradau jau gimus vaikams. Vienas dalykas - tai labai prieinama: įsilipi į batus ir bėgi. Kitas dalykas - pajutau, kad (…) kai išbėgi tiesiog pravėdinti galvos ir tiesiogine prasme kartais pabėgi iš namų, grįžti visai kitos būsenos“, - LRT RADIJUI pasakoja bekelės entuziastė R. Matydama, kokį poveikį sportas turi jos pačios psichologinei būsenai, specialistė drąsiai jį rekomenduoja ir savo pacientams.
„Yra tikrai labai daug [mokslinės] medžiagos, kad, taip, fizinis aktyvumas yra ne vienintelis, bet tikrai raktas į psichinę sveikatą. Anot psichiatrės-psichoterapeutės, sportas gali palengvinti išgyventi ne vieną sunkią dvasinę būseną. „Fizinis aktyvumas iš esmės leidžia padėti nusiraminti. (…) Tada jau ramesne galva ir tie sprendimai kitokie būna“, - tvirtina R. Pasak ekspertės, nuraminti sportas žmogų gali ir tuomet, kai dėl vienos ar kitos priežasties jaučiamas stresas. Pavyzdžiui, tai ypač būdinga mokiniams ar studentams prieš egzaminus. „Kai yra didesnis stresas, kai žmogus susinervinęs, įsitempęs, jam nebeišeina įsiminti, išmokti naujų dalykų. (…) Fizinis aktyvumas padeda nusiraminti, tą nerimą išmesti, išbėgioti, iššokti, išplaukti, išboksuoti.
Psichiatrės-psichoterapeutės teigimu, taip yra dėl to, nes sportuojant širdis pradeda dirbti intensyviau ir kraujotaka smegenyse suaktyvėja. „Yra tyrimų, kad žmonės, kurie prieš testą turėjo vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, testą išlaikė geriau. Įvairios fizinės veiklos, pabrėžia specialistė, gali padėti net depresija sergančiam žmogui. „Sunkios depresijos žmogui pasakyti „klausyk, tu išeik, prasibėk“ būtų neadekvatu, bet žmonėms su lengvos depresijos simptomais, su vidutinės depresijos būsenomis, kuriems fizinė veikla nekelia aversijos, tai tikrai yra būdas [padėti sau]“, - aiškina R. „Depresiški žmonės dažniausiai yra linkę nuvertinti, atakuoti save: aš nei šioks, nei toks, aš netinkamas, nesugebu, negaliu ir panašiai. (…) Sportuoti - tas pats, kas pasikloti lovą. Tu tiesiog kažką per dieną padarai: tu apsiauni, užsiriši batus ir išeini. (…) Jeigu tu tą pajėgi nebūtinai kiekvieną dieną, bet kas kažkelintą dieną daryti reguliariai, tai jau yra ženklas, kad tu kažką gali.
Sportuojant padidėja endorfinų, serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis. Pirmieji pokyčiai juntami po kelių treniruočių - pagerėja nuotaika ir miegas.
Taip pat skaitykite: Sporto vadybos teorija ir praktika
Energijos Lygio Didinimas
Nors gali atrodyti, kad sportas eikvoja energiją, iš tikrųjų jis ją padidina. Reguliarūs fiziniai pratimai gerina kraujo apytaką, aprūpina ląsteles deguonimi, todėl kūnas tampa energingesnis ir pajėgesnis atlikti kasdienius darbus. Daugiau judantys žmonės yra ne tik energingesni ir laimingesni, bet ir džiaugiasi kur kas stipresne fizine bei emocine sveikata. Gera forma, geri sveikatos rodikliai ir gera nuotaika padeda nuoširdžiau džiaugtis gyvenimu. Taigi būti aktyviam tikrai apsimoka!
Miego Kokybės Gerinimas
Sportas taip pat gali padėti pagerinti miego kokybę. Aktyvus gyvenimo būdas padeda reguliuoti miego ciklą ir sumažina nemigos riziką. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas gilesnis ir kokybiškesnis. Pažiūrėkite į vaikus - jei tą dieną jie nemažai laiko praleido lauke, jų miegas, tikėtina, bus daug geresnis nei tomis dienomis, kai vaikai lauke nebuvo. Taigi jei turite miego problemų, pasvarstykite, ar kasdien judate pakankamai. Tikėtina, kad sportas padės išspręsti miego problemas ir ne tik greičiau panirsite į miego karalystę, bet ir giliau miegosite, o tai reiškia, kad kokybiškiau pailsėsite. Kokybiškiau pailsėję kitą dieną jausitės energingesni. Taigi sportuoti tikrai verta, ar ne?
Ilgesnė Gyvenimo Trukmė
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad reguliari fizinė veikla yra susijusi su ilgesne gyvenimo trukme. Sportas padeda išvengti daugelio lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos. Maksimalus deguonies suvartojimas taip pat leidžia numatyti, ar žmogus gali pasiekti sėkmės, pavyzdžiui, kaip kalnų žygeivis ar alpinistas. VO2max rodiklis, anot gydytojo, gali parodyti ir galimą asmens potencialą, pvz., jis gali būti pajėgus ruoštis maratonui arba kitoms sporto varžyboms. Sportas didina molekulių, saugančių telomeras - chromosomų dalis, kurios trumpėja senstant.
Socialinis Ryšys
Daugelis sporto šakų, pvz., komandiniai sportai ar grupinės treniruotės, suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis. Tai skatina socialinį ryšį, kuris taip pat yra svarbus emocinės sveikatos aspektas. Dalyvavimas organizuotame sporte ar savanorystė sporto srityje stiprina bendruomeniškumo jausmą, skatina pasitikėjimą tarp žmonių ir padeda formuoti tvirtus tarpusavio santykius. Sporto organizacijos, klubai ir jų organizuojamos varžybos bei įvairūs renginiai kuria sąlygas, kuriose gimsta ir stiprėja socialinis kapitalas.
Imuninės Sistemos Stiprinimas
Sportas padeda stiprinti imuninę sistemą. Reguliari fizinė veikla, pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, bėgiojimas, plaukiojimas baseine, sunkumų kilnojimas, įvairūs kiti jėgos ir ištvermės pratimai teigiamai veikia imuninę sistemą. Dar geriau, kai sportuojame gryname ore, nesvarbu, kokios oro sąlygos. Tokiu būdu organizmas skatinamas prisitaikyti prie pačių įvairiausių oro sąlygų, rečiau sergama ūminėmis infekcinėmis ligomis, gerinamos adaptacinės savybės. Su prakaitu pašalinami toksinai, o padidėjusi kūno temperatūra slopina bakterijų dauginimąsi.
Protinės Veiklos Aktyvinimas
Sportas padeda suaktyvinti protinius procesus. Viena treniruotė maždaug dvigubai pagerina smegenų aprūpinimą krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai, savo ruožtu, gerina protinę veiklą, pavyzdžiui, tampa lengviau mokytis, įsiminti informaciją, kurti tekstus ir pan. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus sportas mažina neurodegeneracinių ligų išsivystymo riziką, vadinasi, ženkliai sumažėja tokių sveikatos sutrikimų kaip senatvinė silpnaprotystė arba Alzheimerio liga, išsivystymo senatvėje rizika.
Sporto Socialinė ir Socioekonominė Vertė
Sporto nauda visuomenei dažnai yra nepakankamai įvertinta. Fizinio aktyvumo poveikis sveikatai yra akivaizdus, tačiau platesni jo teigiami efektai, įskaitant socialinį kapitalą (pasitikėjimas tarp žmonių, bendruomeniškumas ir pagalba vieni kitiems), subjektyvią gerovę (kaip žmogus vertina savo gyvenimo kokybę ir laimę) ir netgi poveikį darbo rinkai - dažnai lieka nematomi, nes juos sudėtinga išmatuoti pinigine išraiška.
Sportas prisideda prie žmonių subjektyvios gerovės. Sportuojantys asmenys dažniau jaučiasi laimingesni, patiria daugiau teigiamų emocijų, yra labiau patenkinti savo gyvenimu ar jaučia jo prasmę. Tyrimo rezultatai išlieka panašūs nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gyvenamosios vietos. Ekonominiu požiūriu, sportas padeda mažinti išlaidas sveikatos apsaugos sistemai. Fizinis aktyvumas gali iki 40 procentų sumažinti diabeto riziką, iki 68 procentų - klubo lūžių, iki 48 procentų - depresijos, taip pat reikšmingai mažina demencijos ir kognityvinio nuosmukio (laipsniškas atminties, dėmesio ir mąstymo gebėjimų silpnėjimas) tikimybę. Pagerėjus fizinei ir psichinei sveikatai, žmonės rečiau serga, sumažėja pravaikštų skaičius darbe, didėja jų produktyvumas.
Sporto vaidmuo yra svarbus švietimo kontekste. Sportas, ypač vaikų ir jaunimo tarpe, siejamas su geresniais mokymosi pasiekimais, aukštesniu dėmesio lygiu ir didesne motyvacija mokytis.
Kaip Pradėti Sportuoti?
Svarbu tai, jog dauguma sėdimą darbą dirbančių žmonių gali daryti tam tikrą įtaką šiems procesams - tereikia lengvo ir reguliaraus ciklinio darbo, pavyzdžiui, tai gali būti spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, lėtas bėgimas, plaukimas ir panašios aerobinės veiklos. Geriausia pradėti nuo aerobinių pratimų - ėjimo, bėgimo, plaukimo ar važiavimo dviračiu. Jėgos treniruotės seniai nebėra tik kultūristų reikalas. Tai viena iš svarbiausių fizinio aktyvumo formų, kuri stiprina ne tik kūną, bet ir protą. Nesvarbu, ar pradedi nuo savo kūno svorio, ar jau keli štangą - kiekvienas žingsnis jėgos treniruočių kelyje prisideda prie geresnio tavo gyvenimo. Taip, bet fizinio krūvio tipas turi būti pritaikytas pagal būklę.
Nacionalinė sporto agentūra pristato tyrimo apie sporto socialinę ir socioekonominę vertę išvadas. Atliktas tyrimas yra 2022-2025 m. Europos Komisijos finansuoto projekto „Parama suderintos ES sporto statistikos kūrimui“ (angl. Support to the development of harmonised sport statistics in the EU) rezultatas. Sporto kuriamą socialinę ir ekonominę vertę galima pamatuoti, taikant Socialinės investicijų grąžos ( Social Return on Investment, SROI) metodą. Šis metodas leidžia įvertinti tiek tiesioginius ekonominius rezultatus, tiek netiesioginę - nematerialią naudą, pavyzdžiui, subjektyvios gerovės ar socialinio kapitalo augimą.
Tyrimas "Su Kauke": Individualus Požiūris į Sportą
„Fiziškai aktyvūs asmenys nori būti ištvermingesni, greitesni, efektyvesni, todėl įvairiais būdais seka savo fiziologinius pokyčius, kad vėliau galėtų analizuoti duomenis ir pagal juos spręsti, kokių priemonių reikia imtis tobulėjimui optimizuoti, - teigė sporto medicinos gydytojas M. Ambraška. - Matuojant maksimalų deguonies suvartojimą, nustatomi ir ventiliaciniai slenksčiai, kurie rodo biocheminių procesų dinamiką, laktato koncentracijos kismų įtaką kvėpavimui, krūvio toleravimui. Ar pasirinktos treniruotės tikrai duoda tokią naudą, kokios tikitės? Bet kokia fizinė veikla, pasak gydytojo, žinoma, yra geriau nei jokios. Visgi, anot M. Ambraškos, tai labiau primena trupinius nuo stalo: „Juk nešdami indėlį į banką pasidomime, kur gausime didžiausią grąžą. Taip ir sportuojant, natūralu žinoti, kokia veikla duos didžiausią naudą kūnui.“
„Tokio asmens duomenys apie sudegintas kilokalorijas, panaudotų riebalų ir angliavandenių kiekį energijai gauti, bendrą krūvį, jo poveikį tampa daug paprastesni ir suprantamesni atlikus tą patį tyrimą, kurį dažniausiai siūlome olimpiečiams, sportininkams mėgėjams, svorį metantiems žmonėms ar tiesiog norintiems daugiau sužinoti apie save, - kalbėjo sporto medicinos gydytojas M. Ambraška. - Atlikus krūvio mėginio tyrimą, gaunama informacija apie maksimalų deguonies suvartojimą. Šis rodiklis koreliuoja su ilgaamžiškumu, t. y. kuo jis didesnis, tuo tikimybė ilgiau gyventi didėja.
VO2Max testas taip pat rodo ventiliacinius slenksčius, kurie yra laktatinių slenksčių atitikmenys. Pagal juos galima spręsti, kokie biocheminiai procesai vyksta judant skirtingu intensyvumu, greičiu. Krūvio mėginio tyrimas dažnai parodo, kad išnaudojama tik ketvirtadalis riebalų deginimo potencialo. Tai reiškia, kad teoriškai žmogus gali per valandą sudeginti iki 60 gramų riebalų, bet realiai iš kūno geba paimti tik 10-15 g. Tai signalizuoja apie tai, jog per dešimtmetį jums gali būti diagnozuotas lipidų apykaitos sutrikimas, prediabetas ar kita būklė“, - vaizdžiai paaiškino sporto medicinos gydytojas.
Optimalų krūvio dozavimą kiekvienam žmogui galima parinkti pagal įvairius fiziologinius parametrus, net kūno pojūčius.
Atskiro specialaus pasiruošimo šiam tyrimui nereikia, vis dėlto, kaip pabrėžė sporto medicinos gydytojas, kuo geresnis pasiruošimas, tuo geresni ir rezultatai. Tad turint sportinę aprangą belieka atvykti į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą (prieš tyrimą geriau nevalgyti bent 3 valandas) ir atlikti maksimalių pastangų testą. Testas atliekamas ant bėgimo takelio arba su veloergometru (dviračio). „Nepriklausomai nuo pasirinktos veiklos (lipimo į kalną, bėgimo ar važiavimo dviračiu), krūvis nuo lengvo palaipsniui didinamas, kol tiriamajam tampa per sunku išlaikyti intensyvumą ir jis / ji nutraukia testą. Dėl galimų skirtingų protokolų testas gali užtrukti apie 15-30 minučių. Po jo vertinama, kaip atsistato elektrokardiogramos rodikliai, kraujospūdis. Testui pasibaigus, aptariame, kokius parametrus žmogui reikėtų akcentuoti per treniruotes. Taip pat aptariame, kokio dažnio, trukmės ir intensyvumo turėtų būti fizinis krūvis. Kitaip tariant, suformuojamas savotiškas krūvio receptas, kurio belieka laikytis“, - paaiškino M.
Tinkama Mityba ir Papildai Sportuojantiems
Norint pasiekti geriausių rezultatų tiek raumenų auginime, tiek energijos palaikyme, svarbu pasirūpinti tinkama hidratacija ir mikroelementų balansu. Intensyvaus fizinio krūvio metu organizmas netenka skysčių ir elektrolitų, o tai tiesiogiai mažina ištvermę, koncentraciją ir raumenų jėgą. Todėl sportuojantiems rekomenduojama papildyti mitybą izotoniniais produktais ir elektrolitais. Tokie papildai kaip Olimp Iso Plus Powder 700g, Optimum Nutrition Electrolyte 264g (Lemon) ar Applied Nutrition Creatine + Hydration 360g padeda atkurti vandens ir mineralų pusiausvyrą, tuo pačiu palaikant raumenų funkciją ir energijos gamybą. Papildai su elektrolitais yra ypač naudingi kartu su raumenų auginimui skirtais papildais, nes jie pagerina maistinių medžiagų pasisavinimą ir sumažina nuovargį. Tie, kurie siekia ilgalaikės ištvermės ar treniruojasi karštesnėmis sąlygomis, taip pat gali pasinaudoti energijos palaikymui skirtais papildais - pavyzdžiui, B grupės vitaminai, adaptogeninės žolelės ar kofermentas Q10 palaiko natūralią organizmo energijos gamybą ir mažina streso poveikį.
Jėgos Treniruotės: Ne Tik Kūnui, Bet ir Protui
Jėgos treniruotės neapsiriboja vien sporto sale - jų poveikį jauti kiekviename žingsnyje. Kai kūnas tampa stipresnis, lengviau pakelti pirkinių krepšius, ne taip vargina laiptai, mažiau skauda nugarą dirbant sėdimą darbą. Net laikysena pagerėja. Daug žmonių stengiasi „sudeginti” kalorijas bėgdami ar važiuodami dviračiu, tačiau pamiršta, kad raumenys yra tikras medžiagų apykaitos variklis. Net kai ilsiesi, tavo raumenys sunaudoja daugiau energijos nei riebalinis audinys. Reguliarios jėgos treniruotės padidina raumenų masę, o tai reiškia, kad tavo organizmas nuolat dirba efektyviau - net miegant.
Fizinė jėga labai glaudžiai susijusi su psichologine būsena. Kiekviena treniruotė skatina endorfinų gamybą - tai natūralūs hormonai, kurie mažina stresą, nerimą, depresijos simptomus. Be to, progresas sporte stiprina pasitikėjimą savimi: matai, kad gali pakelti daugiau, ištverti ilgiau - o tai persikelia ir į kasdienybę. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai atlieka jėgos treniruotes, turi mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, metabolinio sindromo ir net kai kurių vėžio formų riziką. Be to, tai padeda išlaikyti nepriklausomybę senstant - žmogus ilgiau išlieka savarankiškas, energingas, socialiai aktyvus.
tags: #ketureilis #apie #sporta